Administracinė byla Nr. A-4848-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00030-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant vertėjui Giedriui Kašubai,
(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. R. (A. R.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius (toliau – ir Migracijos valdyba) su 2018 m. birželio 8 d. teikimu Nr. 10-SP6-54 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R. (A. R.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre iki įstatymo nustatyta tvarka bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau, kaip iki 2018 m. rugsėjo 8 d.
2. Migracijos valdyba teikime nurodė, kad gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus apie tai, kad 2018 m. birželio 7 d., apie 13.58 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis dėl to, kad parduotuvėje „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), bandė pavogti butelį vyno. Jis prisistatė kaip A. R. (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini).
3. Teikime pažymėta, kad apklausos metu Užsienietis nurodė, jog atvyko į Lietuvos Respubliką prieš 5 dienas, tiksliai pasienio kontrolės punkto nurodyti negali; atvyko automobiliu, tačiau asmens, kuris vairavo automobilį, vardo ir pavardės nežino; (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą pametė prieš keletą dienų, tačiau dėl paso praradimo niekur nesikreipė.
4. Migracijos valdyba nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tai yra neturi asmens, o būtent tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų bei galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio.
5. Teikime taip pat nurodyta, kad apklausos metu Užsienietis paaiškino, jog gyveno viešbutyje „5 Euro Hostel“ Vilnius, adresu Geležinkelio g. 6, Vilnius, tačiau susisiekus telefonu su minėto viešbučio administratore, ši nurodė, kad viešbutyje A. R. nebuvo apsistojęs, taip pat patikino, kad viešbutyje yra vedama griežta apskaita ir klientų duomenys yra registruojami atitinkamuose žurnaluose, daromos užsienio piliečių pasų kopijos. Užsienietis taip pat nurodė, kad pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau jam atveš pinigus kažkokie draugai iš (duomenys neskelbtini), bet nurodyti draugų vardų ir pavardžių nežino, kontaktinių telefonų neturi. Patikrinus VSAT asmenų, kirtusių valstybės sieną, duomenis, nustatyta, kad apie A. R. atvykimą į Lietuvos Respubliką duomenų nėra. POLIS II duomenimis, A. R. draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. birželio 18 d., paskelbusi valstybė – Šveicarija. Remiantis Užsieniečių registru nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. A. R. VSAT sprendimu Nr. (21/21)82-270 buvo sulaikytas 48 valandoms, kaip neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje esantis.
6. Migracijos valdyba pažymėjo, kad Užsienietis 2018 m. birželio 7 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, supratęs, kad gali būti sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Prieglobsčio procedūra nėra pradėta, kadangi jo tapatybė dar nėra nustatyta.
7. Migracijos valdyba akcentavo, kad teikime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nesulaikytas Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo.
8. Teismo posėdyje Migracijos valdybos atstovė N. G. prašė teikimą tenkinti ir paaiškino, kad Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, yra duomenų, kad 2015 m. jis neteisėtai kirto valstybės sieną ir, kad nuo 2015 m. jis apskritai nėra buvęs (duomenys neskelbtini).
9. Teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko automobiliu prieš savaitę, jo asmens dokumentus pavogė Lietuvoje, kartu pavogė ir vizą atvykti į Lietuvą. Užsienietis sutiko būti patalpintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, tačiau nori būti apgyvendintas tame korpuse, kuriame netaikomas judėjimo apribojimas. Jis nurodė, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Lietuvoje gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau giminaičiai gali atsiųsti jam pinigų.
10. Užsieniečio atstovė, advokato padėjėja S. Jašmontaitė, prašė teikimą atmesti arba tenkinti iš dalies ir apgyvendinti užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre be judėjimo apribojimų, nes jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, jo išsiuntimo klausimas nėra sprendžiamas. Jis turėjo problemų Šveicarijoje, tai jo tapatybė jau yra žinoma.
II.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą tenkino, sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R. (A. R.) VSAT Užsieniečių registracijos centre iki įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. rugsėjo 8 d.
12. Iš teismui pateiktos teikimo medžiagos bei per teismo posėdį duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad Užsienietis šiuo metu neturi asmens dokumento bei dokumentų, leidžiančių teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, vizos, pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais socialiniais ryšiais Lietuvoje, pateiktas prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvoje nepriimtas, nes jo tapatybė dar nėra tiksliai nustatyta, asmens dokumento jis neturi, iki 2019 m. birželio 18 d. jam yra draudžiama atvykti į Šengeno erdvę.
13. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, priešingai, byloje yra duomenų, kad 2015 m. kovo 5 d. jis neteisėtai kirto valstybės sieną, todėl sprendė, kad Lietuvoje jis yra neteisėtai.
14. Teismo vertinimu, nesulaikytas Užsienietis gali pasislėpti, todėl konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą ir sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki įstatymo nustatyta tvarka bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties nustatymo, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. rugsėjo 8 d.
III.
15. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. R. (A. R.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus AVPK Migracijos valdybos teikimo netenkinti. Netenkinus apelianto prašymo konstatuoti nesant sulaikymo pagrindų, prašo pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užsienietis tiek teikimo nagrinėjimo teisme metu, tiek ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 p.), nes 2018 m. birželio 7 d. Migracijos valdybai jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, o 2018 m. birželio 18 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės.
18. Užsieniečio teigimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies 1–2 punktų nuostatas.
19. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas tuo, jog iki šiol nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, t. y., jis neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors dar teikimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta Užsieniečio ir POLIS II sistemoje esančių duomenų atitiktis, t. y., rastas tokiu vardu ir pavarde identifikuojamas asmuo. Be to, teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad jo asmens dokumentai buvo pavogti kartu su kitais dokumentais bei pinigais, buvusiais jo piniginėje, o asmeniui gauti jo tapatybę patvirtinančius dokumentus, esant sulaikytam, galimybės yra itin ribotos. Todėl remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, Užsienietis mano, kad teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei nepagrįstai jį taikė, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5451-442/2017) ir priimdamas neteisėtą sprendimą.
20. Užsienietis nurodo, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu tik tuo atveju, jeigu jis tenkintų minėtame punkte nustatytas dvi sąlygas, t. y. sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
21. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog vien šios sąlygos buvimo pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Užsieniečio teigimu, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio nuomone, teismas, vertindamas paminėtas aplinkybes, neargumentavo, kuri Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė įrodo, jog yra realus pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog VSAT Migracijos valdybai priėmus sprendimą dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, jo grąžinimo klausimas į kilmės valstybę apskritai nėra sprendžiamas, o ir prieglobsčio prašytojo statusą turintiems asmenims sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu nėra taikomas.
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
26. Pažymėtina, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą sulaikyti Užsienietį priėmė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalies 1 ir 2 punktais.
28. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.
29. Atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis 2018 m. birželio 7 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą suteikti prieglobstį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip Užsieniečio sulaikymo pagrindas, neturėjo būti taikomas.
30. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamame sprendime konstatavo, kad Užsienietis gali pasislėpti.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
32. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
33. Aptartoje Įstatymo nuostatoje (113 straipsnio 4 dalies 2 punkte) sulaikymo pagrindas apima dvi aplinkybes, t. y. kai prieglobsčio prašytojo nesulaikius nebūtų galima gauti informacijos dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų bei, kai yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti.
34. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija, jog jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kuri iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punkte nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos.
35. Pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (10 p.).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytų aplinkybių.
37. Pasisakydama dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindo – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę – teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu Užsieniečio tapatybė nustatyta, todėl pagrindas sulaikyti išnykęs.
38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame 2018 m. birželio 8 d. sprendime netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalies 1 ir 2 punktus.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikime nurodytų aplinkybių bei į bylą pateiktų duomenų negalima spręsti, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis trukdė kompetentingos institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su Užsieniečio sulaikymu, jog piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.
40. Taigi nei teismas, taikęs sulaikymą, nei institucija, prašiusi taikyti sulaikymą, nepagrindė, kad sulaikymo taikymas konkrečiu atveju buvo būtinas.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje.
42. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių yra apgyvendinimas užsieniečio Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, nusprendžia Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. rugsėjo 8 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p. ir 4, 5 d., 114 str. 5, 7 d.).
44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimas dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. R. sulaikymo netenkinamas, o Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti.
Netenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R. (A. R.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. rugsėjo 8 d.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė