Administracinė byla Nr. A-1155-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2S-3732 (toliau – ir Raštas) bei priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (b. l. 1, 9).
2. Paaiškino, kad Departamento Raštas pareiškėjo netenkino. Departamentas ginčijamu Raštu neatsakė, kaip pareiškėjui gauti verdančio vandens, kad jis galėtų pasigaminti maistą arba užsiplikytų kavą ar arbatą. Pataisos įstaigos parduotuvėje pagal teisės aktus leidžiama įsigyti kavą, arbatą, kakavą, sausus pusryčius, greito paruošimo makaronus, avižinius dribsnius ir kitus produktus, kuriems užplikyti reikalingas karštas vanduo, tačiau kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims draudžiama turėti elektrinį virdulį ar vandens šildytuvą. Dėl teisės aktų netobulumo pareiškėjas neturėjo galimybės pasigaminti norimų maisto produktų, todėl buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių patyrė 2 500 Eur neturtinę žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad bausmes atliekantys nuteistieji turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams nustatytas teises, laisves ir pareigas, tačiau įstatymai nustato nuteistųjų laisvių bei teisių suvaržymus. Vilniaus PN direktorius 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 7-21 pareiškėją perkėlė į drausmės grupę, vėliau pareiškėjas, darydamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, buvo baudžiamas perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Nuo 2016 m. sausio 20 d., paskyrus pareiškėją į drausmės grupę, periodiškai iki 2016 m. rugsėjo 12 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad pataisos įstaigų nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, įstaigos kamerų tipo patalpose, turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus nuteistuosius perkeltus į kamerų tipo patalpas iki 15 parų). Tačiau teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, įgyvendinama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka. BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taisyklių 18 priede nurodyti elektros prietaisai, įskaitant ir elektrinis virdulys. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose draudžiama naudotis elektros prietaisais, numatytais Taisyklėse. Pareiškėjui teikiamas maitinimas atitinka mitybos normas, pagal kurias pareiškėjas gauna karštą maistą taip pat karštus gėrimus – arbatą, kompotą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grįstas prielaidomis, todėl atmestinas. Atsakovas prašė teismo priteisti dėl administracinės bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 0,42 Eur.
6. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 13d. nutarimu Nr. 28-1761(1) paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių – buvo pradėta vykdyti nutarimo priėmimo dieną (2015 m. lapkričio 13 d.), todėl pareiškėjui buvo žinoma apie nuobaudos paskyrimą. Su 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1478(1) pareiškėjas susipažino bei nutarimo kopijos gavimo faktą patvirtino pasirašydamas nutarime. Pareiškėjas nepagrįstai delsė pateikti skundą Departamentui. BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, o BVK nenumato galimybės atnaujinti praleistus terminus.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. BVK 92 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pareiškėjui Vilniaus PN direktorius nutarimais tris kartus paskirtos nuobaudos, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas (b. l. 21, 23, 25). Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 173 punktu nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: <...> elektriniais virduliais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose draudžiama naudotis elektros virduliu. Todėl ir pareiškėjui, kuris atliko bausmę kamerų tipo patalpose, šiuo elektros prietaisu naudotis buvo draudžiama. Nesant duomenų, kad Vilniaus PN pareiškėjui nepagrįstai buvo draudžiama naudotis elektriniu virduliu, ar kad Departamentas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo elektros prietaisu pareiškėjui naudotis draudžiama, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN ar Departamento veiksmų buvimo fakto, kaip būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti sąlygos. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus dėl to, kad Departamentas ginčijamu Raštu nepaaiškino pareiškėjui apie galimybę kameros tipo patalpoje turėti virdulį ar vandens šildymo aparatą, pažymėjo, kad Departamentas pareigą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją įvykdė tinkamai, todėl konstatavo, kad naikinti Departamento Rašto pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
III.
10. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 6 d. sprendimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog sprendimas yra nemotyvuotas, o aplinkybės ir įrodymai išsamiai neištirtos.
12. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pagal BVK 96 straipsnio 1dalį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis <...> nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal BVK 92 straipsnio 4 dalį maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Taisyklės. Pagal šį sąrašą pareiškėjas turi galimybę įsigyti sausų dribsnių, sausos sriubos, arbatos ir kitų produktų, kuriems tinkamai vartoti reikalingas karštas vanduo, tačiau galimybės gauti karšto vandens jis neturėjo, todėl jam tai sukėlė ir iki šiol kelia išgyvenimus, dvasinę kančią, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.
13. Pareiškėjas taip pat teigia, kad BVK 96 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 18 priedas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui ir 8 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 3 daliai, BVK 7 straipsniui ir kitiems Lietuvos Respublikos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį nustatytas taisykles. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtines žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Vilniaus PN pareigūnų neteisėtos veikos, t. y. nustatė, kad pagal Taisyklių 173 punktą, pareiškėjui, atliekančiam bausmę kamerų tipo patalpose, pagrįstai buvo draudžiama naudotis elektrinius virduliu. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.
20. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
22. Vadovaujantis BVK 96 straipsnio (ginčui aktuali šio teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 1 dalimi nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šią nuostatą detalizavęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punktas (iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais – elektriniais virduliais (173.10 p.).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 28-95(4) buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 28-309 pareiškėjui vėl buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 28-666(1) pareiškėjui trečią kartą buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams.
24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju byloje nenustatyti Vilniaus PN pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti virdulį) buvo taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų. Nustačius, kad BVK (75 ir 96 str.) neleidžia drausmės grupės nuteistiesiems naudoti elektros prietaisų, konstatuotina, kad Vilniaus PN administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas jos pareiškėjui nesuteikė. Taigi šiuo atveju Vilniaus PN veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.
25. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus savo argumentus, dėl kurių jau išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.
26. Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija