LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) DEFEKTŲ (PAŽAIDŲ) NUSTATYMO IR STATYBOS DARBŲ RŪŠIES PARINKIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

 

 

2016 m.  gegužės 4  d. Nr. V-258

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.12 papunkčiu,

t v i r t i n u Vietinės reikšmės kelių (gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų rūšies parinkimo rekomendacijas (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                                          Egidijus Skrodenis

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

prie Susisiekimo ministerijos

direktoriaus

2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-258

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) DEFEKTŲ (PAŽAIDŲ) NUSTATYMO IR STATYBOS DARBŲ RŪŠIES PARINKIMO REKOMENDACIJOS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Vietinės reikšmės kelių (gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų rūšies parinkimo rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) nustato vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorizavimo, tinklo būklės vertinimo tinklo ir objekto lygiais, statinio statybos rūšies parinkimo, statinių techninės priežiūros, duomenų apie statinio kokybės pokyčius tvarkymo bei būklės stebėjimo garantinio laikotarpio metu reikalavimus.

2.       Rekomendacijos taip pat gali būti taikomos ir kitoms eismo zonoms.

3.       Rekomendacijos yra taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kuriuos pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašą [5.7] tvarko savivaldybės. Rekomendacijos taip pat gali būti taikomos ir tiems keliams (gatvėms), kuriuos tvarko kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys.

4.       Išimties atveju pagrindus techniškai ir ekonomiškai rekomendacijų nuostatos gali būti taikomos, atsižvelgiant į vietines sąlygas.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

5.       Rekomendacijose pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

5.1.    2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB;

5.2.    Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą;

5.3.    Lietuvos Respublikos kelių įstatymą;

5.4.    Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą;

5.5.    Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

5.6.    Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757;

5.7.    Kelių priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155;

5.8.    Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3;

5.9.    Statybos techninį reglamentą STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347;

5.10Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812;

5.11Statybos techninį reglamentą STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-73;

5.12Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533;

5.13Teritorijų planavimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7;

5.14Statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303;

5.15Kelių priežiūros vadovo I dalį „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN-14“ patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151;

5.16„Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą“ TRA SBR 07, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-17;

5.17„Automobilių kelių bituminių emulsijų techninių reikalavimų aprašą“ TRA BE 08, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-14;

5.18„Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašą“ TRA ASFALTAS 08, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-15;

5.19„Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašą“ TRA APM 10, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-150;

5.20„Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašą“ TRA TRINKELĖS 14, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-70;

5.21„Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų aprašą“ TRA BITUMAS 08/14, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-86;

5.22„Automobilių kelių dangų siūlių sandariklių techninių reikalavimų aprašą“ TRA SS 15, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V(E)-6;

5.23„Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles“ KPT SDK 07, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7;

5.24„Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisykles“ ĮT SBR 07, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-18;

5.25„Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles“ ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16;

5.26„Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles“ ĮT APM 10, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151;

5.27„Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisykles“ ĮT TRINKELĖS 14, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-71;

5.28„Tiltų techninės priežiūros taisykles“ TTPT 10, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-402;

5.29Metodinius nurodymus „Kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimas“, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-303;

5.30„Metodinius nurodymus atliekant regeneravimą maišyklėse šaltuoju būdu“ MN RM-ŠB 11, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-323;

5.31„Metodinius nurodymus atliekant regeneravimą kelyje šaltuoju būdu“ MN RK-ŠB 11, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-324;

5.32„Asfalto viršutinio sluoksnio paviršiaus savybių optimizavimo metodinius nurodymus“ MN APO 13, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-33;

5.33„Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinius nurodymus“ MN TRINKELĖS 14, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72;

5.34„Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo metodinius nurodymus“ MN SSN 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V(E)-5;

5.35„Automobilių kelių dangos iš paviršiaus apdaro sluoksnių įrengimo metodiniuose nurodymuose“ MN PAS 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V(E)-15;

5.36„Asfalto dangų plyšių, siūlių ir prijungčių su defektais taisymo rekomendacijas“ R PT 11, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-221;

5.37LST EN 206 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“;

5.38LST 1331 „Gruntai, skirti keliams ir jų statiniams. Klasifikacija“;

5.39LST EN 13877-1 „Betoninės kelio dangos. 1 dalis. Medžiagos“;

5.40LST EN 14487-1 „Torkretbetonis. 1 dalis. Apibrėžtys, techniniai reikalavimai ir atitiktis“;

5.41LST EN 14487-2 „Torkretbetonis. 2 dalis. Atlikimas“.

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6.       Rekomendacijose vartojamos šios sąvokos:

6.1.    Būklės nustatymas – matavimai ir/arba vizualus (apžiūrimasis) įvertinimas, siekiant nustatyti dangos būklės savybes.

6.2.    Defektai ‒ vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų (jų dalių) trūkumai (konstrukcijos, medžiagų, darbų technologijos neatitiktis projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams), atsiradę iki vietinės reikšmės kelio (gatvės) naudojimo pradžios.

6.3.    Gatvės elementai – tai gatvės sudėtinės dalys: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, gatvės grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys gatvės raudonosiomis linijomis apribotos žemės juostoje, gatvės oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

6.4.    Gatvės gyvenamojoje teritorijoje – tai keliai, neturintys tęsinių už miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos ribų.

6.5.    Gatvės kelio tęsinyje – kelių, esančių už gyvenamosios vietovės ribų, tęsiniai miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą.

6.6.    Vietinės reikšmės kelias (gatvė) be dangos konstrukcijos (gruntkelis) – vietinės reikšmės kelias (gatvė), kurios dangos konstrukcija neatitinka kelio (gatvės) dangos konstrukcijos apibrėžimo.

6.7.    Kelio (gatvės) dangos konstrukciją sudaro danga ir vienas ar keli pagrindo sluoksniai.

6.8.    Kelio elementai – tai kelio sudėtinės dalys: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

6.9.    Kelio (gatvės) techniniai parametrai – dydžiai, apibūdinantis kelio (gatvės) esmines technines ypatybes.

6.10.  Pažaidos kelio (gatvės) elementų (jų dalių) trūkumai, atsiradę dėl išorinių veiksnių kelio (gatvės) naudojimo metu. Šiose rekomendacijose, defektams ir (arba) pažaidoms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties, apibūdinti yra vartojama sąvoka ‒ pažaidos.

6.11.  Vietiniai keliai – keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams.

6.12.  Vietinės gatvės – vietinės reikšmės viešieji keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą.

6.13.  Vietinės reikšmės kelio (gatvės) techninė priežiūra – vietinės reikšmės kelio (gatvės) naudotojo organizuojama Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5.1] nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą vietinės reikšmės kelio (gatvės) ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

6.14.  Vietinės reikšmės kelio (gatvės) būklės defektų šalinimas (periodinės priežiūros darbai) – nedidelės apimties ir žemų kaštų darbai ir priemonės, paprastai skirti rankiniu ar mechanizuotu būdu vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų pavienėms pažaidoms taisyti, pvz., žemės sankasos išplovoms, nuošliaužoms pašalinti, vandens nuleidimo įrenginių paviršiaus pažaidoms ištaisyti ir pan., dangos plyšiams taisyti (sandarinti), išdaužoms taisyti, pavienių pažaidų paviršiui apdoroti, nedidelių plotų deformacijoms nufrezuoti ir pan. Kai kurie kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo metodai gali būti panaudoti atliekant nuolatinės priežiūros darbus.

6.15.  Žvyro danga arba dangos sluoksnis be rišiklių – dangos konstrukcijos dalis, kuris įrengiamas iš nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinių.

6.16Sąvokos, susijusios su keliais (gatvėmis), atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme [5.3].

6.17Sąvokos, susijusios su gyvenamosiomis vietovėmis, atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme [5.2].

6.18Sąvokos, susiję su teritorijomis, atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme [5.4].

6.19Sąvokos, susijusios su neurbanizuojamos, urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipais, atitinka sąvokas, pateiktas Teritorijų planavimo normose [5.13].

 

IV SKYRIUS

ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

7.       Rekomendacijose pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:

7.1.    AŠAS – apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis;

7.2.    DSBR – dangos sluoksnis be rišiklių;

7.3.    PD – privalomi vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros darbai;

7.4.    ŠNS – šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis;

7.5.    TBB – homogeninio ruožo techninės būklės balas;

7.6.    VDDTB – homogeninio ruožo važiuojamosios dalies dangos techninės būklės balas.

 

V SKYRIUS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) SKIRSTYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

8.       Vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais.

9.       Keliams ir gatvėms, t. y. keliams ar jų ruožams, esantiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintiems pavadinimą, yra taikomi skirtingi planavimo principai. Keliai ir gatvės įprastai turi skirtingus požymius (pvz., kelias įprastai turi kelkraščius, griovius ir pan., gatvė įprastai turi šaligatvius, apšvietimą, uždarą paviršinio (lietaus) vandens nuleidimo sistemą ir pan.).

10.     Valstybinės reikšmės keliai, gyvenamosiose vietovėse sutampantys su gatvėmis ir esantys Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše [5.6], projektuojami vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8]. Gyvenamųjų vietovių ribose tokie keliai gali turėti gatvės požymių (šaligatviai, apšvietimas ir pan.).

11.     Vietinės reikšmės kelių tęsiniai per miesto ar kaimo gyvenamąsias vietoves, šių vietovių ribose laikomi gatvėmis (t. y. gatvės kelio tęsinyje), ir projektuojami vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12]. Gatvės gyvenamojoje teritorijoje taip pat projektuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12].

12.     Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į:

12.1valstybinės reikšmės kelius;

12.2vietinės reikšmės kelius.

13.     Kelių (gatvių) kategorijos turi būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose.

14.     Tuo atveju, jei vietiniai keliai ar gatvės yra teritorijoje, kuriai nėra parengta teritorijų planavimo dokumentų, gali būti nustatomos laikinos vietinių kelių ar gatvių kategorijos, taikant atitinkamai 2 pav., 3 pav., 4 pav., 5 pav. ir 6 pav. pateiktas rekomenduojamo skirstymo schemas. Šias schemas taip pat galima taikyti, jei tam tikroje teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai, bet juose nėra nustatytos tam tikrų kelių (gatvių) kategorijos. Kelių (gatvių) laikinos kategorijos bus taikomos iki tol, kol kelių (gatvių) kategorijos bus nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

15.     Pagrindinė kelių (gatvių) skirstymo schema pateikta 1 pav. Siekiant parinkti gatvių gyvenamojoje teritorijoje ir gatvių kelio tęsinyje kategorijas rekomenduojama taikyti 3 pav., 4 pav., 5 pav. ir 6 pav. pateiktas schemas. Valstybinės reikšmės ar vietinio kelio kategorija parenkama pagal 4 pav. ar 2 pav. Parinkus kelio kategoriją, jo tęsinyje per miesto ar kaimo gyvenamąją vietovę rekomenduojama nustatyti kelią atitinkančią gatvės kategoriją pagal statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] taikomą susisiekimo linijų skirstymą (žr. 3 pav. ir 4 pav.).

 

1 pav. Pagrindinė kelių (gatvių) skirstymo schema

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ KATEGORIJŲ NUSTATYMAS

 

16.     Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

16.1viešuosius kelius;

16.2vidaus kelius.

17.     Vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) kategorijas nustato savivaldybės, o vidaus kelių kategorijas – juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie keliai.

18.     Pagal teritoriją, kurioje yra viešieji keliai, taip pat atsižvelgiant į teritorijos užstatymą ir numatomą teritorijos plėtrą viešieji keliai skirstomi į vietinius kelius ir vietines gatves (žr. 2 pav.).

19.     Pagrindinė vietinės reikšmės kelių skirstymo schema pateikta 2 pav. Pagal šią schemą taip pat gali būti pasirenkamos vietinio kelio kategorijos. Vietinių gatvių kategorijoms parinkti rekomenduojama taikyti 3 pav., 5 pav. arba 6 pav. pateiktas schemas.

20.     Nustačius vietinės reikšmės keliui kategoriją, kelias turi būti planuojamas, projektuojamas ir įrengiamas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] reglamentuojamus atitinkamai kategorijai keliamus reikalavimus.

 

2 pav. Pagrindinė vietinės reikšmės kelių (gatvių) skirstymo schema

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GATVIŲ KATEGORIJŲ NUSTATYMAS

 

21.     Pagal eismo sąlygas gatvės skirstomos į dvi grupes:

21.1motorizuoto eismo (A, B, C, D kategorijos);

21.2nemotorizuoto eismo (E, F kategorijos).

22.     Gatvės skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:

22.1A – greito eismo gatvės;

22.2B – pagrindinės gatvės;

22.3C – aptarnaujančios gatvės;

22.4D – pagalbinės gatvės;

22.5E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai;

22.6F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai.

23.     Vietinių motorizuoto eismo gatvių (gatvių vietinių kelių tęsiniuose) rekomenduojamo skirstymo schema pateikta 3 pav.

 

3 pav. Rekomenduojama vietinių motorizuoto eismo gatvių
(gatvių vietinės reikšmės kelių tęsiniuose) skirstymo schema

 

24.     Vietinių kelių tęsiniai per miesto ar kaimo gyvenamąsias vietoves negali būti priskiriami aukštų kategorijų gatvėms (A ir B).

25.     Vietinių kelių tęsiniai per miesto ar kaimo gyvenamąsias vietoves tik išimties atvejais, pagrindus techniškai ir ekonomiškai, gali būti priskiriami C kategorijos gatvėms.

26.     Esant poreikiui, pagrindus techniškai ir ekonomiškai, II ir III kategorijos vietinių kelių tęsiniai per gyvenvietes, gali būti priskiriami D1 ir D2 kategorijų gatvėms (pvz., gali būti priskiriama D1 kategorija, jei numatomas sunkiasvorių transporto priemonių eismas).

27.     Rekomenduojama valstybinės reikšmės kelių ir jų tęsinių miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje (gatvių valstybinės reikšmės kelių tęsiniuose) skirstymo schema pateikta 4 pav.

28.     Vietinių motorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje kategorija rekomenduojama parinkti pagal 5 pav.

29.     Nemotorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje kategoriją rekomenduojama parinkti pagal 6 pav.

 

4 pav. Rekomenduojama valstybinės reikšmės kelių ir jų tęsinių miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje
 (gatvių valstybinės reikšmės kelių tęsiniuose) skirstymo schema

 

5 pav. Rekomenduojama vietinių motorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje skirstymo schema

 

6 pav. Rekomenduojama nemotorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje skirstymo schema

 

30.     Nustačius gatvei kategoriją, gatvė turi būti planuojama, projektuojama ir įrengiama pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] reglamentuojamus atitinkamai kategorijai keliamus reikalavimus. Pvz., tarp B1 kategorijos gatvės ir D2 kategorijos gatvės nerengiama sankryža (žr. statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] 5 lentelę).

31.     Kelio (gatvės) atskirų ruožų kategorijos parinkimo pavyzdys pateiktas 2 priede.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KELIŲ (GATVIŲ) TECHNINIAI PARAMETRAI

 

32.     Valstybinės reikšmės kelių ir jų tęsinių miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje (gatvių) pagrindiniai techniniai parametrai pateikti 1 lentelėje. Valstybinės reikšmės kelių techniniai parametrai atitinka kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8] reikalavimus.

33.     Vietinių kelių ir jų tęsinių (gatvių kelio tęsinyje) bei motorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje pagrindiniai techniniai parametrai, atitinkantys statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] reikalavimus, pateikti 2 lentelėje.

34.     Nemotorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje pagrindiniai techniniai parametrai, atitinkantys statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12] reikalavimus, pateikti 3 lentelėje.

35.     Valstybinės reikšmės kelių kiti techniniai parametrai yra nurodyti kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.8].

36.     Vietinės reikšmės kelių tęsinių per miesto ar kaimo gyvenamąsias vietoves, šių vietovių ribose laikomų gatvėmis (t. y. gatvių kelio tęsinyje), kiti techniniai parametrai yra nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12]. Gatvių gyvenamojoje teritorijoje kiti techniniai parametrai taip pat yra nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ [5.12].

3 lentelė.    Nemotorizuoto eismo gatvių gyvenamojoje teritorijoje pagrindiniai techniniai parametrai

 

Kategorija

 

Techninis parametras

 

Gatvės kategorija

 

E1

 

E2

 

F1

 

F2

 

Projektinis greitis, km/h

 

302)

 

202)

 

302)

 

202)

 

Eismo juostų skaičius, vnt.

 

2+2–2+4

 

2+2–2+4

 

2+2–2+4

 

2+2

 

Eismo juostos plotis, m

 

0,75/1,50

 

0,75/1,25

 

0,75/1,50

 

0,75/1,25

 

Minimalus atstumas tarp gatvės RL1), m

 

7

 

7

 

5

 

5

PASTABOS:

1) Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Šioje lentelėje nurodytas gatvės juostos plotis gali būti sumažintas dviem atvejais:

– kai netiesiami takai, tinklai ir nereikalinga taršos slopinimo įranga (tarša neviršija leistinų normų);

– kai naudojami racionalesni inžinerinių tinklų įrengimo būdai, efektyvesnė taršos slopinimo įranga ir būdai.

2) Projektinis greitis, nurodytas šioje lentelėje, gali būti mažinamas, jeigu gatvės projektuojamos tankiai (kai gyventojų tankis teritorijoje viršija 70 gyv./ha) užstatytose teritorijose, sudėtingose gamtinėse sąlygose (kalnuotoje ar kalvotoje, vandens telkinių perskirtose ir panašiose teritorijose) ir nėra realių galimybių jį pasiekti.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

REKONSTRAVIMO, KAPITALINIO REMONTO (PERTVARKYMO), PAPRASTOJO REMONTO (ATNAUJINIMO) AR KELIO (GATVĖS) BŪKLĖS DEFEKTŲ ŠALINIMO POREIKIO PRIORITETŲ NUSTATYMAS

 

 

Rekonstravimo, kapitalinio remonto (pertvarkymo), paprastojo remonto (atnaujinimo) ar kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo poreikio vietinės reikšmės keliams prioritetų nustatymas

 

37.     Vietinės reikšmės keliams rekonstravimo, kapitalinio remonto (pertvarkymo), paprastojo remonto (atnaujinimo) ar kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo poreikio prioritetai nustatomi atsižvelgiant į:

37.1vietinės reikšmės kelio kategoriją;

37.2pažaidų pobūdį ir dydį;

37.3esamus ir prognozuojamus maršrutinio transporto priemonių srautus ir poreikį;

37.4susisiekimą su visuomeninės traukos centrais.

 

Rekonstravimo, kapitalinio remonto (pertvarkymo), paprastojo remonto (atnaujinimo) ar kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo poreikio gatvėms prioritetų nustatymas

 

38.     Gatvėms rekonstravimo, kapitalinio remonto (pertvarkymo), paprastojo remonto (atnaujinimo) ar kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo poreikio prioritetai nustatomi atsižvelgiant į:

38.1gatvės kategoriją;

38.2pažaidų pobūdį ir dydį;

38.3esamus ir prognozuojamus maršrutinio transporto priemonių srautus ir poreikį;

38.4susisiekimą su visuomeninės traukos centrais.

 

Pažaidų šalinimo būdo parinkimo principai vietinės reikšmės keliams (gatvėms)

 

39.     Vietinės reikšmės keliams ir gatvėms turi būti įvertinamas jų kategorijos atitikimas pagal techninius parametrus. Jei tam tikri techniniai parametrai neatitinka reikalaujamų pagal kategoriją, turi būti:

39.1svarstomas vietinės reikšmės kelio (gatvės) priskyrimas kitai kategorijai, atitinkančiai jos esamus techninius parametrus, įvertinant eismo sąlygas ir eismo intensyvumą;

39.2numatomas vietinės reikšmės kelio (gatvės) rekonstravimas, tam, kad būtų pasiekti esamą kategoriją atitinkantys techniniai parametrai.

40.     Nustačius, kad iš esmės vietinės reikšmės kelias (gatvė) atitinka esamą kategoriją ir, jei yra tam tikrų pažaidų, įvertinus jų pobūdį ir dydį, jos turi būti atitinkamai sutvarkomos, t. y., atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas), kapitalinis remontas (pertvarkymas) arba rekonstravimas.

41.     Išimties atveju pagrindus techniškai ir ekonomiškai, atliekant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą, į bendrai vertinamų vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, gali būti įtraukiami ir vietinės reikšmės keliai (gatvės), kurių tam tikri techniniai parametrai neatitinka esamos vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorijos (žr. V skyriaus ketvirtąjį skirsnį).

 

VI SKYRIUS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) TINKLO BŪKLĖS VERTINIMAS TINKLO LYGIU

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

42.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimui bei kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo, paprastojo remonto, kapitalinio remonto ar rekonstravimo prioritetinių ruožų sudarymui reikalingi šie duomenys:

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorija;

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) ilgis ir plotis;

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos tipas;

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) važiuojamosios dalies dangos techninė būklė;

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklė;

-   esami ir prognozuojami maršrutinio transporto maršrutai;

-   vietos, kuriose yra visuomeninės traukos centrai.

43.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimas susideda iš:

43.1visų vietinės reikšmės kelių (gatvių), sudarančių tinklą, suskirstymo į homogeninius ruožus (žr. VI skyriaus antrąjį skirsnį);

43.2vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninių ruožų vertinimo pagal dangos techninę būklę (žr. VI skyriaus trečiąjį skirsnį);

43.3vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninių ruožų vertinimo pagal paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklę (žr. VI skyriaus ketvirtąjį skirsnį).

44.     Į vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą gali būti įtraukiami pėsčiųjų ir/ar dviračių takai, kurie yra vertinamo vietinės reikšmės kelio (gatvės) dalis. Pėsčiųjų ir/ar dviračių takai vertinami kaip atskiri objektai pagal aukščiau nurodytą tvarką.

45.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo vertinimo pagal dangos techninę būklę veiksmų algoritmas pateiktas 7 pav.

46.     Vertinant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklę tinklo lygiu rekomenduojama vertinti ir kitas pažaidas bei kitų kelio (gatvės) elementų pažaidas pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, pvz., pagal techninės priežiūros taisykles TTPT 10 [5.28], kuriose yra išdėstyti valstybinės reikšmės keliuose esančių kelio statinių: tiltų, viadukų, estakadų; pėsčiųjų takuose esančių tiltų, viadukų; tunelių ir tunelinių viadukų techninės priežiūros reikalavimai.

47.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) vertinimo tinklo lygiu pavyzdys pateiktas 9 priede.

 

7 pav. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo vertinimo pagal dangos techninę būklę veiksmų algoritmas

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) SKIRSTYMAS Į HOMOGENINIUS RUOŽUS

 

48.     Vertinamas vietinės reikšmės kelias (gatvė) turi būti suskirstomas į homogeninius ruožus. Homogeniniai ruožai nustatomi pagal šiuos kriterijus:

48.1vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorijos pokytis;

48.2važiuojamosios dangos tipo pasikeitimas;

48.3akivaizdus kelio (gatvės) dangos techninės būklės ir/ar paviršinio vandens (lietaus) nuvedimo įrenginių būklės pokytis.

49.     Jeigu visame vertinamame vietinės reikšmės kelyje (gatvėje) aukščiau nurodyti visi trys kriterijai nekinta, tuomet kelias (gatvė) vertinamas kaip vienas homogeninis ruožas.

50.     Vertinamas vietinės reikšmės kelias (gatvė) suskirstomas į tiek homogeninių ruožų, kiek keičiasi bent vienas iš aukščiau nurodytų trijų kriterijų. Homogeniniai ruožai numeruojami paeiliui didėjimo tvarka, pradedant nuo Nr. 1.

51.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninių ruožų rekomenduojamas žymėjimas:

 

,                                                                   (1)

 

čia: X – vietinės reikšmės kelio numeris ir/arba pavadinimas / gatvės pavadinimas (pavadinimą galima sutrumpinti);

Y – vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorija;

z – vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo Nr.;

m – indeksas rašomas, jeigu homogeniniu ruožu važiuoja maršrutinis transportas;

c – indeksas rašomas, jeigu homogeniniu ruožu vyksta susisiekimas su visuomeninės traukos centrais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

HOMOGENINIO RUOŽO VERTINIMAS PAGAL DANGOS TECHNINĘ BŪKLĘ

 

52.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo važiuojamosios dalies dangos techninė būklė įvertinama balais atsižvelgiant į dangos tipą bei dangoje susidariusių pažaidų tipą ir mastą:

52.1asfalto ir betono dangos techninės būklės vertinimo kriterijai pateikti 3 priede;

52.2žvyro dangos techninės būklės vertinimo kriterijai pateikti 4 priede;

52.3grindinio dangos techninės būklės vertinimo kriterijai pateikti 5 priede;

52.4vietinės reikšmės kelių (gatvių) be dangos konstrukcijos (gruntkelių) techninės būklės vertinimo kriterijai pateikti 6 priede;

52.5pėsčiųjų ir/ar dviračių tako dangos techninės būklės vertinimo kriterijai pateikti 7 priede.

53.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo važiuojamosios dalies dangos techninės būklės vertinimas atliekamas pildant 9 priede pateiktą „Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo techninės būklės vertinimo žiniaraštį“. Dangos pažaidos tipas ir mastas gali būti nustatomi atliekant matavimus ir/arba vizualiai (apžiūrint).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

HOMOGENINIO RUOŽO VERTINIMAS PAGAL PAVIRŠINIO VANDENS (LIETAUS) NULEIDIMO ĮRENGINIŲ BŪKLĘ

 

54.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklė įvertinama koeficientu kv atsižvelgiant į paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginio tipą bei jo pažaidas.

55.     Paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklės vertinimo kriterijai pateikti 10 priede.

56.     Paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklė gali būti nustatoma atliekant matavimus ir/arba vizualiai (apžiūrint).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIŲ RUOŽŲ PRIORITETINIŲ RUOŽŲ NUSTATYMAS

 

57.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo techninė būklė įvertinama balu atsižvelgiant į homogeninio ruožo važiuojamosios dalies dangos techninę būklę ir paviršinio vandens nuleidimo įrenginių būklę pagal formulę:

 

,                                              (2)

 

čia: kv – homogeninio ruožo paviršinio vandens nuleidimo įrenginių būklės koeficientas.

58.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) TBB apvalinamas vienos dešimtosios tikslumu.

59.     Vietinės reikšmės kelių ir gatvių homogeniniai ruožai reitinguojami atskirai.

60.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) homogeniniai ruožai reitinguojami pagal TBB, t. y. kuo aukštesnis balas, tuo homogeninio ruožo techninė būklė yra geresnė.

61.     Prioritetas suteikiamas tiems homogeniniams ruožams, kuriais vyksta maršrutinis transportas.

62.     Didesnis prioritetas skiriamas tiems vietinės reikšmės kelių (gatvių) homogeniniams ruožams, kurie įvertinti mažiausiu TBB ir, kurių vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorija yra didesnė, o mažesnis prioritetas skiriamas tiems vietinės reikšmės kelių (gatvių) homogeniniams ruožams, kurie įvertinti didžiausiu TBB ir, kurių vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorija yra mažesnė.

63.     Jeigu kelių vertinamų homogeninių ruožų TBB ir vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorija sutampa, tai prioritetas suteikiamas tam homogeniniam ruožui, kuriuo vyksta susisiekimas su visuomeninės traukos centrais.

 

VII SKYRIUS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) TINKLO BŪKLĖS VERTINIMAS OBJEKTO LYGIU IR STATINIO STATYBOS RŪŠIES PARINKIMAS REMIANTIS BŪKLĖS NUSTATYMO REZULTATAIS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

64.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo statybos rūšies parinkimas atliekamas atsižvelgiant į jo būklę, t. y. techninės būklės balą:

64.1kai TBB yra nuo 9 iki 10 balų, tuomet rekomenduojama atlikti statinio nuolatinę priežiūrą. Taip pat galima atlikti kelio (gatvės) būklės defektų šalinimą;

64.2kai TBB yra nuo 6 iki 8 balų, tuomet rekomenduojama atlikti statinio paprastąjį remontą (atnaujinimą);

64.3kai TBB yra nuo 1 iki 5, tuomet turi būti atliktas vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos tyrimas, kad parinkti statybos rūšį.

64.4Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo statybos rūšies parinkimo algoritmas pateiktas 8 pav.

 

8 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo statybos rūšies parinkimo algoritmas pagal TBB

 

65.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimas objekto lygiu atliekamas tiems ruožams, kurių TBB yra nuo 1 iki 5 balų arba techniškai ir ekonomiškai pagrindus, kai TBB > 5.

66.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo vertinimui objekto lygiu reikalingi šie duomenys:

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo dangos tipas;

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo dangos storis ir dangos fizikinės bei mechaninės (jeigu reikia) savybės (žr. VII skyriaus trečiąjį–septintąjį skirsnius);

-   vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo dangos pagrindo sluoksnių laikomoji geba, storiai ir šiuos sluoksnius sudarančių medžiagų fizikinės savybės (ten, kur tinkama) (žr. VII skyriaus antrąjį–septintąjį skirsnius).

67.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo vertinimo objekto lygiu algoritmas priklauso nuo dangos tipo (žr. VII skyriaus antrąjį–septintąjį skirsnius).

68.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų konstrukcijų projektavimo techninius reikalavimus nustato projektavimo taisyklės KPT SDK 07 [5.23].

69.     Dangos rekonstravimo ar remonto būdas ir dangos konstrukcijos tipas turi būti pagrįsti techniniu ir ekonominiu požiūriais ir parenkami atsižvelgiant į dangos naudojimo tikslus, vietines sąlygas, eismo organizavimą statybos metu ir įvertinus esamos dangos konstrukcijos būklę ir išaugusio transporto eismo apkrovas.

70.     Projektavimo taisyklėse KPT SDK 07 [5.23] pateikiamos rekomendacinės nuostatos dangų konstrukcijoms rekonstruoti ar remontuoti, pakeliant dangų paviršių. Gali būti naudojami ir kiti metodai, pagrįsti skaičiavimais ar patirtimi.

71.     Įvertinant paliekamos esamos dangos konstrukciją ir techniniu bei ekonominiu požiūriais pagrindžiant rekonstravimo ar remonto būdą, reikia atsižvelgti į:

-   dangos paviršiaus būklę;

-   dangos laikomąją gebą;

-   esamos dangos konstrukcijos tipą ir būklę, įskaitant žemės sankasą, ir dangos tinkamumą numatytai paskirčiai;

-   paviršinio vandens šalinimo įrenginių būklę.

72.     Kvalifikuotas (žr. VIII skyriaus septintąjį skirsnį) specialistas atlikdamas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu gali priimti ir kitus tyrimo metodus bei parinkti statinio statybos rūšį bei kitus sprendinius.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) RUOŽO KONSTRUKCIJOS SU ASFALTO DANGA VERTINIMAS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

73.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) konstrukcijų su asfalto danga tyrimai skirstomi į tris lygius, kuriuose:

73.1atliekami asfalto dangą sudarančių medžiagų (žr. 75.1 p.) bei skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai (I lygis);

73.2atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 77.2 p.) bei AŠAS arba ŠNS laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai (II lygis);

73.3atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 79.2 p.) ir žemės sankasos laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai (III lygis).

74.     Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su asfalto danga tyrimo objekto lygiu algoritmas pateiktas 9 pav.

 

9 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su asfalto danga tyrimo algoritmas

 

 

I lygio tyrimų eiga

 

75.     I lygio tyrimuose išpjovus/išgręžus asfalto dangą matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio deformacijos modulis Ev2. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, toliau atliekami šie veiksmai:

75.1jeigu Ev2 ≥ 120 MPa, tai atliekami asfalto dangos sluoksnius sudarančių asfalto mišinių sudėties (granuliometrinė sudėtis ir bituminio rišiklio kiekis) tyrimai ir vertinamas jų atitikimas techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 [5.18] reikalavimams:

-   atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas), jeigu asfalto dangos sluoksnius sudarantys asfalto mišiniai tenkina techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 [5.18] reikalavimus;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu bent vienas asfalto dangos sluoksnius sudarantis asfalto mišinys netenkina techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 [5.18] reikalavimų;

75.2jeigu Ev2 < 120 MPa, tai turi būti atliekami II lygio tyrimai.

76.     I lygio tyrimų algoritmas pateiktas 10 pav.

 

10 pav. I lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su asfalto danga, algoritmas

 

 

II lygio tyrimų eiga

 

77.     II lygio tyrimuose matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis:

77.1jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

77.2jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas AŠAS/ŠNS deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2 ≥ 80 MPa, tai atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant granuliometrinę sudėtį ir vertinamas jos atitikimas techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimams:

-   atliekamas panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis tenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis netenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimų.

Jeigu Ev2 < 80 MPa, tai turi būti atliekami III lygio tyrimai.

78.     II lygio tyrimų algoritmas pateiktas 11 pav.

 

11 pav. II lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su asfalto danga, algoritmas

 

 

III lygio tyrimų eiga

 

79.     III lygio tyrimuose matuojamas AŠAS arba ŠNS storis:

79.1jeigu apsauginio šalčiui atsparaus arba šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23], tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

79.2jeigu AŠAS arba ŠNS storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas žemės sankasos deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2 ≥ 45 MPa, tai atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant pralaidumą vandeniui:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui ≥1,0×10–5 m/s;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui <1,0×10–5 m/s;

Jeigu Ev2 < 45 MPa, tai turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas).

80.     III lygio tyrimų algoritmas pateiktas 12 pav.

 

12 pav. III lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su asfalto danga, algoritmas

 

 

Bandymų metodai

 

81.     Tyrimo vieta parenkama bei asfalto dangos konstrukciją sudarančių sluoksnių storiai matuojami pagal metodiniuose nurodymuose MN SSN 15 [5.34] pateiktas metodikas.

82.     Asfalto dangos sluoksnius sudarančių asfalto mišinių sudėtys nustatomos ir vertinamos pagal techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 [5.18] ir įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 [5.25] reikalavimus.

83.     Skaldos/žvyro pagrindo, AŠAS/ŠNS ir žemės sankasos laikomoji geba vertinama nustatant deformacijos modulį Ev2 dinaminiu prietaisu pagal „Automobilių kelių sankasos ir pagrindo sutankinimo bandymo dinaminiu prietaisu instrukciją“ (žr. 1 priedo [1]).

84.     Skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis nustatoma ir vertinama pagal techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus.

85.     AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumo vandeniui koeficientas nustatomas ir vertinamas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) RUOŽO KONSTRUKCIJOS SU BETONO DANGA VERTINIMAS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

86.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) konstrukcijų su betono danga tyrimai skirstomi į tris lygius:

86.1I lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio laikomosios gebos tyrimai (žr. 1 priedo [1]);

86.2II lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 91.2 p.) bei AŠAS arba ŠNS laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai;

86.3III lygyje – atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 93.2 p.) ir žemės sankasos laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai.

87.     Apibendrintas vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su betono danga tyrimo objekto lygiu algoritmas pateiktas 13 pav.

 

13 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su betono danga tyrimo algoritmas

 

 

I lygio tyrimų eiga

 

88.     I lygio tyrimuose išpjovus/išgręžus betono dangą matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio deformacijos modulis Ev2:

88.1jeigu Ev2 ≥ 150 MPa, tai turi būti atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas);

88.2jeigu Ev2 < 150 MPa, tai turi būti atliekami II lygio tyrimai.

89.     Jeigu po betono danga nėra skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio, o betono danga įrengta ant AŠAS arba ŠNS, tuomet turi būti praleidžiami I lygio tyrimai ir atliekami III lygio tyrimai.

90.     I lygio tyrimų algoritmas pateiktas 14 pav.

 

14 pav. I lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su betono danga, algoritmas

 

 

II lygio tyrimų eiga

 

91.     II lygio tyrimuose matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis:

91.1jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

91.2jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas AŠAS arba ŠNS deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2  100 MPa, tai atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant granuliometrinę sudėtį ir vertinamas jos atitikimas techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimams:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis tenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis netenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimų;

Jeigu Ev2 < 100 MPa, tai turi būti atliekami III lygio tyrimai.

92.     II lygio tyrimų algoritmas pateiktas 15 pav.

 

15 pav. II lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su betono danga, algoritmas

 

 

 

III lygio tyrimų eiga

 

93.     III lygio tyrimuose matuojamas AŠAS arba ŠNS storis:

93.1jeigu AŠAS arba ŠNS storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

93.2jeigu AŠAS arba ŠNS storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas žemės sankasos deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2 ≥ 45 MPa, tai atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant pralaidumą vandeniui:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui ≥1,0×10–5 m/s;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui <1,0×10–5 m/s;

Jeigu Ev2 < 45 MPa, tai turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas).

94.     III lygio tyrimų algoritmas pateiktas 16 pav.

 

16 pav. III lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su betono danga, algoritmas

 

 

Bandymų metodai

 

95.     Tyrimo vieta parenkama ir sluoksnių bei sluoksnius sudarančių medžiagų tyrimai atliekami pagal 81–85 punktuose nurodytus reikalavimus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) RUOŽO KONSTRUKCIJOS SU GRINDINIO DANGA VERTINIMAS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

96.     Vietinės reikšmės kelių (gatvių) konstrukcijų su grindinio danga tyrimai skirstomi į tris lygius:

96.1I lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai;

96.2II lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 100.2 p.) bei AŠAS arba ŠNS laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai;

96.3III lygyje – atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos (žr. 102.2 p.) ir žemės sankasos laikomosios gebos (žr. 1 priedo [1]) tyrimai.

97.     Apibendrintas vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su grindinio danga tyrimo objekto lygiu algoritmas pateiktas 17 pav.

 

17 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su grindinio danga tyrimo algoritmas

 

 

I lygio tyrimų eiga

 

98.     I lygio tyrimuose išardžius grindinio dangą matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio deformacijos modulis Ev2:

98.1jeigu Ev2 ≥ 120 MPa, tai turi būti atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas);

98.2jeigu Ev2 < 120 MPa, tai turi būti atliekami II lygio tyrimai.

99.     I lygio tyrimų algoritmas pateiktas 18 pav.

 

18 pav. I lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su grindinio danga, algoritmas

 

 

II lygio tyrimų eiga

 

100.   II lygio tyrimuose matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis:

100.1.    jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

100.2.    jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas AŠAS arba ŠNS deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2  100 MPa, tai atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant granuliometrinę sudėtį ir vertinamas jos atitikimas techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimams:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis tenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis netenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimų;

Jeigu Ev2 < 100 MPa, tai turi būti atliekami III lygio tyrimai.

101.   II lygio tyrimų algoritmas pateiktas 19 pav.

 

19 pav. II lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su grindinio danga, algoritmas

 

 

III lygio tyrimų eiga

 

102.   III lygio tyrimuose matuojamas AŠAS arba ŠNS storis:

102.1.    jeigu AŠAS arba ŠNS storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

102.2.    jeigu a AŠAS arba ŠNS storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas žemės sankasos deformacijos modulis Ev2. Jeigu Ev2 ≥ 45 MPa, tai atliekami AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant pralaidumą vandeniui:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui ≥1,0×10–5 m/s;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu AŠAS arba ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui <1,0×10–5 m/s;

Jeigu Ev2 < 45 MPa, tai turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas).

102.3.    III lygio tyrimų algoritmas pateiktas 20 pav.

 

20 pav. III lygio tyrimų, kai tiriama ruožo konstrukcija su grindinio danga, algoritmas

 

 

Bandymų metodai

 

103.   Tyrimo vieta parenkama ir sluoksnių bei sluoksnius sudarančių medžiagų tyrimai atliekami pagal 81–85 punktuose nurodytus reikalavimus.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) RUOŽO SU ŽVYRO DANGA VERTINIMAS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

104.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) konstrukcijų su žvyro danga tyrimai daromi atliekant:

104.1.    žvyro dangos arba DSBR ir skaldos/žvyro pagrindo sluoksnių storio matavimą;

104.2.    visos žvyro dangos arba DSBR konstrukcijos (iki žemės sankasos) storio matavimą;

104.3.    žemės sankasos deformacijos modulio Ev2 (žr. 1 priedo [1]) matavimą;

104.4.    vizualų žvyro dangos arba DSBR konstrukcijos sluoksnius sudarančių medžiagų vertinimą.

105.   Apibendrintas vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo su žvyro danga tyrimo objekto lygiu principas pateiktas 21 pav.

 

21 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožo konstrukcijos su žvyro danga tyrimo principas

 

 

Statinio statybos rūšies parinkimas remiantis žvyro dangos konstrukcijos būklės tyrimo rezultatais

 

106.   Turi būti atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas), jeigu žvyro dangos arba DSBR ir skaldos/žvyro pagrindo sluoksnių bendras storis H1 < 20 cm.

107.   Turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu visos žvyro dangos arba DSBR konstrukcijos (iki žemės sankasos) storis H2 ≤ 45 cm.

108.   Turi būti atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas), jeigu žemės sankasos deformacijos modulis Ev2 ≥ 45 MPa.

109.   Turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu žemės sankasos deformacijos modulis Ev2 < 45 MPa.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) RUOŽO BE DANGOS KONSTRUKCIJOS (GRUNTKELIO) VERTINIMAS

 

110.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) be dangos konstrukcijos (gruntkelių) tyrimai atliekami remiantis VII skyriaus V skirsnyje pateikta metodika. Rekomenduojama atlikti vietinės reikšmės kelių (gatvių) be dangos konstrukcijos (gruntkelių) kapitalinį remontą (pertvarkymą) įrengiant DSBR ant skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio kaip nurodyta projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimuose. Tokiu atveju esamą viršutinį konstrukcijos sluoksnį rekomenduojama priimti kaip ŠNS sluoksnį.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PĖSČIŲJŲ IR/AR DVIRAČIŲ TAKO DANGOS KONSTRUKCIJOS VERTINIMAS

 

 

Bendrosios nuostatos

 

111.   Pėsčiųjų ir/ar dviračių takų dangos konstrukcijų tyrimai skirstomi į tris lygius:

111.1.    I lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio laikomosios gebos tyrimai;

111.2.    II lygyje – atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios medžiagos tyrimai;

111.3.    III lygyje – atliekami ŠNS sluoksnį sudarančios medžiagos ir žemės sankasos laikomosios gebos tyrimai.

112.   Jeigu pėsčiųjų ir/ar dviračių tako dangos konstrukciją sudaro danga ir skaldos/žvyro pagrindo sluoksnis, tai po I lygio tyrimų atliekamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storio matavimas ir šį sluoksnį sudarančios medžiagos tyrimai bei žemės sankasos laikomosios gebos tyrimai.

113.   Apibendrintas pėsčiųjų ir/ar dviračių tako konstrukcijos tyrimo objekto lygiu algoritmas pateiktas 22 pav.

 

22 pav. Pėsčiųjų ir/ar dviračių tako ruožo konstrukcijos tyrimo algoritmas

 

 

I lygio tyrimų eiga

 

114.   I lygio tyrimuose išardžius/išpjovus/išgręžus dangą matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio deformacijos modulis Ev2:

114.1.    jeigu Ev2 ≥ 80 MPa, tai turi būti atliekamas paprastasis remontas (atnaujinimas);

114.2.    jeigu Ev2 < 80 MPa, tai turi būti atliekami II lygio tyrimai.

115.   I lygio tyrimų algoritmas pateiktas 23 pav.

 

23 pav. I lygio tyrimų, kai tiriama pėsčiųjų ir/ar dviračių tako konstrukcija, algoritmas

 

 

II lygio tyrimų eiga

 

116.   II lygio tyrimuose matuojamas skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis:

116.1.    jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

116.2.    jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnio storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet atliekami skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant granuliometrinę sudėtį ir vertinamas jos atitikimas techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimams:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio medžiagas, jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis tenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimus;

-   atliekami III lygio tyrimai, jeigu skaldos/žvyro pagrindo sluoksnį sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos granuliometrinė sudėtis netenkina techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 07 [5.16] reikalavimų;

117.   II lygio tyrimų algoritmas pateiktas 24 pav.

 

24 pav. II lygio tyrimų, kai tiriama pėsčiųjų ir/ar dviračių tako konstrukcija, algoritmas

 

 

III lygio tyrimų eiga

 

118.   III lygio tyrimuose matuojamas šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storis:

118.1.    jeigu šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storis netenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimų, tuomet atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas);

118.2.    jeigu šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio storis tenkina projektavimo taisyklių KPT SDK 07 [5.23] reikalavimus, tuomet matuojamas žemės sankasos deformacijos modulis Ev2:

-   jeigu Ev2 ≥ 45 MPa, tai atliekami ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos tyrimai nustatant pralaidumą vandeniui:

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas) panaudojant tas pačias šio sluoksnio nesurištas mineralines medžiagas, jeigu ŠNS sudarančios medžiagos pralaidumas vandeniui ≥1,0×10–5 m/s;

-   atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas), jeigu ŠNS sudarančios nesurištos mineralinės medžiagos pralaidumas vandeniui <1,0×10–5 m/s;

-   jeigu Ev2 < 45 MPa, tai turi būti atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkymas).

119.   III lygio tyrimų algoritmas pateiktas 25 pav.

 

25 pav. III lygio tyrimų, kai tiriama pėsčiųjų ir/ar dviračių tako konstrukcija, algoritmas

 

 

Bandymų metodai

 

120.   Tyrimo vieta parenkama ir sluoksnių bei sluoksnius sudarančių medžiagų tyrimai atliekami pagal 81–85 punktuose nurodytus reikalavimus.

 

VIII SKYRIUS

STATINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

121.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) techninė priežiūra pagal įtaką statinio eksploatacinėms savybėms skirstoma į nuolatinę priežiūrą ir periodinę priežiūrą. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) techninės priežiūros detalus skirstymas pateiktas 26 pav.

Vietinės reikšmės kelių (gatvių) techninė priežiūra

Rūšis

Darbų tipas

Nuolatinė priežiūra

Stebėjimas ir apžiūros

Nuolatinės priežiūros darbai

Periodinė priežiūra

Statinio būklės defektų šalinimas (periodinės priežiūros darbai)

Paprastojo remonto (atnaujinimo) organizavimas

Kapitalinio remonto (pertvarkymo) organizavimas

26 pav. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) techninės priežiūros klasifikacija

 

122.   PD, turintiems įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, priskiriama:

122.1.    nuolatinė vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų priežiūra vasarą (valymas ir kt.);

122.2.    vandens pralaidų nuolatinė ir periodinė priežiūra (vandens pralaidų, kanalizacijos, drenažo, greitviečių valymas, smulkių betono konstrukcijų būklės defektų šalinimas (ištrupėjusios vietos, siūlės ir pan.) ir kt.);

122.3.    vietinės reikšmės kelio (gatvės) viršutinio sluoksnio ir kelkraščių iš asfalto ir betono dangos nuolatinė ir periodinė priežiūra: atsiradusių bitumo dėmių naikinimas, yrančio vietinės reikšmės kelio (gatvės) viršutinio sluoksnio paviršiaus laistymas emulsija, išdaužų, plyšių, įdubų, ištrupėjusių briaunų būklės defektų šalinimas, kai kurių paviršiaus plotų apdorojimas ir kt.;

122.4.    žvyro dangos priežiūra (profiliavimas, skersinio profilio, dangos stiprio atkūrimas, pridedant nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinių);

122.5.    sankasos nuolatinė ir periodinė priežiūra (griovių valymas, šlaitų stiprinimas, išplovų ir nuošliaužų taisymas (statinio būklės defektų šalinimas), vandens nuleidimo sistemos skiriamojoje juostoje priežiūra, nuovažų būklės defektų šalinimas ir kt.) ir kt. darbai.

123.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų, rekomendaciniai priežiūros normatyvai, suskirstyti į tris priežiūros lygius: I – aukštą, II – vidutinį, III – žemą, pateikiami 11 priede. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros normatyvai nurodomi tik tokiems elementams, kurie yra susiję su vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomąja geba projektiniu naudojimo laikotarpiu.

124.   Priežiūros lygiai gali būti diferencijuojami pagal vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorijas:

124.1.    I – aukštas priežiūros lygis turi užtikrinti gerą techninę ir estetinę gatvės būklę bei saugų eismą ištisą parą visais metų laikais. Galimas trumpalaikis eismo nutrūkimas, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą. Aukštam gatvių priežiūros lygiui užtikrinti nepakanka vien tik kokybiškai ir reikalaujamu periodiškumu atlikti privalomus gatvių priežiūros darbus. Taip pat reikia, kad gatvės dangos konstrukcijos būtų laiku taisomos, t. y. atliekami rekonstravimo ar kapitalinio remonto (pertvarkymo) darbai. I priežiūros lygiu turėtų būti prižiūrimos A1 ir A2 kategorijų gatvės. Esant poreikiui I priežiūros lygiu gali būti prižiūrimos ir B1 bei B2 kategorijų gatvės.

124.2.    II – vidutinis priežiūros lygis turi užtikrinti gerą techninę vietinės reikšmės kelio (gatvės) būklę, saugų eismą, tačiau mažesnis dėmesys skiriamas estetinei būklei. Galimas trumpalaikis eismo nutrūkimas, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą. Vidutiniam vietinės reikšmės kelio (gatvės) priežiūros lygiui užtikrinti nepakanka kokybiškai ir reikalaujamu periodiškumu atlikti privalomus vietinių kelių (vietinių gatvių) priežiūros darbus. Taip pat reikia, kad vietinio kelio (vietinės gatvės) dangos konstrukcijos būtų laiku taisomos, t. y. atliekami kapitalinio remonto (pertvarkymo) darbai. II priežiūros lygiu turėtų būti prižiūrimos B1, B2, C1 ir C2 kategorijų vietinės gatvės. Esant poreikiui II priežiūros lygiu gali būti prižiūrimi ir I kategorijos vietiniai keliai.

124.3.    III – žemas priežiūros lygis turi užtikrinti eismo saugumą ir vietinės reikšmės kelio (gatvės) tinkamumą naudoti, tačiau skiriamas mažas dėmesys vietinės reikšmės kelio (gatvės) estetinei būklei. Neužtikrinamas vietinės reikšmės kelio (gatvės) arba jo (jos) atskirų elementų ilgaamžiškumas. Galimas eismo nutrūkimas esant polaidžiui, sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms žiemą. Esant žemam vietinės reikšmės kelio (gatvės) priežiūros lygiui tam, kad būtų užtikrintas vietinės reikšmės kelio (gatvės) tinkamumas naudoti, pakanka reikalaujamu periodiškumu atlikti privalomus kelių priežiūros darbus. II priežiūros lygiu turėtų būti prižiūrima D1, D2 ir D3 kategorijų vietinės gatvės ir I, II, III ir IV kategorijos vietiniai keliai.

125.   Pagal kokį priežiūros lygį prižiūrėti vietinės reikšmės kelią (gatvę) arba atskirus jo (jos) elementus gali nusistatyti savivaldybės, atliekančios vietinės reikšmės kelių (gatvių) techninę priežiūrą.

126.   Rekomendacijose pateiktos nuostatos, susijusios tik su tų vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų technine priežiūra, kurios turi įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu. Turi būti tinkamai prižiūrimi ir kiti vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementai bei statiniai pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, pvz., pagal techninės priežiūros taisykles TTPT 10 [5.28], kuriose yra išdėstyti valstybinės reikšmės keliuose esančių kelio statinių: tiltų, viadukų, estakadų; pėsčiųjų takuose esančių tiltų, viadukų; tunelių ir tunelinių viadukų techninės priežiūros reikalavimai. Techninės priežiūros taisyklėmis TTPT 10 [5.28] gali vadovautis ir vietinės reikšmės bei privačiuose keliuose esančių tiltų savininkai, jei jie priima tokį sprendimą.

127.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros personalas neprižiūri geležinkelio pervažų, tačiau turi užtikrinti gerą matomumą į abi puses transporto priemonių vairuotojams, esantiems 50 m atstumu nuo išorinio bėgio.

128.   Atliekamos šios pagrindinės vietinės reikšmės kelių (gatvių) apžiūros:

128.1.    patrulinės (nuolatinės) apžiūros – vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininko (naudotojo) įgaliotų asmenų, atsakingų už patrulinių (nuolatinių) apžiūrų atlikimą, vietinės reikšmės kelių (gatvių) patikros, atliekamos nustatytu periodiškumu (žr. VIII skyriaus antrąjį skirsnį), fiksuojant pažaidas, ypač pavojingas, ir jų pašalinimas (pavojingų – skubos tvarka);

128.2.    periodinės apžiūros – vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininko (naudotojo) atliekamos visų jam priklausančių vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklės patikros, atliekamos nustatytu periodiškumu (žr. VIII skyriaus antrąjį skirsnį). Šių apžiūrų metu vietinės reikšmės keliai (gatvės) skirstomi į homogeninius ruožus ir nustatomas šių ruožų dangos TBB pagal metodiką, pateiktą VI skyriuje. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) ruožams, kurių TBB yra nuo 1 iki 5 balų, parenkama statybos rūšis pagal metodiką, pateiktą VII skyriuje.

129.   Taip pat esant poreikiui gali būti atliekamos ir kitokios apžiūros pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ [5.9], kuris nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių, išskyrus energetikos objektus, taip pat statinius, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerija, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką.

130.   Vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) atliekamiems asfalto dangų priežiūros darbams gali būti taikomi reikalavimai, išdėstyti įrengimo taisyklėse ĮT APM 10 [5.26].

131.   Vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) atliekamiems dangos būklės defektų šalinimo darbams gali būti taikomi reikalavimai, išdėstyti taisymo rekomendacijose R PT 11 [5.36].

132.   Vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) atliekamo regeneravimo vietinės reikšmės kelyje (gatvėje) šaltuoju būdu darbams gali būti taikomi reikalavimai, išdėstyti metodiniuose nurodymuose MN RK-ŠB 11 [5.31].

133.   Vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) atliekamo regeneravimo maišyklėse šaltuoju būdu darbams gali būti taikomi reikalavimai, išdėstyti metodiniuose nurodymuose MN RM-ŠB 11 [5.30].

134.   Įrengiant dangos konstrukcijos asfalto viršutinius sluoksnius vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) gali būti taikomi metodiniai nurodymai MN APO 13 [5.32].

135.   Įrengiant paviršiaus apdarą vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) gali būti taikomi metodiniai nurodymai MN PAS 15 [5.35].

136.   Įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių gali būti taikomos įrengimo taisyklės ĮT SBR 07 [5.24].

137.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) su žvyro danga (žvyrkelių) dulkėjimo mažinimui, naudojant įvairius reagentus, medžiagas, metodus ir technologijas vietinės reikšmės keliuose (gatvėse), gali būti taikomi metodiniai nurodymai „Kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimas“ [5.29].

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) APŽIŪRŲ METODIKA

 

138.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) apžiūrų metodika taikoma nustatyti vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų (jų dalių) pažaidas, kurios turi būti pašalinamos, atliekant nuolatinius ir periodinius privalomus kelių techninės priežiūros darbus.

139.   Patrulinės (nuolatinės) apžiūros – tai vietinės reikšmės kelių (gatvių) apžiūros, kurios skirtos nustatyti vietinės reikšmės kelių (gatvių) elementų pažaidas, turinčias įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, bei nuolatinės priežiūros darbų poreikį.

140.   Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų atlikimo tikslas – nuolat fiksuoti pažaidas, jas šalinti (pagal pavojingumą ir technines galimybes – skubos tvarka) arba planuoti reikalingus atlikti PD (užduotis).

141.   Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų metu saugiam eismui pavojingos pažaidos fiksuojamos taip pat rekonstruojamuose, remontuojamuose ar taisomuose (remontuojamuose) vietinės reikšmės kelio (gatvės) ruožuose ir apie jas pranešama statinio statybos rangovams.

142.   Rekomenduojama, kad savivaldybės darbuotojas, atliekantis jam priskirtuose vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) patrulines apžiūras (nuolatines apžiūras) pagal sudarytą ir įgaliotų asmenų patvirtintą kiekvieno mėnesio grafiką, apžiūrėtų tokiu periodiškumu:

-   A1 ir A2 kategorijų gatves – du kartus per savaitę. Esant poreikiui du kartus per savaitę gali būti apžiūrimos ir B1 bei B2 kategorijų gatvės;

-   B1 ir B2 vietines gatves – vieną kartą per savaitę. Esant poreikiui vieną kartą per savaitę gali būti apžiūrimos ir C1 bei C2 kategorijų gatvės;

-   C1 ir C2 kategorijų vietines gatves – vieną kartą per dvi savaites. Esant poreikiui vieną kartą per dvi savaites gali būti apžiūrima D1 kategorijos gatvės ir I kategorijos vietiniai keliai;

-   D1, D2 ir D3 kategorijų vietines gatves ir I, II, III ir IV kategorijos vietinius kelius – vieną kartą per mėnesį.

Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų atlikimo periodiškumą gali nusistatyti savivaldybės, atliekančios vietinės reikšmės kelių (gatvių) techninę priežiūrą.

143.   Patrulinės (nuolatinės) apžiūros metu atsakingas savivaldybės darbuotojas apvažiuoja vietinės reikšmės kelius (gatves) ir atitinkamos formos akte (akto formą ir užpildymo pavyzdį žr. 8 priede) užrašo atsiradusias visas pažaidas, turinčias įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, pvz.: gilias išplovas kelkraščiuose, sąnašų sankaupas, pavojingas išdaužas ir kt.

144.   Apie nustatytas pavojingas pažaidas atsakingas darbuotojas praneša įgaliotam asmeniui ir, jeigu techniškai įmanoma, asmeniškai pats, pasitelkdamas darbininkus, skubiai pašalina kliūtis, galinčias sukelti avarinę situaciją vietinės reikšmės kelyje (gatvėje), aptveria arba bent pažymi pavojingas vietas ir pan.

145.   Skubos tvarka patrulinių (nuolatinių) apžiūrų metu atliekamus darbus sudaro:

-   pavojingų provėžų kelkraščiuose ir išplovų pašalinimas arba aptvėrimas kelio ženklais;

-   kelio grioviuose, ties greitvietėmis, latakais, ant tiltų (užsikimšus vandens nuleidimo sistemai), po tuneliniais viadukais, ties pėsčiųjų ir dviračių takų pralaidomis susidariusių vandens sankaupų nuleidimas;

-   skubus pavojingų išdaužų gatvėse taisymas (statinio būklės defektų šalinimas) žiemą, prižiūrint I lygiu (žr. 124 punktą), arba aptvėrimas kelio ženklais.

146.   Po stichinių reiškinių (potvynių, liūčių, audrų, viesulų, pustymų, gausaus sniego ir pan.) atsakingas savivaldybės darbuotojas turėtų tuoj pat apžiūrėti visus priskirtus jam vietinės reikšmės kelius (gatves), atsižvelgdamas ne į patvirtintą grafiką, bet į vietinės reikšmės kelių (gatvių) reikšmes.

147.   Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų metu į aktus surašomos ne tik visuose per dieną apžiūrėtuose vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) pastebėtos pažaidos, bet ir žymimi darbai, atlikti pašalinant pažaidas. Į aktus įrašomi tik tie PD, kurie priskiriami nuolatiniams darbams.

148.   Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų atlikimo periodiškumą ir nustatytų pažaidų pašalinimą laiku tikrina už kelių techninę priežiūrą atsakingi savivaldybės darbuotojai.

149.   Periodinės apžiūros – tai vietinės reikšmės kelių (gatvių) apžiūros, kurios skirtos nustatyti vietinės reikšmės kelių (gatvių) dangos ir paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo įrenginių būklės bei periodinės priežiūros darbų poreikį.

150.   Periodinių apžiūrų metodikos skirstomos į:

150.1.    vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą tinklo lygiu (žr. VI skyrių);

150.2.    vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu (žr. VII skyrių).

151.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimas tinklo lygiu gali būti atliekamas vertinant būklę vizualiai (apžiūrint) ir/arba atliekant matavimus. Rekomenduojama naudoti automatizuotus vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimo metodus, pvz., naudojant įrangą, skirtą vietinės reikšmės kelių (gatvių) pažaidas registruoti automatizuotu būdu.

152.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimas tinklo lygiu turi būti atliekamas ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metų laikotarpį.

153.   Pirmą kartą vertinant turėtų būti atliktas visų atskiros savivaldybės tvarkomų vietinės reikšmės kelių (gatvių) dangos būklės įvertinimas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ (GATVIŲ) APŽIŪRŲ DOKUMENTAI

 

154.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) apžiūrų metodika pateikta VIII skyriaus antrajame skirsnyje.

155.   Patrulinės (nuolatinės) apžiūros akto forma ir jos pildymo pavyzdys pateikta 8 priede.

156.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimui tinklo lygiu reikalingi vietinės reikšmės kelio (gatvės) homogeninio ruožo techninės būklės žiniaraščių formos ir jų pildymo pavyzdys pateikti 9 priede.

157.   Patrulinių (nuolatinių) apžiūrų aktai saugomi savivaldybėse (arba įgaliotose įstaigose) ne trumpiau kaip vienerius metus.

158.   Periodinių apžiūrų aktai saugomi savivaldybėse (arba įgaliotose įstaigose) ne trumpiau kaip penkerius metus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATINIŲ NUOLATINĖ PRIEŽIŪRA. BŪDAI IR METODAI

 

159.   Nuolatinė priežiūra – tai eksploatacinėms charakteristikoms neturintys įtakos darbai. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) nuolatinės priežiūros darbai skirstomi į stebėjimą ir apžiūras bei nuolatinės priežiūros darbus.

160.   Nuolatiniai darbai – tai vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangų ir kitų elementų valymas, išplovų taisymas (statinio būklės defektų šalinimas) ir pan.

161.   Statinio eksploatacinėms savybėms neturintys įtakos (nuolatinės priežiūros) darbai, turintys įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, skirstomi į šias darbų grupes:

161.1.    nuolatinę vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrą vasarą (4, 5, 6, 7, 8, 9 mėn.);

161.2.    avarijų ir vandalizmo padarinių likvidavimas;

161.3.    vandens pralaidų nuolatinė priežiūra ir kt. darbai.

162.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento pažaidų, turinčių įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, šalinimo būdai pateikiami 12 priede. Darbų procesai (darbų atlikimo technologija), skirti kiekvienai vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento daliai pagal vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementus ir jų sudėtines dalis, nurodyti 13 priede.

163.   Rekomendacijose yra pateikti darbų procesai (darbų atlikimo technologija), skirti šalinti tik tas vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento pažaidas, kurios turi įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu. Turi būti tinkamai prižiūrimi ir kiti vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementai bei statiniai pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, pvz., techninės priežiūros taisykles TTPT 10 [5.28], kuriose yra išdėstyti valstybinės reikšmės keliuose esančių kelio statinių: tiltų, viadukų, estakadų; pėsčiųjų takuose esančių tiltų, viadukų; tunelių ir tunelinių viadukų techninės priežiūros reikalavimai. Techninės priežiūros taisyklėmis TTPT 10 [5.28] gali vadovautis ir vietinės reikšmės bei privačiuose keliuose esančių tiltų savininkai, jei jie priima tokį sprendimą.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

STATINIŲ PERIODINĖ PRIEŽIŪRA. BŪDAI IR METODAI

 

 

Bendrosios nuostatos

 

164.   Periodinė priežiūra – tai eksploatacines charakteristikas gerinantys darbai. Vietinės reikšmės kelio (gatvės) periodinės priežiūros darbai skirstomi į statinio būklės defektų šalinimą, paprastojo remonto (atnaujinimo) ir kapitalinio remonto (pertvarkymo) organizavimą.

165.   Statinio eksploatacines savybes gerinantys (periodinės priežiūros) darbai, turintys įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, skirstomi į šias darbų grupes:

165.1.    žemės sankasos ir vandens nuleidimo įrenginių būklės defektų šalinimas;

165.2.    asfalto ir betono dangų pažaidų ištaisymas (statinio būklės defektų šalinimas);

165.3.    nusidėvėjusių žvyrkelių ir kelkraščių taisymas (statinio būklės defektų šalinimas);

165.4.    vandens pralaidų pažaidų ištaisymas (statinio būklės defektų šalinimas) ir kt. darbai.

166.   Atliekant paprastąjį remontą (atnaujinimą) ar kapitalinį remontą (pertvarkymą) ir esant didesniems lygumo, aukščio arba skersinio nuolydžio nuokrypiams, profiliui pagerinti turi būti numatoma frezuoti posluoksnį arba kloti tinkamos sudėties asfalto mišinį. Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis, skaldos ir mastikos asfaltas bei mastikos asfaltas yra tinkami tik skersiniam profiliui pagerinti.

167.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento pažaidų, turinčių įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, šalinimo būdai pateikiami 12 priede. Darbų procesai (darbų atlikimo technologija), skirti kiekvienai vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento daliai pagal vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementus ir jų sudėtines dalis, nurodyti 13 priede. Rekomendacijose yra pateikti darbų procesai (darbų atlikimo technologija), skirti šalinti tik tas vietinės reikšmės kelio (gatvės) elemento pažaidas, kurios turi įtakos vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu. Turi būti tinkamai prižiūrimi ir kiti vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementai bei statiniai pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus, pvz., techninės priežiūros taisyklėse TTPT 10 [5.28] yra išdėstyti valstybinės reikšmės keliuose esančių kelio statinių: tiltų, viadukų, estakadų; pėsčiųjų takuose esančių tiltų, viadukų; tunelių ir tunelinių viadukų techninės priežiūros reikalavimai, kuriais gali vadovautis ir vietinės reikšmės bei privačiuose keliuose esančių tiltų savininkai, jei jie priima tokį sprendimą.

 

Kelio (gatvės) būklės defektų šalinimas

 

168.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų pavienių pažaidų, susijusių su vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos laikomajai gebai projektiniu naudojimo laikotarpiu, kelio (gatvės) būklės defektų šalinimo darbai rankiniu ar mechanizuotu būdu skirstomi į šias darbų grupes:

168.1.    žemės sankasos išplovų, nuošliaužų taisymas (statinio būklės defektų šalinimas);

168.2.    vandens nuleidimo įrenginių paviršiaus pažaidų taisymas (statinio būklės defektų šalinimas);

168.3.    dangos plyšių taisymas (statinio būklės defektų šalinimas), sandarinimas;

168.4.    išdaužų taisymas (statinio būklės defektų šalinimas);

168.5.    pavienių pažaidų paviršiaus apdorojimas ir kt.

169.   Asfalto dangai gali būti taikomi tokie statinio būklės defektų šalinimo būdai:

169.1.    purškimas ir barstymas;

169.2.    padengimas bituminiu taisymo (būklės defektų šalinimo) šlamu ar porų užpildymo mase;

169.3.    statinio būklės defektų šalinimas asfalto mišiniu;

169.4.    užpildymas ir sandarinimas;

169.5.    šiurkštinimas.

170.   Statinio būklės defektų šalinimo asfalto mišiniu metodas, atsižvelgiant į konstrukcijos pažaidas, gali būti naudojamas ir betono bei trinkelių dangoms.

 

Paprastasis remontas (atnaujinimas)

 

171.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų paprastojo remonto (atnaujinimo) darbai skirstomi į šias darbų grupes:

171.1.    dangos periodinės priežiūros priemonių taikymas (žr. 172 punktą);

171.2.    paviršinio vandens nuleidimo sistemų, pralaidų, vietinės reikšmės kelio (gatvės) dangos konstrukcijos bei kelio juostos drenavimo sistemų pakeitimas;

171.3.    kiti vietinės reikšmės kelio (gatvės) paprastojo remonto (atnaujinimo) darbai, vietinės reikšmės kelio (gatvės) nerekonstruojant ar kapitališkai remontuojant (nepertvarkant).

172.   Asfalto dangai gali būti taikomi tokie paprastojo remonto (atnaujinimo) būdai:

172.1.    paviršiaus apdaras;

172.2.    šlamo dangos;

172.3.    ploni asfalto sluoksniai;

172.4.    ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos;

172.5.    karštasis regeneravimas kelyje;

172.6.    viršutinio sluoksnio pakeitimas.

173.   Paprastojo remonto (atnaujinimo) priemonės taip pat gali būti taikomos ir išilginio bei skersinio nuolydžio pagerinimui (profilio pagerinimui).

174.   Asfalto viršutinio sluoksnio klojimas ant posluoksnio, kuriam netaikytos jokios priemonės (pvz., frezavimas), priskiriamas prie paprastojo remonto (atnaujinimo).

 

Kapitalinis remontas (pertvarkymas)

 

175.   Vietinės reikšmės kelio (gatvės) elementų kapitalinio remonto (pertvarkymo) darbai skirstomi į šias darbų grupes:

175.1.    visų arba dalies vietinės reikšmės kelio (gatvės) laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimas arba pakeitimas;

175.2.    vietinės reikšmės kelio (gatvės) plano (iki 30 % keičiama kelio trasa plane) ir išilginio profilio pagerinimas kelio juostos (gatvės raudonųjų linijų) ribose (gali būti atliekamas kartu su vietinės reikšmės kelio (gatvės) laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimu arba pakeitimu) ir kt.

176.   Dangos konstrukcijos kapitalinis remontas (pertvarkymas) yra dangos konstrukcijos eksploatacinės vertės atkūrimas, įrengiant naujus sluoksnius ant esamos dangos ar jos dalių arba pakeičiant atitinkamus sluoksnius. Pagrindiniai dangos kapitalinio remonto (pertvarkymo) būdai yra šie:

176.1.    pertvarkymas virš esamos dangos;

176.2.    pertvarkymas žemiau esamos dangos;

176.3.    pertvarkymas virš esamos dangos ir iš dalies pakeičiant esamą dangą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAŽAIDŲ KLASIFIKAVIMAS

 

177.   Vizualinės apžiūros metu nustatomos pažaidos skirstomos į rūšis:

177.1.    plyšiai:

-   nuovargio plyšiai – dėl transporto apkrovų poveikio ir dangos degradacijos;

-   struktūriniai plyšiai – dėl nepakankamos žemės sankasos laikomosios gebos;

-   atsikartojantys plyšiai – dėl stabilizuoto pagrindo sluoksnio ir/arba netinkamų rekonstrukcijos sprendinių ir/arba dangos degradacijos;

-   plyšiai/plyšių tinklas – dėl aplinkos (klimato) poveikio ir asfalto senėjimo (oksidacijos);

-   temperatūriniai plyšiai – dėl neigiamų temperatūrų poveikio šaltuoju metų periodu;

-   technologiniai plyšiai – dėl netinkamai atliktų asfalto klojimo darbų;

177.2.    deformacijos (provėžos):

-   dangos konstrukcijos deformacija (konstrukcijos provėžos) – struktūrinė deformacija dėl nepakankamos žemės sankasos laikomosios gebos;

-   dangos deformacija (dangos provėžos) – dėl asfalto sluoksnių degradacijos;

177.3.    išdaužos/duobės – dėl asfalto sluoksnių degradacijos, sluoksnių nepakankamo sukibimo, nepakankamo plyšių būklės defektų šalinimo;

177.4.    dangos iškylos/nusėdimai – dėl nepakankamo dangos konstrukcijos atsparumo šalčiui;

177.5.    dangos paviršiaus charakteristikų nepakankamumas (bitumo išplaukimas, mineralinių dalelių nudilimas, mineralinių dalelių išbyrėjimas) – dėl viršutinio asfalto sluoksnio sudedamųjų dalių;

177.6.    nelygumas – dėl bendro visų pažaidų poveikio važiavimo kokybei (išilgine kryptimi);

178.   Paminėtų 177 p. vizualinės apžiūros metu nustatomų pažaidų atpažinimo pavyzdžiai pateikti 4 lentelėje.


 

4 lentelė.    Vizualinės apžiūros metu nustatomų pažaidų atpažinimo pavyzdžiai

Pažaidos pavadi-nimas

(pažaidos rūšis)

Pažaidos susidarymo priežastis

Atpažinimas

Statinio būklės defektų šalinimo būdai

Pažaidos pavyzdžiai

Plyšiai (žr. 177.1 p.)


 

Nuovargio plyšiai

 

 

Dėl transporto apkrovų poveikio ir dangos degradacijos.

Ratų riedėjimo juostoje susidarę išilginiai plyšiai ir/arba plyšių tinklai. Stebima nežymi dangos deformacija plyšių koncentracijos vietoje.

Dangos stiprinimas perklojant nemažiau kaip du asfalto sluoksnius (pvz.: asfalto viršutinis ir asfalto apatinis sluoksniais; asfalto viršutinis ir asfalto pagrindo sluoksniai).

Asfalto sluoksnių armavimas geotinklu.

Esant negausiam plyšių intensyvumui taisymas pagal taisymo rekomendacijas R PT 11 [5.36].

 

Struktūriniai plyšiai

 

 

Dėl nepakankamos žemės sankasos laikomosios gebos ir/arba aukšto gruntinio vandens lygio.

Smulkus plyšių tinklas. Stebima dangos deformacija plyšių koncentracijos vietoje, ypač pavasario laikotarpiu.

Prioritetas – kapitalinis dangos konstrukcijos remontas.

Vandens nuvedimo ir surinkimo pagerinimas. Žemės sankasos pagerinimas arba sustiprinimas.

Asfalto sluoksnių armavimas geotinklu.

 

 

Atsikartojantys plyšiai

Dėl hidraulinių rišiklių panaudo-jima pagrindo sluoksnių stabilizavimui. Dėl netinkamo taisymo būdo kai ant gausiai plyšiais pažei-stos dangos buvo įrengta viensluoksnė asfalto danga.

Dažniausiai pasireiškia skersiniais plyšiais, kurie atsikartoja tolygiais intervalais ir/arba sudaro stačiakampio formas.

Esant gausiam plyšių intensyvumui dangos stiprinimas perklojant nemažiau kaip du asfalto sluoksnius (pvz.: asfalto viršu-tinis ir asfalto apatinis sluoksniais; asfalto viršutinis ir asfalto pagrindo sluoksniai). Taip pat gali būti tai-komas asfalto sluok-snių armavimas geotinklu.

Esant negausiam ply-šių intensyvumui tai-symas pagal taisymo rekomendacijas R PT 11 [5.36].

 


Plyšiai (žr. 177.1 p.)

Plyšiai/plyšių tinklas

Dėl aplinkos (klimato) poveikio ir asfalto senėjimo

Dangos iškorė-jimu pažeista visa danga arba dideli jos plotai. Nėra dangos defor-macijos plyšių koncentracijos vietoje.

Asfalto viršutinio sluoksnio įrengimas. Karštasis regenera-vimas.

Temperatūriniai plyšiai

Dėl neigiamų temperatūrų poveikio šal-tuoju metų periodu. Dėl nepakankamo asfalto sluok-snių atsparumo neigiamai temperatūrai.

Pasireiškia skirtingo pločio ir formos skersiniais tam tikru atstumu atsikartojančiais plyšiais.

Taisymas pagal taisymo rekomendacijas R PT 11 [5.36].

 

 

Technologiniai plyšiai

Dėl netinkamo (nekokybiško) dangos sluoksnių, paklotų skirtin-gais etapais su-jungimo ir/arba netinkamo (nekokybiško) technologinių siūlių įrengimo.

Dažniausiai pasireiškia išilginiu skir-tingo pločio ir formos plyšiu kelio ašyje ir/arba asfalto dangos sluok-snių sujungi-mo vietose.

Taisymas pagal taisymo rekomendacijas R PT 11 [5.36].

 

Deformacijos (provėžos) (žr. 177.2 p.)

Dangos konstrukcijos deformacija (konstrukcijos provėžos)

Dėl nepakan-kamos pagrindo sluoksnių ir/arba žemės sankasos laikomosios gebos.

Provėžos skersiniame profilyje plačios, nuožulnios, primena bangas. Dažnai pasireiškia su nuovargio ir/arba struktūriniais plyšiais.

Prioritetas – kapitalinis dangos konstrukcijos remontas.

Dangos stiprinimas perklojant nemažiau kaip du asfalto sluok-snius (pvz.: asfalto viršutinis ir asfalto apatinis sluoksniais; asfalto viršutinis ir asfalto pagrindo sluok-sniai) ir taikant specia-lųjį dangos konstruk-cijų projektavimą (numatant geotinklų ir/arba aukšto modulio asfalto sluoksnių panaudojimą).

 

 

Deformacijos (provėžos) (žr. 177.2 p.)

Dangos deformacija (dangos provėžos)

Dėl apkrovų poveikio ir asfalto sluok-snių degrada-cijos. Dėl nepakankamo asfalto viršu-tinio ir apatinio sluoksnių standumo.

Provėžos sker-siniame prof-ilyje koncen-truotos ties ratų riedėjimo vietomis, dažnai pasi-taiko asfalto išstūmimas į šonus.

Dangos stiprinimas perklojant nemažiau kaip du asfalto sluok-snius (pvz.: asfalto viršutinis ir asfalto apatinis sluoksniais; asfalto viršutinis ir asfalto pagrindo sluok-sniai) ir taikant specia-lųjį dangos konstruk-cijų projektavimą (nu-matant aukšto modulio asfalto sluoksnių panaudojimą).

 

Deformacijų nufreza-vimas arba viršutinio asfalto sluoksnio pa-keitimas nesprendžia problemos. Po vienerių ar keleto metų provė-žos atsinaujina.

 

Išdaužos/duobės (žr. 177.3 p.)

Dėl asfalto sluoksnių degradacijos, nepakankamo sluoksnių suki-bimo, nepakan-kamo plyšių taisymo, nepa-kankamo dan-gos lygumo (skersinio nuo-lydžio) ir pavir-šinio vandens nuvedimo.

Uždaros for-mos didesnio nei 3 cm gylio ir didesnio kaip 0,1 m2 ploto išdaužos (tuštymės) susidarę viršu-tiniame arba viršutiniame ir apatiniame (pagrindo) asfalto sluoksniuose.

Pažeisto ploto išfre-zavimas ir užtaisymas asfalto mišiniu, atitin-kančiu taisomo sluok-snio sudėtį bei užtik-rinant sukibimą su esamos dangos sluok-sniais. Paviršinio vandens nubėgimo nuo kelio dangos priemonių taikymas.

 

Dangos iškylos/nusėdimai (žr. 177.4 p.)

Dėl nepakan-kamo dangos konstrukcijos atsparumo šalčiui ir/arba aukšto gruntinio vandens lygio ir/arba silpnų žemės sankasos gruntų.

Pasireiškia dangos profilio deformacijomis išilgine ir skersine kryptimis.

Dangos konstrukcijos atsparumo šalčiui pa-didinimas pagerinant vandens nuvedimą ir surinkimą, gruntinio vandens lygio žemini-mas, drenažo įrengimas.

Dangos taisymas taikant specialųjį dangos konstrukcijų projektavimą.

Kai kuriais atvejais prioritetas – kapita-linis dangos konstruk-cijos remontas.

 

Dangos paviršiaus charakteristikų nepakankamumas (bitumo išplaukimas, mineralinių dalelių nudilimas, mineralinių dalelių išbyrėjimas) (177.5 p.)

Dėl asfalto viršutinio sluoksnio mišinio savybių.

Bitumo kon-centracija dan-gos paviršiuje, nudilęs mine-ralinių dalelių paviršius, išbyrėjusios mineralinės dalelės.

Paviršiaus apdaro įrengimas, dangos tekstūros atnaujini-mas taikant mikro frezavimą ar kitas priemones, asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas.

 

Nelygumas (žr. 177.6 p.)

Dėl bendros/suminės visų rūšių pažaidų įtakos.

Išilginis nely-gumas matuo-jamas specialia matavimo įranga ir daž-niausiai nau-dojamas kaip suminis įvertis dangų būklei vertinti bei prioritetiniams ruožams nustatyti.

Taisymo sprendinys turi būti priimamas priklausomai nuo vyraujančių pažaidų rūšies.

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

STATINIUS PRIŽIŪRINČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

 

179.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu ir statinio statybos rūšies parinkimą ypatingiems statiniams gali atlikti specialistai, kurie statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ [5.11] nustatyta tvarka yra įgiję teisę vadovauti šiai (šioms) kelių ir/arba kelių (gatvių) statinių statybos techninės veiklos sričiai (sritims):

179.1.    ypatingo statinio projekto vadovo;

179.2.    ypatingo statinio projekto konstrukcijų dalies vadovo;

179.3.    ypatingo statinio statybos vadovo;

179.4.    ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo;

179.5.    statinio projekto ekspertizės vadovo;

179.6.    statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo;

179.7.    statinio ekspertizės vadovo;

179.8.    statinio konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo.

180.   Rekomenduojama, kad vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu ir statinio statybos rūšies parinkimą neypatingiems statiniams atliktų specialistai, kurie statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ [5.11] nustatyta tvarka yra įgiję teisę vadovauti kelių ir/arba kelių (gatvių) statinių 179.1–179.8 punktuose išvardytai (išvardytoms) statybos techninės veiklos sričiai (sritims). Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu ir statinio statybos rūšies parinkimą neypatingiems statiniams gali atlikti ir specialistai, kurių kvalifikacija (išsilavinimas ir profesinė patirtis) atitinka statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ [5.10] 1 priedo reikalavimus, ir kurie kvalifikacijos tobulinimo kursuose yra išklausę ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymo programas, susijusias su kelio (gatvės) būklės nustatymu, vertinimu ir pan. Be to, šie specialistai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, t. y. per 5 metų laikotarpį kiekvienąkart turi išklausyti ne mažiau 20 valandų analogiškuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

181.   Rekomenduojama, kad vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu ir statinio statybos rūšies parinkimą nesudėtingiems statiniams atliktų specialistai, kurie statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ [5.11] nustatyta tvarka yra įgiję teisę vadovauti kelių ir/arba kelių (gatvių) statinių 179.1–179.8 punktuose išvardytai (išvardytoms) statybos techninės veiklos sričiai (sritims). Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą objekto lygiu ir statinio statybos rūšies parinkimą nesudėtingiems statiniams gali atlikti ir savivaldybės darbuotojai, kurių kvalifikaciniai reikalavimai (išsilavinimas) atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ [5.10] reikalavimus, ir kurie kvalifikacijos tobulinimo kursuose yra išklausę ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymo programas, susijusias su kelio (gatvės) būklės nustatymu, vertinimu ir pan. Be to, šie specialistai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, t. y. per 5 metų laikotarpį kiekvienąkart turi išklausyti ne mažiau 20 valandų analogiškuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

182.   Rekomenduojama, kad vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą tinklo lygiu atliktų specialistai, kurie statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ [5.11] nustatyta tvarka yra įgiję teisę vadovauti kelių ir/arba kelių (gatvių) statinių 179.1–179.8 punktuose išvardytai (išvardytoms) statybos techninės veiklos sričiai (sritims). Vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą tinklo lygiu gali atlikti ir savivaldybės darbuotojai, kurie kvalifikacijos tobulinimo kursuose yra išklausę ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymo programas, susijusias su kelio (gatvės) būklės nustatymu, vertinimu ir pan. Be to, šie specialistai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, t. y. per 5 metų laikotarpį kiekvienąkart turi išklausyti ne mažiau 20 valandų analogiškuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

 

IX SKYRIUS

DUOMENŲ APIE VIETINIŲ KELIŲ (GATVIŲ) KOKYBĖS POKYČIUS TVARKYMAS

 

183.   Rekomenduojama visus duomenis apie vietinės reikšmės kelių (gatvių) kokybės pokyčius tvarkyti automatizuotai, kaupiant elektroninę informaciją (pvz., naudojant programinės įrangos paketuose esančias elektronines skaičiuokles). Ši informacija turi būti nuolat atnaujinama, kaupiant visą informaciją apie vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo būklės vertinimą tinklo ir objekto lygiais.

 

X SKYRIUS

BŪKLĖS STEBĖJIMAS PO PAPRASTOJO REMONTO (ATNAUJINIMO), KAPITALINIO REMONTO (PERTVARKYMO) IR REKONSTRAVIMO GARANTINIO LAIKOTARPIO METU

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

184.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė garantinio laikotarpio metu po paprastojo remonto (atnaujinimo), kapitalinio remonto (pertvarkymo) ir rekonstravimo turi būti stebima tinklo lygiu ir objekto lygiu.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

APŽIŪRŲ METODIKA

 

185.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė po paprastojo remonto (atnaujinimo), kapitalinio remonto (pertvarkymo) ir rekonstravimo garantinio laikotarpio metu ir vėliau turi būti vertinama tinklo lygiu kartu su visais kitais vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) pagal VI skyriuje ir VIII skyriaus antrajame skirsnyje aprašytą metodiką.

186.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė po paprastojo remonto (atnaujinimo), kapitalinio remonto (pertvarkymo) ir rekonstravimo garantinio laikotarpio metu objekto lygiu turi būti stebima X skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytu periodiškumu pagal VII skyriuje ir VIII skyriaus antrajame skirsnyje aprašytą metodiką.

TREČIASIS SKIRSNIS

APŽIŪRŲ PERIODIŠKUMAS

 

187.   Vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė po paprastojo remonto (atnaujinimo), kapitalinio remonto (pertvarkymo) ir rekonstravimo po vienerių metų turi būti įvertinama vizualiai (apžiūrint) tam, kad įvertinti, ar nėra statybos defektų, atsiradusių dėl technologinio įrengimo broko.

188.   Likus vieneriems metams iki statinio garantinio termino, nustatomo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.5], pabaigos turi būti objekto lygiu vertinama visų remontuotų ar rekonstruotų vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė.

_________________________


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

1 priedas (informacinis)

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

1.       „Automobilių kelių sankasos ir pagrindo sutankinimo bandymo dinaminiu prietaisu instrukcija“ (1997, VĮ „Problematika“).


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

2 priedas (informacinis)

 

KELIO (GATVĖS) ATSKIRŲ RUOŽŲ KATEGORIJOS PARINKIMO PAVYZDYS

 

1.       Pradiniai duomenys

Reikia nustatyti magistralinio kelio kategoriją A2 Vilnius-Panevėžys kelio tęsinyje miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, t. y. Vilniaus mieste.

2.       Kategorijos parinkimas

2.1.    2014 m. duomenimis magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 9,28 km iki 11,06 km bendras VMPEI buvo 28289 aut./parą, o nuo 11,06 km iki  25,64 km – 15100 aut./parą.

2.2.    Kelias nuo 12,006 km iki 126,950 km yra priskiriamas AM kategorijai. Nuo 9,276 km iki 12,006 km kelias priskiriamas I kategorijai (t. y. 12000–55000 tr.pr./parą / 110/100 km/h). Ruože tarp 12,006 km ir 8,411 km važiavimo greitis apribotas iki 90 km/h ir 70 km/h dėl to, kad yra gyvenamųjų teritorijų prieigos, gausu sankryžų.

2.3.    Pagal rekomendacijų 4 pav. pateiktą schemą, I kategorijos kelio tęsiniui gyvenamojoje teritorijoje, pvz., Vilniaus mieste Ukmergės g., turėtų būti priskiriama B1 arba B2 kategorija. Taip pat gali būti priskiriama A1 arba A2 kategoriją.

2.4.    Bendrojo plano sprendiniuose Ukmergės g. pradžioje priskiriama A1 kategorijai, vėliau priskiriama B2 kategorijai. Kelio (gatvės) atskirų ruožų kategorijos parinkimo pavyzdžio schema pateikta 1.1 pav.

1.1 pav. Kelio (gatvės) atskirų ruožų kategorijos parinkimo pavyzdys (schema)


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

3 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO SU ASFALTO ARBA BETONO DANGA TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS BALAIS

 

 

Įverčio balas

 

Dangos techninės būklės vertinimo kriterijai

 

10 (puiki būklė)

 

Dangoje nėra lopų, plyšių, įdubų, provėžų, danga lygi

 

8 (gera būklė)

 

Danga suremontuota kokybiškai, lopų plotas neviršija 1 % dangos ploto viename kilometre, yra pavienių plyšių, ne platesnių kaip 5 mm, tačiau nėra plyšių tinklo, lopų dangos kraštuose

 

6 (patenkinama būklė)

 

Dangoje lopų plotas neviršija 5 % dangos ploto viename kilometre, yra pavienių išilginių ir skersinių plyšių, ne platesnių kaip 10 mm, plyšių tinklo, sudarančio ne daugiau kaip 1 % dangos ploto viename kilometre, provėžų, kurių bendras ilgis sudaro apie 100 m viename kilometre, dangos kraštų lopai sudaro apie 50 m bendrą ilgį viename kilometre, danga pradėjusi lukštentis ne didesniame kaip 1 % dangos plote viename kilometre, danga nelygi

 

4 (nepatenkinama būklė)

 

Dangoje lopų plotas viršija 10 % dangos ploto viename kilometre, yra skersinių ir išilginių plyšių, platesnių kaip 19 mm, plyšių tinklo, sudarančio ne daugiau kaip 10 % dangos ploto viename kilometre, provėžų bendras ilgis sudaro apie 400 m viename kilometre, dangos kraštų lopai sudaro apie 200 m bendrą ilgį, dangos lukštenimosi plotas sudaro daugiau kaip 3 % viename kilometre, yra nelygumų, kurie sąlygoja nepatogų transporto važiavimą

 

2 (labai bloga būklė)

 

Danga suirusi, transporto eismas ribojamas


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

4 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO SU ŽVYRO DANGA TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS BALAIS

 

 

Įverčio balas

 

Dangos techninės būklės vertinimo kriterijai

 

10 (puiki būklė)

 

Žvyro danga naujai įrengta, paviršius vientisas, lygus, nėra įdubų.

 

8 (gera būklė)

 

Žvyro dangoje išdaužos užtaisytos kokybiškai, tačiau yra profiliuojamojo sluoksnio nusidėvėjimo, sudarančio ne daugiau kaip 5 % dangos ploto viename kilometre.

 

5 (silpna būklė)

 

Žvyro dangoje yra įdubų, profiliuojamojo sluoksnio nusidėvėjimas sudaro ne daugiau kaip 50 % dangos ploto viename kilometre, žvyro dangos nusidėvėjimas iki žemės sankasos viršaus sluoksnio sudaro ne daugiau kaip 5 % dangos ploto viename kilometre, važiavimas suvaržytas.

 

2 (labai bloga būklė)

 

Žvyrkelio danga nusidėvėjusi daugiau kaip 50 % dangos ploto viename kilometre, transporto eismas ribojamas.


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

5 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO SU GRINDINIO DANGA TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS BALAIS

 

 

Įverčio balas

 

Dangos techninės būklės vertinimo kriterijai

 

10 (puiki būklė)

 

Grindinių danga naujai įrengta, paviršius vientisas, lygus. Nėra bangų, provėžų, įdubų.

 

8 (gera būklė)

 

Grindinių danga suremontuota kokybiškai. Yra nepašalintų pažaidų ne didesnių nei kaip 50 mm. Siūlių užpilo medžiaga neišplauta ne daugiau kaip 5 % dangos ploto viename kilometre.

 

6 (patenkinama būklė)

 

Grindinių dangoje yra provėžų, kurių bendras ilgis sudaro apie 100 m viename kilometre. Grindinių dangoje yra nepašalintų pažaidų didesnių kaip 70 mm.

 

4 (nepatenkinama būklė)

 

Grindinių dangoje yra provėžų, kurių bendras ilgis sudaro apie 400 m viename kilometre. Grindinių dangoje yra nepašalintų pažaidų didesnių kaip 70 mm.

 

2 (labai bloga būklė)

 

Grindinių danga suirusi, transporto eismas ribojamas.


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

6 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO BE DANGOS KONSTRUKCIJOS (GRUNTKELIO) TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS BALAIS

 

 

Įverčio balas

 

Dangos techninės būklės vertinimo kriterijai

 

8 (gera būklė)

 

Paviršiuje išdaužos užtaisytos kokybiškai, tačiau yra profiliuojamojo sluoksnio nusidėvėjimo (pažaidų), sudarančio ne daugiau kaip 5 % dangos ploto viename kilometre.

 

5 (silpna būklė)

 

Paviršiuje yra įdubų, pažaidos sudaro ne daugiau kaip 50 % ploto viename kilometre, važiavimas suvaržytas.

 

2 (labai bloga būklė)

 

Pažaidos sudaro daugiau kaip 50 % ploto viename kilometre, transporto eismas ribojamas.


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

7 priedas (informacinis)

 

PĖSČIŲJŲ IR/AR DVIRAČIŲ TAKO HOMOGENINIO RUOŽO DANGOS TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS BALAIS

 

 

Įverčio balas

 

Dangos techninės būklės vertinimo kriterijai

 

8 (gera būklė)

 

Dangoje pažaidos užtaisytos kokybiškai, tačiau pažaidos sudaro ne daugiau kaip 5 % dangos ploto viename kilometre.

 

5 (silpna būklė)

 

Pažaidos sudaro ne daugiau kaip 50 % dangos ploto viename kilometre, pėsčiųjų ir/ar dviratininkų eismas suvaržytas.

 

2 (labai bloga būklė)

 

Pažaidos sudaro daugiau kaip 50 % dangos ploto viename kilometre, pėsčiųjų ir/ar dviratininkų eismas ribojamas.


 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

8 priedas (informacinis)

 

PATRULINĖS (NUOLATINĖS) APŽIŪROS AKTAS, Nr. ___

 

(Patrulinės apžiūros (nuolatinės) apžiūros akto forma)

Apžiūros data:____________________________________________

Savivaldybės pavadinimas:____________________________________

 

Kelio Nr. /kelio ar gatvės pavadinimas.

km / vieta

Pastebėtos pažaidos

(aprašymas ir nurodymai jas pašalinti)

Žymos apie įvykdymą

Kontroliuojančių asmenų

pastabos, data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apžiūrą atliko: ___________________________________________________________________

(pareigos, parašas, vardas, pavardė)

(Patrulinės (nuolatinės) apžiūros akto užpildymo pavyzdys)

 

PATRULINĖS (NUOLATINĖS) APŽIŪROS AKTAS, Nr. 2

 

Apžiūros data 2015 m. birželio 1 d.

Savivaldybės pavadinimas: Trakų rajonas

 

Kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas

km / vieta

Pastebėtos pažaidos

(aprašymas ir nurodymai jas pašalinti)

Žymos apie įvykdymą

Kontroliuojančių asmenų

pastabos, data

Anglininkai-Gojus

0,5–3,9 km

 

Nuo 0,5 iki 0,9 km ties tiltu per Luknos upę šlaituose yra 2 išplovos (duotas nurodymas jas užpilti).

 

 

 

3,66 km pralaidos skerspjūvyje yra didelis kiekis sąnašų (duotas nurodymas jas pašalinti).

 

Išplovos užpiltos birželio 12 d.

 

 

 

Sąnašos pašalintos birželio 12 d.

Išplovų nėra. Pareigos (vardas, pavardė, parašas), birželio 17 d.

 

Sąnašų nėra. Pareigos (vardas, pavardė, parašas),

birželio 17 d.

Ringailės g. ties sankryža su A16 keliu (Gedimino g.)

Gilesnė nei 40 mm ir didesnio kaip 0,1 m² ploto išdauža važiuojamosios dalies asfalto dangoje (duotas nurodymas jas užtaisyti).

Išdaužos užtaisytos birželio 2 d.

Išdaužos užtaisytos.

Pareigos (vardas, pavardė, parašas),

birželio 5 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apžiūrą atliko: vyriausiasis specialistas, parašas, vardas, pavardė___________________________

(pareigos, parašas, vardas, pavardė)

 

 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

9 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMO ŽINIARAŠČIAI

 

PERIODINĖS APŽIŪROS AKTAS, Nr. 1

 

(Periodinės apžiūros akto forma)

Savivaldybės pavadinimas:

 

Data:

 

Kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas:

 

Homogeninio ruožo žymėjimas:

 

Kelio / gatvės kategorija:

 

Kelio / gatvės plotis:

 

Kelio / gatvės danga:

Atstumas nuo homogeninio ruožo pradžios, m

Plyšiai

Lopai, m2

Duobės, m2

Vėžės, mm

Bangos, m2

Bitumo išplau-kimas, m2

Lukšteni-masis, m2

Išilginiai, m2

Skersiniai, m2

Tinklas, m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paviršinio vandens nuleidimo įrenginių būklės koeficientas:

 

 

Vertinimą atliko:

 

 

 

(vardas, pavardė, parašas)

 

 

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO TECHNINĖS BŪKLĖS NUSTATYMO ŽINIARAŠTIS, Nr. ______

 

Savivaldybės pavadinimas:

 

Data:

 

 

Homogeninis ruožas (kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas)

Ruožo ilgis

Kategorija

VDDTB

Paviršinio vandens nuvedimo įrenginių techninės būklės koeficientas kv

Techninės būklės balas (TBB)

___________________________________ homogeninių ruožų vertinimas

(vietinės reikšmės kelių arba gatvių)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nustatymą atliko:

 

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Ruožų, kuriais vyksta maršrutinis transportas, vertinimo žiniaraštis, Nr. ______

 

Savivaldybės pavadinimas:

 

Data:

 

 

TBB

Gatvių kategorijos

Vietinės reikšmės kelių kategorijos

A1–A2

B1–B2

C1–C2

D1–D3

I

II

III

IV

8 < TBB ≤ 10

 

 

 

 

 

 

 

 

6 < TBB ≤ 8

 

 

 

 

 

 

 

 

4 < TBB ≤6

 

 

 

 

 

 

 

 

2 < TBB ≤ 4

 

 

 

 

 

 

 

 

0 ≤ TBB ≤ 2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertinimą atliko:

 

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Ruožų, kuriais NEvyksta maršrutinis transportas, vertinimo žiniaraštis, Nr.______

 

Savivaldybės pavadinimas:

 

Data:

 

 

TBB

Gatvių kategorijos

Vietinės reikšmės kelių kategorijos

A1–A2

B1–B2

C1–C2

D1–D3

I

II

III

IV

8 < TBB ≤ 10

 

 

 

 

 

 

 

 

6 < TBB ≤ 8

 

 

 

 

 

 

 

 

4 < TBB ≤ 6

 

 

 

 

 

 

 

 

2 < TBB ≤ 4

 

 

 

 

 

 

 

 

0 ≤ TBB ≤ 2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertinimą atliko:

 

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Homogeninių ruožų, priskiriamų vietinės reikšmės keliams (gatvėms), prioritetŲ nustatymo žiniaraštis, Nr. _______

 

Savivaldybės pavadinimas:

 

Data:

 

 

Prioritetų Nr.

Homogeninių ruožų pavadinimai

TBB

Kategorija

Ilgis, m

___________________________________ homogeninių ruožų vertinimas

(vietinės reikšmės kelių arba gatvių)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertinimą atliko:

 

 

(vardas, pavardė, parašas)

 

 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių) vertinimo tinklo lygiu pavyzdys

 

Vietinės reikšmės kelio homogeninio ruožo užpildymo

techninės būklės nustatyto žiniaraščio pavyzdys)

 

PERIODINĖS APŽIŪROS AKTAS, Nr. 1

(Periodinės apžiūros akto forma)

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

Kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas:

KeliasA

Homogeninio ruožo Nr.:

1

Kelio / gatvės kategorija:

IV

Kelio / gatvės plotis:

6,2

Kelio / gatvės danga: asfalto

Atstumas nuo homogeninio ruožo pradžios, m

Plyšiai

Lopai, m2

Duobės, m2

Vėžės, mm

Bangos, m2

Bitumo išplau-kimas, m2

Lukšteni-masis, m2

Išilginiai, m2

Skersiniai, m2

Tinklas, m2

0

 

 

10

 

 

700

visame ruožo

ilgyje

 

85

16

12

 

10

 

 

 

 

 

110

4

 

10

 

 

 

 

 

 

254

 

10

 

 

 

 

 

5

 

317

 

 

 

30

 

 

 

 

 

388

 

6

5

30

 

 

 

 

 

450

16

 

 

5

 

 

 

 

 

473

 

 

10

 

 

 

 

 

 

584

8

 

 

 

 

 

 

 

 

625

12

 

 

5

 

 

 

 

 

Ruožo

pabaiga

700 m

 

 

 

 

 

 

 

Paviršinio vandens nuleidimo įrenginių būklės koeficientas:

0,8

 

Vertinimą atliko:

Vardenis Pavardenis

 

 

(vardas, pavardė, parašas)

 

 

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO TECHNINĖS BŪKLĖS NUSTATYMO ŽINIARAŠTIS, Nr. 2

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

 

Homogeninis ruožas (kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas)

Ruožo ilgis

Kategorija

VDDTB

Paviršinio vandens nuvedimo įrenginių techninės būklės koeficientas kv

Techninės būklės balas (TBB)

_____________Gatvių________________ homogeninių ruožų vertinimas

(vietinės reikšmės kelių arba gatvių)

Gatvė1A1mc

 

1500

 

A

 

3

 

0,8

 

2,4

Gatvė1A2mc

 

700

 

A

 

5

 

0,9

 

4,5

Gatvė1A3m

 

800

 

A

 

7

 

1

 

7,0

Gatvė1A4m

 

400

 

A

 

9

 

0,8

 

7,2

Gatvė2B1mc

 

2000

 

B

 

7

 

0,9

 

6,3

Gatvė2B2

 

350

 

B

 

8

 

0,9

 

7,2

Gatvė2B3

 

1200

 

B

 

8

 

1

 

8

Gatvė3C1m

 

300

 

C

 

4

 

0,8

 

3,2

Gatvė3C2

 

400

 

C

 

6

 

0,9

 

5,4

Gatvė3C3

 

800

 

C

 

8

 

0,9

 

7,2

Gatvė4D1

 

1000

 

D

 

5

 

0,9

 

4,5

Gatvė4D2c

 

900

 

D

 

6

 

0,8

 

4,8

Gatvė4D3

 

500

 

D

 

7

 

1

 

7

 

Nustatymą atliko:

vyriausiasis specialistas Vardenis Pavardenis

 

(vardas, pavardė, parašas)

 


VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) HOMOGENINIO RUOŽO TECHNINĖS BŪKLĖS NUSTATYMO ŽINIARAŠTIS, Nr. 3

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

 

Homogeninis ruožas (kelio Nr. / kelio ar gatvės pavadinimas)

Ruožo ilgis

Kategorija

VDDTB

Paviršinio vandens nuvedimo įrenginių techninės būklės koeficientas kv

Techninės būklės balas (TBB)

_______Vietinės reikšmės kelių________ homogeninių ruožų vertinimas

(vietinės reikšmės kelių arba gatvių)

KeliasAI1c

2000

I

5

0,8

4,0

KeliasAI2m

3000

I

6

0,9

5,4

KeliasAI3

800

I

9

0,8

7,2

KeliasBII1mc

500

II

4

0,9

3,6

KeliasBII2

600

II

5

0,8

4

KeliasBII3

700

II

6

0,8

4,8

KeliasCIII1mc

600

III

4

0,9

3,6

KeliasCIII2

400

III

6

1

6

KeliasCIII3

600

III

8

0,8

6,4

KeliasDIV1

500

IV

2

0,8

1,6

KeliasDIV2cm

300

IV

4

0,8

3,2

KeliasDIV3

300

IV

5

0,9

4,5

 

Nustatymą atliko:

vyriausiasis specialistas Vardenis Pavardenis

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Ruožų, kuriais vyksta maršrutinis transportas, vertinimo žiniaraštis, Nr. 4

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

 

TBB

Gatvių kategorijos

Vietinės reikšmės kelių kategorijos

A1–A2

B1–B2

C1–C2

D1–D3

I

II

III

IV

8 < TBB ≤ 10

6 < TBB ≤ 8

Gatvė1A3mc

Gatvė1A4m

Gatvė2B1mc

4 < TBB ≤ 6

Gatvė1A2mc

KeliasAI2m

2 < TBB ≤ 4

Gatvė1A1mc

Gatvė3C1m

KeliasBII1mc

KeliasCIII1mc

KeliasD

IV2cm

0 ≤ TBB ≤ 2

 

Vertinimą atliko:

vyriausiasis specialistas Vardenis Pavardenis

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Ruožų, kuriais NEvyksta maršrutinis transportas, vertinimo žiniaraštis, Nr. .........

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

 

TBB

Gatvių kategorijos

Vietinės reikšmės kelių kategorijos

A1–A2

B1–B2

C1–C2

D1–D3

I

II

III

IV

8 < TBB ≤ 10

6 < TBB ≤ 8

Gatvė2B2

Gatvė2B3

Gatvė3C3

Gatvė4D3

KeliasAI3

KeliasCIII3

4 < TBB ≤ 6

Gatvė3C2

Gatvė4D1

Gatvė4D2c

KeliasBII3

KeliasCIII2

KeliasD

IV3

2 < TBB ≤ 4

KeliasAI1c

KeliasBII2

0 ≤ TBB ≤ 2

KeliasD

IV1

 

Vertinimą atliko:

vyriausiasis specialistas Vardenis Pavardenis

 

(vardas, pavardė, parašas)


 

 

Homogeninių ruožų, priskiriamų vietinės reikšmės keliams (gatvėms), prioritetINIŲ RUOŽŲ nustatymo žiniaraštis, Nr. .........

 

Savivaldybės pavadinimas:

Savivaldybė

Data:

2015-11-12

 

Prioritetinių ruožų Nr.

Homogeninių ruožų pavadinimai

TBB

Kategorija

Ilgis, m

_____________gatvių________________ homogeninių ruožų vertinimas

(vietinės reikšmės kelių arba gatvių)

1.

Gatvė1A1mc

2,4

A

1500

2.

Gatvė3C1m

3,2

C

300

3.

Gatvė1A2mc

4,5

A

700

4.

Gatvė1A3mc

7,0

A

800

5.

Gatvė1A4m

7,2

A

400

6.

Gatvė2B1mc

6,3

B

2000

7.

Gatvė3C2

5,4

C

400

8.

Gatvė4D2c

4,8

D

900

9.

Gatvė4D1

4,5

D

1000

10.

Gatvė2B2

7,2

B

350

11.

Gatvė2B3

8,0

B

1200

12.

Gatvė3C3

7,2

C

800

13.

Gatvė4D3

7,2

D

500

 

Vertinimą atliko:

vyriausiasis specialistas Vardenis Pavardenis

 

(vardas, pavardė, parašas)

 

 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

10 priedas (informacinis)

 

PAVIRŠINIO VANDENS NULEIDIMO ĮRENGINIŲ BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

Rodikliai

Paviršinio vandens nuleidimo įrenginių būklės vertinimas

Gera (kv=1,0)

Vidutinė (kv=0,9)

Bloga (kv=0,8)

Pagrindinės pažaidos

Kelkraščių išoriniai kraštai (sankasos briaunos)

– yra išplovų, gilesnių kaip 10 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 3 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±0,30 m

– yra išplovų, gilesnių kaip 15 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 5 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±0,50 m

– yra išplovų, gilesnių kaip 20 cm, ir (arba) paaukštėjimų, didesnių kaip 7 cm, žemės sankasos pločio nuokrypių, didesnių kaip ±1,00 m

Grioviai

– grioviuose yra užslinkimų, tačiau vanduo gali nutekėti

– grioviuose yra užslinkimų, neleidžiančių nutekėti vandeniui

– grioviuose yra užslinkimų, dėl kurių ilgą laiką kaupiasi vanduo iki dangos konstrukcijos apačios

Vandens nuleidimo įrenginių elementų būklė (drenažas, kanalizacija, šulinėliai, greitvietės, latakai)

– ne daugiau vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys

– dangčio ar grotelių bent ant vieno šulinėlio trūkumas

– nors vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys

– daugiau kaip 10 % šulinėlių su laikinomis grotelėmis ar dangčiais

– daugiau nei vienas paplautas, sulūžęs apžiūros, vandens surinkimo ar slopinimo šulinėlis, drenažo žiotys

– daugiau kaip 20 % šulinėlių su laikinomis grotelėmis ar dangčiais

Pralaidos

– skerspjūvyje yra sąnašų, kurios iš dalies suvaržo vandens nutekėjimą ir vandens nutekėjimas iš dalies suvaržytas

– yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 1,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 1,0 cm

– skerspjūvyje yra sąnašų, kurios neleidžia laisvai nutekėti vandeniui

– yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 2,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 1,5 cm

– skerspjūvyje yra sąnašų, neleidžiančių nutekėti vandeniui

– yra antgalių ištrupėjimų, kraštų nuskilimų, gilesnių kaip 3,0 cm, paviršiaus išsilukštenimų, gilesnių kaip 2,0 cm

 

Vietinės reikšmės kelių (gatvių)

defektų (pažaidų) nustatymo ir

statybos darbų rūšies parinkimo

rekomendacijos

11 priedas (informacinis)

 

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIO (GATVĖS) ELEMENTŲ, SUSIJUSIŲ SU DANGOS KONSTRUKCIJOS LAIKOMĄJA GEBA PROJEKTINIU NAUDOJIMO LAIKOTARPIU, REKOMENDACINIAI PRIEŽIŪROS NORMATYVAI

 

Rodiklis

Reikalavimai

Priežiūros normatyvai

I priežiūros lygis

II priežiūros lygis

III priežiūros lygis

Žemės sankasa

Skiriamoji juosta

Vandens nuleidimo sistemos būklė

1) Skiriamojoje juostoje ne-turi kauptis vanduo, susidariusios vandens sankaupos, jas pastebė-jus, turi būti pašalinamos.

taip

taip

taip

2)   Įgaubto profilio skiria-mosios juostos išilginis nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 % (išskyrus takoskyras).

taip

taip

taip

3)   Šulinėliai turi būti:

a)   nesulaužyti

b)  su grotelėmis

 

 

 

 

c)   veikiantys

d)  turi būti tikrinama šuli-nėlių būklė 1 kartą per

 

a)   taip

b)   taip, tačiau 1 km ruože gali būti ne daugiau kaip 15 % su laikinomis

c)   taip

d)   10 darbo dienų

 

a)   taip

b)   taip, tačiau 1 km ruože gali būti ne daugiau kaip 30 % su laikinomis

c)   taip

d)   21 darbo dieną

 

a)   taip

b)   taip, tačiau 1 km ruože gali būti ne daugiau kaip 30 % su laikinomis

c)   taip

d)   32 darbo dienas

4)   Sulaužyti arba neveikia-ntys šulinėliai turi būti pakeičiami arba sutai-somi, laikinos arba standartinės grotelės turi būti uždedamos per

10 darbo dienų

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Kelkraščiai (kelkraščių dalys)

Provėžos ir įdubos

1)   Pavojingų provėžų ir įdubų (žr. pastabą) neturi būti

taip

taip

taip

2)   Atsiradusios pažaidos turi būti ištaisomos

PASTABA. Provėžos ir įdubos gali būti netaisomos žiemos metu, esant įšalui, išskyrus pavojingas, t. y. gilesnes kaip 20,0 cm.

15 darbo dienų

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Sandūra

su danga

1) Sandūroje su danga neturi būti didesnio aukščio skirtumo (neįskaitant žo-lės aukščio) kaip iki

±4,0 cm

±6,0 cm

±8,0 cm

2)   Atsiradęs didesnis aukš-čio skirtumas turi būti ištaisomas per

10 darbo dienų

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Išoriniai

kraštai

(sankasos

briaunos)

1)   Išoriniuose kraštuose ne-turi būti gilesnių išplovų ir (arba) labiau paaukš-tėjusių vietų kaip

25,0 cm/10,0 cm

25,0 cm/10,0 cm

25,0 cm/10,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės pažaidos turi būti ištai-somos:

a)   pavasarį iki

 

b)   vėliau

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   5 darbo dienas

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   10 darbo dienų

 

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   21 darbo dieną

3)   Žemės sankasos pločio nuokrypis neturi būti didesnis kaip

PASTABA. Atsiradus dides-niam nuokrypiui, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvar-kytojai turi imtis priemonių dėl sankasos pločio atkūrimo darbų.

 

±0,50 m

 

±0,80 m

 

±1,00 m

Šlaitai

Išplovos ir

nuošliaužos

1)   Pylimų ir iškasų šlai-tuose neturi būti išplo-vų ir (arba) nuošliaužų

20 cm/30 cm

30 cm/40 cm

40 cm/50 cm

2)   Atsiradusios gilesnės išplovos bei nuošliau-žos turi būti sutvarko-mos per

15 darbo dienų

15 darbo dienų

15 darbo dienų

Sutvirtintų šlaitų

pažaidos

1)   Sutvirtintuose šlaituose atsiradusios pažaidos, kurios sudaro iki 10 % sutvirtinto paviršiaus ploto, turi būti pašali-namos per

PASTABA. Kai sutvirtintų šlaitų pažaidos sudaro dau-giau kaip 10 % sutvirtinto paviršiaus ploto, vietinės reik-šmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl sutvirtintų paviršių atkūrimo.

21 darbo dieną

21 darbo dieną

21 darbo dieną

SAUSINIMO ĮRENGINIAI

Grioviai (šoniniai, atkalnės), rezervai

Švarumas

1)   Šiukšlės turi būti suren-kamos:

a)   pavasarį nutirpus snie-gui, bet ne vėliau kaip iki

b)   vėliau po žolės pjovi-mo ir iki žiemos sezono ne rečiau kaip

 

 

a)   balandžio 25 dienos

 

b)   21 darbo dieną

 

 

a)   gegužės 5 dienos

 

b)   32 darbo dienas

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

b)   64 darbo dienas

Užslinkusios

griovių vietos, profilio atkūrimas

1)   Grioviuose susidariusios vandens sankaupos turi būti pašalinamos

taip

taip

taip

2)   Užslinkusių gruntu grio-vių vietų

neturi būti

neturi būti

neturi būti tokių, kad vanduo ilgą laiką susikauptų aukščiau kaip 10 cm iki kelio dangos konstruk-cijos apačios

3)   Atsiradusios užslinkusios vietos turi būti sutvar-komos

15 darbo dienų

21 darbo dieną

42 darbo dienas

4)   Atkurto griovio profilis turi atitikti šiuos para-metrus: gylis drenuo-jančiame grunte arba ruožuose su pogrio-viniu drenažu turi būti
0,3–0,5 m, o nedrenuo-jančiame grunte grio-vio gylis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m, tačiau dugnas turi būti ne mažiau kaip 20 cm žemiau kelio dangos konstrukcijos apačios, dugno plotis (tik trape-ciniuose grioviuose) – ne mažesnis kaip 0,4 m, nuolydis – ne mažesnis kaip 0,5 % (nuotėkio sąlyga), išimties atveju – 0,3 %

taip

taip

taip

Sutvirtintų

plotų

pažaidos

1)   Atsiradusios griovių su-tvirtintų plotų pažaidos turi būti pašalinamos

15 darbo dienų

32 darbo dienas

reikalavimo nėra

Drenažas, kanalizacija, šulinėliai

Švarumas

1)   Sąnašos, šiukšlės, pur-vas iš drenažo žiočių ir šulinėlių turi būti išvalomi:

a)   pavasarį po polaidžio, bet ne vėliau kaip iki

b)   vėliau

 

c)   prieš užšąlant

 

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   po kiekvienos liūties

c)   taip

 

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   1 kartą per 64 darbo dienas

c)   taip

 

 

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   reikalavimo nėra

c)   taip

2)   Patrulinių (nuolatinių) ar kitų apžiūrų metu turi būti tikrinama, kaip veikia drenažas, kana-lizacija

PASTABA. Nustačius, kad drenažas ir (arba) kanalizacija neveikia dėl pažaidų, kurių pašalinimo darbai priskiriami didesnės apimties remonto darbams, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl drenažo ir (arba) kanalizacijos remonto darbų.

taip

taip

taip

Elementų

techninė būklė

 

1)   Elementai neturi būti paplauti, sulūžę, sujun-gimo siūlės turi būti vientisos

taip

taip

taip

2)   Šulinėliai turi būti:

a)   su dangčiais arba gro-telėmis (pagal funkciją)

b)   nesulaužyti, veiksnūs (tikrinama šulinėlių būklė)

 

a)   taip

 

b)   taip

 

a)   taip

 

b)   taip

 

a)   taip

 

b)   taip

3)   Dingusios, sulaužytos grotelės arba nevei-kiantys šulinėliai turi būti pakeičiami arba sutaisomi per

10 darbo dienų

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Priežiūra žiemą

1)   Polaidžio metu turi būti stebima, kad sistema neužsikimštų, o atsira-dus nešmenų kamšč-iams, jie turi būti tuoj pat pašalinami

taip

taip

taip

Greitvietės, latakai

Švarumas

1)   Greitvietės, latakai turi būti valomi. Sąnašos turi būti pašalinamos:

a)   pavasarį nutirpus snie-gui, bet ne vėliau kaip iki

b)   po to iki žiemos sezono

 

c)   būtinai prieš užšąlant

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

 

b)   po kiekvienos liūties

c)   taip

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

 

b)   1 kartą per 42 darbo dienas

c)   taip

 

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

b)   1 kartą per 64 darbo dienas

c)   taip

Elementų techninė

būklė

1)   Greitviečių, latakų ele-mentai turi būti standar-tiniai, nesulaužyti, nepa-plauti, nesukraipyti, su-jungimo siūlės vientisos

gali būti iki 10 % nestandartinių elementų

gali būti iki 30 % nestandartinių

elementų

gali būti iki 30 % nestandartinių elementų

2)   Atsiradusios pažaidos turi būti ištaisomos:

a)   pavasarį, bet ne vėliau kaip iki

b)   vėliau per

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   10 darbo dienų

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   21 darbo dieną

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   32 darbo dienas

3)     Vanduo neturi tekėti šalia greitviečių, latakų, o atsiradus šiai pažaidai, ji turi būti pašalinama tuoj pat pastebėjus

taip

taip

taip

Priežiūra žiemą

1)   Polaidžio metu turi būti šalinamos kliūtys, truk-dančios nutekėti van-deniui

taip

taip

taip

Šalikelės

Išplovos, įdubos

1)   Atsiradusios išplovos, įdubos, dėl kurių gali kauptis vanduo, turi būti užlyginamos (prieš tai nuleidus vandenį, jei susikaupęs)

taip

taip

taip

VAŽIUOJAMOJI DALIS

Asfalto ir betono danga

Švarumas

1)   Ant dangos atsiradęs pur-vas, nukritę lapai, nesu-rištosios ir kitos medžia-gos turi būti nuvalomos ir (arba) surenkamos, o keliančios pavojų saug-iam eismui − tuoj pat pastebėjus

taip

taip

taip

 

2)   Užteršti dangos plotai turi būti nušluojami:

a)   pavasarį ne vėliau kaip iki

b)   po to iki žiemos sezono, atsiradus teršalams

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   taip

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   taip

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   taip

Išdaužos

1)   Atsiradusios išdaužos turi būti užtaisomos:

a)   pavasarį, esant sausam orui ir ne žemesnei kaip + 10 ºC tempera-tūrai, iki

b)   atsiradusios vėliau (iš jų pavojingos*)

c)     žiemą, tik pavojingos* naudojant šaltus asfalto mišinius, kitas medžiagas

* pavojingos saugiam eismui yra gilesnės nei 40 mm ir didesnio kaip 0,1 m² ploto, taip pat siauros, tačiau ilgos išdaužos.

 

 

a)   gegužės 1 dienos

 

 

b)   5 darbo dienas (1 darbo dieną)

c)   1 darbo dieną

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

 

b)   10 darbo dienų (1 darbo dieną)

c)   2 darbo dienas

 

 

a)   birželio 1 dienos

 

 

b)   reikalavimo nėra (1 darbo dieną)

c)   3 darbo dienas

Lygumas

1)   Matuojant nelygumus (ištaisius pažaidas):

a)   prošvaisos po 3,0 m ilgio liniuote (skersinis nelygumas) neturi būti didesnės

b)   įlinkių suma pagal IRI sistemą (išilginis nely-gumas)** neturi būti didesnė

** Išilginis nelygumas matuo-jamas prietaisu, kurio žingsnis ne didesnis kaip 0,25 m. Ma-tuojama kiekvienoje eismo juos-toje dviejuose vėžės pėdsa-kuose, rezultatus pateikiant 50 m ilgio atkarpomis IRI skalėje.

Pastaba:

Lygumo reikalavimai negalioja dangai, kurioje deformuotas plo-tas (užtaisytos išdaužos, užtai-syti plyšiai, plyšių tinklas) yra didesnis kaip 150 m²/100 m, t. y., kurią reikia kapitališkai su-remontuoti (pertvarkyti) ar re-konstruoti. Šiuose dangos ruo-žuose reikia pastatyti atitinka-mus kelio ženklus.

 

 

a)   2,5 cm

 

 

 

b)   3,5 m/km

 

 

a)   3,5 cm

 

 

 

b)   4,0 m/km

 

 

a)   4,5 cm

 

 

 

b)   4,5 m/km

Dangos

kraštų nutrupėjimas

1)   Kraštai neturi būti nu-trupėję tiek, kad suma-žintų važiuojamosios dalies dangos plotį daugiau kaip

20,0 cm

20,0 cm

20,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės dangos kraštų nutrupė-jusios vietos turi būti užtaisomos taip pat kaip ir išdaužos:

a)   pavasarį, esant sausam orui ir ne žemesnei kaip +10 ºC temperatū-rai, iki

b)   atsiradusios vėliau

 

 

 

 

 

a)   gegužės 1 dienos

 

 

b)   5 darbo dienas

 

 

 

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

 

b)   10 darbo dienų

 

 

 

 

 

a)   birželio 1 dienos

 

 

b)   reikalavimo nėra

Deformaciniai pjūviai (betono danga)

1)   Deformaciniai pjūviai turi būti užpildyti mas-tika

iki viršutinių briaunų

mastika gali būti ištrupėjusi, tačiau ne daugiau kaip iki 50 % pjūvio gylio ir ne daugiau kaip iki 25 % pjūvio ilgio

mastika gali būti ištrupėjusi, tačiau ne daugiau kaip iki 50 % pjūvio gylio ir ne daugiau kaip iki 50 % pjūvio ilgio

2)   Pažaidos turi būti ištai-somos vasaros sezono metu, esant ne žemes-nei kaip +5 ºC oro tem-peratūrai

taip

taip

taip

Skersiniai,

išilginiai plyšiai

1)   Dangoje neturi būti ply-šių, platesnių kaip

5 mm

10 mm

19 mm

2)   Platesni plyšiai turi būti užtaisomi:

a)   pavasarį, kai oro tempe-ratūra ne žemesnė kaip +5 ºC, iki

b)   vėliau, kai tik atsiranda, vasaros sezono metu, esant ne žemesnei kaip +5 ºC oro temperatūrai

 

 

a)   gegužės 1 dienos

 

b)   taip

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

b)   taip

 

 

a)   birželio 1 dienos

 

b)   taip

Plyšių

tinklas,

lopai

1)   Atsiradęs plyšių tinklas (atskirais, ne didesniais kaip 5 m2, plotais), su-darantis ne daugiau kaip 1/10 viso dangos ploto, tenkančio 100 m dangos ilgio, turi būti užtai-somas, numatant šių plotų paviršiaus apdarą, iki sezono pabaigos

PASTABA. Kai plyšių tinklas yra tankesnis, vietinės reikš-mės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl paviršiaus apdaro įrengimo ištisuose kelio ruožuose.

taip

taip

taip

Bangos, slinktys ir

provėžos

1)   Didesnės nei 40 mm pavienės slinktys, ban-gos, jei šios pažaidos sudaro mažiau kaip 1/10 dangos ploto, te-nkančio 100 m dangos ilgio, turi būti pašali-namos per

PASTABA. Jei šios pažaidos sudaro daugiau kaip 1/10 dan-gos ploto, tenkančio 100 m dangos ilgio, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl dangos taisymo darbų.

21 darbo dieną

21 darbo dieną

21 darbo dieną

2)   Trumpuose ruožuose (<100 m) atsiradusios gilesnės kaip 40 mm provėžos turi būti ištai-somos nufrezuojant iki vasaros sezono pabaigos

PASTABA. Kai provėžos ištisais ruožais tęsiasi >100 m, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl dangos taisymo darbų. Provėžuotuose kelio ruožuose reikia pastatyti atitinkamus kelio ženklus.

taip

taip

taip

Skersiniai

nuolydžiai

1) Skersiniai nuolydžiai tie-siuose ruožuose ir krei-vėse be viražo gali būti

nuo 1,5 iki 3,5 %

nuo 1,0 iki 4,5 %

nuo 0,5 iki 5,5 %

2)   Skersiniai nuolydžiai viražuose gali būti nu-krypę nuo projektinių

±20 %

±30 %

±50 %

Lukštenimasis

1)   Atsiradusios dangos pa-žaidos dėl išsilukšte-nimo turi būti pašalina-mos vasarą, kai oro tem-peratūra ne žemesnė kaip +15 ºC, iki sezono pabaigos

taip

taip

reikalavimo nėra

Šiurkštumas

1)   Neturi būti įdubų, išky-lų, įlūžių ir kitų nely-gumų, didesnių kaip

10,0 cm

10,0 cm

10,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės de-formacijos turi būti ištai-somos, kai oro tempera-tūra ne žemesnė kaip +15 ºC, per

PASTABA. Polaidžio metu ar esant įšalui pavojingos vietos ar jų ruožai turi būti pažymėti atitinkamais kelio ženklais.

 

7 darbo dienas

 

21 darbo dieną

 

32 darbo dienas

Įdubos,

iškylos, įlūžiai

ir kiti nelygumai

1)   Neturi būti įdubų, iškylų, įlūžių ir kitų nelygumų, didesnių kaip

10,0 cm

10,0 cm

10,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės de-formacijos turi būti ištai-somos, kai oro tempera-tūra ne žemesnė kaip +15 ºC, per

PASTABA. Polaidžio metu ar esant įšalui pavojingos vietos ar jų ruožai turi būti pažymėti atitinka-mais kelio ženklais.

7 darbo dienas

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Žvyro, žvyro ir skaldos, skaldos danga (žvyrkeliai)

Švarumas

1)   Ant dangos atsiradęs pur-vas, nukritę lapai, 5,0 cm ir didesnio skers-mens akmenys, įvairios medžiagos, keliančios pavojų saugiam eismui, turi būti nuvalomos arba surenkamos:

a)   pavasarį, nutirpus snie-gui, ne vėliau kaip iki

b)   vėliau atsiradusios tik pavojingos, jas paste-bėjus

 

 

 

 

 

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   taip

 

 

 

 

 

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   taip

 

 

 

 

 

 

 

 

a)   reikalavimo nėra

b)   taip

Išdaužos,

bangos ir provėžos

1)   Dangoje neturi būti iš-daužų, provėžų, bangų, didesnių kaip

4,0 cm

6,0 cm

8,0 cm

2)   Kad būtų pašalintos šios pažaidos, žvyrkeliai turi būti profiliuojami iki žiemos sezono ne rečiau kaip kas

7 darbo dienas

21 darbo dieną

32 darbo dienas

3)   Žvyrkeliai turi būti pro-filiuojami prieš užšąlant

taip

taip

taip

Lygumas

1)   Matuojant nelygumus (ištaisius pažaidas), prošvaisos po 3 m ilgio liniuote neturi būti didesnės kaip

3,0 cm

4,0 cm

6,0 cm

Skersiniai

nuolydžiai

1)   Tiesiuose kelio ruožuose ir didelio spindulio krei-vėse skersiniai nuoly-džiai gali būti

nuo 2,5 iki 4,0 %

nuo 1,5 iki 5,5 %

nuo 0,5 iki 6,5 %

2)   Viražuose skersiniai nuo-lydžiai gali būti nukrypę nuo proektinių
(5 –6 %)

iki ±15 %

iki ±30 %

iki ±50 %

3)   Atsiradus didesniems nuokrypiams, skersi-niai nuolydžiai turi būti ištaisomi profiliuojant

taip

taip

taip

Įdubos, iškylos, įlūžiai ir kiti nelygumai

1)   Įdubų, iškylų, įlūžių neturi būti didesnių kaip

10,0 cm

10,0 cm

10,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės deformacijos turi būti ištaisomos, esant tinka-moms oro sąlygoms, per

7 darbo dienas

21 darbo dieną

32 darbo dienas

Sluoksnio nusidėvėjimas

1)   Profiliuojamasis sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip

PASTABA. Esant didesniam sluoksnio nusidėvėjimui, kai nepasiekiamas reikalaujamas dangos deformacijos modulis, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl dangos taisymo darbų.

 

5,0 cm

 

3,0 cm

 

reikalavimo nėra

Išoriniai

kraštai

(sankasos

briaunos)

1)   Išoriniuose kraštuose neturi būti gilesnių išplovų ir (arba) labiau paaukštėjusių vietų kaip

25,0 cm/10,0 cm

25,0 cm/10,0 cm

25,0 cm/10,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės pažaidos turi būti ištai-somos:

a)   pavasarį iki

 

b)   vėliau atsiradusios per

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   7 darbo dienas

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   21 darbo dieną

 

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   32 darbo dienas

3)   Žemės sankasos pločio (atstumo tarp briaunų pagal kelių kategorijas) nuokrypis neturi būti didesnis kaip

PASTABA. Atsiradus dides-niam nuokrypiui, vietinės rei-kšmės kelių (gatvių) tvarky-tojai turi imtis priemonių dėl sankasos pločio atkūrimo darbų.

±0,50 m

±0,80 m

±1,00 m

Grindiniai

Švarumas

1)   Ant grindinio atsiradęs purvas, nukritę lapai, nesurištosios ir kitos medžiagos, keliančios pavojų saugiam eismui, turi būti nuvalomos ir (arba) turi būti surenka-mos tuoj pat pastebėjus

taip

taip

taip

2)   Užteršti dangos plotai turi būti nušluojami:

a)   pavasarį ne vėliau kaip iki

b)   po to iki žiemos sezono pagal poreikį, atsiradus teršalams

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   taip

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   taip

 

 

a)   reikalavimo nėra

b)   taip

Išdaužos

1)   Išdaužos turi būti užtai-somos:

a)   pavasarį, išėjus įšalui, iki

b)   vėliau atsiradusios (iš jų pavojingos*), per-grindžiant plotą

c)   žiemą (kitomis medžia-gomis) tik pavojingos* išdaužos

PASTABA. * Pavojingos eismo saugumui yra gilesnės kaip 100 mm ir didesnės kaip 0,1 m2 ploto, taip pat siauros, tačiau ilgos išdaužos.

 

 

a)   gegužės 1 dienos

b)   15 darbo dienų (2 darbo dienas)

c)   1 darbo dieną

 

 

a)   gegužės 15 dienos

b)   21 darbo dieną (2 darbo dienas)

c)   2 darbo dienas

 

 

a)   birželio 1 dienos

b)   32 darbo dienas (2 darbo dienas)

c)   3 darbo dienas

Lygumas

1)   Matuojant nelygumus (ištaisius pažaidas), prošvaisos po 3 m ilgio liniuote:

a)   grindiniuose iš betono trinkelių neturi būti didesnės kaip

b)   grindiniuose iš tašyto akmens (nuo akmens galvučių) neturi būti didesnės kaip

 

 

 

 

 

a)   1,5 cm

 

 

b)   2,0 cm

 

 

 

 

 

a)   2,0 cm

 

 

b)   2,5 cm

 

 

 

 

 

a)   2,5 cm

 

 

b)   3,0 cm

Bangos,

įlūžiai, įdubos

1)   Bangų, įlūžių ir įdubų

neturi būti

neturi būti didesnių kaip 5,0 cm

neturi būti didesnių kaip 7,0 cm

2)   Atsiradusios didesnės bangos, įlūžiai ir įdu-bos turi būti ištaisomos per

10 darbo dienų

21 darbo dieną

32 darbo dienas

KELKRAŠČIAI

Kelkraščiai su asfalto danga

Švarumas

1)   Ant kelkraščių dangos atsiradęs purvas, nu-kritę lapai, nesuriš-tosios ir kitos medžia-gos turi būti nuvalomos ir (arba) surenkamos, o keliančios pavojų sau-giam eismui − tuoj pat pastebėjus

taip

taip

taip

2)   Užteršti kelkraščių dan-gos plotai turi būti nušluojami:

a)   pavasarį ne vėliau kaip iki

b)   po to iki žiemos sezono pagal poreikį, atsiradus teršalams

 

 

 

a)   balandžio 25 dienos

b)   taip

 

 

 

a)   gegužės 5 dienos

b)   taip

 

 

 

a)   reikalavimo nėra

b)   taip

Išdaužos

1)   Išdaužos turi būti užtaisomos:

a)   pavasarį, esant sausam orui ir ne žemesnei kaip +10 ºC temperatū-rai, iki

b)   atsiradusios vėliau (iš jų pavojingos*)

 

c)   žiemą, naudojant šal-tuosius asfalto miši-nius, kitas medžiagas tik pavojingos* išdaužos

* Pavojingos saugiam eismui yra gilesnės nei 40 mm ir didesnės kaip 0,1 m2 ploto, taip pat siauros, tačiau ilgos išdaužos.

 

 

a)   gegužės 1 dienos

 

 

b)   5 darbo dienas (1 darbo dieną)

 

c)   2 darbo dienas

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

 

b)   10 darbo dienų (1 darbo dieną)

 

c)   3 darbo dienas

 

 

a)   birželio 1 dienos

 

 

b)   reikalavimo nėra (1 darbo dieną)

c)   4 darbo dienas

Lygumas

1)   Matuojant nelygumus (ištaisius pažaidas), prošvaisos po 3 m ilgio liniuote neturi būti didesnės

PASTABA. Lygumo reikalavi-mai negalioja kelkraščio dan-gai, kurioje deformuotas plotas (užtaisytos išdaužos, plyšiai, plyšių tinklas) yra didesnis kaip 150 m²/100 m. Vietinės reikš-mės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl kel-kraščių rekonstravimo ar kapi-talinio remonto (pertvarkymo).

2,5 cm

3,5 cm

4,5 cm

Skersiniai,

išilginiai plyšiai

1)   Kelkraščiuose neturi būti plyšių, platesnių kaip

5 mm

10 mm

19 mm

2)   Platesni plyšiai turi būti užtaisomi:

a)   kuo anksčiau pavasarį, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 ºC, iki

b)    vėliau, kai tik atsiranda, vasaros sezono metu, kai oro temperatūra ne že-mesnė kaip +5 ºC

 

 

a)   gegužės 1 dienos

 

b)   taip

 

 

a)   gegužės 15 dienos

 

b)   taip

 

 

a)   birželio 1 dienos

 

b)   taip

Plyšių tinklas, lopai

1)   Atsiradęs plyšių tinklas (atskiri, ne didesni kaip 5 m2, plotai), sudaran-tis ne daugiau kaip 1/10 dangos ploto, tenkan-čio 100 m kelkraščio ilgio, turi būti užtai-somas, numatant šių plotų paviršiaus apdarą, iki sezono pabaigos

PASTABA. Kai plyšių tinklas yra tankesnis, vietinės reikš-mės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl paviršiaus apdaro įrengimo ištisuose kelkraščių ruožuose.

taip

taip

taip

Bangos, slinktys ir

provėžos

1)   Didesnės nei 40 mm pavienės slinktys, ban-gos, jei šios pažaidos sudaro mažiau kaip 1/10 kelkraščio dangos ploto, tenkančio 100 m kelkraščio ilgio, turi būti pašalinamos per

PASTABA. Jei šios pažaidos su-daro daugiau kaip 1/10 kelkraš-čio dangos ploto, tenkančio 100 m kelkraščio ilgio, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarky-tojai turi imtis priemonių dėl dan-gos taisymo darbų. Provėžuoti ruožai turi būti apstatomi atitin-kamais kelio ženklais.

21 darbo dieną

21 darbo dieną

21 darbo dieną

2)   Trumpuose ruožuose (<100 m) atsiradusios gilesnės kaip 40 mm provėžos turi būti ištai-somos nufrezuojant iki vasaros sezono pabaigos

PASTABA. Kai provėžos išti-sais ruožais tęsiasi >100 m, vietinės reikšmės kelių (gatvių) tvarkytojai turi imtis priemonių dėl dangos taisymo darbų.

taip

taip

taip

Skersiniai

nuolydžiai

1)   Skersiniai nuolydžiai tie-siuose tarpuose ir krei-vėse be viražo gali būti

nuo 1,5 iki 3,5 %

nuo 1,0 iki 4,5 %

nuo 0,5 iki 5,5 %

2)   Skersiniai nuolydžiai vi-ražuose gali būti nukry-pę nuo projektinių

iki ±20 %

iki ±30 %

iki ±50 %

3)   Kelkraščiuose neturi tel-kšoti vanduo

taip

taip

taip