Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl SOCIALINIŲ GARANTIJŲ TAIKYMO IR VIENKARTINIŲ PINIGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. balandžio 13 d. Nr. 355
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 straipsnio 3, 7 ir 9 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi ir 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 355
SOCIALINIŲ GARANTIJŲ TAIKYMO IR VIENKARTINIŲ PINIGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNAMS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato socialinių garantijų taikymo ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) pareigūnams (toliau – pareigūnai) tvarką.
2. Aprašas taikomas šioms Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatytoms socialinėms garantijoms ir išmokoms:
2.2. kompensacijoms netekto darbingumo ar sveikatos sutrikdymo atveju (Statuto 36 straipsnio 3 dalis);
II SKYRIUS
VIENKARTINĖ PINIGINĖ IŠMOKA
4. Vienkartinė piniginė išmoka, nurodyta Statuto 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigūnui gali būti skiriama už pavyzdingą tarnybą šiais atvejais:
5. Kiekvienu iš pagrindų, nurodytų Aprašo 4 punkte, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per metus ir negali viršyti pareigūno vidutinio darbo užmokesčio.
III SKYRIUS
KOMPENSACIJA NETEKTO DARBINGUMO AR SVEIKATOS SUTRIKDYMO ATVEJU
7. Statuto 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacija išmokama Aprašo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ nustatyta tvarka.
8. Jeigu yra pagrindo manyti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, taip pat atliekamas ir nelaimingo atsitikimo tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimas Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka.
9. Jeigu pareigūnas sužalojamas, susižaloja ar sutrikdoma jo sveikata, kai šis įvykis gali atitikti Statuto 36 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu ne mažiau kaip iš 3 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų sudaroma komisija tarnybiniam tyrimui atlikti (toliau šiame skyriuje – komisija).
10. Komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nustato, ar yra Statuto 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, ir surašo išvadą.
11. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka išvadoje pateikia ir siūlymą dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Šis siūlymas įrašomas į išvadą.
12. Komisija išvadą surašo per 30 darbo dienų nuo komisijos sudarymo, o jeigu per šį laiką negaunama institucijos ar subjekto, įgaliotų nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį arba darbingumo lygį, išvados, – per 10 darbo dienų nuo tokios išvados gavimo.
13. Jeigu yra pagrindo manyti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, išvada surašoma per 10 darbo dienų nuo institucijos, įgaliotos priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo, sprendimo gavimo.
14. Statuto 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacija skiriama arba atsisakoma ją skirti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, kuris priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados surašymo. Tyrimo metu paaiškėjus, kad pareigūno sužalojimą, susižalojimą ar sveikatos sutrikdymą galėjo lemti trečiųjų asmenų nusikalstama veika, administracinis teisės pažeidimas ar administracinis nusižengimas, komisija tyrimą sustabdo, kol priimamas ir įsiteisėja kompetentingų valstybės institucijų, įgaliotų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų teiseną arba teisingumą, sprendimas. Sustabdžiusi tyrimą, komisija motyvuotu raštu apie tai praneša Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar kurio sveikata buvo sutrikdyta. Sustabdytas tyrimas atnaujinamas ir atliekamas toliau, kai gaunami kompetentingų valstybės institucijų sprendimai.
IV SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
15. Gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos pareigūnui kompensuojamos jo prašymu. Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad yra Statuto 36 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos.
16. Pareigūnų prašymus kompensuoti gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidas nagrinėja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija, susidedanti ne mažiau kaip iš 3 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų.
17. Aprašo 16 punkte nurodyta komisija, nustačiusi, ar yra Statuto 36 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos ar jų nėra, teikia Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlymą dėl išmokos, skirtos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidoms kompensuoti (toliau – išmoka), skyrimo, atsisakymo skirti išmoką, jos dydžio ir mokėjimo laikotarpio.
18. Aprašo 16 punkte nurodytos komisijos darbo organizavimo tvarką ir jai privalomų pateikti dokumentų sąrašą nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
19. Išmoka skiriama ir mokama tik kompensuoti toms gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidoms, kurios turėtos per Statuto 36 straipsnio 8 dalyje nurodytus laikotarpius.
20. Gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos kompensuojamos pagal pareigūno ir nuomotojo sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį. Kompensacijos dydis negali viršyti:
20.1. 6 bazinių socialinių išmokų, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos miestų ar rajonų savivaldybėse;
20.2. 5 bazinių socialinių išmokų, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Šiaulių arba Panevėžio miestų ar rajonų savivaldybėse;
21. Pareigūnams gali būti skiriamos mažesnės, nei nurodyta Aprašo 20 punkte, išmokos, o jau paskirtos išmokos – sumažintos, jeigu nepakanka Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Tokiu atveju išmokos mažinamos proporcingai esamoms lėšoms.
22. Sprendimą dėl išmokos skyrimo, atsisakymo ją skirti, išmokos dydžio ir mokėjimo laikotarpio priima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
V SKYRIUS
MATERIALINĖS ŽALOS ATLYGINIMAS
24. Pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui padaryta materialinė žala, atsiradusi jiems nukentėjus dėl priežasčių, susijusių su pareigūno tarnyba, atlyginama Aprašo nustatyta tvarka.
25. Pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariams atlyginama materialinė žala, atsiradusi dėl pareigūnui ar jo šeimos nariui priklausančio (nuosavybės teise ar kitais teisėtais būdais valdomo) turto netekimo ar sužalojimo ar kitokios turtinės žalos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, padarymo.
26. Pareigūnams ir (ar) jų šeimos nariams padaryta materialinė žala atlyginama laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų.
27. Jeigu pareigūnas ir (ar) jo šeimos narys savo kaltais veiksmais prisideda prie materialinės žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, atlyginant materialinę žalą, kurią patyrė pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai, atsižvelgiama į pareigūno ir (ar) jo šeimos nario kaltės formą.
28. Pareigūnams ir (ar) jų šeimos nariams atlyginama visa materialinė žala, išskyrus Aprašo 29 punkte nurodytus atvejus.
29. Pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui padaryta materialinė žala:
29.1. neatlyginama, jeigu nustatoma, kad materialinė žala atsirado dėl jo paties tyčinių veiksmų, taip pat jeigu materialinę žalą atlygino ją padaręs asmuo ar draudiko išmokėta draudimo išmoka padengė visą materialinę žalą;
30. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlyginusi pareigūnui ar jo šeimos nariui trečiojo asmens padarytą materialinę žalą, sprendžia dėl išmokėtos sumos išreikalavimo iš materialinę žalą padariusio asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka.
31. Materialinė žala, padaryta pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui, atlyginama, jeigu pateikiamas rašytinis motyvuotas prašymas ir dokumentai, patvirtinantys materialinės žalos padarymo faktą, dydį ir kitas aplinkybes. Prašymas pateikiamas per 3 metus nuo materialinės žalos padarymo ar jos paaiškėjimo dienos.
32. Prašymą atlyginti materialinę žalą pateikia:
32.2. pilnametis pareigūno šeimos narys:
32.2.1. atlyginti materialinę žalą, padarytą pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui bendrąja nuosavybės teise priklausančiam turtui, jeigu prašymo dėl to paties turto nėra pateikęs pareigūnas;
33. Pateiktą prašymą nagrinėja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaroma komisija, susidedanti ne mažiau kaip iš 3 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir (ar) darbuotojų. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
34. Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja, kad žala galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo, komisija tyrimą sustabdo iki to laiko, kol priimamas ir įsiteisėja kompetentingų valstybės institucijų, įgaliotų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų teiseną arba teisingumą, sprendimas. Sustabdžiusi tyrimą, komisija motyvuotu raštu apie tai praneša Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, prašymą pateikusiam pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui. Sustabdytas tyrimas atnaujinamas ir atliekamas toliau, gavus kompetentingų valstybės institucijų sprendimus.
35. Baigusi tyrimą, komisija surašo motyvuotą tyrimo išvadą ir pateikia ją Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Jeigu komisija nustato, kad yra pagrindas atlyginti materialinę žalą, tyrimo išvadoje pateikia siūlymą dėl materialinės žalos atlyginimo dydžio.
36. Materialinė žala pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui atlyginama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, kuriame turi būti nurodytas atlyginamos žalos dydis.
37. Jeigu nusprendžiama pareigūnui ir (ar) jo šeimos nariui atlyginti materialinę žalą, ji atlyginama tam tikra pinigų suma.
VI SKYRIUS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TARNYBOJE, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į TARNYBĄ AR IŠ TARNYBOS TYRIMAS IR APSKAITA
39. Nelaimingi atsitikimai tarnyboje, nelaimingi atsitikimai pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, įvykę pareigūnams vykdant veiklą pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme nustatytus Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius ir atliekant jai nustatytas funkcijas (toliau – nelaimingas atsitikimas), tiriami ir apskaitomi Aprašo nustatyta tvarka.
40. Nelaimingas atsitikimas tirti pradedamas gavus informacijos apie nelaimingą atsitikimą. Informacijos apie nelaimingą atsitikimą Specialiųjų tyrimų tarnyba gali gauti, kai tiesiogiai nukentėjęs pareigūnas pats praneša apie nelaimingą atsitikimą arba apie įvykusį nelaimingą atsitikimą praneša kiti asmenys (įvykio liudytojai, valstybės institucijų įgalioti pareigūnai, medicinos įstaigų darbuotojai ar kiti). Žodžiu gauta informacija apie nelaimingą atsitikimą įforminama tarnybiniu pranešimu, kurį surašo pareigūnas, kuriam tokia informacija perduota.
41. Specialiųjų tyrimų tarnyba apie nelaimingą atsitikimą privalo nedelsdama pranešti nukentėjusio pareigūno šeimai, o apie nelaimingą atsitikimą, dėl kurio pareigūnas mirė, – ir prokuratūrai.
42. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, gavęs informacijos apie tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, per vieną darbo dieną nuo tarnybinio pranešimo gavimo sudaro komisiją, kuriai paveda tirti nelaimingą atsitikimą (toliau šiame skyriuje – komisija).
44. Komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą, prireikus gali pasikviesti kitų valstybės institucijų ar įstaigų atstovų, kurie gali padėti atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą.
45. Nelaimingas atsitikimas privalo būti ištirtas per 20 darbo dienų nuo pavedimo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą gavimo.
46. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į nelaimingo atsitikimo tyrimo sudėtingumą ir komisijos motyvuotą prašymą, gali pratęsti nelaimingo atsitikimo tyrimo terminą, kol išnyks aplinkybės, neleidžiančios tyrimo baigti per Aprašo 45 punkte nustatytą terminą, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.
47. Nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslai:
47.1. nustatyti per nelaimingą atsitikimą buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos tiriamam atsitikimui arba jį lėmė (toliau – aplinkybės);
48. Tiriant nelaimingą atsitikimą privalu nustatyti:
49. Komisija nelaimingo atsitikimo tyrimą baigia surašydama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintos formos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą (toliau – aktas).
50. Akte turi būti nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, priežastinis ryšys su tarnyba, tarnybos santykius ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (jeigu jų padaryta), nelaimingo atsitikimo priežastys ir komisijos sprendimas, ar tiriamas nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Aktas surašomas mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus tvirtinamais įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais.
51. Jeigu komisija nusprendžia, kad tiriamas nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, ji taip pat surašo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintos formos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą (toliau – išvada).
52. Išvadoje nurodomi pareigūno asmens duomenys, komisijos sprendimas, kad nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos, ir kiti duomenys, būtini sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu priimti.
53. Komisijos nariai, atlikę nelaimingo atsitikimo tyrimą, pasirašo aktą ir išvadą (jeigu ji surašoma). Komisijos narys, nesutinkantis su tyrimo rezultatais, prie akto ir išvados (jeigu ji surašoma) raštu gali pateikti savo atskirą nuomonę.
54. Komisijos pirmininkas nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą kartu su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių dokumentų surašymo ir pasirašymo perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui.
55. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo pasirašytinai patvirtina, kad su jais susipažino.
56. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pasirašytinai susipažinus su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma), komisijos pirmininkas ar jo pavedimu kitas komisijos narys ne vėliau kaip per 2 darbo dienas su aktu ir išvada (jeigu ji surašoma) privalo supažindinti nukentėjusį pareigūną, jo įgaliotą ar jam atstovaujantį asmenį ir jo prašymu įteikti ar išsiųsti akto ir išvados (jeigu ji surašoma) kopiją.
57. Nukentėjęs pareigūnas, jo įgaliotas ar jam atstovaujantis asmuo per nelaimingo atsitikimo tyrimą gali susipažinti su tiriant nelaimingą atsitikimą surinkta medžiaga. Su tyrimo išvada ir aktu gali susipažinti nukentėjusio pareigūno padalinio vadovas.
58. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nustato, kad nelaimingas atsitikimas ištirtas neišsamiai, ar paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą, jis nedelsdamas paveda komisijai (rezoliucija akte) per 20 darbo dienų nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus rezoliucijos akte įrašymo atlikti papildomą tyrimą. Apie tai, kad pradėtas papildomas tyrimas, komisijos pirmininkas informuoja nukentėjusį pareigūną, jo įgaliotą ar jam atstovaujantį asmenį.
60. Atlikus papildomą tyrimą:
60.2. surašomas atlikto papildomo tyrimo aktas ir išvada (jeigu komisija priima sprendimą, kad nelaimingas atsitikimas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos), pripažįstantys negaliojančiais per ankstesnį nelaimingo atsitikimo tyrimą surašytus aktą ir išvadą.
61. Išvados kopija per 3 darbo dienas nuo to momento, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius susipažįsta su aktu ir išvada ir tai pasirašytinai patvirtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka pateikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui.
62. Nelaimingas atsitikimas turi būti užregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Specialiųjų tyrimų tarnybos nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš tarnybos registravimo žurnale.
63. Specialiųjų tyrimų tarnyboje nelaimingų atsitikimų tyrimo medžiaga, tyrimo išvada ir aktas saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nustatytų dokumentų saugojimo terminų.
64. Ištyrus nelaimingą atsitikimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendžia dėl prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų) priežastims pašalinti parengimo ir įgyvendinimo.
VII SKYRIUS
KASMETINIŲ PAPILDOMŲ MOKAMŲ ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS IR VIENKARTINĖS PINIGINĖS PRIEMOKOS IŠMOKĖJIMAS
66. Pareigūnams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis (toliau – viršvalandinis darbas) per kalendorinius metus jų pasirinkimu kompensuojama vienu iš Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų būdų – mokama vienkartinė ne didesnė už pareiginę algą priemoka (toliau – vienkartinė priemoka) arba suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos. Už viršvalandinį darbą gali būti kompensuojama ir dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą.
67. 250 valandų viršvalandinio darbo prilyginama 10 kasmetinių papildomų atostogų darbo dienų arba vienai vienkartinei priemokai.
68. Kasmetinės papildomos mokamos atostogos suteikiamos proporcingai per kalendorinius metus dirbtam viršvalandiniam darbui: viena kasmetinių papildomų mokamų atostogų diena suteikiama už kalendoriniais metais išdirbtas 25 valandas viršvalandinio darbo.
69. Kasmetinės papildomos mokamos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis arba atskirai nuo jų tais kalendoriniais metais, kuriais pareigūnas dirbo viršvalandinį darbą, arba kitais kalendoriniais metais.
70. Vienkartinė priemoka pareigūnui išmokama metų pabaigoje proporcingai per tuos kalendorinius metus dirbtam viršvalandiniam darbui: faktiškai per kalendorinius metus išdirbtų valandų skaičius dalijamas iš 250 ir gautas koeficientas dauginamas iš pareigūno pareiginės algos dydžio.
71. Jeigu darbo užmokesčiui skirtų lėšų nepakanka, kad būtų galima išmokėti Aprašo 70 punkte nustatyto dydžio vienkartines priemokas viršvalandinį darbą dirbusiems pareigūnams, vienkartinė priemoka gali būti mažinama proporcingai esamoms lėšoms, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.
72. Kai už dalį viršvalandinio darbo pareigūnui jo pasirinkimu numatoma kompensuoti arba jau kompensuota suteikus kasmetines papildomas mokamas atostogas, jam mokėtina vienkartinė priemoka skaičiuojama taip: pagal Aprašo 68 punkte nurodytą proporciją apskaičiuojamas pareigūnui suteiktas (ateinančiais kalendoriniais metais numatomas suteikti) kasmetines papildomas atostogas atitinkantis valandų skaičius. Šis skaičius atimamas iš faktiškai per kalendorinius metus dirbto viršvalandinio darbo valandų skaičiaus. Už likusį per kalendorinius metus išdirbtų viršvalandinio darbo valandų skaičių apmokama Aprašo 70 punkte nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS