HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BESTRAIGIŠKIŲ KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2017 m birželio 5 d. Nr. D1-487

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Bestraigiškių kaimo apylinkių gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Metelių regioninio parko direkcija;

2.2.2. iki 2017 m. spalio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Veisiejų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Kęstutis Navickas

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. D1-487

 

BESTRAIGIŠKIŲ KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Bestraigiškių kaimo apylinkių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Bestraigiškių kaimo apylinkės, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Prie Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su brėžiniais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra pietinėje Lietuvos dalyje, Alytaus apskrities Lazdijų rajono savivaldybėje, Bestraigiškės miške į rytus nuo Bestraigiškės kaimo. Į šiaurės vakarus yra Seirijo ežeras. Bendras teritorijos užimamas plotas – 62,1 ha.

Teritorija įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos rūšį – balinį vėžlį (Emys orbicularis). Pradėtos valstybinio Bestraigiškių herpetologinio draustinio steigimo procedūros.

Teritorijoje miškai užima 92,8 proc. ploto, vyrauja normalaus drėgnumo eglynai su šlapiųjų miškų intarpais. Taip pat yra miško kūdra – svarbi baliniam vėžliui buveinė. Į teritoriją patenka 4,4 ha ploto privačios nuosavybės teise valdomos pievos su sutvarkytomis kūdromis ir kiaušinių dėjimo vietomis. Teritorijoje esantį pelkinį kompleksą supa miškai, šiaurėje – kultūrinių pievų mozaika. Teritorija pasižymi nelygiu reljefu.

Gamtotvarkos plano rengimo metu patikslinti teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių užimami plotai. Nustatyti 2 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą:

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Buveinė užima 0,16 ha plotą pelkinio komplekso pakraštyje. Buveinės apsaugos būklė yra palanki, hidrologinis režimas įvertintas kaip tinkamas;

91D0 *Pelkiniai miškai. Buveinė užima 0,34 ha plotą pelkinio komplekso viduryje. Buveinės apsaugos būklė yra palanki, hidrologinis režimas įvertintas kaip tinkamas.

Teritorijoje išskirti šie kertinių miško buveinių tipai:

C1 Šlapieji juodalksnynai. Bendras kertinės miško buveinės užimamas plotas – 2,03 ha;

C3 Pelkiniai pušynai ir beržynai. Bendras kertinės miško buveinės užimamas plotas – 3,11 ha.

Gamtotvarkos plano rengimo metu augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, nenustatyta.

Teritorijoje nustatytos 2 saugomos roplių rūšys:

balinis vėžlys. Globaliai nykstanti rūšis, įrašyta į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos II priedą. Populiaciją sudaro apie 15 individų. Ji vasaroja ir žiemoja teritorijos kūdrose. Viena šių kūdrų yra miško teritorijoje, ji patenkinamos būklės, kitos (esančios pievose) jau sutvarkytos. Balinio vėžlio buveinės būklė vertinama kaip nepalanki-nepakankama dėl miško kūdros uždumblėjimo ir apaugimo sumedėjusia augalija. Kiaušinių dėjimo vietos užauga sumedėjusia augalija;

vikrusis driežas (Lacerta agilis). Rūšis įtraukta į Buveinių direktyvos IV priedą. Populiacijos dydis nežinomas, tačiau teritorijoje nėra daug jiems tinkamų atvirų šlaitų. Rūšies buveinių apsaugos būklė palanki.

Teritorijoje nustatytos 4 varliagyvių rūšys, iš jų 1 rūšis (raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)) įrašyta į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos II priedą, kitos 3 rūšys – į Buveinių direktyvos IV priedą:

raudonpilvė kūmutė. Pavieniai individai aptikti kūdrose, teritorijos šiaurinėje dalyje; rūšies buveinių apsaugos būklė palanki;

smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Gausiai aptinkama kūdrose, teritorijos šiaurinėje dalyje; rūšies buveinių apsaugos būklė palanki;

mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae). Gausiai aptinkama kūdrose, teritorijos šiaurinėje dalyje; rūšies buveinių apsaugos būklė palanki;

paprastoji česnakė (Pelobates fuscus). Retai aptinkama kūdrose, teritorijos šiaurinėje dalyje; rūšies buveinių apsaugos būklė palanki.

Teritorijoje nustatyta 1 žinduolių rūšis, įrašyta į Buveinių direktyvos II priedą, – upinis bebras (Castor fiber). Aptikta 1 aktyvi bebravietė. Veiklos požymiai aptinkami prie miško kūdros. Rūšies buveinių apsaugos būklė palanki.

Teritorijoje esančių pelkių ir miškų buveinių apsaugos būklė yra palanki, tik miško kūdros seklėjimas, užaugimas sumedėjusia augalija ir kiaušinių dėjimo vietų užaugimas blogina balinio vėžlio buveinės sąlygas.

Teritorijoje miškai užima 92,8 proc. teritorijos, jie priskirti IV miškų grupei (ekosistemų apsaugos miškai). Privatūs miškai užima 20,8 proc. teritorijos (į teritoriją patenka tik 2 sklypų dalys), valstybinės reikšmės miškai užima 72,0 proc. teritorijos. Teritorijos valstybinius miškus valdo VĮ Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkija. Privačios nuosavybės pievos užima 7,1 proc. teritorijos.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių: balinio vėžlio populiacijos (išsaugant ne mažiau kaip 30 suaugusių individų) ir atkurti raudonpilvės kūmutės populiacijos (ne mažiau kaip 15 patinų) apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. pagerinti balinio vėžlio veisimosi sąlygas;

4.2. sustabdyti kūdros uždumblėjimą, apaugimą aukšta žole ir sumedėjusia augalija;

4.3. užtikrinti tinkamą balinio vėžlio kiaušinių dėjimo vietų apsaugą (3–4 dėtys);

4.4. paruošti 2 baliniam vėžliui tinkamas kiaušinių dėjimo vietas;

4.5. įrengti balinių vėžlių vasarojimui tinkamą buveinę (kūdrą).

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS

ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Metelių regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Direkcija, įgyvendindama gamtotvarkos priemones valstybinės reikšmės miško žemėje, bendradarbiauja su VĮ Veisiejų miškų urėdija (toliau – miškų urėdija), kuri vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose. Priemonės, įgyvendinamos privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje, turi būti suderintos su žemės savininkais, kurių sklypuose numatyti gamtotvarkos darbai.

Gamtotvarkos plano 2 uždavinio 2.1 ir 2.2 priemones, 4 uždavinio priemones įgyvendina miškų urėdija. Šios priemonės numatytos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekte. Miškų urėdija dalyvauja įgyvendinant Gamtotvarkos plano 2.3–2.5, 3.1 ir 3.2 priemones, numatytas valstybinėje miško žemėje, ir kartu su direkcija pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad jos būtų integruotos į miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą.

Direkcija pagal kompetenciją teritorijoje vykdo Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas Gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO

PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami šio plano Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos, miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams vykdyti skirtos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS

(MONITORINGO) TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Būtina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių populiacijų dydžio stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms.

9. Už Gamtotvarkos plano peržiūrėjimą atsakinga direkcija. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas ketvirtaisiais ir septintaisiais jo įgyvendinimo metais. Įvertinant priemonių įgyvendinimo poveikį saugomų rūšių išsaugojimui, paskutinė Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kitais kalendoriniais metais, pasibaigus jo įgyvendinimo laikotarpiui. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengta išsamios peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

10.2. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

10.3. Gamtotvarkos veiksmų derinimo rezultatai;

10.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

10.5. saugomų buveinių ir rūšių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

10.6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo efektyvumo vertinimas ir būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

11. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje, tvirtinamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Todėl teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 91D0 *Pelkinių miškų ir Europos Bendrijos svarbos rūšių: balinio vėžlio ir raudonpilvės kūmutės stebėsena vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinę aplinkos monitoringo programą ir Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga direkcija.

12. Ketvirtaisiais, septintaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais ir kitais kalendoriniais metais, pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui, visos teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšims svarbios buveinės turėtų būti pakartotinai kartografuotos, nustatyti jų užimami plotai ir koordinatės. Šie duomenys įrašomi į peržiūros ataskaitą. Nustačius, kad saugomos buveinės ar rūšies buveinės plotas mažėja, nurodyti galimas priežastis ir pateikti siūlymus nepageidaujamiems procesams sustabdyti. Po pirmojo kartografavimo reikėtų apsvarstyti, ar tinkamai pasirinktas stebėjimų dažnumas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta Gamtotvarkos plano 9 punkte, jeigu mažėja saugomų rūšių populiacijos, blogėja jų ar saugomų buveinių būklė, atsiranda naujų aplinkybių arba surandami efektyvesni būdai palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Keičiamas Gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

 

__________________________

 

 

 

Bestraigiškių kaimo apylinkių

gamtotvarkos plano priedas

 

 

GAMTOTVARKOS PLANO priemonių įgyvendinimo planas

 

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakinga institucija

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1

1 Pagerinti balinio vėžlio veisimosi sąlygas

1.1. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą ir išvežimą 2

Metelių regioninio parko direkcija (toliau – direkcija)

I metais

I

1.2. organizuoti šienavimą arba ganymą 2

direkcija

II–X metais

I

2. Sustabdyti kūdros uždumblėjimą, apaugimą aukšta žole ir sumedėjusia augalija

2.1. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą ir išvežimą ***

VĮ Veisiejų miškų urėdija (toliau – miškų urėdija)

I metais

I

2.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų iškirtimą ir pašalinimą ***

miškų urėdija, direkcija

II, III, V, VII, IX metais

I

2.3. įrengti kūdros vandens lygio matavimo įrangą ir atlikti matavimus

direkcija,

miškų urėdija

I–X metais

I

2.4. įvertinti kūdros gilinimo poreikį atsižvelgiant į gautus 2.3 priemonėje numatytų matavimų rezultatus

direkcija, miškų urėdija

I–X metais

I

2.5. prireikus organizuoti kūdros išvalymą ir gilinimą, pašalinti iškastą gruntą **

direkcija,

miškų urėdija

VI metais

III

3. Užtikrinti tinkamą balinio vėžlio kiaušinių dėjimo vietų apsaugą (3–4 dėtys)

3.1. organizuoti žinomų balinių vėžlių kiaušinių dėjimo vietų aptvėrimą 2

direkcija,

miškų urėdija 3

I metais

I

3.2. organizuoti žinomų balinių vėžlių kiaušinių dėjimo vietų uždengimą 2

direkcija,

miškų urėdija 3

II–X metais

I

4. Paruošti 2 baliniam vėžliui tinkamas kiaušinių dėjimo vietas

4.1. kiaušinių dėjimo vietose organizuoti šlaitų atvėrimą iškertant sumedėjusią augaliją ir sutvarkant kelmus ***

miškų urėdija

I metais

I

4.2. organizuoti šienavimą ir sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą ***

miškų urėdija, direkcija

II–X metais

I

5. Įrengti balinių vėžlių vasarojimui tinkamą buveinę (kūdrą)

5.1. organizuoti 0,01 ha ploto seklios, lėkštais krantais kūdros iškasimą 2

direkcija

II metais

II

1 priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – esant poreikiui;

2 gamtotvarkos priemonės privačios žemės sklypuose įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės sklypo savininko pritarimą;

3 miškų urėdija dalyvauja priemonės įgyvendinime tik valstybinės reikšmės miško žemėje;

** priemonė įgyvendinama, jeigu nustatomas poreikis 2.4 priemonės įgyvendinimo metu;

*** priemonė numatyta miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekte.