MUITINĖS DEPARTAMENTO

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

GENERALINIS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2021-2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2021 m. gegužės 7 d. Nr. 1B-304

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, 40 punktu:

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 20212023 metų programą (pridedama).

2Pripažįstu netekusiu galios Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 1B-228 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018–2020 metų programos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Generalinio direktoriaus pavaduotojas,

atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas                                                                   Jonas Miškinis

 

PATVIRTINTA

Muitinės departamento prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos

generalinio direktoriaus

2021 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. 1B-304

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2021–2023 METŲ PROGRAMA

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021–2023 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Muitinės departamentas), teritorinėse muitinėse ir specialiosiose muitinės įstaigose.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 20152025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016–2025 metų antikorupcine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-047 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016–2025 metų antikorupcinės programos patvirtinimo“, ir atsižvelgiant į Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 2-100 „Dėl Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

3. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Programos 2 punkte nurodytuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

 

4. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtus Korupcijos suvokimo indekso, kuris atspindi konkrečių valstybių ir užsienio ekspertų bei verslo atstovų nuomonę, paremtą jų suvokimu, kiek valstybėje paplitusi korupcija, 2020 metų tyrimo rezultatus Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų (0 – labai korumpuota valstybė, 100 – labai skaidri valstybė), Lietuva užima 14 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 35 vietą tarp tirtų 180 pasaulio šalių. Tokį įvertinimą Lietuva gavo ir 2019 metais, o anksčiau 2015-2018 metais Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas buvo 59 balai, todėl galima teigti, kad paskutiniaisiais metais Lietuvoje įvyko minimalios, tačiau teigiamos antikorupcinės permainos.

5. Europos Komisijos atliktame ir 2020 metų birželio mėnesį paviešintame tyrime „Specialus Eurobarometras 502“, kuriame vertinamos valstybių narių pastangos kovoje su korupcija ir plėtojama Europos Sąjungos antikorupcinė politika, nurodyta, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas. Pagal 2019 metų apklausos rezultatus, absoliuti dauguma (92 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi, tačiau toks Lietuvos gyventojų vertinimas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek korupcija juos paveikia kasdieniame gyvenime. Toks ryšys nustatytas kitose Europos Sąjungos valstybėse, o Lietuvoje korupcijos poveikį asmeniškai jaučia ne daugiau gyventojų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Pagal 2019 metų „Eurobarometro“ tyrimą, Lietuva nebėra valstybė, kurioje gyventojų korupcijos patirtis būtų viena didžiausių Europos Sąjungoje, per šešerių metų laikotarpį šis rodiklis sumažėjo net tris kartus. Apklausos duomenimis, korupcijos patirtis Lietuvoje 2019 metais siekė 8 proc. – tiek respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patys patyrė arba tapo korupcijos atvejo liudininkais. Lyginant su 2017 m., rodiklis išliko toks pats, bet šešerių metų laikotarpyje yra sumažėjęs tris kartus (2017 m. – 8 proc., 2013 m. – 25 proc.). Tarp 28 Europos Sąjungos valstybių narių (apklausos metu Jungtinė Karalystė vis dar buvo Europos Sąjungos nare) Lietuva atsidūrė 19 vietoje (9 valstybių rodiklis yra aukštesnis), kai 2013 m. Lietuvos gyventojų, patyrusių korupciją, dalis buvo pati didžiausia Europos Sąjungoje.                   

6. Teigiamus visuomenės korupcijos patirties pokyčius ir mažėjantį pasirengimą duoti kyšį taip pat vaizduoja ir Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais atliktas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Buvo tirtos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 9 proc. gyventojų (2019 m. – 10 proc.). Tai yra mažiausia kyšį davusių gyventojų dalis nuo 2007 metų. Nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto (2014 m. – 24 proc). Kyšį davusių  įmonių atstovų dalis 2020 metais siekė 4 procentus (2019 m. – 5 proc., 2018 m. – 8 proc.), ir tai yra mažiausias rezultatas nuo 2007 metų. 1 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad per 12 mėnesių jiems yra tekę duoti kyšį, tai taip pat mažiau nei ankstesniais metais (2019 m. – 2 proc., 2018 m. – 4 proc.). Nepaisant pozityvių tiesioginės kyšininkavimo patirties pokyčių, tyrimas atskleidė, kad korupcija Lietuvoje vis dar suvokiama kaip rimta problema. Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.) (2019 m. – 23 proc.), 5-oje vietoje įvertino gyventojai (35 proc.) (2019 m. – 36 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.) (2019 m. – 32 proc.). Taip pat daugėja gyventojų ir įmonės vadovų, manančių, kad korupcija padeda spręsti problemas. Iki šiol mažėjusi gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis, per praėjusius metus išaugo 10 proc. ir siekia 71 proc. (2019 m. – 61 proc.), įmonių vadovų grupėje šis rodiklis išaugo 8 proc. ir siekia 44 proc. (2019 m. – 36 proc.), taip pat 24 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas (2019 m. – 25 proc.). Kalbant apie korupciją ir įvairių įstaigų korumpuotumą, atvirame klausime, kuriame buvo prašoma įvardyti 5 institucijas ar įstaigas, kurios šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai korumpuotos, muitinė nėra nurodyta nei vienoje tikslinėje grupėje, nors dar 2019 m. 3 proc. valstybės tarnautojų ir 2016 m. 3 proc. įmonių vadovų muitinę įvertino kaip labai korumpuotą. Uždarame klausime vertinant korupcijos paplitimą tarp Lietuvos Respublikos institucijų, kaip labai korumpuotą instituciją gyventojai Muitinės departamentą įvardijo 4-oje vietoje, įmonių vadovai – 7-oje, o valstybės tarnautojai – 15-oje. Vertinant kyšio reikalavimo tendenciją Lietuvos Respublikos muitinėje, 2020 metais 8 proc., o 2018 metais 9 proc. įmonės atstovų, kurie per paskutinius 5 metus tvarkė reikalus muitinėje, nurodė, kad tvarkant reikalus Muitinės departamente valstybės tarnautojai leido jiems ar jų darbuotojams suprasti, kad norėtų gauti pinigų ar kitos naudos, ar to tikėjosi (2020 m. 108 įmonių atstovai, o 2018 m. 89 įmonių atstovai tvarkė reikalus Muitinės departamente[1]). Tačiau vertinant Muitinės departamento ir teritorinių muitinių 2018 metais atliktos įmonių darbuotojų, vykstančių per Lietuvos Respublikos muitinės kelio postus, apklausos, kurios respondentų skaičius buvo daugiau nei 10 kartų didesnis, rezultatus, kurioje taip pat buvo klausiama, ar tvarkant reikalus Lietuvos muitinėje per paskutinius 12 mėnesių, jums leido suprasti, kad norima kyšio ar kitos naudos, 4 proc. respondentų nurodė, kad muitinės kelio postų pareigūnai leido suprasti, kad nori kyšio ar kitos naudos (2018 m. 905 įmonių darbuotojai tvarkė reikalus muitinėje).

Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusiteikusi pranešti apie korupciją visuomenės dalis išlieka nepakankama, valstybės tarnautojų grupėje antikorupcinės nuostatos ir potencialas stipresnis nei gyventojų ir įmonių atstovų. Tyrime nurodyta, kad 50 proc. apklaustų gyventojų žino, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, o 19 proc. praneštų. Įmonių vadovų rodikliai šiuo požiūriu yra aukštesni: 66 proc. žino, kur kreiptis, o 28 proc. praneštų. Dar daugiau žino, kur reikėtų kreiptis, valstybės tarnautojų grupėje – 88 proc., o praneštų apie korupciją – 53 proc. valstybės tarnautojų. Taip pat svarbu pažymėti, kad remiantis tyrimo rezultatais svarbiausiu informacijos šaltiniu apie korupcijos procesus gyventojams išlieka televizija (50 proc.), nors jos reikšmė mažėja, o didėja – internetinės žiniasklaidos (30 proc.). Įmonių vadovams pirmoje vietoje yra internetinė žiniasklaida (47 proc.), o televizija – antroje (31 proc.). Internetinė žiniasklaida yra svarbiausias šaltinis ir valstybės tarnautojams – 38 proc., o televizija kiek mažiau – 31 proc.

7. Muitinės departamento ir teritorinių muitinių pareigūnai 2018 metais atliko krovininių automobilių vairuotojų, vykstančių per Lietuvos Respublikos muitinės kelio postus, apklausą siekiant įvertinti jų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius muitinėje ir nustatyti jų korupcinę patirtį. Apklausos metu 97 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių kyšio neteko duoti nė karto, ir tai yra 4 proc. daugiau, palyginti su 2016 metais analogiškos vykdytos apklausos rezultatais. 85 proc. respondentų atsakė, kad kyšio muitinės pareigūnui neduotų jokiomis aplinkybėmis ir, palyginti su 2016 metų apklauso rezultatais, nusiteikusių neduoti kyšio respondentų dalis padidėjo net 15 proc., taigi galima įžvelgti ir teigiamas korupcinės patirties tendencijas. Taip pat galima įžvelgti ir kyšio reikalavimo mažėjimo tendenciją: 2018 metais respondentų, nurodžiusių, kad nė karto per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, buvo 96 proc., ir tai yra 14 proc. daugiau nei buvo 2016 metais. Pagrindine kyšio davimo priežastimi išlieka muitinės pareigūnų „kabinėjimasis“ dėl formalių pažeidimų ar už „greitesnį“ muitinį įforminimą. Kalbant apie krovininių automobilių vairuotojų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį Lietuvos Respublikos muitinėje, 2018 metais 51 proc. respondentų nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinė yra nekorumpuota. 2016 metais taip manančiųjų buvo 55 proc., tačiau svarbu pažymėti, kad 2018 metais net 43 proc. respondentų nurodė, kad apie korupcijos paplitimo lygį Lietuvos Respublikos muitinėje neturi nuomonės.

8. Muitinės departamentas 2019 metais taip pat atliko verslo atstovų, t. y. muitinės tarpininkų ir vežėjų, anoniminę apklausą internetu siekiant įvertinti verslo atstovų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius Lietuvos Respublikos muitinėje ir nustatyti jų korupcinę patirtį. Apklausos metu 95 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių kyšio neteko duoti nė karto, ir tai yra 2 proc. daugiau, palyginti su 2017 metais analogiškos vykdytos apklausos rezultatais. Palyginus 2017 ir 2019 metų apklausų rezultatus, galima įžvelgti kyšio reikalavimo mažėjimo tendenciją: 2019 metais 90 proc. respondentų nurodė, kad nė karto per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar leista suprasti, kad norima kyšio ar kitos naudos, ir tai yra 5 proc. daugiau, nei buvo 2017 metais. Tačiau pabrėžtina, kad išlieka pakankamai didelė dalis respondentų – 10 proc., kurie pripažįsta, kad kyšio vis dėlto buvo reikalaujama (2017 m. – 15 proc.). 72 proc. respondentų atsakė, kad kyšio muitinės pareigūnui neduotų jokiomis aplinkybėmis ir, palyginti su 2017 metų apklauso rezultatais, nusiteikusių neduoti kyšio respondentų dalis sumažėjo 3 proc., tačiau 2019 metais apklausoje dalyvavo dvigubai daugiau respondentų, nei 2017 metais. 2019 metais respondentai išskyrė dvi pagrindines kyšio davimo priežastis, t. y. už greitesnį dokumentų muitinį įforminimą (24 proc.) ir kad muitinės pareigūnai „nesikabinėtų“ dėl formalių pažeidimų (19 proc.), 2017 metais pagrindine kyšio davimo priežastimi respondentai nurodė greitesnį dokumentų muitinį įforminimą (54 proc.). Kalbant apie verslo atstovų nuomonę apie korupcijos paplitimo lygį Lietuvos Respublikos muitinėje, 2019 metais, 66 proc. respondentų nuomone, korupcijos lygis yra žemesnis nei vidutinis, t. y. žemas (25 proc.) arba labai žemas (41 proc.), 11 proc. respondentų nurodė, kad korupcijos lygis yra vidutinis ir po 2 proc. nurodė, kad aukštas ir labai aukštas. Palyginti su 2017 metų apklausos rezultatais, teigiamą nuomonę apie korupcijos lygį Lietuvos Respublikos muitinėje turinčių respondentų bendra dalis padidėjo tik 2 proc., tačiau svarbu pažymėti, kad 2019 metais net 19 proc. daugiau respondentų nurodė, jog korupcijos lygis Lietuvos Respublikos muitinėje labai žemas (2019 m. – 41 proc., 2017 m. – 22 proc.).

9. Muitinės departamentas, siekdamas įvertinti muitinės pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau kartu vadinami muitinės darbuotojai), tolerancijos korupcijai indeksą, 2020 metais atliko muitinės darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimą. 45 proc. muitinės darbuotojų nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinėje nėra paplitusi situacija, kai muitinės darbuotojams norima papildomai atsilyginti, tačiau 16 proc. muitinės darbuotojų vis dėlto mano, kad tokia situacija yra paplitusi. Palyginus gautus tyrimo rezultatus su 2018 metais analogiškos vykdytos apklausos rezultatais, per du metus nuomonės pasikeitimų nenustatyta, gauti lygiai tokie patys rezultatai. Vertinant kyšininkavimo patirtį paminėtina, kad 71 proc. muitinės darbuotojų nurodė, kad jie nebuvo susidūrę su tokia situacija, kuomet jiems buvo siūlomas kyšis, vis dėlto 29 proc. muitinės darbuotojų atsakė, kad su tokia situacija susidurti teko. Pažymėtina, kad net 97 proc. muitinės darbuotojų, kurie nebuvo susidūrę su situacija, kuomet buvo siūlomas kyšis, praneštų apie korupcijos atvejus, jeigu susidurtų su jais. Taip pat 94 proc. respondentų nurodė, kad žino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį. Dažniausiai respondentai (48 proc.) nurodė, kad apie korupciją praneštų tiesioginiam vadovui, antroje vietoje (38 proc.) – Muitinės departamento Imuniteto tarnybai.

10. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba 2019 metais atliko įmonių 2019 metais dalyvavusių Lietuvos Respublikos muitinės viešuosiuose pirkimuose, apklausą, siekiant nustatyti, kaip Lietuvos Respublikos verslo įmonės atstovai vertina Lietuvos Respublikos muitinės atliekamus viešuosius pirkimus ir identifikuoti galimas problemas, neigiamai įtakojančias viešųjų pirkimų skaidrumą. Apklausoje 55 proc. respondentų nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinės viešųjų pirkimų organizavimą vertina teigiamai, t. y. gerai – 40 proc. ir labai gerai – 15 proc. 35 proc. respondentų nurodė, kad viešųjų pirkimų organizavimą vertina patenkinamai, ir visgi 10 proc. respondentų mano, kad muitinė viešųjų pirkimų organizavimą atlieka blogai. Verslo įmonių atstovai prie dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis teko susidurti dalyvaujant muitinės viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad dažnai (20 proc.) ir (ar) labai dažnai (5 proc.) viešųjų pirkimų organizatoriai reikalavimus suformuluoja taip, kad juos atitiktų proteguojama įmonė, tiek pat apklaustų respondentų mano, kad dažnai (20 proc.) ir (ar) labai dažnai (5 proc.) proteguojamai įmonei „nutekinama vidinė informacija, kuri padeda geriau pasiruošti viešiesiems pirkimams. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 65 proc. respondentų buvo pateikę pretenziją Lietuvos Respublikos muitinei dėl paskelbtų konkurso sąlygų, tačiau nei vienas iš apklausoje dalyvavusių respondentų nebuvo pateikęs ieškinio teismui dėl muitinės paskelbtų viešųjų pirkimų rezultatų. Taip pat pusė apklaustų respondentų (50 proc.) nurodė, kad nepasitaikė atvejų, kad įmonė nedalyvavo konkurse, nes jų nuomone, viešųjų pirkimų laimėtojas buvo žinomas iš anksto, tačiau 10 proc. respondentų nurodė, kad dažnai nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, nes manė, kad viešųjų pirkimų laimėtojas buvo žinomas ir 15 proc. – kad labai dažnai nedalyvavo dėl šios priežasties.

11. Lietuvos Respublikos muitinėje veikia pranešimų sistema, kuomet muitinės postų pareigūnai fiksuoja visus neteisėtus pinigų siūlymo atvejus, juos nustačius atliekamas detalus transporto priemonės tikrinimas, o esant rizikos požymiams, gautai informacijai ir turimoms techninėms galimybėms – ir detalus krovinio tikrinimas, ūkio subjektai raštu informuojami apie nustatytus galimus korupcijos atvejus, o esant akivaizdiems papirkimo požymiams yra pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo. 2018 metais muitinės postų pareigūnų iniciatyva užfiksuoti 374 neteisėti pinigų siūlymo atvejai, 2019 metais – 588, 2020 metais – 210 atvejų. Iš pateiktos statistikos matoma, kad užfiksuotų pinigų siūlymo atvejų skaičius 2019 metais išaugo, tačiau 2020 metais ženkliai sumažėjo. Kalbant apie 2020 metų statistiką, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2020 metais buvo paskelbti du karantinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl dėl susiklosčiusios situacijos šalyje buvo sustabdyta kai kurių muitinės postų veikla, o veikiančiuose muitinės postuose buvo ribojamas kai kurių fizinių asmenų patekimas į Lietuvos Respubliką ir leidžiamas tik komercinius krovinius gabenančių transporto priemonių judėjimas, todėl galima daryti išvadą, kad dėl šių aplinkybių atitinkamai sumažėjo užfiksuotų neteisėtų pinigų siūlymo atvejų skaičius. Apibendrinant muitinės pareigūnų iniciatyva pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. muitinės pareigūno papirkimo, statistiką, pastebima didėjimo tendencija: 2018 metais pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo, 2019 metais – 31, 2020 metais – 22. Nors 2020 metais ikiteisminių tyrimų dėl papirkimo buvo pradėta 29 proc. mažiau nei 2019 metais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2019 metais užfiksuotų neteisėtų pinigų siūlymo atvejų skaičius buvo didesnis daugiau nei dvigubai palyginti su 2020 metais, tačiau procentinė 2020 metais pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl papirkimo skaičiaus dalis  nuo visų užfiksuotų neteisėtų pinigų siūlymo atvejų net padidėjo, t. y. 2020 m. – 10 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai skaičiuojant nuo bendro neteisėtų pinigų siūlymo atvejų skaičiaus, o 2019 m. – 5 proc. Vertinant pateiktus duomenis, pastebėtina, kad 2019 metais užfiksuotų neteisėtų pinigų siūlymo atvejų ir ikiteisminių tyrimų pradėjimo skaičiaus didėjimui galėjo turėti įtakos Muitinės departamento Imuniteto tarnybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų vykdomas antikorupcinis personalo ugdymas. Imuniteto tarnybos pareigūnai kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais nuolat bendrauja su muitinės posto pareigūnais, veda mokymus, kurių metu dėsto, kas yra papirkimas, kokie jo požymiai, kokių veiksmų būtina imtis norint nustatyti galimą papirkimo atvejį, kaip tinkamai jį užfiksuoti, kaip bendrauti su galimu papirkėju ir kt.    

12. Nors atliktos apklausos ir statistiniai duomenys rodo, kad korupcijos paplitimo lygis Lietuvos Respublikos muitinėje mažėja, tačiau bendrieji korupcijos būklės Lietuvoje sociologinių tyrimų rezultatai ir tai, kad nemaža dalis apklaustųjų nurodė, kad tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje buvo reikalaujama kyšio ar leista suprasti, kad norima kyšio ar kitos naudos, taip pat tai, kad nemaža dalis muitinės darbuotojų mano, kad Lietuvos Respublikos muitinėje yra paplitusi situacija, kuomet darbuotojams norima papildomai atsilyginti, ir nemaža dalis muitinės darbuotojų susidūrusių su situacija, kuomet buvo siūlomas kyšis, taip pat tai, kad iki šiol muitinės postuose yra fiksuojama gana daug atvejų, kuomet bandoma papirkti muitinės pareigūnus, reikalauja nuolat tobulinti įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių sistemą, vykdyti šiuo metu įgyvendinamas ir naujas kompleksines antikorupcines priemones Lietuvos Respublikos muitinės veiklos srityse, kuriose yra didžiausia rizika korupcijai atsirasti. Lietuvos Respublikos muitinės, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenės, rinkos, aplinkos ir finansinių interesų saugumą nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, veikla reikalauja nuolatinės korupcijos situacijos analizės, neformalių ir efektyvių korupcijos prevencijos priemonių, realiai mažinančių ar pašalinančių sąlygas korupcijai atsirasti ir egzistuoti.

13. 2018–2020 m. Lietuvos Respublikos muitinėje vykdyta Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018–2020 metų programa, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-228 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018-2020 metų programos patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018–2020 metais programos įgyvendinimo priemonių planas. Informacija apie Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018–2020 metais programos priemonių plano vykdymą Muitinės departamento generaliniam direktoriui tarnybiniais pranešimais buvo teikta kas pusmetį, t. y. 2018-07-18 Nr. 6BE-1067, 2019-01-23 Nr. 6BE-129, 2019-07-22 Nr. 6BE-1196, 2020-01-20 Nr. 7BE-77, 2020-06-30 Nr. 7BE-972, 2021-01-19 Nr. 7BE-118. Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2018–2020 metais programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta 41 priemonė, iš jų 4 įvykdytos iš dalies, 3 neįvykdytos (Atlikti krovininių automobilių vairuotojų, vykstančių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, anoniminę apklausą, siekiant nustatyti korupcijos paplitimo lygį bei jo pokyčius Lietuvos Respublikos muitinėje; Įsigyti nešiojamuosius vaizdo ir garso registratorius Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto ir kelio posto pareigūnams; Įsigyti vaizdo ir garso registratorius teritorinių muitinių Mobiliųjų grupių postų tarnybiniams automobiliams) priemonės nebuvo įgyvendintos. Numatytos 3 priemonės nebuvo įgyvendintos ir 2 priemonės buvo įgyvendintos iš dalies dėl susiklosčiusios situacijos šalyje, t. y. 2020 m. buvo paskelbti du karantinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko priemonių įgyvendinimui paskirtos lėšos buvo perskirstytos ir paskirtos apsauginių priemonių ir dezinfekcinių skysčių įsigijimui, taip pat buvo ribojami tiesioginiai kontaktai, o priemonės turėjo būti įgyvendinamos turint tiesioginį kontaktą su muitinės personalu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Programos rezultato vertinimo kriterijai 2020 metais vertinami pagal siekiamas reikšmes, išdėstytas žemiau nurodytoje lentelėje. Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis, matoma, kad iš esmės beveik visi Programos rezultato vertinimo kriterijai pasiekti, t. y. 6 iš 8 vertinimo kriterijų pasiekti pilna apimtimi, vienas kriterijus padidėjo kaip ir buvo planuotas padidėjimas, tačiau trūko 1 proc. iki numatytos 2020 m. siekiamos reikšmės (6 kriterijus pateiktoje lentelėje), ir tik vienas kriterijus sumažėjo, nors buvo planuotas padidėjimas, ir nepasiekė numatytos 2020 m. siekiamos reikšmės (4 kriterijus pateiktoje lentelėje). Atsižvelgiant į tai galima vertinti, kad Programos tikslas buvo pasiektas. Siekiant, kad Programos rezultato vertinimo kriterijai būtų pasiekti, Lietuvos Respublikos muitinėje buvo įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, kurių pagrindinė paskirtis – didinti muitinės personalo ir muitinės klientų sąmoningumą. Įgyvendinant Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1B-711 „Dėl Muitinės pareigūnų veiksmų aptikus ar gavus grynuosius pinigus muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu rekomendacijų patvirtinimo“ vairuotojams, kurie muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu pateikia grynuosius pinigus siekdami „susitarti“, kad būtų nepastebėti tam tikri krovinio ypatumai ar transporto priemonės konstrukcinės savybės, taip pat, kad nebūtų „nukreipti į rentgeną“, siekiant išvengti teisinės atsakomybės ir nuslėpti pažeidimą ar net nusikaltimą, ar tiesiog siūlant pinigus „pagal tradiciją“ sukeliami nepatogumai, t. y. tokiais atvejais yra atliekamas detalus transporto priemonės, o esant rizikos požymiams ir krovinio tikrinimai, taip pat visais atvejais raštu yra informuojami ūkio subjektai, kai šiuose ūkio subjektuose dirbantys vairuotojai tikrinimo metu pateikė grynuosius pinigus. Muitinėje vykdomas antikorupcinis personalo ugdymas. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais vedami mokymai muitinės postuose kaip elgtis aptikus ar gavus grynuosius pinigus muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu, taip pat dėstomi mokymai Muitinės mokymo centre dirbančiam ir naujai priimtam muitinės personalui antikorupcine tema. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai vykdo prevencinius pokalbius su naujai Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje pradedančiu dirbti muitinės personalu korupcijos prevencijos, grėsmių nacionaliniam saugumui, lojalumo valstybei ir tarnybai temomis, taip pat kartu su muitinės postų ir skyrių pareigūnais vykdo jų atliekamas funkcijas, siekiant užfiksuoti galimus muitų teisės aktų pažeidimus, pareigūnų papirkimo atvejus ir kurti antikorupcinę aplinką. Vertinant 4 kriterijų, kuris nepasiekė numatytos siekiamos reikšmės, pažymėtina, kad muitinė Programos rezultato vertinimo kriterijus vertina pagal atliktų apklausų rezultatus. Šiuo atveju, itin mažas verslo atstovų apklausoje sudalyvavusių respondentų skaičius neleidžia daryti vienareikšmių išvadų dėl nustatytos kriterijaus reikšmės. Verslo atstovų apklausoje dalyvauja muitinės tarpininkų ir vežėjų atstovai, pastarieji atstovauja ir apklausos dėl pirmo kriterijaus reikšmių, kai Programos priemonėmis buvo pasiektas didesnis nei planuotas rezultatas, respondentus, nes krovininių automobilių vairuotojai beveik visuomet yra įmonių atstovai. Nors dėl mažo aktyvių respondentų skaičiaus verslo atstovų apklausoje vienareikšmių išvadų dėl gautų rezultatų daryti negalima, tačiau darytina prielaida, kad siekiant reikšmės padidėjimo didesnį dėmesį verta skirti kitai respondentų grupei – muitinės tarpininkams, didinant šios verslo grupės antikorupcinį sąmoningumą Plano priemonėmis, bei siekiant tolimesnio bendradarbiavimo nustatant galimas korupcines rizikas šioje srityje ir joms šalinti tinkamas priemones.

 

Programos rezultato vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės 2020 metais

 

Eil.

Nr.

Rezultato vertinimo kriterijai

2017 m.

(faktinė reikšmė)

2020 m.

(planas)

Pasiektos reikšmės 2020 m.

1.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas.

6 proc.

4 proc.

 

2 proc.[2]

 

2.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas.

7 proc.

5 proc.

5 proc.

3.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas.

70 proc.

76 proc.

85 proc.

4.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas.

75 proc.

81 proc.

72 proc.

5.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas.

82 proc.

88 proc.

96 proc.

6.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas.

85 proc.

91 proc.

90 proc.

7.

Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad Lietuvos Respublikos muitinėje yra paplitusi situacija, kai darbuotojams norima papildomai atsilyginti, procentinės dalies sumažėjimas.

21 proc.

15 proc.

16 proc.

8.

Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis pranešusių apie situaciją, kuomet jiems buvo siūlomas kyšis, procentinės dalies padidėjimas.

79 proc.

85 proc.

93 proc.

 

14. Galima išskirti šiuos pagrindinius korupcijos atsiradimo Lietuvos Respublikos muitinėje veiksnius:

14.1. ekonominiai veiksniai: šešėlinės ekonomikos (kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo) paplitimas, kurį dažniausiai lemia augančios produktų kainos, mažos gyventojų pajamos ir kartu menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes bei didelis akcizinių prekių kainų skirtumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, ir galimybė užsidirbti iš šio kainų skirtumo; nepakankamas darbo užmokestis, kuris skatina muitinės pareigūnus ieškoti bet kokių kitų papildomų pajamų; išliekantis atlyginimų atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus, neleidžiantis pritraukti ir išlaikyti motyvuotus ir didelę kompetenciją turinčius pareigūnus;

14.2. geografiniai veiksniai: Lietuvos ir kartu Europos Sąjungos išorinė siena ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, iš kurių yra didžiausi kontrabandos srautai; dėl patogios geografinės padėties Lietuva yra tranzitinė valstybė, patraukli įvairioms grupuotėms vežti kontrabandą, o kontrabanda skatina muitinės pareigūnų korupciją;

14.3. socialiniai-kultūriniai veiksniai: vis dar išliekantis nemažas visuomenės pakantumas korupcijai ir jos toleravimas; piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje ir nuomonė, kad patys kovoje su korupcija nieko pakeisti negali; įsisenėjusi tradicija tvarkyti muitinės formalumus ir problemas spręsti duodant kyšį ar kitą neteisėtą atlygį;

14.4. teisiniai veiksniai: teisės aktuose pasitaikantys teisinių normų prieštaravimai ir spragos; skirtingas tam tikrų sričių teisinis reglamentavimas atskirose muitinės įstaigose;

14.5. instituciniai veiksniai: muitinės pareigūnų tarnybinės etikos ir antikorupcinio elgesio standartų nesilaikymas; kontrolės sistemos netobulumas; nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas; tiesioginiai kontaktai su muitinės klientais; nepilnas funkcijų atskyrimo principo taikymas muitinės veiklos srityse.

 

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

15. Programos tikslas – užtikrinti veiklos skaidrumą mažinant ir šalinant korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas ir didinti muitinės darbuotojų ir muitinės klientų nepakantumą korupcijai.

16. Programos tikslams pasiekti numatomi tokie uždaviniai:

16.1. mažinti ir šalinti korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas muitinės veiklos srityje;

16.2. panaikinti ar sumažinti korupcijos rizikos veiksnių neigiamą įtaką, nustatytą atlikus Lietuvos Respublikos muitinės veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, analizę ir vertinimą;

16.3. gerinti Lietuvos Respublikos muitinės įvaizdį visuomenėje, didinant veiklos viešumą ir atvirumą, stiprinant antikorupcinį švietimą;

16.4. didinti muitinės darbuotojų ir muitinės klientų antikorupcinį sąmoningumą, atsparumą korupcijai ir motyvaciją neimti ar neduoti kyšio.

17. Programos rezultato vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės 2023 metais pateikiamos Programos 1 priede.

18. Priemonių plano priemonės vertinamos pagal įgyvendinimo vertinimo kriterijus.

 

IV SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, STEBĖSENA, KONTROLĖ, ATSKAITOMYBĖ, KEITIMAS, PAPILDYMAS IR ATNAUJINIMAS

 

19. Programa įgyvendinama pagal Programos 2 priede pateiktą Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos prevencijos 2021-2023 metų programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas).

20. Lėšos Programai įgyvendinti skiriamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

21. Programos ir Priemonių plano įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja, stebėseną atlieka Muitinės departamento Imuniteto tarnyba.

22. Už konkrečių Priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingi Priemonių plane nurodyti Muitinės departamento administracijos padalinių, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų vadovai. Jeigu nurodomi keli priemonės vykdytojai, atsakingu už priemonės įgyvendinimą vykdytoju arba priemonės vykdymą koordinuojančiu vykdytoju, kuriam kiti vykdytojai padeda įgyvendinti priemonę, laikomas tas, kuris nurodytas pirmas vykdytojų sąraše.

23. Muitinės departamento administracijos padaliniai, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos į metinius savo darbo planus kaip veiksmus privalo įtraukti Priemonių plano priemones, už kurių įgyvendinimą jie atsakingi, ir numatyti konkrečius už jų vykdymą atsakingus asmenis.

24. Muitinės departamento administracijos padaliniai, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos išsamią informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus (priemonių įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų registracijos numerius, įgyvendinimo vertinimo kriterijų skaičiavimą pagrindžiančius duomenis ir kitą informaciją) per 5 kalendorines dienas, pasibaigus ketvirčiui, privalo pateikti Muitinės departamento Imuniteto tarnybai el. paštu imunitetas@lrmuitine.lt.

25. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba:

25.1. per 20 kalendorinių dienų, ketvirčiui pasibaigus, teikia informaciją Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Personalo valdymo skyriui apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslą, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes;

25.2. per 20 kalendorinių dienų, pusmečiui pasibaigus, teikia informaciją Muitinės departamento generaliniam direktoriui apie Priemonių plano priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus ir prireikus siūlo priemones, kurių reiktų imtis siekiant šalinti nustatytas kliūtis ir problemas, dėl kurių gali būti laiku neįvykdytos Priemonių plano priemonės.

26. Už Programos ir Priemonių plano keitimą, papildymą ir atnaujinimą atsakinga Muitinės departamento Imuniteto tarnyba.

27. Jeigu Priemonių plano priemonės dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytos arba negali būti įvykdytos laiku, priemonės vykdytojas ne vėliau nei prieš 15 dienų iki įvykdymo termino pabaigos parengia motyvuotą tarnybinį pranešimą (raštą) Muitinės departamento Imuniteto tarnybai.

28. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba išnagrinėja pateiktą motyvuotą tarnybinį pranešimą (raštą) ir jam pritarus rengia Priemonių plano pakeitimo projektą. Muitinės departamento Imuniteto tarnybai nepritarus motyvuoto tarnybinio pranešimo (rašto) turiniui, tarnybos viršininkas pastabas ir siūlymus išdėsto atskirame tarnybiniame pranešime Muitinės departamento generaliniam direktoriui sprendimui priimti.

29. Į Priemonių planą įtrauktos Lietuvos Respublikos muitinei pavestos vykdyti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos priemonės gali būti keičiamos šių priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Muitinės departamento administracijos padaliniai, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos gali teikti siūlymus Muitinės departamento Imuniteto tarnybai dėl Programos ir Priemonių plano atnaujinimo ir papildymo per visą jų įgyvendinimo laikotarpį.

31. Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, dalyvaujant Muitinės departamento administracijos padaliniams, teritorinėms muitinėms ir specialiosioms muitinės įstaigoms, rengia ir teikia tvirtinti Muitinės departamento generaliniam direktoriui naujo laikotarpio Programos ir Priemonių plano projektą.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Programa ir Priemonių planas ir informacija apie Priemonių plano įgyvendinimo eigą skelbiama išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje www.lrmuitine.lt.

 

__________________________

 

Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos

prevencijos 2021-2023 metų programos

1 priedas

 

PROGRAMOS REZULTATO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ SIEKIAMOS REIKŠMĖS 2023 METAIS

 

Eil.

Nr.

Rezultato vertinimo kriterijai

2020 m.

(faktinė reikšmė)

2023 m.

(planas)

1.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas arba nedidėjimas.

2 proc.

ne daugiau 2 proc.

2.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis davusių kyšį muitinės pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių, procentinės dalies sumažėjimas.

5 proc.

3 proc.

3.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas.

85 proc.

89 proc.

4.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis pasirengusių neduoti kyšio muitinės pareigūnui, procentinės dalies padidėjimas.

72 proc.

76 proc.

5.

Krovininių automobilių vairuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas arba nemažėjimas.

96 proc.

ne mažiau 96 proc.

6.

Verslo atstovų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių tvarkant reikalus Lietuvos Respublikos muitinėje nebuvo reikalaujama kyšio ar kitos naudos, procentinės dalies padidėjimas.

90 proc.

92 proc.

7.

Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis teigusių, kad Lietuvos Respublikos muitinėje yra paplitusi situacija, kai darbuotojams norima papildomai atsilyginti, procentinės dalies sumažėjimas.

16 proc.

14 proc.

8.

Muitinės darbuotojų, pagal apklausos duomenis pasirengusių pranešti apie situaciją, kuomet jiems buvo siūlomas kyšis, procentinės dalies padidėjimas.

93 proc.

96 proc.

 

 

Lietuvos Respublikos muitinės korupcijos

prevencijos 2021-2023 metų programos

2 priedas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2021–2023 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONIŲ PLANAS

 

 

Eil. Nr.

Priemonė

Vykdytojas

Įvykdymo terminas

Įgyvendinimo vertinimo kriterijai

Programos tikslas: užtikrinti veiklos skaidrumą mažinant ir šalinant korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas ir didinti muitinės darbuotojų ir muitinės klientų nepakantumą korupcijai.

Programos 1 uždavinys: mažinti ir šalinti korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas muitinės veiklos srityje.

1.

Fiksuoti atvejus, kai muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu aptinka ar gauna grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes, taikyti atitinkamas kontrolės priemones nesąžiningų muitinės klientų atžvilgiu.

Teritorinės muitinės

 

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

 

 

Užfiksuotų atvejų, kai muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu aptinka ar gauna grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes, skaičius (vnt.).

Užfiksavus atvejus, kai muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu aptinka ar gauna grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes ir yra gabenamos prekės, atliktų prekių tikrinimų (prekės patikrinamos detaliai arba patikrinama dalis prekių) dalis (proc.) – ne mažiau kaip 25 proc.

2.

Atlikti atvejų, kai muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu aptinka ar gauna grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes, ir taikomų kontrolės priemonių analizę.

Muitinės departamento (toliau – MD) Imuniteto tarnyba

2022-02-28

2023-02-28

MD generaliniam direktoriui pateikta analizė.

3.

MD Imuniteto tarnybos pareigūnams kartu su muitinės postų ir skyrių pareigūnais vykdyti jų atliekamas funkcijas, siekiant užfiksuoti galimus muitų teisės aktų pažeidimus, pareigūnų papirkimo atvejus ir kurti antikorupcinę aplinką.

MD Imuniteto tarnyba

 

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

 

Atvejų, kai MD Imuniteto tarnybos pareigūnai kartu su muitinės postų ir skyrių pareigūnais vykdė jų atliekamas funkcijas, skaičius per metus (vnt.) – 24 vnt.

4.

Atlikti krovininių automobilių vairuotojų, vykstančių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, anoniminę apklausą, siekiant nustatyti korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius Lietuvos Respublikos muitinėje.

 

 

MD Imuniteto tarnyba

 

MD Komunikacijos skyrius

 

Teritorinės muitinės

2021-07-31

2023-07-31

 

Apibendrinta apklausos informacija pateikta MD generaliniam direktoriui ir paskelbta viešai išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės svetainėje.

 

 

5.

Atlikti verslo atstovų anoniminę apklausą, siekiant nustatyti korupcijos paplitimo lygį ir jo pokyčius Lietuvos Respublikos muitinėje.

MD Imuniteto tarnyba

 

MD Komunikacijos skyrius

 

Teritorinės muitinės

2022-05-31

Apibendrinta apklausos informacija pateikta MD generaliniam direktoriui ir paskelbta viešai išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės svetainėje.

 

6.

 

Vykdyti per Muitinės kriminalinės tarnybos vidinį tinklalapį pasiekiamų duomenų bazių naudojimosi teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimus.

Muitinės kriminalinė tarnyba

2021-07-31

2022-01-31

2022-07-31

2023-01-31

2023-07-31

Per pusmetį pasirinktinai patikrinta Muitinės kriminalinės tarnybos vidinio tinklalapio naudotojų dalis (proc.) – 5 proc.

7.

Atlikti Administracinių nusižengimų registro bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų analizę, siekiant nustatyti, ar nėra galimų tarnybinės etikos pažeidimų, muitinės pareigūno vardo diskreditavimo atvejų ar kitų tarnybinių nusižengimų.

MD Imuniteto tarnyba

 

2021-08-31

2022-02-28

2022-08-31

2023-02-28

2023-08-31

MD generaliniam direktoriui pateikta analizė.

8.

Įsigyti nešiojamuosius vaizdo ir garso registratorius teritorinių muitinių postų pareigūnams. 

MD Pažeidimų prevencijos skyrius

 

MD Viešųjų pirkimų skyrius

2021-09-30

2022-09-30

2023-09-30

2021 m. Įsigyti nešiojamieji vaizdo ir garso registratoriai (vnt.) – ne mažiau 30 vnt.

2022 m. – ne mažiau 90 vnt.

2023 m. – ne mažiau 90 vnt.

9.

Įsigyti vaizdo ir garso registratorius teritorinių muitinių Mobiliųjų grupių postų tarnybiniams automobiliams.

MD Pažeidimų prevencijos skyrius

 

MD Viešųjų pirkimų skyrius

2022-09-30

Įsigyti vaizdo ir garso registratoriai (vnt.) – 30 vnt.

10.

Atlikti įmonių, dalyvavusių Lietuvos Respublikos muitinės organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, anoniminę apklausą, siekiant nustatyti viešųjų pirkimų metu kylančias problemas ir įvertinti jų skaidrumą.

MD Imuniteto tarnyba

2022-12-31

Apibendrinta apklausos informacija pateikta MD generaliniam direktoriui.

11.

Įvertinti vaizdo stebėjimo kamerų poreikį visuose Lietuvos Respublikos muitinės postuose korupcijos prevencijos ir tyrimų tikslais.

MD Imuniteto tarnyba

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

 

Teritorinės muitinės

2021-09-30

MD generaliniam direktoriui pateikta informacija apie vaizdo stebėjimo kamerų poreikį visiems muitinės postams ir joms reikalingas lėšas.

12.

Parengti teisės akto projektą dėl korupcijos rizikų valdymo Lietuvos Respublikos muitinėje.

MD Imuniteto tarnyba

 

Teritorinės muitinės

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

 

Muitinės informacinių sistemų centras

 

Muitinės mokymo centras

 

Muitinės laboratorija

 

2022-12-31

Parengtas teisės akto projektas dėl korupcijos rizikų valdymo Lietuvos Respublikos muitinėje.

Programos 2 uždavinys: panaikinti ar sumažinti korupcijos rizikos veiksnių neigiamą įtaką, nustatytą atlikus Lietuvos Respublikos muitinės veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, analizę ir vertinimą.

Veiklos sritis – Informacinių sistemų naudotojų duomenų tvarkymas

13.

Reglamentuoti kiekvienos muitinės informacinės sistemos naudotojų vaidmenis, jų įgaliojimus, teises ir pareigas, ir, jeigu būtina, specialiąsias teisės dirbti su muitinės informacine sistema suteikimo, pakeitimo ir atšaukimo nuostatas bei duomenų keitimo, atnaujinimo, įvedimo ir naikinimo tvarką.

Muitinės informacinių sistemų valdytojo ir tvarkytojo atstovai nurodyti Muitinės informacinių sistemų valdytojo ir tvarkytojo atstovų, išorinių informacinių sistemų koordinatorių ir atsakingų asmenų sąraše patvirtintame MD generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-418

2021-12-31

Reglamentuoti kiekvienos muitinės informacinės sistemos naudotojų vaidmenys, jų įgaliojimai, teisės ir pareigos, ir jeigu buvo būtina, specialiosios teisės dirbti su muitinės informacine sistema suteikimo, pakeitimo ir atšaukimo nuostatos bei duomenų keitimo, atnaujinimo, įvedimo ir naikinimo tvarka.

14.

Parengti Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų MD generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-311 „Dėl Muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, Muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių ir Muitinės informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“, pakeitimo projektą:

– peržiūrint ir atsisakant 3 ir 7 punktų dubliavimosi ir skirtingo reguliavimo;

– nustatant realiai įgyvendinamą prieigos teisės suteikimo (prašymo įvertinimo) muitinės informacinių sistemų naudotojams (toliau – MIS naudotojas) kontrolės mechanizmą ir atsakingus subjektus;

– koreguojant 45 punktą, nenustatant sutarties kaip vienintelio galimo prieigos suteikimo teisinio pagrindo;

– nustatant terminą, per kurį muitinės informacinių sistemų administratorius (toliau – MIS administratorius) turi informuoti MIS naudotoją apie sprendimą nesuteikti prieigos teisės;

– peržiūrint 31.3 papunktyje nustatytą prieigos teisių sustabdymo poreikį vykdant muitinės darbuotojo veiklos tyrimą ir paaiškinant tokio tyrimo sąvoką (arba nurodant pobūdį);

– pakeičiant 34 punktą ir nustatant konkretų subjektą, atsakingą už informavimą apie muitinės darbuotojo atleidimą, nušalinimą ir pradėtą darbuotojo veiklos tyrimą;

– koreguojant 58 punkto nuostatą dėl MIS administratoriaus diskrecijos teisės įspėti MIS naudotoją jam atlikus pavojingus ar neteisėtus veiksmus muitinės informacinėje sistemoje.

Muitinės informacinių sistemų centras

 

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

Parengtas Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų MD generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-311 „Dėl Muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių,  Muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių ir Muitinės informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“, pakeitimo projektas.

15.

Atlikti analizę ir pateikti siūlymus dėl vidinio teisės akto, reglamentuojančio muitinės darbuotojų pareigybių grupes, kurių funkcijoms atlikti būtų nustatyta reikalinga prieiga prie konkrečių muitinės informacinių sistemų ir reikalingi vaidmenys, parengimo.

MD Personalo skyrius

 

Muitinės informacinių sistemų centras

2021-12-31

Atlikta analizė ir pateikti siūlymai dėl vidinio teisės akto, reglamentuojančio muitinės darbuotojų pareigybių grupes ir reikalingus vaidmenis, parengimo.

16.

Įvertinti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių 31.1 papunktyje, Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų MD generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-311 „Dėl Muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, Muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių ir Muitinės informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“, 14 ir 38 punktuose dėl jų būtinumo, priežastis, dėl kurių šie reikalavimai neįgyventi, ir prireikus koreguoti minėtus teisės aktus arba parengti veiksmų planą šioms priežastims pašalinti.

Muitinės informacinių sistemų centras

 

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

Įvertinti reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių 31.1 papunktyje, Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų MD generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-311 „Dėl Muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, Muitinės informacinių sistemų naudotojų administravimo taisyklių ir Muitinės informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“, 14 ir 38 punktuose dėl jų būtinumo, priežastys, dėl kurių šie reikalavimai neįgyventi, ir prireikus pakoreguoti minėti teisės aktai arba parengtas veiksmų planas šioms priežastims pašalinti.

17.

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos muitinės kibernetinio saugumo politikos aprašo, patvirtinto MD generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1B-939 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės kibernetinio saugumo politikos aprašo patvirtinimo“, 25 punktą ir Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 73 punktą panaikinant nuostatų dubliavimąsi dėl nurodytų skirtingų tų pačių žurnalinių įrašų analizės terminų.

Muitinės informacinių sistemų centras

 

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

Peržiūrėti Lietuvos Respublikos muitinės kibernetinio saugumo politikos aprašo, patvirtinto MD generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1B-939 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės kibernetinio saugumo politikos aprašo patvirtinimo“, 25 punktas ir Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 73 punktas ir panaikintas nuostatų dubliavimasis dėl nurodytų skirtingų tų pačių žurnalinių įrašų analizės terminų.

18.

Atlikti analizę ir nustatyti technines galimybes įdiegti sprendimą automatizuoti atleistų Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojų duomenų patikrą, siekiant panaikinti prieigos teisę atleistam muitinės darbuotojui, ir pateikti siūlymus dėl šio sprendimo įgyvendinimo mechanizmo.

Muitinės informacinių sistemų centras

 

MD Personalo skyrius

2021-12-31

Atlikta analizė ir nustatytos techninės galimybės įdiegti sprendimą automatizuoti atleistų Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojų duomenų patikrą, siekiant panaikinti prieigos teisę atleistam muitinės darbuotojui, ir pateikti siūlymai dėl šio sprendimo įgyvendinimo mechanizmo.

Programos 3 uždavinys: gerinti Lietuvos Respublikos muitinės įvaizdį visuomenėje, didinant veiklos viešumą ir atvirumą, stiprinant antikorupcinį švietimą.

19.

Skelbti išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje MD ir kitų muitinės įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų savaitės darbotvarkes, kuriose būtų pateikta informacija apie planuojamus susitikimus (posėdžius ir pasitarimus, jų tikslą, laiką, dalyvaujančius asmenis), kuriuose, dalyvauja privačių interesų turintys asmenys, taip pat apie kitus Lietuvos Respublikos muitinės veiklai svarbius susitikimus ir jų metu gaunamus pasiūlymus ar priimtus sprendimus.

MD Dokumentų valdymo skyrius

 

MD Komunikacijos skyrius

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Paskelbtų savaitės MD ir kitų muitinės įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbotvarkių skaičius per metus (vnt.) – 52 vnt.

20.

Skelbti informaciją išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje apie nustatytus korupcijos atvejus Lietuvos Respublikos muitinėje ir apie kitą muitinės veiklą kovojant su korupcija.

 

MD Komunikacijos skyrius

 

MD Imuniteto tarnyba

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

 

MD Personalo skyrius

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Atvejų, apie kuriuos buvo paskelbta informacija išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje apie nustatytus korupcijos atvejus Lietuvos Respublikos muitinėje ir apie kitą muitinės veiklą kovojant su korupcija, skaičius per metus (vnt.).

21.

Parengti viešą kasmetinę Lietuvos Respublikos muitinės veiklos ataskaitą korupcijos prevencijos ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo srityje.

 

MD Imuniteto tarnyba

2022-01-31

2023-01-31

Išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje paskelbta metinė Lietuvos Respublikos muitinės veiklos ataskaita korupcijos prevencijos ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo srityje (vnt.) – 1 vnt.

22.

Informuoti įmones apie atvejus, kai jų darbuotojai pateikė grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes muitinės pareigūnams muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu.

MD Pažeidimų prevencijos skyrius

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Išsiųstų raštų įmonėms ir užfiksuotų atvejų, kai įmonių darbuotojai pateikė grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes muitinės pareigūnams muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu, santykis (proc.) – 100 proc.

23.

Dalyvauti organizuojamose kontaktinėse ar virtualiose karjeros mugėse ir dienose, pristatant Lietuvos Respublikos muitinės veiklą ir teikiant informaciją apie Lietuvos Respublikos muitinei reikalingus specialistus ir įsidarbinimo bei praktikos atlikimo galimybes.

MD Personalo skyrius

 

MD Komunikacijos skyrius

 

 

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Kartų, kai dalyvauta organizuojamose kontaktinėse ar virtualiose karjeros mugėse ir dienose, skaičius per metus (vnt.) – ne mažiau kaip 3 vnt.

24.

Vykdyti tikslinę informacijos apie Lietuvos Respublikos muitinės veiklą sklaidą Lietuvos aukštosiose mokyklose, siekiant pritraukti į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje apibrėžtos srities specialistus.

MD Personalo skyrius

 

MD Komunikacijos skyrius

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Atvejų, kai vykdyta tikslinė informacijos apie Lietuvos Respublikos muitinės veiklą sklaida Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius per metus (vnt.) – ne mažiau kaip 3 vnt.

25.

Nuolat skelbti aktualią informaciją apie Lietuvos Respublikos muitinės veiklą ir rezultatus Lietuvos Respublikos muitinės socialinių tinklų paskyrose, didinant pasitikėjimą Lietuvos Respublikos muitine.

MD Komunikacijos skyrius

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Atvejų, kai skelbta aktuali informacija apie Lietuvos Respublikos muitinės veiklą ir rezultatus Lietuvos Respublikos muitinės socialinių tinklų paskyrose, skaičius per savaitę (vnt.) – ne mažiau kaip 3 vnt.

Programos 4 uždavinys: didinti muitinės darbuotojų ir muitinės klientų antikorupcinį sąmoningumą, atsparumą korupcijai ir motyvaciją neimti ar neduoti kyšio.

26.

Atlikti muitinės personalo tolerancijos korupcijai tyrimą.

MD Imuniteto tarnyba

2022-06-30

 

Apibendrinta tolerancijos korupcijai tyrimo informacija pateikta MD generaliniam direktoriui ir paskelbta viešai išorinėje Lietuvos Respublikos muitinės svetainėje.

 

27.

Teikti skatinimui (naudojant finansinius ir nefinansinius skatinimo būdus) muitinės personalą, prisidėjusį prie teisės aktų pažeidimų, dėl kurių galėjo atsirasti žala valstybei, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nustatymo ir užkardymo bei antikorupcinės aplinkos formavimo.

 

MD Personalo skyrius

 

Teritorinės muitinės

 

MD Imuniteto tarnyba

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Teikto skatinimui muitinės personalo dalis (proc.) – ne mažiau kaip 15 proc.

28.

Vidinėje Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje viešinti nuasmenintas tyrimų išvadas apie muitinės personalo padarytus korupcinio pobūdžio pažeidimus.

MD Personalo skyrius

 

MD Komunikacijos skyrius

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Paskelbtų išvadų dalis (proc.) – 100 proc.

29.

Rengti prevencinius pokalbius su naujai Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje pradedančiu dirbti muitinės personalu korupcijos prevencijos, grėsmių nacionaliniam saugumui, lojalumo valstybei ir tarnybai temomis.

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

 

Surengtų prevencinių pokalbių su naujai Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje pradedančiu dirbti muitinės personalu dalis (proc.) – 80 proc.

 

 

30.

Parengti muitinės personalui atmintinę korupcijos prevencijos, grėsmių nacionaliniam saugumui, lojalumo valstybei ir tarnybai temomis.

MD Imuniteto tarnyba

2022-06-30

Parengta atmintinė.

31.

Organizuoti mokymus dirbančiam ir naujai priimtam muitinės personalui antikorupcine tema (antikorupcinė veikla ir jos psichologinis aspektas, viešųjų ir privačių interesų derinimas ir kontrolė, muitinės pareigūno veiksmai kyšio davimo atveju, profesinė etika ir kt.).

Muitinės mokymo centras

 

MD Personalo skyrius

 

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Naujai priimto apmokyto antikorupcine tema muitinės personalo dalis (proc.) – 100 proc.

Organizuotų mokymų dirbančiam muitinės personalui antikorupcine tema skaičius per metus (vnt.) – ne mažiau kaip 10 vnt.

Mokymuose dalyvavusių dirbančio muitinės personalo dalis (proc.) – ne mažiau kaip 15 proc.

32.

Organizuoti mokymus muitinės postuose, kaip elgtis aptikus ar gavus grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu.

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

 

MD Imuniteto tarnyba

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Organizuotų mokymų muitinės postuose, kaip elgtis aptikus ar gavus grynuosius pinigus ar kitas turtines vertybes muitinio tikrinimo arba tikrinimo metu, skaičius per metus (vnt.) – ne mažiau kaip 12 vnt.

33.

Vesti paskaitas asmenims, pageidaujantiems teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, antikorupcine tema.

MD Imuniteto tarnyba

 

Muitinės mokymo centras

2021-12-31

2022-12-31

2023-12-31

Asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išklausiusių paskaitą antikorupcine tema dalis (proc.) – 100 proc.

34.

Išleisti lankstinukus apie šešėlinės ekonomikos ir korupcijos žalą Lietuvos Respublikos muitinės veiklos srityje.

 

 

MD Komunikacijos skyrius

 

Muitinės kriminalinė tarnyba

 

MD Imuniteto tarnyba

2022-07-31

Išleisti lankstinukai.

 



[1] „Vilmorus“ atliktame tyrime „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ kalbant apie kyšininkavimo indeksus dalis nurodytų institucijų, tarp jų ir Muitinės departamentas, priklauso Lietuvos Respublikos ministerijų kuravimo sričiai, tačiau tikėtina, kad šiame tyrime Muitinės departamentas turėtų būti labiau suprantamas kaip Lietuvos Respublikos muitinė, kurią sudaro Muitinės departamentas, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos.

 

[2] 2020 m. apklausa nebuvo vykdyta (dėl karantino situacijos šalyje), pasiekta reikšmė pateikta pagal 2018 m. atliktą krovininių automobilių vairuotojų apklausą.