Administracinė byla Nr. eAS-556-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02261-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rapsoila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rapsoila“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rapsoila“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2021 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (7.6)-PA-2559/36-2021 (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl bylų priskirtinumo administraciniams teismams, nurodė, jog pareiškėjas ginčija Departamento Patikrinimo aktą, kuriame įrašytos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl tolimesnių veiksmų: 1) bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo už šio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus; 2) bus sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės juridiniam asmeniui taikymo už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus; 3) bus teikiama informacija Aplinkos apsaugos agentūrai dėl Leidimo sąlygų pažeidimo.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) IV skyriaus pirmajame skirsnyje reglamentuojamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, atliekant asmenų veiklos patikrinimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar teritorijoje laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. AAVKĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tikrindamas juridinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą, o 18 straipsnyje nurodyta, kad nustačius grėsmę, gali būti surašomi privalomieji nurodymai, dėl kurių gali kilti administracinis ginčas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje pateiktas patikrinimo aktas nėra savaime teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis dokumentas, jame fiksuojami atlikto patikrinimo vietoje metu gauti rezultatai ir nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti pareiškėjos teises ir pareigas. Teismo nuomone, patikrinimo aktas pats savaime nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Be to, patikrinimo aktuose yra fiksuojamas įrodymų rinkimas, o ne priimamas administracinis sprendimas, dėl kurio gali kilti administracinis ginčas. Patikrinimo akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turinti aktas (veiksmas). Todėl teismas konstatavo, kad patikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami patikrinimo metu nustatyta duomenys, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Teismas darė išvadą, kad ginčas dėl Departamento Patikrinimo akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi minėtas patikrinimo aktas nebuvo savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 23 str. 1 d.), todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog Patikrinimo aktas yra individualus administracinis aktas, nes juo Departamentas konstatavo tariamai jo atliktus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nepatvirtintas aplinkybes dėl jo atsakomybės dėl aplinkos teršimo gamybinėmis bei buitinėmis nuotekomis. Tokios Departamento išvados pažeidžia pareiškėjo nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, nes atsakovas, remdamasis nepatvirtintomis aplinkybėmis, preziumuoja atliktą teisės aktų pažeidimą.
Pareiškėjas pažymi, kad Patikrinimo aktas sukelia jam realias teisines pasekmes. Patikrinimo akte nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, jog jis neįvykdė privalomojo nurodymo reikalavimų, išleidžia paviršines nuotekas į buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemą, tvarko paviršines nuotekas leidime nenumatytu ir teisės aktų draudžiamu būdu. Departamentas nepateikė duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis buvo padarytos išvados dėl pareiškėjo tariamų pažeidimų. Patikrinimo akte nenurodytos reikšmingos aplinkybės, motyvai, nulėmę tokių išvadų konstatavimo aplinkybes. Patikrinimo aktas pažeidžia pareiškėjo teises, nes neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) įtvirtintų reikalavimų ir yra priimtas praleidus AAVKĮ nustatytą terminą.
Pareiškėjas, siekdamas nustatyti galimą lietaus nuotekų neatitikimo nustatytiems reikalavimams priežastis, kreipėsi į viešąją įstaigą „Aplinkos vadybos ir audito institutas“ (toliau – ir Institutas) dėl gamybos procesų bei nuotekų valymo procesų įvertinimo. Institutas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė atlikto tyrimo rezultatus, kuriuose nurodė, jog Bendrovės gamybos procese bei nuotekų tvarkyme ekologinių pažeidimų nerasta, galimybių išleisti technologines nuotekas į lietaus kanalizaciją nebuvo. Departamentas Patikrinime akte apsiribojo tariamų pažeidimų konstatavimu, tačiau nemotyvavo, remiantis kokiais faktiniais duomenimis ir kokiais įrodymais buvo konstatuoti pažeidimai. Todėl Patikrinimo aktas yra neteisėtas bei pažeidžiantis pareiškėjo teisę į nekaltumo prezumpciją.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Patikrinimo aktas neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyta pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės. Patikrinimo akte nebuvo pasiūlyta pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo, todėl buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje bei ABTĮ 5 straipsnyje.
Pareiškėjas teigia, jog Patikrinimo aktas yra neteisėtas, nes priimtas praleidus AAVKĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Privalomajame nurodyme buvo nustatyta įvykdyti nurodyme nurodytus reikalavimus iki 2021 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas apie privalomojo nurodymo įvykdymą informavo 2021 m. balandžio 15 d. raštu. Patikrinimo akte nurodyta, jog inspekcinis vizitas Bendrovėje atliktas 2021 m. balandžio 23 d., t. y. 6-ąją dieną po pranešimo apie privalomąjį nurodymą įvykdymo. Pats Patikrinimo aktas surašytas tik 2021 m. birželio 11 d. Todėl Departamentas pažeidė įstatyme nustatyt terminą atlikti patikrinimą po pranešimo apie privalomąjį nurodymą įvykdymo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl savarankiškas teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad AAVKĮ IV skyriaus pirmajame skirsnyje sureguliuotas asmenų veiklos patikrinimas, kurio metu siekiama nustatyti, ar laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. AAVKĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, tikrindamas juridinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą – patikrinimo aktą. Vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsniu, nustačius, kad yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ar gali būti padaryta žala aplinkai, gali būti surašomi privalomieji nurodymai, dėl kurių gali kilti administracinis ginčas. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Patikrinimo akte tik įrašytos atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei pateiktos išvados dėl tolimesnių veiksmų – bus nagrinėjamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, dėl atsakomybės juridiniam asmeniui taikymo bei teikiama informacija Aplinkos apsaugos agentūrai. Patikrinimo aktas nėra administracinis sprendimas, sukeliantis savarankiškas teisines pasekmes, nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų priimtų sprendimų, galinčių lemti asmenų teisių ir pareigų pasikeitimą. Tokio akto koregavimas teismo sprendimu neleistų apginti suinteresuoto asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų. Pažymėtina, jog, nesutikdamas su skundžiamu Patikrinimo aktu, pareiškėjas savo skunde bei atskirajame skunde nurodytus nesutikimo argumentus galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, taip užtikrinant jo galbūt pažeistų teisių gynimą teisme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija