Logo Description automatically generated with medium confidence

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. BALANDŽIO 17 D. NUTARIMO NR. 371 „DĖL NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 805

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 2012 m. gegužės 4 d. Ženevoje priimtus 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimus, išdėstytus Konvencijos vykdomosios institucijos Sprendimo 2012/2 priede, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 darbo „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“ 2 punkto nuostatas, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II skyriaus VI misijos 6.2.4 priemonę „Siekiant gyventi švaresnėje aplinkoje ir veiksmingai įgyvendinti Lietuvai nustatytus oro taršos mažinimo tikslus, atnaujinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą – numatyti papildomas priemones oro taršai mažinti iki 2030 m. (pakeisti Vyriausybės nutarimą)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.

1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą:

1.2.1. Papildyti 5¹ punktu:

„5¹. Viename iš Europos žaliajam kursui (Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Europos žaliasis kursas (COM(2019) 640 final)) įgyvendinti reikalingų politikos sričių ir priemonių plane numatytų veiksmų, prisidėsiančių prie oro taršos valdymo ir mažinimo, – Nulinės taršos veiksmų plane (Komisijos Komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021) 400 final)) nustatytiems 2030 m. nulinės taršos tikslams (t. y. iki 2030 m. sumažinti daugiau kaip 55 proc. oro taršos poveikį sveikatai (pirmalaikių mirčių skaičių); 25 proc. – ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių) pasiekti – numatyti taršos prevencijos, mažinimo ir stebėsenos integruoto pobūdžio veiksmai, taikytini visose politikos srityse. Sveikatos gerinimo ir gerovės didinimo srityje Komisija teiks pasiūlymus suderinti oro kokybės užterštumo normas su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, įvesti naują transporto priemonių išmetamųjų teršalų Euro standartą, tobulinti periodinės techninės apžiūros oro teršalų emisijos matavimus ir transporto triukšmo teisinį reglamentavimą; integruos nulinės taršos siekius į energinio efektyvumo tikslus (pvz., į „renovacijos bangos“ iniciatyvą); įvertins patalpų oro kokybės gerinimo būdus ir politikos galimybes daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams taršą lemiantiems veiksniams ir jos šaltiniams, ieškodama būdų, kaip didinti visuomenės informuotumą; peržiūrės kurą deginantiems įrenginiams keliamus ekologinio projektavimo reikalavimus. Siekdama mažinti pramonės taršą ir sparčiau įtvirtinti principą „teršėjas moka“, Komisija parengs rekomendacijas dėl jo įgyvendinimo, skatins taikyti mažiau taršias technologijas ir verslo modelius, mažesnį poveikį aplinkai darantį vartojimą.“

1.2.2. Papildyti 5² punktu:

„5². Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) „(EBPO) aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje: Lietuva 2021 m.“ pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinusi Lietuva galėtų daryti tolesnę pažangą siekdama aplinkosaugos tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų. EBPO rekomenduoja atidžiai stebėti oro kokybę tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kuriose šildymui naudojama labai daug kietojo kuro, prireikus nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus, sustiprinti buitinių šildymo prietaisų kontrolę; mažinti išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerąją ūkininkavimo praktiką. Mokesčių ir subsidijų sistemos žalinimo srityje EBPO rekomenduoja laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą; nustatyti metinį motorinių transporto priemonių mokestį keleivinėms transporto priemonėms; įvesti planuojamą kelių naudojimo mokestį pagal kilometrus sunkiosioms transporto priemonėms; didinti oro taršos mokesčius, kad būtų geriau atspindėta socialinė išmetamųjų teršalų daroma žala, taip pat skatinti pereiti prie švaresnių technologijų; laipsniškai atsisakyti viso iškastinio kuro paramos priemonių, imantis atitinkamų priemonių labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių naštai sumažinti. Darnaus judumo srityje EBPO rekomenduoja nukreipti finansavimą skatinant naudoti aplinką tausojančias transporto priemones, nemotorinį transportą gerinant sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams; plačiau apibrėžti mažos taršos zonas miesto teritorijose; didinti automobilių stovėjimo vietų miesto zonose tarifus ir kt.“

1.2.3. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Aplinkos apsaugos strategijos 49 punkte nustatytas tikslas oro kokybės apsaugos srityje – užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių. Siekiant šio tikslo, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytos esminės politikos įgyvendinimo kryptys dėl kiekvieno joje nurodyto teršalo išmetimo į aplinkos orą mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu: iki 2020 m. sumažinti sieros dioksido (toliau – SO₂) išmetimų kiekį 55 proc., azoto oksidų (toliau – NO_x) – 48 proc., amoniako (toliau – NH₃) – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD_2,5) – 20 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) – 32 proc.; iki 2030 m. SO₂ išmetimų kiekį sumažinti 60 proc., NO_x – 51 proc., NH₃ – 10 proc., KD_2,5 – 36 proc., NMLOJ – 47 proc. Nors nuo 2005 iki 2019 m. teršalų išmetimas į aplinkos orą reikšmingai sumažėjo, vis dėlto 2020 ir 2030 metams nustatytos pasiekti vertės (išskyrus KD_2,5 ir SO₂) yra daug mažesnės už esamas (jau pasiektas), todėl yra ir ateityje bus didelis poreikis taikyti papildomas oro taršą mažinančias priemones (Plano 3 priedas).“

1.2.4. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ nurodoma laikytis visapusiško požiūrio, apimančio įvairius sektorius – nuo transporto, energetikos iki vietos planavimo, ir sutelkti visus susijusius skirtingus subjektus, formuojant Plano tikslus, uždavinius ir priemones išnagrinėti nacionaliniai ir įvairių sektorių strateginiai dokumentai. Prie Plane iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo prisidės su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu susijusių tikslų ir uždavinių, nustatytų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (su paskutiniu pakeitimu, patvirtintu Komisijos 2018-06-12 sprendimu Nr. C(2018)3841), Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“, Aplinkos apsaugos strategijoje, Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkės patvirtinimo“, Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m., Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įgyvendinimas.“

1.2.5. Pakeisti 15.1.1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.1.1.1. nors išmestas SO₂ kiekis nuo 2005 iki 2019 m. sumažėjo apie 57,7 proc. ir vidutiniškai per metus išmestas SO₂kiekis mažėjo 4,1 proc., Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO₂ kiekio sumažinimo tikslai nuo 2030 m. (skaitine išraiška) yra mažesni, nei užfiksuota nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu. Viešosios energijos gamybos sektoriaus išmestas SO₂kiekis sumažėjo net 92 proc., naftos perdirbimo – 51 proc., pramonės (dėl deginimo procesų) – 41 proc., iš kito stacionaraus deginimo (namų ūkių šildymo ir kt.) – 24 proc. Nepaisant minėtų sektorių išmesto SO₂ kiekio sumažėjimo 2005–2019 m. laikotarpiu, 2019 m. apie du trečdalius išmesto SO₂ kiekio sudarė naftos perdirbimo sektoriaus išmestas SO₂ kiekis, apie dešimtadalį – kito stacionaraus deginimo išmestas SO₂ kiekis ir apie šeštadalį – pramonės išmestas SO₂ kiekis. Išmesto SO₂ kiekio struktūros analizė pagal ūkio sektorius parodė, kad didžiausias išmestas SO₂ kiekis buvo naftos perdirbimo pramonėje. Lyginant 2005 ir 2019 m. išmesto SO₂ kiekio struktūrą, nustatyta, kad didėjo namų ūkių stacionaraus deginimo (toliau – namų ūkis) reikšmė išmesto SO₂ kiekio struktūroje, tačiau tokiai situacijai įtakos turėjo tik kitų sektorių išmesto SO₂ kiekio sumažėjimas, nes nustatytas namų ūkių išmesto SO₂kiekio sumažėjimas – 4,5 proc., lyginant 2005 ir 2019 m. (Plano 9 priedas). Siekiant toliau mažinti išmetamą SO₂ kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas į kelias pagrindines taršias sritis – stacionarų deginimą pramonėje; sieros regeneravimą naftos perdirbimo pramonėje, sieros rūgšties gamybą;“.

1.2.6. Pakeisti 15.1.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.1.2.1. kadangi 2005–2019 m. išmestas NO_x kiekis sumažėjo tik apie 21,76 proc., o vidutiniškai per metus išmestas NO_x kiekis mažėjo tik 1,6 proc., nustatytų Aplinkos apsaugos strategijoje NO_x kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimas yra didelis iššūkis. Didžiausią įtaką NO_x išmetimams turi kelių transporto sektorius. Nors sunkvežimių ir autobusų išmestas NO_x kiekis 2019 m. sumažėjo 14 proc., lyginant su 2005 m., jo dalis bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje 2019 m. sudarė net 39 proc. viso išmesto NO_x kiekio. Svarbus taip pat lengvųjų automobilių sektorius, kurio 2019 m. išmestas NO_x kiekis sudarė daugiau nei 18 proc. viso išmesto NO_x kiekio. Kitas taršus sektorius – neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimas, šio sektoriaus išmestas NO_xkiekis nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 76 proc. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NO_x mažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NO_x kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NO_xkiekį ir priemonių įgyvendinimas šiose žemės ūkio veiklos srityse neatsispindės vėlesniuose nei 2020 m. išmesto NO_x kiekio apskaitos rezultatuose, tačiau neorganinių trąšų naudojimo mažinimas turės teigiamos įtakos kitų teršalų išmetamam kiekiui mažinti. Siekiant mažinti išmetamą NO_x kiekį, ir toliau turėtų būti taikomos priemonės viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos srityje (šio sektoriaus išmesto NO_xkiekio dalis sudaro 7,9 proc. viso išmesto NO_xkiekio), kad ateityje išliktų šio sektoriaus išmesto NO_x kiekio mažėjimo tendencija (Plano 9 priedas);“.

1.2.7. Pakeisti 15.1.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.1.3.1. nors 2005–2019 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 20,4 proc., vidutiniškai per metus išmestas NMLOJ kiekis mažėjo tik 1,5 proc. Toks ir tolesnis vidutinis metinis mažėjimas neužtikrintų 2030 m. Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo, todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Didžiausią įtaką išmestam NMLOJ kiekiui darė naftos pramonės, tirpiklių vartojimo, namų ūkių ir pramonės stacionaraus deginimo posektorių išmestas NMLOJ kiekis. Didžiausiu išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimu pasižymėjo kelių transporto ir atliekų tvarkymo posektoriai, tačiau dėl tirpiklių vartojimo išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 81 proc., naftos perdirbimo – 5,3 proc. Siekiant mažinti NMLOJ išmetimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo, naftos produktų paskirstymo, tirpiklių vartojimo posektoriuose, tvarkant mėšlą galvijų ūkiuose (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NMLOJ sumažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NMLOJ kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NMLOJ kiekį). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. apie 22,5 proc. NMLOJ išmesta iš namų ūkių, šiame sektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių (Plano 9 priedas);“.

1.2.8. Pakeisti 15.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.1.4. NH₃:

15.1.4.1. 2005–2019 m. išmestas NH₃ kiekis vidutiniškai per metus mažėjo tik 0,4 proc. ir per visą nagrinėjamą laikotarpį užfiksuotas 4,7 proc. sumažėjimas, kuris rodo nepasiektą Aplinkos apsaugos strategijoje numatytą sumažinimo tikslą. Išmestas NH₃kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus (mėšlo tvarkymo posektoriaus) sumažėjo daugiau nei penktadaliu (22,6 proc.), tuo metu iš kitos žemės ūkio veiklos – neorganinių azoto (N) trąšų naudojimo – išmestas NH₃ kiekis padidėjo net 49 proc. Dėl šios priežasties, siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir mažinti išmetamą NH₃ kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas visų pirma į priemones, skirtas neorganinių azoto trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimui mažinti (pvz., karbamido trąšas pakeisti amonio nitrato trąšomis, nenaudoti amonio karbonato trąšų, neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis). Daugiau kaip 36 proc. nacionaliniu mastu išmesto NH₃ kiekio sudaro dėl dirvų tręšimo organinėmis trąšomis išmestas NH₃ kiekis (Plano 9 priedas). Gyvulininkystės sektoriuje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo valdymo (tvarkymo) praktikos įgyvendinimas;

15.1.4.2. remiantis AAA prognoze, išmestas NH₃ kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija, todėl nesiimant papildomų priemonių Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytą tikslą gali būti sunku pasiekti. Kaip 2005–2019 m., taip ir iki 2030 m., didžiausią įtaką išmetamam NH₃ kiekiui darys augalininkystės sektorius dėl trąšų naudojimo ir mėšlo tvarkymas gyvulininkystės sektoriuje (Plano 12 priedas). Svarbu pažymėti, kad NH₃ yra vadinamasis „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH₃ kiekį bus prisidedama prie aplinkos oro užterštumo KD_2,5 mažinimo.“

1.2.9. Pakeisti 15.1.5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.1.5.1. išmestas KD_2,5 kiekis 2005–2019 m. sumažėjo 37,1 proc., vidutiniškai per metus – 2,6 proc., toks vidutinis metinis mažėjimas užtikrino Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų tikslų pasiekimą. 2005–2019 m. didžiausią įtaką išmetamam KD_2,5 kiekiui darė namų ūkių šildymo įrenginiai, išmesdami beveik visą (81 proc.) pagrindiniame šio teršalo šaltinyje – energetikos sektoriuje – išmestą šio teršalo kiekį. Kitu reikšmingu sektoriumi gali būti laikomas kelių transportas (apie 20 proc. viso išmesto KD_2,5kiekio). Teigiamai vertintinas faktas, kad tiek namų ūkio, tiek kelių transporto išmestas KD_2,5kiekis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo. Kelių transporto sektoriuje dėmesys turėtų būti sutelktas tiek į taršos mažinimą iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkvežimių ir autobusų, kadangi šių kelių transporto priemonių išmestas KD_2,5 kiekis 2019 m. sudarė beveik 80 proc. viso kelių transporto sektoriaus išmesto KD_2,5 kiekio. Tarp kitų sektorių išskirtinas viešosios energijos gamybos sektorius, kurio išmestas KD_2,5 kiekis 2019 m. sudarė apie 6 proc. viso išmesto KD_2,5 kiekio (Plano 9 priedas);“.

1.2.10. Pakeisti 15.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.2.1. sumažinti taršą SO₂, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui energetikos (naftos perdirbimo) ir pramonės sektoriuose;“.

1.2.11. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.12. Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.13. Pakeisti 3 priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2016/2284 2020 m. tikslai atitinka Geteborgo protokole nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.

1 lentelė. Lietuvai nustatyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimo, palyginus su 2005 m., tikslai (proc.), juos atitinkančios didžiausio leistino išmetamo kiekio vertės 2020–2029 metais ir nuo 2030 m., faktiškai 2005 ir 2019 m. išmestas teršalų kiekis

Pavadinimas	Matavimo vienetai	Sieros dioksidas (toliau – SO₂)	Azoto oksidai (toliau – NO_x)	Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (toliau – NMLOJ)	Amoniakas (toliau – NH₃)	Smulkiosios kietosios dalelės (toliau – KD_2.5)
Išmestas kiekis 2005 m.	Tūkst. t	27,5	55,9	45,94	35,92	8,5
Išmestas kiekis 2019 m.	Tūkst. t	11,7	43,7	36,55	34,23	5,3
Iki 2020 m. sumažintinas išmetamo teršalo kiekis, palyginti su 2005 m	Proc.	55	48	32	10	20
	Tūkst. t	15,1	26,8	14,7	3,62	1,7
Iki 2030 m. sumažintinas teršalo kiekis, palyginti su 2005 m	Proc.	60	51	47	10	36 / 45⁽¹⁾
	Tūkst. t	16,5	28,5	21,6	3,62	3,1
Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Tūkst. t	12,4	29,1	31,2	32,3	6,8
Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis nuo 2030 m.	Tūkst. t	11,0	27,4	24,3	32,3	5,4

Pastaba. ⁽¹⁾Numatyta 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“.

(Šaltiniai: NAAS, Pažangos planas, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).“

1.2.14. Pakeisti 3 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Lietuvai nustatyti oro taršos mažinimo tikslai beveik visų teršalų (išskyrus SO₂ irKD_2,5) atveju yra labai ambicingi – siekiama sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį daugiau nei per pusę. Nuo 2005 iki 2019 m. išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, tačiau vertės, iki kurių turi būti iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas kiekvieno teršalo kiekis, daug mažesnės, todėl yra poreikis nustatyti ir taikyti papildomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones.“

1.2.15. Pakeisti 3 priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Įgyvendinant 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 4 straipsnį, vadovaujantis Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniais ir siekiant taikyti oro kokybei vertinti ir valdyti ES nustatytus kriterijus ir metodus, remiantis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnį vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, Lietuvos teritorija suskirstyta į aglomeracijas ir zoną (žr. 2 lent.), kuriose vertinamas oro užterštumo lygis. Kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje įrengtos oro kokybės tyrimų stotys, jų Lietuvoje iš viso yra 17.

2 lentelė. Lietuvos zonų ir aglomeracijų sąrašas

Pavadinimas	Ribos	Stočių skaičius
Vilniaus miesto aglomeracija	Sutampa su Vilniaus miesto ribomis	4
Kauno miesto aglomeracija	Sutampa su Kauno miesto ribomis	2
Zona	Lietuvos Respublikos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų	11

(Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“).“

1.2.16. Pakeisti 3 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9. Siekiant saugoti visuomenės sveikatą, Direktyvoje (ES) 2008/50/EB nustatytos aplinkos oro užterštumo normos žmonių sveikatos, ekosistemų ir augmenijos apsaugai. 3 lentelėje pateiktos ES taikomos aplinkos oro užterštumo normos (ribinės vertės) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamos ribinės vertės.

3 lentelė. ES nustatytos aplinkos oro užterštumo normos ir PSO rekomenduojami dydžiai

Teršalo pavadinimas	Vertinimo laikotarpis	Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, µg/m³
Teršalo pavadinimas	Vertinimo laikotarpis	ES kriterijai	PSO gairės (2005 m.)	PSO gairės (2021 m.)
SO₂	10 minučių vidurkis	-	500	500
	1 val. vidurkis	350 (negali būti viršyta daugiau kaip 24 kartus per kalendorinius metus)	-	-
	24 val. vidurkis	125 (negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus)	20	40
NO₂	1 val. vidurkis	200 (negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus)	200	25 (24 val. vidurkis)
NO₂	1 metų vidurkis	40	10	10
KD_2,5	24 val. vidurkis	-	25	15
KD_2,5	1 metų vidurkis	20 (nuo 2020 m.) 25 (2015–2019 m.)	10	5
Kietosios dalelės (KD₁₀)	24 val. vidurkis	50 (negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)	50	45
Kietosios dalelės (KD₁₀)	1 metų vidurkis	40	20	15
Ozonas (O₃)	8 val. vidurkis	120 (neturi būti viršijama daugiau nei 25 kartus per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį)	100	100

(Šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, PSO oro kokybės gairės dėl kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido ir sieros dioksido, 2005 m.; PSO pasaulinės oro kokybės gairės dėl kietųjų dalelių (KD_2,5, KD₁₀), ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido, 2021 m.).“

1.2.17. Pakeisti 4 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.18. Pakeisti 9 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.19. Pakeisti 12 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.2.20. Pripažinti netekusiu galios 13 priedą.

1.2.21. Papildyti 16 priedu (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 15 d.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

Tikslai	Uždaviniai	Įgyvendinimo vertinimo kriterijus (-ai)	Įgyvendinimo vertinimo kriterijų reikšmės⁽¹⁾	Įgyvendinimo vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija⁽²⁾
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą sieros dioksido (toliau – SO₂), azoto oksidų (toliau – NO_x), amoniako (toliau – NH₃), smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD_2,5) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) kiekį, kad būtų laikomasi Aplinkos apsaugos strategijoje Lietuvai nustatytų 2020 m. tikslų ir 2030 m. tikslų, taip pat siekiant valdyti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas ataskaitiniais 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
1. Sumažinti taršą SO₂, NO_x, NH₃, KD_2,5 ir NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų	1.1. sumažinti taršą SO₂, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui energetikos (naftos perdirbimo) ir pramonės sektoriuose	Išmetamo SO₂ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.	-57,7	-55	-57,5 / -59⁽³⁾	-60	Aplinkos apsaugos agentūra
Išmestas SO₂ kiekis, kt (2005 m. – 27,54 kt)	11,66	12,39	11,70	11,01
1.2. sumažinti taršą NO_x, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje	Išmetamų NO_x kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.⁽⁴⁾	-21,76	-48	-49,5	-51	Aplinkos apsaugos agentūra
Išmestas NO_x kiekis, kt (2005 m. – 55,88 kt)⁽⁴⁾	43,72	29,06	28,22	27,38
1.3. sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose.	Išmetamų NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.⁽⁴⁾	-20,4	-32	-39,5	-47	Aplinkos apsaugos agentūra
Išmestas NMLOJ kiekis, kt (2005 m. – 45,94 kt)⁽⁴⁾	36,55	31,24	27,79	24,35
1.4. sumažinti taršą NH₃, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje	Išmetamo NH₃ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.	-4,7	-10	-10	-10	Aplinkos apsaugos agentūra
Išmestas NH₃ kiekis, kt (2005 m. – 35,92 kt)	34,23	32,33	32,33	32,33
1.5. sumažinti taršą KD_2,5, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių	Išmetamų KD_2,5 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.	-37,07	-20	-28 / -41⁽³⁾	-36 / -45⁽³⁾	Aplinkos apsaugos agentūra
Išmestas KD_2,5 kiekis, kt (2005 m. – 8,47 kt)	5,33	6,77	6,09	5,42
2. Apriboti taršą sunkiaisiais metalais ir patvariaisiais organiniais teršalais, siekiant neviršyti 1990 m. išmesto kiekvieno jų kiekio, didžiausią dėmesį skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų	2.1. apriboti taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu (toliau – Cd), švinu (toliau – Pb), gyvsidabriu (toliau – Hg), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių	Išmestas Cd kiekis, t (1990 m. – 0,32 t)	0,19	<0,32
Išmestas Pb kiekis, t (1990 m. – 8,37 t)	2,57	<8,37
Išmestas Hg kiekis, t (1990 m. – 0,53 t)	0,15	<0,53
2.2. apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais / furanais (toliau – PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių	Išmestas benzo(a)pireno kiekis, t (1990 m. – 6,00 t)	3,01	<6,00
Išmestas benzo(b)fluoranteno kiekis, t (1990 m. – 7,10 t)	3,16	<7,10
Išmestas benzo(k)fluoranteno kiekis, t (1990 m. – 3,06 t)	1,44	<3,06
Išmestas indeno(1,2,3-cd)pireno kiekis, t (1990 m. – 2,65)	1,62	<2,65
Išmestas dioksinų / furanų (PCDD/F) kiekis, g I-TEQ (1990 m. – 27,00 g I-TEQ)	19,22	<27,00
Išmestas heksachlorbenzeno kiekis, kg (1990 m. – 11,03 kg)	0,41	<11,03
3. Modernizuoti aplinkos oro taršos atskaitomybės ir monitoringo sistemas, didinant jų rezultatų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalims	3.1. padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir prognozių kokybę, patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą	Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų, vykdančių nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos ir prognozavimo funkcijas, skaičius, vnt.	2	2	5	5	Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvių kalba parengta ir paviešinta išmetamų į aplinkos oro teršalų apskaitos ataskaitų, vnt.	0	1 (kiekvienais 2020–2030 m.)	Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta mokslinių taikomųjų tyrimų, skirtų oro taršos apskaitai, oro taršos mažinimui (valdymui), oro kokybės valdymui (vertinimui, prognozavimui, gerinimui), vnt.	0	≥1	≥1	≥1	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Ūkinių veiklų, iš kurių išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita vykdoma naudojant TIER2 arba aukštesnio lygio (išsamesnio tikslumo) metodiką, skaičius, %	62	62	75	85	Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta visuomenės švietimo kampanijų dėl aplinkos oro taršos, aplinkos oro taršos šaltinių, aplinkos oro taršos poveikio oro kokybei, ekosistemoms, aplinkos oro taršos prieinamo mažinimo ir kt. susijusiomis temomis, vnt.	0	≥1	≥1	≥1	Aplinkos ministerija
3.2. stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą	1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinių bendradarbiavimo programų, pagal kurias vykdoma aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsena, skaičius, vnt.	2	2	3	5	Aplinkos apsaugos agentūra
Parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms vertinimo rezultatai, vnt.	0	1 (kiekvienais 2020–2030 m.)	Aplinkos apsaugos agentūra
Įsisavintas oro taršos poveikio sveikatai vertinimo metodas	0	1 (2019 – 2020 m.)	-	-	Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti preliminarūs aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatai, vnt.	0	1 (2020– 2021 m.)	-	-	Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatai, vnt.	0	1 (kiekvienais 2020–2030 m.)	Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Atlikta visuomenės švietimo kampanijų apie aplinkos oro taršos poveikį sveikatai, vnt.	0	1 (kiekvienais 2020–2030 m.)	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

2 priedas

NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai

Priemonės Nr.

Priemonės

Trumpas priemonės aprašymas

Priemonės tipas

Tikslas

Pagrindinis paveiktas sektorius

Atsakingi subjektai

Laikotarpis

Finansinė projekcija⁽⁴⁾, tūkst. eurų

Tipas

Pavadinimas

Pradžia

Pabaiga

1.1. Sumažinti taršą sieros dioksidu (toliau – SO₂), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui energetikos (naftos perdirbimo) ir pramonės sektoriuose

SO₂sumažinimui skirtų gamybos modernizavimo priemonių įgyvendinimas naftos perdirbimo pramonėje

Geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) atitinkančios SO₂ išmetimų mažinimo technologijos įdiegimas ir taikymas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2028

Išankstinis eksploatuojamų vidutinių (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių modernizavimas ar keitimas

Finansinės paskatos (dalies įgyvendinimo išlaidų kompensavimas) eksploatuojamų vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių modernizavimui dėl išmetimų į aplinkos orą sumažinimo iki 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, nurodytų ribinių verčių anksčiau, nei pagal šią direktyvą privaloma, ar keitimui

Ekonominė

Taršos mažinimo technologijų diegimas,

prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pramonės procesai,
energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

2020

2024

20 000

Integruoto išmetamųjų teršalų valymo metodo taikymas naftos perdirbimo pramonėje

Naftos perdirbimo produktų gamybos įrenginių optimizavimas, keičiant katilo degiklį ir didinant dujinio kuro deginimą šiluminės elektrinės katiluose

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai,
energijos vartojimas

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2019

2020

Naujų ar pakeistų ES teisės aktų (įskaitant GPGB), reglamentuojančių išmetamųjų teršalų ribines vertes, įgyvendinimas

Išmetamųjų teršalų griežtesnių ribinių verčių taikymas:

- kurą deginantiems įrenginiams nuo 2025 sausio 1 d. ir nuo 2030 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo;

- kurą deginantiems įrenginiams, kuriems suteiktos išimtys, taikymas nuo 2020 m. liepos 1 d., 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės);

- naujiems kietojo kuro katilams nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentą (ES) 2015/1189 kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai;

- naujiems kietojo kuro šildytuvams nuo 2022 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentą (ES) 2015/1185 kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai;

- įrenginiams, kuriems taikomos naujos GPGB išvados

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas,

prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pramonės procesai,

energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2022

2029

Mažų kurą deginančių įrenginių išmetamųjų teršalų ribinių verčių suderinimas su ekologinio projektavimo reikalavimais

Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244, pakeitimas, siekiant suderinti mažiems kurą deginantiems įrenginiams (nuo 0,12 MW iki 1 MW) taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes su nustatytomis Reglamente (ES) 2015/1189

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas,

prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pramonės procesai,

energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2023

Kietąjį kurą deginančių įrenginių ir kietojo kuro kokybės rinkos priežiūros stiprinimas

Reguliarių planinių patikrinimų organizavimas, siekiant užtikrinti į rinką tiekiamų kietojo kuro katilų ir šildytuvų atitiktį ekologinio projektavimo reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) 2015/1189, Reglamente (ES) 2015/1185 ir Lietuvos Respublikoje parduodamo kietojo biokuro kokybės reikalavimų atitiktį energetikos ministro įsakymu patvirtintiems Kietojo biokuro kokybės reikalavimams

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas,

prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pramonės procesai,

energijos vartojimas, namų ūkis

Valstybės lygiu

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2023

2029

Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas arba renovacija⁽¹⁾⁽²⁾

Kasmet renovuoti (modernizuoti) 500 daugiabučių

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos vartojimas,

namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2019

2029

Individualių namų renovacija ⁽²⁾

Kasmet atnaujinti po 1000 individualių namų ir sutaupyti po 13,5 GWh energijos

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos vartojimas, namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

Energetikos ministerija

2022

2029

–

Viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimas (modernizavimas)⁽²⁾

Atnaujinti centrinės valdžios viešuosius pastatus. Iki 2030 m. atnaujinti apie 510 000 m² viešųjų pastatų ploto

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2022

2029

P10

Viešųjų savivaldybių pastatų atnaujinimas (modernizavimas)⁽²⁾

Atnaujinti savivaldybių viešuosius pastatus. Iki 2030 m. atnaujinti apie 450 000 m² savivaldybių viešųjų pastatų ploto

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2022

2029

1.2. Sumažinti taršą azoto oksidais (toliau – NO_x), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje

P11

Ekologinio vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas^{(1) (3)}

Ekonomiško ir ekologiško transporto priemonės vairavimo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas ir skatinimas

Švietimas

Sąmoningesnis vartotojų elgesys

Transportas

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija,
Lietuvos transporto saugos administracija,

valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija

2019

2029

P12

Finansinės paskatos rinktis mažiau taršias judumo priemones⁽²⁾

Finansinės paskatos (fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija) asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skirtos atsiskaityti už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose, įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį

Ekonominė

Paklausos valdymas ir (ar) mažinimas, perėjimas prie viešojo transporto arba mažiau taršių transporto priemonių

Transportas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija

2019

2029

100 000

P13

Elektromobilių naudojimo skatinimas⁽²⁾

Grynųjų elektromobilių įsigijimo skatinimas finansinėmis priemonėmis. Siekiama, kad:

- 2025 m. 10 proc. M1 klasės metinių pirkimo sandorių (registruotų ir perregistruotų lengvųjų automobilių) sudarytų elektromobiliai, o N1 klasės elektromobilių – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių;

- 2030 m. M1 klasės elektromobiliai sudarytų 50 proc., N1 – 100 proc. metinių pirkimų sandorių

Ekonominė

Paklausos valdymas ir (ar) mažinimas, perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių

Transportas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, savivaldybės

2020

2022

2026

13 407

129 000

P14

Miesto susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas

Finansinės paskatos savivaldybėms elektra, gamtinėmis dujomis ir (arba) vandeniliu varomų miesto susisiekimo viešojo transporto priemonių įsigijimui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternatyvieji degalai,

perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,
savivaldybės

2021

30 000

P15

Priemiestinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas

Finansinės paskatos savivaldybėms elektra, gamtinėmis dujomis ir (arba) vandeniliu varomų priemiestinio susisiekimo viešojo transporto priemonių įsigijimui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternatyvieji degalai,

perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,
savivaldybės

2021

30 000

P16

Netaršių sunkiųjų transporto priemonių įsigijimo skatinimas⁽²⁾

Paskatinti įsigyti netaršias transporto priemones, varomas elektra, vandeniliu arba biodujomis, pagamintomis iš 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (RED II) reikalavimus atitinkančių žaliavų:

- 500 vnt. mikroautobusų ir autobusų (M2 ir M3);

- 500 vnt. sunkiasvorių (N2 ir N3) transporto priemonių

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternatyvieji degalai,

perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija,
savivaldybės

2022

2029

20 600

P17

Visuomeninio transporto prieinamumo ir naudojimosi juo didinimas⁽²⁾

Visuomeninio transporto maršrutų tikslinimas ir (ar) naujų įvedimas pagal besikeičiančius visuomenės poreikius.
Nemokamo visuomeninio transporto pakopinis įvedimas (bilietų kompensavimas) (nemokamas viešasis transportas pradinukams, vėliau mokyklinukams, vėliau – studentams ir senjorams).
Prioritetiniai šviesoforai viešajam transportui.
Viešojo transporto stotelių modernizavimas, apšvietimas, informacinės švieslentės

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Perėjimas prie viešojo transporto

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Savivaldybės,
Susisiekimo ministerija,
Aplinkos ministerija

2023

2029

P18

Transporto parko atnaujinimas, taikant žaliuosius pirkimus ir užtikrinant būtinuosius viešojo pirkimo tikslus transporto srityje⁽²⁾

Netaršių lengvųjų transporto priemonių kiekis atliekant žaliuosius viešuosius pirkimus, palyginti su bendru atliekamo viešojo pirkimo parko kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip:

- M1, M2 ir N1 kategorijos iki 2025 m. – 60 proc., 2026–2030 m. – 100 proc.;

- N2 ir N3 kategorijos iki 2025 m. – 8 proc., 2026–2030 m. – 16 proc.;

- M3 kategorijos iki 2025 m. – 80 proc., 2026–2030 m. – 100 proc. Pusė M3 autobusams nustatyto tikslo turi būti nulinės emisijos transporto priemonės

Reguliavimo

Perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,

Aplinkos ministerija,
Viešųjų pirkimų tarnyba,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
savivaldybės

2021

2029

P19

Privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra⁽²⁾

Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įsigijimo ir (ar) įrengimo finansinis skatinimas, siekiant, kad iki 2030 m. būtų įrengta 54 tūkst. privačių elektromobilių įkrovimo prieigų

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruktūra, transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Energetikos ministerija,

Susisiekimo ministerija

2022

2029

46 000

P20

Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra⁽²⁾

Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įsigijimo/įrengimo finansinis skatinimas, siekiant, kad iki 2030 m. būtų įrengta 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruktūra, transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,

Energetikos ministerija,
savivaldybės,

valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija

2022

2029

74 000

P21

Viešojo transporto įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros sukūrimas

Finansinės paskatos savivaldybėms alternatyviaisiais degalais ir (arba) atsinaujinančiais energijos ištekliais varomų viešojo susisiekimo transporto priemonių infrastruktūros diegimui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruktūra, transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, savivaldybės

2021

2029

6 000

P22

Mažiau taršių kelių transporto priemonių įsigijimą ir registravimą skatinantis teisinis reglamentavimas

Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą

Reguliavimo

Perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių

Transportas

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija,

Susisiekimo ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, valstybės įmonė „Regitra“

2027

2029

P23

Plati socialinė sklaida, visuomenės informavimas, įpročių formavimas, pilotiniai projektai, mažinantys iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje⁽²⁾

Gyventojų elgsenos, jų įpročių keitimas šviečiant ir formuojant nuomonę (mokymas, viešinimas, pristatymai, reklama, skatinimas ir kt. darželiuose, mokyklose, universitetuose, gyventojams, valstybinėms, savivaldybių ir privačioms įmonėms ir organizacijoms, kt.)

Informavimo, švietimo

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

paklausos valdymas (mažinimas)

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,

Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija,

Sveikatos apsaugos ministerija,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos,

Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministerija, savivaldybės

2021

2029

10 000

P24

Geležinkelių elektrifikavimas⁽¹⁾⁽²⁾

Iki 2023 m. elektrifikuoti Vilniaus mazgą, Kaišiadorių–Radviliškio ir Radviliškio–Klaipėdos ruožus (~ 420 kilometrų kelio arba padidinti elektrifikuotų geležinkelio linijų nuo 8 iki 21,97 proc.)

Iki 2026 m nutiesti elektrifikuotą „Rail Baltica“ geležinkelio liniją (trasos ilgis Lietuvoje – 392 km.), pritaikytą iki 249 km/h greičiui keleiviniam eismui ir 120 km/h greičiui krovininiam eismui

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Patobulinta transporto infrastruktūra,

transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Ūkio subjektų lygiu

Susisiekimo ministerija,

AB „Lietuvos geležinkeliai“

2022

2026

P25

Naujų elektrinės traukos riedmenų įsigijimas

23 naujų elektrinių keleivinių, įskaitant baterinių, traukinių ir 17 krovininių lokomotyvų įsigijimas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Ūkio subjektų lygiu

Susisiekimo ministerija,

AB „Lietuvos geležinkeliai“

2024

2029

286 400

P26

Paskatų naudoti kombinuotą krovininį transportą įvedimas⁽²⁾

Skatinti intermodalinių vienetų vežėjus vietoj intermodalinių vienetų transportavimo sausumos keliu rinktis kombinuotą transportą.

Nutiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją (elektrifikuotą).

Sujungti Vilniaus ir Kauno įvairiarūšius terminalus su Rygos (Salaspilio) ir Talino įvairiarūšiais terminalais.

Naudoti įvairiarūšius terminalus.

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Ūkio subjektų lygiu

Susisiekimo ministerija, savivaldybės

2021

2027

300 000

P27

Suskystintų gamtinių dujų degalų infrastruktūros diegimas⁽¹⁾⁽³⁾

Gamtinių dujų skirstymo sistemų, skirtų gamtinių dujų degalų papildymo punktams aprūpinti ir viešai prieinamų suskystintų gamtinių dujų degalų papildymo punktų įrengimas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruktūra, transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės

2019

2025

–

P28

Alternatyviųjų degalų (suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio) infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra

Alternatyviųjų degalų (suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio) infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra:

- viešų suslėgtų gamtinių dujų papildymo punktų plėtra. Iki 2030-12-31 įrengta ne mažiau kaip 30 vnt. viešųjų suslėgtų biodujų (pritaikytų papildyti biometanu) stotelių;
- vandenilio papildymo punktų sukūrimas. Iki 2030-12-31 įrengti ne mažiau kaip 4 viešųjų vandenilio papildymo punktus;

- įkrovimo infrastruktūra sunkiajam elektriniam transportui (10 vnt.).

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Geresnė transporto infrastruktūra, transporto priemonių alternatyvieji degalai

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,
Energetikos ministerija

2024

2029

12 000

P29

Augalų juostų kūrimas

Augalų sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių miestuose (stacionarių taršos šaltinių, intensyvaus eismo vietų ir pan.), siekiant sumažinti teršalų sklidimą nuo taršos šaltinių

Pasekmių poveikio mažinimas

Neigiamo poveikio sveikatai mažinimas

Namų ūkis

Vietos lygiu

Savivaldybės

2019

2029

P30

Darnaus judumo mieste planų įgyvendinimas⁽²⁾

Darnaus judumo mieste planuose numatytų priemonių, kuriomis bus skatinama vaikščioti, važiuoti dviračiu, viešuoju transportu, naudoti alternatyviuosius degalus, įgyvendinimas

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Paklausos valdymas ir (ar) mažinimas

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, savivaldybės

2018

2029

1 600 000

P31

Taršių transporto priemonių patekimo į nustatytas miestų zonas ribojimas⁽²⁾

Miestai iki 2023 m. sausio 1 d. turi pasitvirtinti ir pagal poreikį periodiškai atnaujinti (plėsti) mažos taršos transporto zonas, kuriose ribojamas arba visiškai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas

Šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Paklausos valdymas ir (ar)

mažinimas

Transportas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija,

Aplinkos ministerija

2023

2029

50 000

P32

Transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemos taikymas

Siekiant mažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą, išbandyti ir įdiegti kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą:

- vykdyti kilnojamos transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinio matavimo kelyje įrangos praktinį taikymą (edukacinio ir (ar) informacinio pobūdžio pilotinis projektas) ir priimti sprendimą dėl nuotolinės stebėsenos sistemos taikymo;

- įdiegti transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą ir (ar) sustiprinti kelių transporto priemonių techninę kontrolę keliuose.

Tyrimai,

reguliavimo,
taršos iš taršos šaltinių kontrolė

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse

Transportas

Vietos lygiu

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija,

valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija,

Lietuvos transporto saugos administracija,

savivaldybės

2021

2023

2029

4 000

P33

Pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemos sukūrimas

Siekiant mažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą, sukurti galimybę pranešti apie kelyje pastebėtą vizualiai matomą transporto priemonių dūmingumą:

- vykdyti edukacinio ir (ar) informacinio pobūdžio pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemos pilotinį projektą ir priimti sprendimą dėl pranešimo sistemos taikymo;

- įgyvendinti pranešimo apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą daugiau teršiančias transporto priemones sistemą.

Tyrimai, reguliavimo, taršos iš taršos šaltinių kontrolė

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse

Transporto

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija,

valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija,

Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybės

2022

2024

2023

2029

P34

Kelių naudotojo mokesčio pakeitimas²

Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, nustatant, kad mokesčio dydžiai proporcingi nuvažiuotam atstumui; Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą, suskirstant transporto priemonės ir mokesčio dydį pagal transporto priemonės teršalų išmetimo standartus (EURO emisijos klases)

Fiskalinė

Paklausos valdymas ir (ar)

mažinimas

Transportas

Valstybės lygiu

Susisiekimo ministerija,
valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija

2019

2027

1.3. Sumažinti taršą nemetaniniais lakiaisiais junginiais (toliau – NMLOJ), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose

P35

NMLOJ išmetimo mažinimo sistemos ir (ar) metodų tobulinimas

Finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) ūkio subjektams išmetamo NMLOJ kiekio mažinimo priemonėms taikyti

Ekonominė

Geresnė pramonės procesų metu neorganizuotai išmetamų teršalų kontrolė,

taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

2019

2029

5 000

P36

NMLOJ sumažinti skirtų gamybos modernizavimo priemonių įgyvendinimas naftos perdirbimo pramonėje

GPGB atitinkančios NMLOJ išmetimų mažinimo technologijos įdiegimas ir taikymas

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2022

2030

P37

Visuomenės švietimas apie tirpiklių vartojimą namų ūkiuose

Visuomenės švietimo kampanija (socialinė reklama) siekiant mažinti tirpiklių vartojimą namų ūkiuose

Informavimo, švietimo

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

paklausos valdymas ir (ar) mažinimas

Namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2020

2023

P38

Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių taršos apmokestinimas

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, susijęs su mokesčio mokėtojų, teršiančių iš stacionariųjų taršos šaltinių, sąrašo papildymu asmenimis, eksploatuojančiais organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kurie pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą privalo būti įregistruoti

Fiskalinė

Taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija

2023

1.4. Sumažinti taršą amoniaku (toliau – NH₃), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje

P39

Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso parengimas (atnaujinimas)

Atnaujinto gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (apimančio neorganinių trąšų pakeitimą organinėmis ir derliaus liekanų valdymą) parengimas ir taikymas sudarytų sąlygas mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui

Švietimo

Žemės ūkio veiklos optimizavimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2019

P40

Neorganinių trąšų naudojimo mažinimo ir gerosios žemės ūkio praktikos kodekso įgyvendinimo skatinimas

Finansinės paskatos neorganinių trąšų naudojimo pakeitimui organinėmis trąšomis, organinių trąšų naudojimo technologijoms atnaujinti (efektyviai įrangai ir technologijoms, skirtoms mėšlui ir srutoms tvarkyti ir įterpti į dirvožemį, srutoms rūgštinti), gerosios žemės ūkio praktikos kodekso priemonėms, susijusioms su oro taršos mažinimu, įgyvendinti

Ekonominė

Mažataršis trąšų naudojimas, patobulintas gyvulininkystės valdymas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2021

2029

50 000

P41

Mėšlo ir srutų laikymo ir tvarkymo reikalavimų peržiūra

Pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, susijusius su mėšlo ir srutų laikymu ir tvarkymu, išskyrus jų laikymą ir tvarkymą mažuose ir labai mažuose ūkiuose

Reguliavimo,

šaltiniais grindžiamas taršos valdymas

Patobulinta mėšlo ir srutų valdymo sistema

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2021

2029

P42

Ūkinių gyvūnų laikymo vietų projektavimo ir eksploatavimo techninių ir technologinių sprendimų peržiūra ir atnaujinimas

Atnaujinti kiaulidžių, galvijų pastatų, avininkystės ūkių, paukštininkystės ūkių, kailinės žvėrininkystės ir triušininkystės ūkių projektavimo taisykles, papildant jas galimais naujais techniniais ir (ar) technologiniais sprendimais teršalų išmetimui į aplinkos orą valdyti. Tokie reikalavimai neturi būti taikomi mažiems ir labai mažiems ūkiams

Oro taršos iš ūkinės veiklos taršos šaltinių reguliavimas ir mažinimas

Oro taršos mažinimo technologijų diegimas

Žemės ūkis (gyvulinin-kystės sektorius)

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija,
Aplinkos ministerija

2020

2023

P43

Amonio karbonato trąšų naudojimo teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymo⁽³⁾ pagrindu parengti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, kuriuose būtų įtvirtintas draudimas naudoti amonio karbonato trąšas

Reguliavimo

Mažataršis trąšų naudojimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2019

P44

Subalansuotas organinių ir mineralinių trąšų naudojimas

Parengti ir patvirtinti tręšimo planų rengimo metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojamas optimalus trąšų kiekis pagal pasėlius.

Nustatyti privalomą tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planų parengimą ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.

Įgyvendinti paskatų priemones mažinant mineralinių trąšų naudojimą.

Reguliavimo

Tręšimo normų optimizavimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2021

2024

2029

P45

Neorganinių (azoto) trąšų naudojimo reglamentavimas

Pakeisti tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, nustatant maksimalias tręšimo normas

Reguliavimo

Tręšimo normų optimizavimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2021

2024

P46

Ekologinio ūkininkavimo plėtra ir skatinimas

Finansinės paskatos ekologiniams ir kitiems tvariai ūkininkaujantiems ūkiams, ūkininkaujantiems aplinkai draugiškais metodais ir taikantiems agrarinės aplinkosaugos priemones

Ekonominė

Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2023

2029

77 700

P47

Palankių aplinkai ūkininkavimo metodų rėmimas⁽²⁾

Finansinės paskatos biodujų gamybai iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, degazuotojo substrato, tinkančio tręšti, taip mažinant neorganinių trąšų poreikį, gamybai

Ekonominė

Žemės ūkio veiklos optimizavimas,

oro taršos mažinimo technologijų diegimas

Žemės ūkis

Valstybės lygiu

Žemės ūkio ministerija

2021

2029

12 000

1.5. Sumažinti taršą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (toliau – KD_2,5), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

2.1. Apriboti taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu (toliau – Cd), švinu (toliau – Pb), gyvsidabriu (toliau – Hg)), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

2.2. Apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais/furanais (toliau – PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių

1.3. Sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos saugojimo ir transportavimo, namų ūkių sektoriuose

P48

Visuomenės informuotumo apie namų ūkių (būstų) šildymą didinimas

Informacinės kampanijos teikiant informacinę medžiagą ir ekspertų konsultacijas gyventojams susipažinti su:

- kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikiu sveikatai;

- kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikiu aplinkai;

- prievolėmis ir galimybėmis tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti šildymo katilus ir kaminus;

- galimybėmis įsirengti ekonomiškai naudingas ir energiškai efektyvias būsto šildymo sistemas;

- galimybėmis pagerinti pastato energinį efektyvumą;

- patalpų vėdinimu, pelėsio susidarymu ir cheminių medžiagų poveikiu sveikatai;

– energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis ir sprendimais.

Švietimas

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

perėjimas prie mažiau taršaus kuro,

įrenginių efektyvumo didinimas

Energijos tiekimas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ministerija, savivaldybės

2020

2029

P49

Namų ūkiuose (būstuose) įrengtų šilumos gamybos įrenginių keitimas didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimą⁽²⁾

Finansinės paskatos keisti prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos neprijungtų namų ūkiuose (būstuose) įrengtus šilumos gamybos įrenginius į efektyvesnius atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius įrenginius. Iš viso numatoma pakeisti 50.000 vnt. įrenginių iki 2030 m. (20 proc. – efektyviais biokuro katilais, 80 proc. – šilumos siurbliais)

Ekonominė

Įrenginių efektyvumo didinimas,

perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Namų ūkis

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Energetikos ministerija

2019

2029

83 000

P50

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonės įmonėse

Paskatos energijos vartojimo efektyvumui didinti, intensyvumui mažinti (sudarant sąlygas pramonės įmonėms investuoti į naujausios ir aplinkai palankios įrangos ir technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose (technologinių procesų infrastruktūros atnaujinimą)

Ekonominė

Įrenginių efektyvumo didinimas

Pramonės ir paslaugų

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2022

2027

100 800

P51

AEI diegimo skatinimas pramonės įmonėse

Paskatos diegti AEI (sudarant sąlygas pramonės įmonėms investuoti į AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrenginius, kurti naujas AEI efektyvesnio panaudojimo technologijas ir diegti jas pramonės įmonėse)

Ekonominė

Perėjimas prie mažiau taršios energijos (kuro)

Pramonės ir paslaugų

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2022

2027

20 000

P52

Namų ūkių (būstų) jungimosi prie CŠT sistemos skatinimas

Finansinės paskatos namų ūkiams (būstams), kurie jungiasi prie CŠT sistemos Savivaldybių specialiuosiuose šilumos ūkio planuose numatytoje CŠT zonoje (diferencijuota vienkartinė negrąžinamoji subsidija jungimosi prie CŠT sistemos išlaidoms

Ekonominė,

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Paklausos valdymas ir (ar) mažinimas,

perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Aplinkos ministerija,

Energetikos ministerija

2021

2029

20 000

P53

Kietojo kuro deginimo ribojimas

Teisinėmis priemonėmis riboti deginti kietąjį iškastinį kurą (akmens anglį, lignitą, durpes)

Reguliavimo

Paklausos valdymas ir (ar)

mažinimas,

perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Energijos vartojimas

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija,

Ekonomikos ir inovacijų ministerija,

savivaldybės

2023

2024

P54

Mokestinių lengvatų mažinimas iškastiniam kurui ir nuoseklus akcizų tarifų didinimas gazoliams, akmens angliai, koksui, lignitui, akcizo nustatymas durpėms²

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimas siekiant:

- 2023–2025 m. siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti, nuosekliai didinti gazoliams, akmens angliai, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus;

- nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti;

- nuo 2025 m. (kai bus panaikinta ar sumažinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO₂ dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO₂ išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo.

- panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams.

Fiskalinė

Paklausos valdymas ir (ar)

mažinimas,

perėjimas prie mažiau taršaus kuro

Energijos vartojimas, transportas

Valstybės lygiu

Finansų ministerija, Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija

2021

2029

P55

Išmetamų į orą smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio mažinimas naftos perdirbimo sektoriuje

Katalizinio krekingo įrenginio elektrostatinio filtro įrengimas naftos perdirbimo pramonėje

Taršos ir taršos šaltinių mažinimas

Mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai

Ūkio subjekto lygiu

Ūkio subjektai

2019

2020

P56

Gyvenamųjų individualių pastatų kurą deginančių įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemos sukūrimas

Siekiant valdyti patalpų ir aplinkos (lauko) oro taršą, gerinti gaisrinę saugą, įvertinti vieningos nacionalinės gyvenamųjų individualių pastatų kurą deginančių įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemos sukūrimo tikslingumą ir priimti sprendimus, reikalingus sistemai sukurti ir veikti:

- atlikti priežiūros, kontrolės ir jų poveikio (patalpų ir aplinkos (lauko) oro taršai, klimato kaitai mažinti ir valdyti, oro kokybei, žmonių sveikatai, gaisrinei saugai gerinti, energijos vartojimo efektyvumui) vertinimą ir vieningos sistemos sukūrimo ir įdiegimo alternatyvų sąnaudų (kaštų) ir naudos analizę;

- atsižvelgiant į sąnaudų (kaštų) ir naudos analizės išvadas, priimti sprendimą dėl vieningos sistemos kūrimo.

Tyrimai,

reguliavimo,

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

taršos mažinimo technologijų diegimas

Namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Energetikos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2023

2025

2024

2025

P57

Kietojo kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimų nustatymas

Siekiant prevenciniu būdu valdyti patalpų ir aplinkos (lauko) oro taršą, įvertinti kietojo kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimų nustatymo tikslingumą ir priimti sprendimus dėl jų nustatymo:

- atlikti kietojo kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimų nustatymo poveikio ekspertinį vertinimą (galimybių studiją) (patalpų ir aplinkos (lauko) oro taršai, klimato kaitai mažinti ir valdyti, oro kokybei ir žmonių sveikatai gerinti, energijos vartojimo efektyvumui);

- atsižvelgiant į vertinimo išvadas, priimti sprendimą dėl reikalavimų įteisinimo.

Reguliavimo,
tyrimai

Sąmoningesnis vartotojų elgesys,

taršos mažinimo technologijų diegimas

Pramonės procesai,

energijos vartojimas,

namų ūkis

Valstybės lygiu

Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija,

Sveikatos apsaugos ministerija,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2023

2025

2024

2025

–

P58

Namų ūkių (būstų) šildymo įrenginių inventorizavimas⁽¹⁾

Visuotinai inventorizuoti namų ūkių (būstų) šildymo įrenginius

Tyrimai

Įrenginių efektyvumo didinimas

Energijos vartojimo

Valstybės lygiu

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija,

savivaldybės

2022

2025

3.1. Padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir prognozių kokybę, patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą

P59

Administracinių gebėjimų stiprinimas ir Nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį

Didinti žmogiškuosius išteklius ir jų kompetencijas išmetamų į aplinkos teršalų apskaitos ir prognozių vykdymui taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER 2 metodą ar didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas apskaitos duomenų pagrindu

Tyrimai, planavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra,
Aplinkos ministerija

2020

2029

1 400

P60

Lietuvos oro taršos ataskaitų ir prognozių apžvalgų rengimas ir viešinimas

Kasmet parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalgas; kas dvejus metus parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos prognozes

Tyrimai, informavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo rezultatų viešinimo tobulinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra

2019

2029

P61

Mokslinių taikomųjų tyrimų, skirtų oro taršos apskaitai, mažinimui (valdymui), oro kokybės vertinimui, prognozavimui ir gerinimui, plėtojimas

Vykdyti mokslinius taikomuosius tyrimus, skirtus oro taršos apskaitai, mažinimui (valdymui), oro kokybės vertinimui, prognozavimui ir gerinimui:

- buityje ir (ar) namų ūkyje naudojamų produktų, kurių sudėtyje yra NMLOJ, mažinimo tyrimai ir praktinių rekomendacijų parengimas;

- naftos perdirbimo ir kituose pramonės sektoriuose išsiskiriančių NMLOJ ir (ar) kitų teršalų tyrimui, diferencijavimui, apskaitai ir taršos mažinimui skirtų metodų ir (ar) metodikų (praktinių rekomendacijų) parengimo poreikio įvertinimas ir, jei reikia, jų parengimas;

- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų lygių taikymo Lietuvoje sąnaudų ir naudos analizė Lietuvos pozicijai parengti dėl Europos Komisijos pagal Nulinės taršos veiksmų planą numatytų peržiūrėti ES oro kokybės direktyvose nustatytų ribinių aplinkos oro užterštumo verčių;

- atlikti Lietuvos nacionalinių aplinkos oro užterštumo normų reglamentavimo, taikymo pagrįstumo, poreikio vertinimą, atsižvelgiant į ES ir kitose šalyse taikomą praktiką, pateikti rekomendacijas dėl reglamentavimo tobulinimo.

Tyrimai

Tarpsektoriniai tyrimai

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Mokslo ir studijų institucijos,

Lietuvos mokslo taryba
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Aplinkos ministerija

2020

2029

500

P62

Naftos perdirbimo sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio apskaitos tobulinimas

Naftos perdirbimo sektoriuje išmesto NMLOJ kiekio apskaitos duomenų įvertinimas ir atnaujinimas taikant integruotą išmetamo kiekio nustatymą skaičiavimo būdu pagal Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodiką (EMEP/CORINAIR) ir kitas metodikas, įtrauktas į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą;

Naftos perdirbimo sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio apskaitos nuo 2022 m. vykdymas taikant integruotą išmetamo kiekio nustatymą: instrumentinių matavimų būdu ir skaičiavimo būdu pagal Europos aplinkos agentūros į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos metodiką (EMEP/CORINAIR) ir, kai reikia, metodikas, įtrauktas į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą metodikų sąrašą

Tyrimai,

planavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas

Pramonės sektorius

Valstybės lygiu

Ūkio subjektų lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra,

Ūkio subjektai

2022

2030

3.2. Stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą

P63

Aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos (monitoringo) stiprinimas

Plėtoti aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną pagal 1979 m. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinių bendradarbiavimo programas (ICP), ją vykdyti, vertinti stebėsenos rezultatus ir juos viešai skelbti, didinti visuomenės informuotumą

Tyrimai, planavimas

Aplinkos oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Aplinkos apsaugos agentūra,

Aplinkos ministerija, mokslo ir studijų institucijos, Valstybinė miškų tarnyba,

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2020

2029

1 500

P64

Aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimas

Įsisavinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo metodą, parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai preliminarius vertinimo rezultatus, parengti ir paviešinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai vertinimo rezultatus, didinti visuomenės informuotumą apie jų sveikatai daromą oro taršos poveikį

Tyrimai, planavimas, informavimas

Aplinkos oro taršos poveikio vertinimo tobulinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Sveikatos apsaugos ministerija,

Aplinkos apsaugos agentūra,

savivaldybės

2019

2029

445

P65

Visuomenės informuotumo apie aplinkos oro užterštumo neigiamą poveikį visuomenės sveikatai didinimas

Aplinkos oro užterštumo poveikio visuomenės sveikatai informuotumo didinimas dėl transporto, energetikos, pramonės, sandėliavimo ar kitos veiklos keliamos oro taršos, įvertinus visuomenės poreikį įgyti naujų žinių. Didinti visuomenės motyvaciją elgtis atsakingai, tausojant aplinką

Tyrimai, planavimas, informavimas

Aplinkos oro taršos poveikio vertinimo tobulinimas

Visi sektoriai

Valstybės lygiu

Vietos lygiu

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2022

(kasmet)

2029 (kasmet)

–

Iš viso

3 103 892

Pastabos:

⁽¹⁾ Priemonė numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant įvertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

⁽²⁾ Priemonė numatyta Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m., įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant įvertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

⁽³⁾ Priemonė numatyta Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, įtraukta į Nacionalinio oro taršos mažinimo plano 2 priedą siekiant įvertinti jos poveikį oro taršos sumažėjimui.

⁽⁴⁾ Galimi finansavimo šaltiniai: Klimato kaitos programa, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, valstybės biudžeto ir kitos teisėtai gautos lėšos.

____________________________________

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

4 priedas

NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ SĄSAJOS SU KITOMIS POLITIKOS SRITIMIS

1. Aplinkos oro užterštumo mažinimo ir oro kokybės gerinimo aspektai yra įvardinti įvairių sektorių ‒ energetikos, susisiekimo, žemės ūkio, taip pat sveikatos apsaugos strategijose. Aplinkos oro taršos mažinimas glaudžiai susijęs su klimato kaitos neigiamo poveikio mažinimu, nes įgyvendinant klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus ir priemones prisidedama prie oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerėjimo.

2. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus ir pasiekti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (toliau – NAAS), nustatytus tikslus, Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 83 punkte numatyta žmogaus ir gamtos darna, kurios siekiama per darnų žmogaus ir gamtos sambūvį formuojant aplinkos oro kokybės politiką, numatančią kelis esminius siekius. Visų pirma bus siekiama horizontaliojo tikslo, t. y. kad oro kokybė Lietuvoje būtų palanki visoms gyvybės formoms. Šiam tikslui pasiekti būtinas transporto, pramonės, žemės ūkio, miestų planavimo politikos, nuolatinės oro kokybės stebėsenos, visuomenės įsitraukimo, visų susijusių viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių partnerių bendradarbiavimo planavimas tokiomis priemonėmis kaip plėtojant darnaus transporto politiką, t. y. siekiant didinti krovinių vežimą geležinkeliais, o keleivių – viešuoju transportu; diegiant skatinamąsias priemones, skirtas užtikrinti, kad nebūtų viršijamos žmogaus sveikatai pavojingos kietųjų dalelių ribinės vertės.

3. Įgyvendinant Vyriausybės programos 83.2 papunktyje nurodytą priemonę, pirmiausia mažintina tarša iš mažųjų deginimo įrenginių ir individualių gyvenamųjų namų, ypač urbanizuotose teritorijose, taip pat kietojo, iškastinio kuro deginimo privačiuose būstuose, griežtinama kontrolė, kad namų ūkiuose nebūtų deginamos atliekos.

4. Vyriausybės programoje yra numatytas vienas horizontalusis aplinkos oro kokybės politikos tikslas, reikalaujantis įvairių sektorių indėlio. Tarp pagrindinių sektorių ir sričių įvardijami transporto, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės, žemės ūkio, miestų planavimo politikos, nuolatinės oro kokybės stebėsenos. Daug dėmesio skiriama namų ūkių šilumos ūkio ir atliekų valdymui, bendradarbiavimo tarp įvairių sektorių poreikiui.

5. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatytos su oro taršos mažinimu susijusios priemonės, kurių tikslas – užtikrinti aplinką, tinkamą darniai gyventi visoms gyvybės formoms (žr. 1 lentelę). Vyriausybės programoje numatytos teisinės ir ekonominės oro taršos mažinimo priemonės skirstytinos į kelias esmines grupes pagal taikymo sritį: aplinkos oro apskaitos valdymo, šilumos ūkio, žemės ūkio, transporto. Aplinkos oro apskaitos valdymo priemonė skirta į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos tobulinimui, kita šiai grupei priskiriama priemonė leis parengti nacionalinį oro taršos mažinimo planą (toliau – Planas). Šilumos ūkiui nustatytos priemonės apima kuro kokybės reikalavimų nustatymą, reikalavimų kurą deginantiems įrenginiams nustatymą, centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) plėtojimą. Oro taršos mažinimo žemės ūkyje siekiama atnaujinant ir taikant gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą ir finansines priemones oro taršai amoniaku (toliau – NH₃) mažinti. Transporto sektorių apimančios priemonės skirtos vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimui mažinti, transporto priemonių poveikiui aplinkai įvertinti ir pateikti jo mažinimo pasiūlymus. Pabrėžtina, kad tarp šių priemonių nėra skirtų mažinti pramonės sukeliamą oro taršą, įskaitant naftos perdirbimo ar chemijos pramonę.

1 lentelė. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos teisinės ir ekonominės priemonės, skirtos mažinti oro taršą

Numatytos priemonės	Susijusi sritis ar sektorius
o Administracinių gebėjimų sustiprinimas ir nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER 2 ar didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas, duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas apskaitos duomenų pagrindu o Plano parengimas siekiant veiksmingai įgyvendinti oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslus	Aplinkos oro apskaitos valdymas
o Mokslinis medienos kompozitų (plokščių) gamybos ir naudojimo atliekų panaudojimo įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant naudojamus namų ūkiuose būstams šildyti, galimybių įvertinimas, siekiant nustatyti kietojo kuro kokybės reikalavimus o Kietojo biokuro kokybės reikalavimų, taikytinų Lietuvoje naudojamam (ypač mažuose ir vidutinio dydžio kurą deginančiuose įrenginiuose) biokurui ir kitų rūšių kurui, nustatymas ir taikymas ir jų laikymosi kontrolės užtikrinimas o Griežtesnių vidutinio dydžio (1–50 MW) kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimų, įskaitant išmetamų teršalų ribines vertes ir jų laikymosi kontrolę pagal ES reikalavimus, nustatymas o Teisinių ir finansinių priemonių nustatymas siekiant, kad didinant gyventojų tankį užstatytose teritorijose, kuriose veikia aplinkosaugos požiūriu efektyvi CŠT sistema, nauji šilumos vartotojai toje teritorijoje būtų aprūpinami centralizuotai tiekiama šiluma arba šilumos energijos gamybai naudotų elektros, saulės ar geoterminę energiją	Šilumos ūkis
o Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso atnaujinimas ir taikymas, siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui o Priemonių, mažinančių aplinkos oro taršą NH₃, skatinimas ir rėmimas, panaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšas ir kitus galimus finansavimo šaltinius	Žemės ūkis
o Palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas o Transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimas ir pasiūlymų (priemonių), kaip jį mažinti, pateikimas	Transportas

(Šaltinis: Vyriausybės programos įgyvendinimo planas: 1.5.3 darbo 1–8, 10, 16 punktai)

6. Be minėtųjų oro taršai mažinti skirtų priemonių, Vyriausybės programoje taip pat numatytos netiesiogiai oro taršai mažinti skirtos, bet prie taršos mažinimo prisidėsiančios priemonės (žr. 2 lentelę). Kaip matyti 2 lentelėje, susijusios priemonės suskirstytos į tam tikras grupes pagal jų įgyvendinimo rezultatų pobūdį. Pirmosios grupės priemonės labiau susijusios su apskaitos valdymu ir stebėsena. Energetikos grupei priskirtos priemonės apima siekį keisti katilus namų ūkiuose, kartu pakeičiant naudojamo kuro rūšį, ir finansinį skatinimą energinio efektyvumo didinimui energetikos įmonėse. Renovacijos priemonė ‒ atnaujinti po 500 daugiabučių namų. Pramonei skirta priemonė ‒ finansinių paskatų taikymas skatinant efektyvų energijos naudojimą. Transporto priemonės ‒ geležinkelių elektrifikavimas, elektromobiliams būtinos infrastruktūros kūrimas, kombinuoto judumo sistemų plėtra mieste, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, mokesčių pokyčiai ir pan. Viešajame sektoriuje numatyta ekologinių principų plėtra. Viešinimo ir informavimo srityje dėmesys sutelktas į aplinkosaugos informacijos kokybės gerinimą ir vartotojų švietimą efektyvaus energijos vartojimo srityje. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių (toliau – AEI) srityje numatyta vėjo energetikos ir biodujų vartojimo plėtra, alternatyviųjų degalų naudojimas transporto sektoriuje, hidroelektrinės projekto vertinimas, teisinių ir kitų priemonių paskirstytosios generacijos plėtros srityje parengimas ir įgyvendinimas.

2 lentelė. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos netiesiogiai oro taršai mažinti skirtos priemonės

Numatytos priemonės	Susijusi sritis ar sektorius
o Aplinkosaugos atžvilgiu funkcionalios tręšimo ir stebėsenos sistemos sukūrimas o Pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistemos veiksmingumo didinimas, prireikus ‒ pavojingų medžiagų mažinimo ir prevencijos priemonių nustatymas ir įgyvendinimas o Aplinkos monitoringo aprašo parengimas ir patvirtinimas, užtikrinant efektyvų duomenų surinkimą, panaudojimą valdymo sprendimams priimti ir tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti o Pavojingų cheminių medžiagų žmogaus biologinėse terpėse stebėsenos vykdymo mechanizmo sukūrimas	Stebėsena, apskaita, kontrolė
o Neefektyvių namų ūkių katilų pakeitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias AEI šilumos gamybai o Susitarimų dėl energinio efektyvumo priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pasirašymas su energetikos įmonėmis	Energetika
o Kasmet ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimas	Renovacija
o Finansinių priemonių, skatinančių efektyviai vartoti energiją pramonėje, optimizavimas	Pramonė
o Geležinkelių neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, elektrifikuojant geležinkelio linijas o Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo plėtra magistraliniuose keliuose o Vietinio (miesto ir priemiestinio) viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas ekologiškomis transporto priemonėmis o Privataus ir viešojo transporto jungties aikštelių (angl. Park and Ride ir Bike and Ride) bei dviračių dalijimosi sistemų (angl. Bike sharing) įrengimas miestuose o Energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje skatinimas o Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus o Dviračių takų, dviračių ir pėsčiųjų takų, dviračių juostų plėtra ir rekonstrukcija valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose o Laikinės kelių naudotojo apmokestinimo sistemos (eurovinjetės) transformavimas į atstuminę elektroninę mokesčio sistemą, atitinkančią principą „teršėjas moka – naudotojas moka“	Transportas
o Rekomendacijų viešojo sektoriaus institucijoms, įstaigoms ir valstybės įmonėms dėl ekologinių principų perkėlimo į viešąjį sektorių, tausaus išteklių naudojimo parengimas ir metodinės pagalbos diegiant Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba kitą aplinkosaugos standartą ir jį taikant teikimas	Viešasis sektorius
o Informacijos apie aplinką kokybės pagerinimas ir jos prieinamumo didinimas, įgyvendinant aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimo (infrastruktūros modernizavimo) projektus o Vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinės kampanijos įgyvendinimas	Informavimas, viešinimas
o Išsamių vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimų atlikimas ir projektų įgyvendinimo sąlygų parengimas o Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir šios srities plėtra o Biodujų energijos galimybių, poreikių įvertinimas ir šios srities plėtra o Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 5 bloko projekto tikslingumo įvertinimas ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, projekto įgyvendinimo pradžia o Alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje naudojimas o Paskirstytosios generacijos plėtrą skatinančių teisinio reglamentavimo, administracinės naštos mažinimo ir vartotojų informavimo priemonių parengimas ir įgyvendinimas	AEI

(Šaltinis: Vyriausybės programos įgyvendinimo planas)

6¹. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – 18-osios Vyriausybės programa), Vyriausybės prioritetai formuojami kaip misijos (susidedančios iš atskirų prioritetinių projektų), kurių dauguma apima keleto ministerijų atsakomybės sritis. Programoje nustatyti ir sėkmės rodikliai, kurių būtų galima tikėtis po dešimtmečio, o Lietuvos žaliojo kurso misijos atveju – net 2050 m., sėkmingai pradėjus įgyvendinti joje nurodomus darbus. Tikimasi, kad žaliasis kursas padės užtikrinti gyvenimo kokybę ir atkurti gamtos pusiausvyrą. Šios misijos tikslas ‒ kad miestai ir miesteliai taptų kokybiško gyvenimo centrais, buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žaliąja energija ir šiluma, o gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo žmogaus veiklos keliamų pavojų, aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetu. Prie oro taršos mažinimo tiesiogiai prisidėsiančia iniciatyva „Miestuose kvėpuosime švariu oru“ bus siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą. Tam numatoma remti savivaldybių ir visuomenės iniciatyvas matuoti ir gerinti oro kokybę urbanizuotose teritorijose (steigti mažos taršos zonas miestų centruose, pereiti prie netaršių šildymo sprendimų, planuojamas naujas pramonės zonas sutelkti miestų periferijoje, miestų centruose esantiems pramonės objektams taikyti griežtesnius taršos normatyvus); skatinti gyvenamųjų teritorijų jungtis žaliaisiais koridoriais su bemotorio transporto infrastruktūra, formuoti žaliųjų jungčių tinklą; sukurti regioninius ir tarpinstitucinius oro, vandens, kvapų ir garso taršos kontrolės mechanizmus. 18-osios Vyriausybės programoje numatyta ir daugiau iniciatyvų, netiesiogiai susijusių su oro taršos mažinimu (žr. 2¹ lentelę), kuriomis siekiama plėsti darnią, skaitmeninę į ateities ekonomikos poreikius orientuotą susisiekimo sistemą; sukurti stiprią šalies energetikos infrastruktūrą, atitinkančią žaliojo kurso kryptį; skatinti subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų keitimą mažiau taršiomis alternatyvomis; sektorinę mokesčių politiką pritaikyti aplinkosaugos tikslams, nustatyti didesnę gamintojų atsakomybę ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ taikymą tam, kad būtų aiški tikroji gamtos išteklių kaina, ir kt.

2¹ lentelė. 18-osios Vyriausybės programoje numatytos iniciatyvos, prisidėsiančios prie oro taršos mažinimo

Misija	Prioritetinis projektas	Pagrindinės iniciatyvos
Lietuvos žaliasis kursas	Tvarūs ir pasiekiami miestai	„157.2. Miestuose kvėpuosime švariu oru“. Šia iniciatyva Vyriausybė sieks iki 2030 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą; rems savivaldybių ir visuomenines iniciatyvas matuoti ir gerinti oro kokybę urbanizuotose teritorijose: steigti mažos taršos zonas miestų centruose, pereiti prie netaršių šildymo sprendimų, planuojant naujas pramonines zonas koncentruoti jas miestų periferijoje, miestų centruose esantiems pramonės objektams taikys griežtesnius taršos normatyvus; skatins gyvenamąsias teritorijas jungtis žaliaisiais koridoriais su bemotorio transporto infrastruktūra ir formuoti žaliųjų jungčių tinklą; sukurs regioninius ir tarpinstitucinius oro, vandens, kvapų ir garso taršos kontrolės mechanizmus.
		„157.3. Žmogus kaip darnaus judumo ir viešojo transporto ašis“. Vyriausybė numato parengti nacionalinę darnaus judumo strategiją; skatinti palikti automobilius namuose, gatvėse skirti daugiau erdvės dviratininkams ir pėstiesiems, plėsti daugiarūšio transporto derinimo galimybes. Planuojama, kad iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikėjai naudos tik energiją iš AEI. Numatoma skatinti elektromobilumą, sukuriant vienodą, patogią ir lengvai pasiekiamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą; diegti pažangias informacines ir ryšių technologijų transporto sistemas, sukuriant saugesnį, efektyvesnį ir švaresnį keleivių ir krovinių transportą; užtikrinti susisiekimą tarp miestelių ir regionų centrų plėtojant viešojo transporto, geležinkelio susisiekimo paslaugų tinklą ir prieinamumą.
		„„157.5. Renovacijos banga – 1 000 renovuotų daugiabučių per metus“. Vyriausybė numato atnaujinti miestus ir miestelius, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo iniciatyvą; sukurti finansines ir reguliacines viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskatas.
		„„157.1. Pirmasis neutralaus poveikio klimatui ir beatliekis Lietuvos miestas iki 2030 m.“. Vyriausybė su savivaldybėmis numato sukurti tvarių miestų gaires dėl gyvenamosios aplinkos kokybės didinimo, želdynų gausinimo, darnaus judumo, atsakingo ir tvaraus vartojimo skatinimo, atliekų, oro, vandens, garso taršos ir poveikio klimato kaitai mažinimo. Numatoma skirti prioritetą kompaktiškų miestų vystymuisi ir apleistų teritorijų pertvarkai; sukurti miestų aplinkosaugos indeksą, skatinant savivaldybes rungtyniauti žaliojo kurso srityje ir dalytis gerąja patirtimi.
	Žiedinė ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika	„155.1. Žalioji mokesčių pertvarka“. Vyriausybė numato iki 2024 m. panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
		„155.4. Neutralaus poveikio klimatui Vyriausybė nuo 2024 m., visas viešasis sektorius – nuo 2027 m.“ Numatoma žymiai išplėsti žaliųjų pirkimų taikymo apimtis, siekiant, kad nuo 2023 m. žalieji pirkimai taptų dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi; nuo 2023 m. įpareigoti valstybines įstaigas vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu.
		„155.5. ŠESD mažinimas didžiosiose pramonės įmonėse“. Vyriausybė numato reguliacinėmis ir inovacijų finansavimo priemonėmis keisti taršius pramonės procesus ir žaliavas pagrindinėse šalies pramonės įmonėse; remti darbuotojų įgūdžių, perorientavimo programas, skatinti pereiti prie klimatui nekenkiančių technologijų.
		„155.6. Iki 2030 m. 40 proc. sumažinsime Lietuvos ekonomikos energetinį intensyvumą“. Numatoma remti pramonės modernizavimo ir skaitmenizavimo projektus, skatinti procesų inovacijas mažinant energijos vartojimą.
	Žalioji energetika	„159.1. Plėsime žaliosios elektros energijos generaciją“. Vyriausybė numato siekti, kad iki 2025 m. 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI. Numatoma spartinti saulės ir vėjo jėgainių plėtrą – planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių tinklą.
	Žalioji energetika	„159.2. Skatinsime gaminančių vartotojų plėtrą“. Vyriausybė sieks, kad iki 2030 m. kas trečias namų ūkis savo reikmėms Lietuvoje gamintųsi ir akumuliuotų elektrą; skatins pačius gyventojus namuose įsirengti saulės jėgaines, investuoti į nutolusius saulės jėgainių parkus, burtis į gaminančių vartotojų bendrijas.
	Gamtinio kapitalo apsauga ir tvarus naudojimas	„162.4. Iki 90 proc. padidinsime švarių vandens telkinių skaičių“. Tam numatyta reglamentuoti tręšimą mineralinėmis trąšomis, koreguoti tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis terminus.
	Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos	„164.1. Dirvožemio kokybės valdymas“. Daug dėmesio numatoma skirti ūkiuose taikomai subalansuoto tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktikai, taip mažinant sintetinių mineralinių trąšų naudojimą. Numatoma sukurti dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.
		„164.2. Tvari gyvulininkystė ir akvakultūra“. Numatoma remti ūkių iniciatyvas mažinti gyvulininkystės sektoriaus išmetamo metano kiekį, padvigubinti perdirbamo mėšlo kiekį; plėsti energijos iš AEI gamybą.
		„164.5. Žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą ir sektoriaus prisitaikymas“. 2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės 1,5 karto, o 2030 m. – beveik 3 kartus. Numatoma skatinti neariminį žemės dirbimą, subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų pakeitimą mažiau taršiomis alternatyvomis; daugiamečių pievų apželdinimą ir išlaikymą, ariamų durpžemių plotų keitimą šlapžemėmis, pievomis ar miškais.
	Visuomenė – žaliojo kurso transformacijos partnerė	„169.1. Kursime pokyčių partnerystes“. Numatoma siekti subalansuoto aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo, sukuriant konsultacinius mechanizmus, į juos įtraukiant įvairių interesų grupes visais politiniais lygmenimis; sudaryti visas sąlygas visuomenei ir asocijuotoms struktūroms įsitraukti renkantis problemų sprendimo būdus; susitarti dėl būtinų terminų, kada bus atsisakyta taršių technologijų naudojimo atskiruose sektoriuose, įvardyti transformacijai reikalingus paramos ir rinkos mechanizmus.
		„169.3. Prioritetas žaliosioms investicijoms“. Numatoma siekti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos tik aplinkai draugiškoms investicijoms, atitinkančioms žaliojo kurso tikslus; aplinkosauginį efektyvumą laikyti vienu iš pagrindinių kriterijų nustatant investicijų prioritetus; skatinti žaliąsias iniciatyvas, skirtas konkrečioms aplinkos apsaugos ar taršos problemoms šalinti.
		„169.6. Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas“. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo ir mokslo institucijomis, numatoma ugdyti tausojantį ir žiniomis grįstą visuomenės požiūrį į darnų vystymąsi ir tvarų vartojimą. Numatoma kurti ir remti švietimo ir mokymo programas, orientuotas į aplinkosauginio sąmoningumo ugdymą ir tvaraus vartojimo skatinimą.
Aukštos pridėtinės vertės ekonomika	Ateities susisiekimo sistema	„141.2. Darnios transporto sistemos plėtra“. Numatoma plėsti elektrifikuoto geležinkelių tinklo, spartaus elektromobilių įkrovimo tinklo, dviračių ir pėsčiųjų takų ir (ar) trasų infrastruktūrą, kurti viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemas, gerinti judumo sąlygas ir judumo paklausos valdymą, mažinti transporto triukšmo taršą.
	Ateities susisiekimo sistema	„141.3. Užtikrinsime tolygią susisiekimo tinklo plėtrą“. Susisiekimo infrastruktūrą numatoma jungti į bendrą, nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą; bendradarbiaujant su savivaldybėmis numatoma stiprinti šalies vidaus susisiekimo sistemą – didinant junglumą tarp miestų, mažinant kaimo ir mažų bei vidutinių miestų atokumą, transporto srautus miestuose, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą, didinant jos patrauklumą keleiviams ir kroviniams vežti.
	Stipresnė energetikos infrastruktūra	„143.1. Platesnė vietinės elektros energijos generacija“. Siekiant didinti vietinę elektros generaciją, pirmiausia numatoma plėtoti elektros gamybą iš AEI – vėjo ir saulės. Numatoma parengti sprendimus, leidžiančius kaupti perteklinę žaliąją elektros energiją, kai iš šių šaltinių elektros energiją gaminančių jėgainių galia viršys momentinį suvartojimą.
	Stipresnė energetikos infrastruktūra	„143.2. Šiuolaikiniai balansavimo pajėgumai“. Perdavimo tinkle numatoma spartinti ir diegti šiuolaikinius elektros energetikos sistemai būtinus lanksčius balansavimo ir kaupiamuosius pajėgumus. Iki 2024 m. numatoma įrengti ne mažiau kaip 200 MW galios naujus lanksčius elektros gamybos ir (ar) akumuliacinius pajėgumus AEI jėgainėms balansuoti.

(Šaltinis: 18-osios Vyriausybės programa)

6². Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – 18-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatyti reguliaciniai ir investiciniai veiksmai (žr. 2² lentelę), susiję su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu, skirstytini į kelias esmines grupes pagal taikymo sritį: transporto, energetikos, žemės ūkio, pramonės ir kt. Energetikos sektoriuje nustatytos priemonės apima CŠT plėtrą, energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių taikymo skatinimą, akcizų lengvatų aplinkai žalingiems produktams atsisakymą. Oro taršos mažinimo žemės ūkyje siekiama plečiant pažangių gyvulininkystės technologijų taikymą, užtikrinant tręšimo (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis) planų parengimą ir jų įgyvendinimo kontrolę, skatinant mineralinių trąšų naudojimą mažinančių priemonių taikymą. Transporto sektorių apimančios priemonės skirtos vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimui mažinti, elektromobilių naudojimui, darniam judumui skatinti, alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių infrastruktūros plėtrai ir kt. Kitoms sritims priskirtomis priemonėmis siekiama stiprinti aplinkos apsaugos kriterijų privalomumą viešuosiuose (žaliuosiuose) pirkimuose; skatinti kvartalinės renovacijos iniciatyvas ir telkti investicijas projektams įgyvendinti; suteikti savivaldybėms teisę rengti kokybinius savivaldybių vystymosi planus nustatant tvaraus miestų vystymosi gaires gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui, želdynų gausinimui, darnaus judumo, atsakingo ir tvaraus vartojimo skatinimui, atliekų, oro, vandens, garso taršos ir poveikio klimato kaitai mažinimui; siekiant mažinti aplinkos oro užterštumą urbanizuotose teritorijose, numatoma nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus oro užterštumo lygius ir (arba) kitas griežtesnes oro kokybės normas.

2² lentelė. 18-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos reguliacinės ir investicinės priemonės, susijusios su oro taršos mažinimu

Numatytos priemonės	Susijusi sritis ar sektorius	Priemonės tipas
„5.7.2. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, padidinti elektrifikuotų Lietuvos geležinkelių tinklą nuo 7,97 iki 25 proc. viso geležinkelių tinklo.“	Transportas	Investicinis
„5.7.3. Skatinant įgyvendinti darnaus judumo priemones, atnaujinti Darnaus judumo mieste planų (DJMP) gaires (nustatyti DJMP finansavimo principus ir parengti DJMP stebėsenos sistemą), parengti dviračių ir pėsčiųjų takų prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtros iki 2035 m. gaires.“
„6.2.8. Skatinti elektromobilių naudojimą ir plėtoti jų įkrovimo tinklą (iki 2024 m. pabaigos M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių, įrengta 12 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš jų 1 200 viešų ir pusiau viešų).“
„5.7.16. Parengti ir priimti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimo projektus bei tam reikalingas technines ir organizacines priemones elektroninei kelių naudotojo rinkliavos sistemai, pagrįstai principu „naudotojas / teršėjas moka“, 2023 m. įdiegti.“		Reguliacinis
„6.1.2. Siekiant tobulinti transporto priemonių keliamos taršos apmokestinimą, pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą – numatyti veiksmingesnį principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą.“		Reguliacinis
„5.8.1. Skatinti degalų iš AEI gamybą ir naudojimą – plėtoti elektromobilių įkrovimo tinklą ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūrą, siekiant užtikrinti, kad 2030 m. bendro galutinio transporto sektoriaus energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro AEI, siektų 15 proc.“	Transportas, Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI)	Investicinis
„6.2.11. Skatinti degalų iš AEI naudojimą, siekiant, kad 30 proc. viešojo keleivių vežimo kelių transporto priemonių, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, naudotų degalus iš AEI.“		Investicinis
„6.2.10. Parengti ir patvirtinti Darnaus judumo fondo nuostatus, kuriais būtų sudarytos teisinės prielaidos įsteigti fondą ir jo lėšomis iki 2030 m. finansuoti alternatyviųjų degalų bei juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūros plėtrą, siekiant, kad 2030 m. AEI dalis transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 15 proc.“		Reguliacinis
„6.1.1. Parengti ir patvirtinti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant papildyti mokesčio mokėtojų, teršiančių iš stacionariųjų taršos šaltinių, sąrašą asmenimis, eksploatuojančiais organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kurie pagal Aplinkos apsaugos įstatymą privalo būti įregistruoti.“	Pramonė	Reguliacinis
„6.1.15. Sustiprinti aplinkos apsaugos kriterijų naudojimo privalomumą viešuosiuose pirkimuose, įtvirtinti nuostatas, kad nuo 2023 m. prekės, paslaugos ir darbai įsigyjami tik žaliųjų pirkimų būdu, įdiegti konsultavimo, informacijos sklaidos ir bendradarbiavimo su rinka mechanizmus žaliųjų viešųjų pirkimų srityje (Vyriausybės nutarimas dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos, aplinkos ministro įsakymas).“	Žalieji pirkimai	Reguliacinis
„6.1.16. Išplėsti žaliųjų pirkimų vykdymą įgyvendinant nacionalines ir ES finansavimo programas (Vyriausybės nutarimas dėl 2021–2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programos, ministrų įsakymai dėl finansavimo programų).“	Žalieji pirkimai	Reguliacinis
„6.2.15. Skatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimą ir įgyvendinimą, teikiant valstybės paramą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams.“	Renovacija	Investicinis
„6.2.16. Parengti Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuriuo numatoma skatinti kvartalinės renovacijos iniciatyvas ir telkti investicijas projektams įgyvendinti.“	Renovacija	Reguliacinis
„6.2.6. Įgyvendinti finansavimo priemones netaršiems ir efektyvumą didinantiems šildymo sprendimams skatinti (jungtis prie CŠT sistemos, šilumos energijos gamybai naudoti elektros, saulės, geoterminę, aeroterminę, atliekinę šilumos energiją; skatinti šilumos siurblių, šilumos saugyklų naudojimą, žemos temperatūros tinklų plėtrą, pastatų šildymo sistemų modernizavimą; modernizuoti kietojo kuro katilus arba keisti AEI naudojančiomis šildymo sistemomis, atsižvelgiant į vietovės aplinkos oro užterštumo lygį).“	Energetika	Investicinis
„6.2.20. Atnaujinti centrinei valdžiai priklausančius viešuosius pastatus, diegiant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones.“
„6.3.2. Plėtoti elektros energijos iš AEI gamybą, kad 2025 m. būtų įrengta iki 1,2 GW galios vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių, ir skatinti energijos kaupimo įrenginių diegimą namų ūkiuose, įmonėse ir AEI bendrijose, užtikrinant efektyvų ir tikslinį elektros tinklo naudojimą bei naujų balansavimo sprendinių diegimą.“
„5.8.5. Įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių (200 MW) sistemą.“
„6.2.7. Priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymą, skatinantį ilgalaikį CŠT sistemų planavimą ir motyvacines priemones investicijoms, susijusioms su CŠT sistemų dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, šilumos vartojimo paklausos ir šilumos nuostolių mažinimu.“		Reguliacinis
„6.1.3. Nustatyti aplinkai žalingų akcizų lengvatų atsisakymo terminus, peržiūrėti akcizų taikymą energetikos produktams (įtraukti anglies dvideginio dedamąją į energetikos produktų apmokestinimą) ir nustatyti akcizą durpių briketams (pakeisti Akcizų įstatymą).ׅ“		Reguliacinis
„6.5.3. Plėsti gyvulininkystėje pažangias technologijas, mažinančias ŠESD emisijas, oro taršą, kvapus ir paviršinio vandens taršą, gerinančias dirvožemio struktūrą ir užtikrinančias gyvūnų gerovę bei sveikatą.“	Žemės ūkis	Investicinis
„6.5.7. Remti ekologinius ir kitus tvariai ūkininkaujančius ūkius, siekiant ženkliai padidinti žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama aplinkai draugiškais metodais, ir ūkių, dalyvaujančių agrarinės aplinkosaugos priemonėse, skaičių.“		Investicinis
„6.5.6. Parengti tręšimo planų rengimo metodiką, nustatyti privalomą tręšimo (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis) planų parengimą ir jų įgyvendinimo kontrolę, taip pat parengti ir pradėti įgyvendinti paskatų priemones, siekiant prisidėti prie tikslo sumažinti mineralinių trąšų naudojimą bent 5 proc. iki 2024 m., palyginti su 2020 m.“		Reguliacinis
„6.2.5. Siekiant mažinti aplinkos oro užterštumą urbanizuotose teritorijose, pakeisti reikiamus aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus – nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus oro užterštumo lygius ir (arba) kitas griežtesnes oro kokybės normas.“	Sveikata	Reguliacinis
„6.2.12. Parengti teisės aktų pakeitimus, suteiksiančius savivaldybėms teisę rengti kokybinius savivaldybių vystymosi planus, kuriuose būtų nustatytos tvarių miestų vystymosi gairės dėl gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, želdynų gausinimo, darnaus judumo, atsakingo ir tvaraus vartojimo skatinimo, atliekų, oro, vandens, garso taršos ir poveikio klimato kaitai mažinimo.“	Savivalda	Reguliacinis
„6.6.8. Siekiant didinti duomenų apie aplinkos būklę patikimumą ir prieinamumą, sudaryti teisines ir finansines prielaidas informacijos apie aplinką sistemos plėtrai, modernizavimui, skaitmenizavimui, duomenų atvėrimui ir jų gavimui realiu laiku, didelį dėmesį skiriant visų lygių (valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų) ir sričių (biologinės įvairovės, oro, vandens, ekosistemų ir kt.) aplinkos monitoringui bei gaunamų duomenų ekspertiniam vertinimui (priežasčių ir pasekmių analizei).“	Informavimas, viešinimas	Reguliacinis

(Šaltinis: 18-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo planas)

7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Bendrasis planas), 45 punkte nustatyti oro taršos mažinimo prioritetai yra besąlyginis principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas ir oro kokybės gerinimo priemonių labiausiai užterštose teritorijose, ypač didžiuosiuose miestuose ir intensyvaus eismo greitkeliuose, įgyvendinimas. Bendrojo plano 30 punkte įvardinti aplinkos kokybės apsaugos tikslai ir uždaviniai, kurie turėtų prisidėti prie kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros palaikymo. Tarp šių tikslų išskirtini prisidėsiantys prie aplinkos oro kokybės gerinimo, pavyzdžiui, energetikos ir žemės ūkio ekologizavimas, transporto priemonių keliamos taršos mažinimas. Bendrojo plano 34 punkte nurodyta, kad šalyje, siekiant mažinti oro taršą iš stacionariųjų šaltinių, automobilių ir geležinkelių transporto, būtina įgyvendinti kompleksinę planavimo, reglamentavimo ir inžinerinių technologinių priemonių sistemą, skirtą oro taršai mažinti. Svarbiausiu transporto infrastruktūros raidos prioritetu laikoma automobilių transporto plėtra, taip pat numatytas automobilių kelių modernizavimas, važiavimo per miestus sąlygų gerinimas. Elektros energetikos srityje numatoma naujų energijos rūšių ir gamybos šaltinių paieška ir diegimas. Šilumos energetika yra viena iš reikšmingiausių oro taršos mažinimo sričių, todėl svarbu nustatyti šilumos energetikos prioritetus. Bendrojo plano 38 punkte numatyta parengti detalią šilumos energetikos infrastruktūros plėtros strategiją ir programą įvertinant kiekvienos savivaldybės situaciją, modernizuoti centrinio šilumos tiekimo sistemas, jas plačiau pritaikant elektros energijos gamybai, sudarant galimybę vartotojui tiksliai žinoti tiekiamos šilumos kiekį ir jį reguliuoti. Bendrasis planas nustato pramonės prioritetus, susijusius su oro taršos mažinimu ir kokybės gerinimu, t. y. racionalų turimų išteklių naudojimą, harmoningą teritorinį pramonės ir verslo plėtros derinimą. Siekiant proporcingiau išdėstyti pramonės objektus ‒ stacionarius taršos šaltinius skirtingose šalies teritorijos vietose, Bendrajame plane rekomenduojama išdėstyti pramonės objektus šiaurės rytų ir pietvakarių zonose. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis planas galioja iki 2020 m., rengiamas naujas planas, kuriame pasiūlyti sprendimai galios iki 2030 m., o vizija – net iki 2050 m. Siekiama, kad Bendrasis planas taptų pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu.

7¹. Nuo 2021 m. spalio 7 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – 2021 Bendrasis planas), pakeičiantis Bendrąjį planą. 2021 Bendrajame plane nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai siekiant darnaus teritorijų vystymo; jame pasiūlyti sprendiniai numatyti 10-iai metų, o pasiūlyta vizija (koncepcija) numatyta 30-iai metų. 2021 Bendrojo plano sprendiniai suformuoti siekiant užtikrinti būtinus sisteminius pokyčius skirtus aplinkos ir klimato kaitos iššūkiams įveikti šalies viduje; atsakingai vartoti, naudoti išteklius, saugoti, įveiklinti gamtos ir paveldo vertybes, nuolat gerinti visuomenės gyvenimo kokybę diegiant elgesio visuomenėje modelius, atkakliai siekiant palaipsninio perėjimo prie žiedinės ekonomikos, prisitaikant prie klimato kaitos ir didinant atsparumą globaliems iššūkiams; kt. 2021 Bendrojo plano 12 punkte nustatyti veiklų prioritetai susiję ir su oro taršos valdymu bei mažinimu: tvari, bioekonomikos principais paremta veikla žemės ūkio sektoriuje; vietinės elektros energijos gamyba, ypač naudojant atsinaujinančius išteklius; perėjimas prie kompaktiško miesto ir žiedinės ekonomikos modelio (procesų ar produktų, ar paslaugų poveikio aplinkai mažinimas); atliekų rūšiavimo sistemos plėtra (efektyvinimas), atliekų perdirbimo ir antrinių žaliavų panaudojimo technologijų vystymas; susisiekimo sistemos junglumas ir aukštas gyventojų mobilumas pirmenybę teikiant geležinkelių transportui; priemonės, mažinančios neigiamą transporto poveikį aplinkai ir klimatui; tausojantis išteklių naudojimas atitinkamai tobulinant, stiprinant ir atnaujinant reguliacinius mechanizmus; naudojimas; kt. 2021 Bendrajame plane numatyti kompaktiško miesto vystymo principai, prisidėsiantys prie aplinkos oro kokybės gerinimo: efektyvus mobilumas ir optimali susisiekimo infrastruktūra (skatinti vaikščioti, naudoti bevariklio transporto priemones ir didinti pasirinkimo galimybes, pritaikyti šiems judėjimo būdams susisiekimo infrastruktūros vystymą, užtikrinti kokybiškas ir saugias viešojo transporto paslaugas. Miesto plėtrą koncentruoti į reikšmingus viešojo transporto srautų multimodalinius taškus. Skatinti daugiarūšiškumą, didinti daugiarūšio transporto pasirinkimo galimybes, vystyti bevariklio transporto ir dalijimosi sprendinių infrastruktūrą. Vyriausybei bendradarbiaujant su savivaldybėmis diegti išmaniąsias technologijas (integruotas visų viešojo transporto rūšių elektroninis bilietas, elektra varomas viešasis transportas); miestų viešosios ir žaliosios erdvės (skatinti saugias, įtraukias, prieinamas žaliąsias ir kokybiškas viešąsias erdves kaip socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnius, darniai panaudoti jų potencialą. Stiprinti ir intensyvinti visų urbanistinių centrų ekologines struktūras, projektuoti ekosistemų paslaugas, stiprinti ir kurti žaliuosius koridorius ir žaliąsias jungtis. Vystant urbanizuotas teritorijas užtikrinti atvirų viešųjų erdvių pasiekiamumą pėsčiomis per 10 min.). 2021 Bendrajame plane taip pat nurodoma teikti prioritetus šiems sprendimams: vystant statybas naudoti aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas, prioritetą teikiant netoliese gaminamai produkcijai, taip užtikrinti transportavimo atstumo, išmetamų į orą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir kitų teršalų mažinimą bei gamtos apsaugą; urbanistinės aglomeracijos teritorijas planuoti kompleksiškai ir integraliai stiprinant darnius transporto ir judumo, technologijų inžinerinius tinklus ir infrastruktūrą; vystyti ir diegti intelektines transporto sistemas (toliau – ITS) ir kitus inovatyvius eismo valdymo sprendinius užtikrinant minimalų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; siekti spartesnio perėjimo prie darnaus judumo, visuotinio oro taršos mažinimo ir ekologinio sąmoningumo, didinti alternatyvių degalų ir elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su bendruoju energijos suvartojimu, transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų; didinti efektyvios logistikos galimybes tinkamai išnaudojant daugiarūšės ir įvairiarūšės krovinių logistikos teikiamas naudas; įvertinus ES žaliojo kurso prioritetus ir siekiant maksimalaus efektyvumo bei aplinkos taršos mažinimo, gabenant krovinius vidutiniais ir ilgais atstumais (150–300 km ir daugiau) prioritetą teikti geležinkelių ir vandens transportui ir tik galutinius taškus pasiekti mažiausiai efektyviu automobilių kelių transportu; užtikrinti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą ne rečiau kaip kas 40–50 km šalia pagrindinių tarptautinių transporto koridorių; sumažinti valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ilgį iki 20 proc. nuo viso bendro valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgio; elektrifikuoti intensyviausiai eksploatuojamas geležinkelio linijas, kad elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis būtų ne mažesnis kaip 35 proc., palyginti su bendru geležinkelio kelių ilgiu; plėtoti bevariklio transporto infrastruktūrą regioninio, nacionalinio ir tarptautinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiančių centrų priemiestinėse jungtyse, urbanizuotose teritorijose ir jų periferijose; miestuose siekti darnios kelionių struktūros vystymo, kai sudėtinės susisiekimo sistemos dalys prioritetizuojamos (kelionės pėsčiomis, bevariklėmis transporto priemonėmis ir kitais mikromobilumo sprendimais, viešuoju transportu, dalijimosi transporto priemonėmis, privačiu automobiliu); ubanizuotose teritorijose skatinti vaikščioti ir rinktis bevariklį transportą ir kitas mikromobilumo priemonių pasirinkimą, taip pat vystyti šiems judėjimo būdams pritaikytą kokybišką infrastruktūrą mažinant priklausomybę nuo privačių automobilių; skatinti daugiarūšiškumą (užtikrinti daugiarūšio transporto pasirinkimo galimybes, bevariklio transporto ir dalijimosi sprendinių infrastruktūros geresnį junglumą su esamais ir naujais viešojo transporto terminalais, stotimis, stotelėmis); diegti viešojo ir bevariklio transporto integralumą užtikrinant galimybę rinktis kombinuotas keliones arba keliavimą viešuoju transportu pervežant ir bevarikles transporto priemones; miestuose ir priemiesčiuose vystyti alternatyvaus kuro papildymo stotelių tinklą, teikti prioritetą alternatyvų kurą naudojančioms transporto priemonėms ir taip mažinti iškastinio kuro naudojimą; metropoliniuose centruose vietoje taršių automobilių prioritetą teikti mažiau taršių automobilių patekimui į centrines ir senamiesčių miestų dalis; visuose ūkio sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kiti sektoriai) plėtrą vykdyti siekiant inovatyvumo, atsparumo klimato kaitos pokyčiams, taikant žiedinės ekonomikos principus; skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamybai, alternatyvių degalų naudojimą ir elektrifikaciją transporto sektoriuje, diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones; skatinti pastatų modernizavimą, prioritetą teikiant daugiabučiams namams, savivaldybių ir valstybės institucijų viešiesiems pastatams ir individualiems namams didinant energijos vartojimo efektyvumą ir (ar) diegiant AEI energijos gamybai; diegti inovatyvias technologijas energetikos sektoriuje prioritetą teikiant prie aplinką tausojančios energijos gamybos ir aplinką tausojančio vartojimo plėtros prisidedančioms technologijoms; šilumos sektoriuje skatinti AEI plėtrą, didžiausią dėmesį skiriant šių išteklių naudojimui CŠT gamybai ir šilumos gamybai namų ūkiuose; intensyviai urbanizuojamose teritorijose apsirūpinimui šiluma prioritetą teikti CŠT būdui; didinti CŠT gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; skatinti individualiai šildomų pastatų perėjimą prie netaršių ir mažo ŠESD kiekio technologijų, prioritetą teikiant namų ūkiams; skatinti naujų energijos gamybos technologijų iš geoterminių išteklių kūrimą ir jų integravimą į energetikos sistemą; stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų kokybės blogėjimą, kur įmanoma jas atkurti (bendradarbiauti su ūkininkais siekiant padėti jiems pereiti prie visiškai tvaraus, inovatyvaus, neigiamo poveikio aplinkai nekeliančio ūkininkavimo ir skatinti juos tai daryti siekiant pagerinti žemės ūkio ekosistemų būklę, atsparumą klimato kaitai, rizikai aplinkai ir socialiniams bei ekonominiams sukrėtimams; tobulinti bendrą žemės ūkio politiką skatinant taikyti ekologines sistemas ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas); diegti naujas inovatyvias technologijas ūkiuose (gyvūnų laikymas ir kokybiška mityba, pašarų gamybos ir panaudojimo proceso optimizavimas, mėšlo tvarkymo sistemų tobulinimas, aplinkosaugos priemonių taikymas ir kt.); mažinti ŠESD emisijas taikant inovatyvias gyvulininkystės technologijas visoje gamybos grandinėje, teikti finansines paskatas ūkiams, užtikrinantiems prielaidas tvariam dirvožemio naudojimui bei jo praturtinimu organine medžiaga, tinklo kūrimui ir plėtrai; labiau pritaikyti mokslo inovacijas žemės ūkyje švelninant klimato kaitos poveikį; tausiai naudoti žemės ūkio išteklius, puoselėti agrarinę aplinkosaugą, pasiekti proveržį ekologinio ūkininkavimo srityje, ekologiniu požiūriu jautriose vietovėse formuoti gamtinių teritorijų intarpus; reglamentuoti leistinų naudoti trąšų ir chemikalų normas; skatinti mažiau naudoti mineralines ir organines trąšas; siekiant sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį, skatinti SGD varomų laivų krovą Klaipėdos uoste ir taip prisidėti prie ŠESD ir kitų į aplinką išmetamų teršalų kiekio mažinimo; siekiant sumažinti iš laivų išmetamų teršalų kiekį ir triukšmo lygį uoste, įrengti elektros energijos tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūrą; vystant uosto plėtrą pirmiausia įgyvendinti poveikio aplinkai mažinimo ir ekologinio kompensavimo priemones; kt.

8. Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos strategija), 6.3 papunktyje aplinkos oro taršos mažinimo aspektai pabrėžiami planuojant sumaniosios ekonomikos kūrimą. Pažangos strategijoje nurodoma, kad aplinka yra „pridėtinės vertės, stabilumo ir ilgalaikės pažangos kūrimo visose ūkio šakose pagrindas“. Būtina plėtoti tokias technologijas, kurios kuo mažiau kenktų aplinkai ir užtikrintų darnų, išteklius tausojantį augimą. Pažangos strategijoje dėmesys kreipiamas į energetikos sektorių, nurodant, kad būtina energetinė nepriklausomybė ir nuoseklus aplinką tausojančių išteklių naudojimas. Tam, kad būtų saugoma aplinka, šalyje turėtų vyrauti socialiai atsakingas verslas, o ekonomikos plėtra turėtų būti pagrįsta darniu išteklių naudojimu. Esminės pokyčių iniciatyvos šiuo atveju yra ugdyti aplinkai palankią verslo kultūrą ir skatinti žaliosios ekonomikos vystymąsi, atliekant ne tik žaliuosius, bet ir darniuosius viešuosius pirkimus; didinti paskatas verslui investuoti į žaliąsias technologijas, prekes ir paslaugas; diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose.

9. Aplinkos oro taršos mažinimo aspektai visų pirma aptariami nacionalinėse vystymosi ar plėtros strategijose, apimančiose įvairių sektorių darnią, tarpusavyje susijusią raidą vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), numato ilgalaikį tikslą „užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir ŠESD daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos“. Vienas iš šios strategijos ilgalaikių uždavinių yra užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai, o vienas iš trumpalaikių uždavinių – užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytų aplinkos oro kokybės normų. Siekiant minėtojo ilgalaikio tikslo yra numatytos priemonės, įgyvendintinos iki 2020 m. (dalis ilgalaikių strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių, žinoma, bus aktualios ir po 2020-ųjų):

9.1. Rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus;

9.2. Nustatytais terminais atnaujinti Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti, veiksmingai juos įgyvendinti;

9.3. Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą;

9.4. Plėtoti visuomeninį (viešąjį) transportą.

10. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatyti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, kryptys bei priemonės.

3 lentelė. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatyti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, kryptys bei priemonės

Tikslai (ilgalaikiai ir trumpalaikiai)	Tikslai, uždaviniai, kryptys	Priemonės
Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir ŠESD daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos	Užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą teršalų ir ŠESD sukuriamo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vienetui sumažėtų perpus ir neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų	Užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavimai
		Organizuoti ir koordinuoti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos įgyvendinimą
		Ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse
		Nustatyti ES oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimą užtikrinančius nacionalinius strateginius ūkio sektorių vystymo tikslus, atitinkančius sieros dioksido (toliau – SO₂), azoto oksidų (toliau – NO_x), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ), NH₃ ir smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD_2,5) 2020 metų nacionalinius emisijos limitus
		Parengti Nacionalinę į atmosferą išmetamo teršalų kiekio valdymo (ribojimo) iki 2020 metų programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą
	Užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai	Rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus
		Nustatytaisiais terminais atnaujinti Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo lygiui mažinti ir veiksmingai juos įgyvendinti
		Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą
		Plėtoti visuomeninį (viešąjį) transportą
Trumpalaikiai tikslai – pasiekti, kad vystantis pramonės, energetikos ir transporto sektoriams iki 2010 metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekis nedidėtų, palyginti su 2001–2005 metais, tinkamai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, privačias lėšas ir ES paramą	Užtikrinti, kad būtų įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimai didelėse deginimo įmonėse	Užtikrinti, kad bendrasis SO₂ ir NO_x kiekis, išmetamas 2009–2010 metais gaminant elektros energiją, neviršytų Lietuvos stojimo į ES sutartyje nustatytų normatyvų
	Užtikrinti, kad į atmosferą išmetamas SO₂, NO_x, NMLOJ ir NH₃kiekis neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų	Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus – nustatyti savivaldybių atsakomybę už aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymą ir įgyvendinimą
		Nustatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus
	Užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytųjų aplinkos oro kokybės normų	Sukurti transporto priemonių keliamos taršos reguliavimo sistemą, laikantis atsakomybės („teršėjas moka“) principo
Ilgalaikiai tikslai – sukurti socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią komunalinių, gamybos ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų energijos išteklių naudojimą, informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais	Veiksmingai naudoti atliekų energetinius išteklius
Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyviųjų degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių vežimui	Padidinti transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį veiksmingumą ir pasiekti, kad degalų sąnaudos ir į orą išmetamų teršalų ir ŠESD kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis	Gerinti kelių infrastruktūrą, nutiesti pagrindinius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, numatytus miestų aplinkkelius
		Teikti prioritetą valstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriais naudojasi viešasis maršrutinis transportas, asfaltavimui
		Didžiuosiuose miestuose diegti modernias koordinuoto automatinio eismo valdymo sistemas, reaguojančias į eismo pokyčius
		Įgyvendinti švietimo priemones, kurios skatintų transporto priemonių savininkus teikti pirmenybę mažiau degalų naudojančioms ir ne tokioms taršioms, taip pat mažesnį triukšmą keliančioms kelių transporto priemonėms
	Plėtoti aplinką mažiau teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių ir jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir intermodalines (įvairiarūšes) transporto sistemas	Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad krovinių vežimas geležinkeliu ir jūrų transportu būtų ekonomiškai racionalesnis ir nuolat didėtų, dėl to mažėtų oro tarša, taip pat plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir taip didinti galimybes naudoti ekologiškai švaresnį vandens transportą
		Skatinti logistikos centrų infrastruktūros plėtrą ir siekti, kad būtų vis plačiau naudojamos daugiarūšio transporto sistemos, maksimaliai naudojant visų rūšių transporto potencialą
		Plėsti vandens kelių tinklą ir reikalingą vandens turizmui viešąją infrastruktūrą
		Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą miestuose, gyvenvietėse, užmiesčio ir valstybinės reikšmės keliuose
		Mažinti Lietuvos transporto sistemos, ypač geležinkelių, atskirtį – įgyvendinti ir plėtoti projektą „Rail Baltica“
		Atlikus ekonominį vertinimą, apsispręsti dėl giliavandenio jūrų uosto statybos
	Integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į nacionalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo procesus	Atsižvelgiant į kasmetines galimybes, parengti ir įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo planus, taip gerinti eismo sąlygas ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai
	Didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą	Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti eismo saugą kelių transporte, diegti efektyvesnes kontrolės sistemas
Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas, skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi, geriau organizuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą, mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų	Sumažinti tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis	Įdiegti miestų transporto reguliavimo sistemas, sureguliuoti transporto srautus miestuose taip, kad jo būtų mažiau miestų centruose, sumažėtų transporto spūstys, oro tarša ir triukšmas
	Plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms	Plačiau taikyti ekonomines ir administracines priemones, ribojančias kelių transporto priemonių keliamą oro taršą ir triukšmą
Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai technologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę	Padidinti gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį	Remti pramonės įmonėse ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą didinančių priemonių taikymo iniciatyvą
	Užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą	Skatinti keisti gamybai naudojamas pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagas mažiau pavojingomis medžiagomis, o išsenkančius išteklius – atsinaujinančiais ištekliais
Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai, padidinti vietinių atsikuriančiųjų ir antrinių žaliavų perdirbimą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones	Pasiekti, kad teršalų išmetimas į orą augtų ne mažiau kaip du kartus lėčiau nei gamyba	Nustatytąja tvarka ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuoti pramonės ir energetikos įmonių oro taršos mažinimo ir monitoringo sistemų diegimo projektus
	Kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonėse taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos sistemas, ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą, darnaus pramonės vystymosi ataskaitas)	Platinti informacinę ir metodinę medžiagą apie darnaus pramonės vystymosi priemones ir jų taikymą
	Sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus	Remti sertifikuotų aplinkos vadybos sistemų (ISO 14001 ir EMAS) diegimą pramonės įmonėse
	Didinti antrinių žaliavų perdirbimą	Remti privataus kapitalo investicijų į vietinių antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo pajėgumų kūrimą iniciatyvą
Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrąją ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, išplėsti atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimą	Didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose	Koordinuoti CŠT sistemų modernizavimą ir plėtrą, šilumos tiekimo tinklų renovavimą – sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos suvartojimą
		Organizuoti elektros energijos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą (transformatorių pastočių modernizavimą, iš dalies – elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų renovavimą) – sudaryti sąlygas prisijungti naujiems elektros energijos gamintojams
	Sumažinti teršalų ir išmetamų ŠESD kiekį pagamintos energijos vienetui	Koordinuoti ES saugumo reikalavimus atitinkančios naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą
Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir privačias lėšas	Didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą	Parengti ir Vyriausybei pateikti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2011–2015 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą
	Didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą	Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5 procento, palyginti su 2007 metais
Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiesiems ir vidutiniams), ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkiųjų ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius atitinkančiais maisto produktais	Mažinti NH₃ patekimą į aplinką	Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones, mažinančias NH₃ patekimą į aplinką
Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas viešąsias paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą	Padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą	Parengti „pasyvaus energijos vartojimui“ – maksimaliai taupančio energiją pastato normatyvų bazę ir įgyvendinti demonstracinį projektą
Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą	Užtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus	Teikti ir administruoti valstybės paramą namų modernizavimo projektams parengti ir įgyvendinti

(Šaltinis: Nacionalinė darnaus vystymosi strategija)

11. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (toliau – Valstybės ilgalaikės raidos strategija), išvardinti siekiai energetikos srityje – skatinti energijos naudojimo veiksmingumą bei AEI naudojimą, daugiau dėmesio kreipiama į taršos iš didelių deginimo (energetikos) įrenginių mažinimo poreikį. Kitas svarbus aspektas – transporto neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai bei būtinybė jį mažinti. Be šių tikslų, šioje strategijoje nurodytas siekis mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksnio kitimui, rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesui. Pabrėžtina, kad strategija yra galiojanti, bet joje numatytos priemonės iki 2015 m., todėl čia detaliau neanalizuojamos.

12. Kaip nurodoma 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau – 2014–2020 metų nacionalinė pažangos programa), vienas iš svarbiausių oro taršą sukeliančių šaltinių šalyje yra spūstys, todėl programoje nustatytas uždavinys – plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą, modernizuojant miesto (ypač viešojo transporto), sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūrą. Kitas reikšmingas taršos šaltinis yra namų ūkio sektoriaus šilumos gamybos įrenginiai ir jų priežiūra, naudojamos kuro rūšys. Šioje programoje taip pat nurodoma, kad turi būti siekiama mažinti oro taršą užtikrinant darnų energijos išteklių naudojimą ir tobulinant oro kokybės valdymo sistemas (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. 2014–2020 metų nacionalinėje pažangos programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Priemonės	Vertinimo kriterijai	Siekiama kriterijaus reikšmė
Sukurti tvarią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą	Plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą	plėtoti ir modernizuoti miestų gatvių tinklą ir mažinti grūsčių	Kasmetinis keleivių vežimas visų rūšių transportu	430 mln. keleivių
		diegti ir plėtoti aplinkosaugos priemones, mažinti anglies dioksido (CO₂) kiekį	Kasmetinis krovinių vežimas visų rūšių transportu	140 mln. tonų
		plėtoti pėsčiųjų ir dviračių transporto infrastruktūrą	Žuvusiųjų keliuose skaičius	150 skaičius per metus
	Plėtoti energetikos infrastruktūrą	plėtoti ir atnaujinti (modernizuoti) šilumos perdavimo tinklus	Herfindahlio ir Hirschmano energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje	2 800
	Plėtoti energetikos infrastruktūrą		Herfindahlio ir Hirschmano energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje	5 000
Skatinti darnų išteklių naudojimą, užtikrinti ekosistemų stabilumą	Tausoti gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį	aplinkos kokybės, teritorijų planavimo ir urbanistinės plėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrolės sistemos stiprinimas	Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis	60 proc.
			Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu)	34,2 proc.
			Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis	30 proc.
	Užtikrinti darnų energijos išteklių naudojimą	skatinti AEI gamybą ir naudojimą;	AEI dalis galutiniame energijos balanse	23 (2020 m.) proc.
		remti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų sektoriuose;	Galutinės energijos kiekio suvartojimas	4,28 mln. tne
		kurti ir diegti modernias energiją ir kitus gamtos išteklius tausojančias technologijas ir procesų valdymo sistemas;	Energijos suvartojimo intensyvumas	230 (2020 m.) kg naftos ekvivalento 1 000 eurų
		didinti energijos išteklių naudojimo efektyvumą energijos gamybos ir naudojimo srityse;
		plėtoti elektra ir kitais alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą ir skatinti intermodalumą.
	Tobulinti vandentvarkos, atliekų ir oro kokybės valdymo sistemas	paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo ir gatvių valymo sistemų plėtra ir renovacija	Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas	89 proc.
		vandentvarkos, atliekų ir aplinkos oro kokybės valdymo tobulinimas	Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas	85 proc.
			Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis	35 proc.
			Gamybos atliekų kiekis BVP vienetui	108 tonos / mln. eurų
Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą (horizontalus)	Modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones	didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą savivaldybių valdomoje viešojoje infrastruktūroje
Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą (horizontalus)		gerinti aplinkos kokybę (mažinti aplinkos taršą, išvalyti ir tvarkyti užterštas teritorijas ir vykdyti taršos prevenciją)
Užtikrinti sveikatai palankią aplinką (horizontalus)	Kurti sveikatai palankią gyvenamąją, darbo ir mokymosi aplinką	įgyvendinti priemones, užtikrinančias vandens, oro ir dirvožemio kokybę, mažinančias triukšmo ir kitų aplinkos veiksnių neigiamą įtaką gyventojams

(Šaltinis: 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa)

13. 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis pažangos planas), nustatytas 6-asis strateginis tikslas – užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui. Siekiant šio strateginio tikslo, numatoma įgyvendinti pažangos uždavinius, prisidėsiančius ir prie oro taršos mažinimo: didinti energijos iš AEI dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą (6.1 uždavinys); plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose (6.2 uždavinys); užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje (6.3 uždavinys); didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš AEI juose naudojimą (6.5 uždavinys); stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę (6.11 uždavinys). Oro taršos mažinimo ir kokybės gerinimo požiūriu aktualūs keletas bendrųjų poveikio rodiklių: 1) išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: SO₂–59 proc. (2025 m.), –60 proc. (2030 m.); NO_x –49,5 proc. (2025 m.), –51 proc. (2030 m.); NMLOJ –39,5 proc. (2025 m.), –47 proc. (2030 m.); NH₃–10 proc. (2025 m., 2030 m.); KD_2,5 –41 proc. (2025 m.), –45 (2030 m.); 2) miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis – 11,1 proc. (2020 m.), 30 proc. (2025 m.), 40 proc. (2030 m.); 3) priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD_2,5 poveikiui, mirusiųjų skaičius per metus – 196 (2025 m.), 100 (2030 m.). Prie 6-ojo tikslo atskirų uždavinių nustatyti su oro taršos mažinimu susiję poveikio rodikliai atskiriems ūkio sektoriams (žr. 4¹ lentelę). Taip pat aktualus Nacionalinio pažangos plano 1-asis strateginis tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Siekiant šio strateginio tikslo numatoma perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos (1.4 uždavinys). Oro taršos mažinimo požiūriu šiam uždaviniui nustatyti aktualūs poveikio rodikliai pramonės sektoriuje: dėl išmetamų NMLOJ ir SO₂ kiekių (žr. 4¹lentelę).

4¹ lentelė. Nacionaliniame pažangos plane nustatyti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, poveikio rodikliai ir jų reikšmės

Uždavinys	Poveikio rodiklis ir jo reikšmė
6.1 uždavinys. Didinti energijos iš AEI dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą.	6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamo NO_x kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –49,5 proc. (2025 m.); –51 proc. (2030 m.)
6.2 uždavinys. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose.	6.2.2. Dėl žemės ūkio veiklos išmetamo NH₃ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –10 proc. (2025 m., 2030 m.)
6.3 uždavinys. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje.	6.3.1. Energetikos sektoriuje išmetamo SO₂ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –59 proc. (2025 m. ); –60 proc. (2030 m.)
	6.3.2. Energetikos sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –39,5 proc. (2025 m.); –47 proc. (2030 m.)
6.5 uždavinys. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš AEI juose naudojimą.	6.5.2. Namų ūkių išmetamo KD_2,5 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –43 proc. (2025 m.); –45 proc. (2030 m.)
1.4 uždavinys. Perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos.	1.4.5. Pramonės sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –39,5 proc. (2025 m.); –47 proc. (2030 m.)
	1.4.6. Pramonės sektoriuje išmetamo SO₂ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: –59 proc. (2025 m.); –60 proc. (2030 m.)

(Šaltinis: Nacionalinis pažangos planas)

Siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius rengiamos nacionalinės plėtros programos, kuriose nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės. Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai:

13.1. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2021–2030 m. energetikos plėtros programa), siekiama įgyvendinti priemones, padėsiančias ne tik didinti bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje, bet ir didinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš AEI juose naudojimą, energetinį efektyvumą įmonėse (žr. 4² lentelę).

4² lentelė. 2021–2030 m. energetikos plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai

NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai

Pažangos priemonė

Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės

6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje.

6.3.1. Energetikos sektoriuje išmetamo SO₂ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, procentai: 2019 m. –58,1, 2025 m. –59, 2030 m. –60;

6.3.2. Energetikos sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, procentai:

2019 m. –8,7, 2025 m. –39,5, 2030 m. –47;

6.3.3. Elektros energijos iš AEI dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, procentai: 2019 m. – 18,79, 2025 m. – 38, 2030 m. – 50;

6.3.4. AEI dalis nuo galutinio energijos suvartojimo šildymui ir aušinimui, procentai: 2019 m. – 47,38, 2025 m. – 55, 2030 m. – 67;

6.3.6. Iš AEI pasigamintą elektros energiją savo reikmėms vartojančių asmenų skaičius, vienetai: 2019 m. – 3 395, 2025 m. – 40 000, 2030 m. – 500 000.

Didinti AEI dalį, užtikrinant atsinaujinančiųjų išteklių integraciją į elektros tinklus (03-001-06-03-02).

Įrengti 200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą (03-001-06-03-01).

Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje (03-001-06-03-03).

Įgyvendinti CŠT, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones (03-001-06-03-04).

Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse (03-001-06-05-01).

Sukurti tinkamas sąlygas mažas pajamas gaunantiems ir energijos nepriteklių patiriantiems gyventojams pasinaudoti valstybės paskatų ir paramos sistema atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo srityje, taip pat valstybės parama, skirta techninėms galimybėms pasirinkti alternatyvius (pigesnius) energijos išteklius užtikrinti (03-001-02-04-01).

AEI dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, procentai: 18,79 – 2019 m.; 50 – 2030 m.

Įrengtų naujų elektros energijos kaupimo įrenginių galia, MW: 0 – 2020 m.; 200 – 2030 m.

AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai: 4,04 – 2019 m.; 2030 m. – 15.

Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis, MWh per metus: 2 266 600 – 2019 m.; 2 242 002 – 2029 m.

Metinis pirminės energijos suvartojimas, MWh per metus: 3 395 635 – 2019 m.; 1 280 204 – 2029 m.

Energetinį skurdą patiriantys namų ūkiai, pasinaudoję valstybės paskatų ir paramos sistema atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo srityje, vienetai: 0 – 2021 m.; 200 000 – 2030 m.

Vartotojų namų ūkių, patiriančių energetinį skurdą ir prijungtų prie vietinių suskystintų naftos dujų tinklų ar naudojančių suskystintų naftos dujų balionus, skaičius, vienetai: 12 000 – 2020 m.; 5 950 – 2030 m.

6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš AEI juose naudojimą.

6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis, GWh: 2020 m. – 0, 2025 m. – 3 936, 2030 m. – 10 500;

6.5.2. Namų ūkių išmetamo KD_2,5kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, procentai: 2019 m. –41,7, 2025 m. –43, 2030 m. –45.

Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse (03-001-06-05-01).

Metinis pirminės energijos suvartojimas, MWh per metus: 3 395 635 – 2019 m.; 1 280 204 – 2029 m.

(Šaltinis: 2021–2030 m. energetikos plėtros programa)

13.2. 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 66 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa), siekiama įgyvendinti sveikatos tausojimą ir stiprinimą skatinančias priemones, keičiant žmonių gyvenimo būdą, rizikingą elgseną, ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą, užtikrinant būtinųjų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms, mažinant sveikatos netolygumus tarp regionų, taip sudarant prielaidas tvaresnei visuomenės sveikatos sistemai, gebančiai lanksčiai reaguoti į atsirandančius demografinius, socialinius, ekonominius pokyčius ar grėsmes sveikatai. Įgyvendinamos pažangos priemonės sudarys prielaidas pailginti vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę, sumažinti prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą, sumažins naštą, tenkančią visai sveikatos priežiūros sistemai (žr. 4³ lentelę).

4³ lentelė. 2022–2030 metų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai	NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai	Pažangos priemonė	Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą.	2.10.1. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas, mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų: 2018 m. – 293; 2025 m. – 220; 2030 m. – 160.	Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą (11-001-02-10-01).	Potencialiai prarastų gyvenimo metų skaičius 100 tūkst. 0–69 metų amžiaus gyventojų: 8 024 – 2019 m.; 5 524 – 2030 m. Asmenų, pakeitusių gyvensenos įpročius dėl sveikatos, skaičiuojant 1 000 gyventojų, skaičius: 302 – 2018 m.; 470 – 2030 m.

NPP uždaviniai

NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai

Pažangos priemonė

Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės

2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą.

2.10.1. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas, mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų: 2018 m. – 293; 2025 m. – 220; 2030 m. – 160.

Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą (11-001-02-10-01).

Potencialiai prarastų gyvenimo metų skaičius 100 tūkst. 0–69 metų amžiaus gyventojų: 8 024 – 2019 m.; 5 524 – 2030 m.

Asmenų, pakeitusių gyvensenos įpročius dėl sveikatos, skaičiuojant 1 000 gyventojų, skaičius: 302 – 2018 m.; 470 – 2030 m.

(Šaltinis: 2022–2030 metų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa)

13.3. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 148 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programa), siekiama įgyvendinti priemones, padėsiančias ne tik pritaikyti aplinkos, klimato kaitos ir kitus valdymo įsipareigojimus bei inovatyvias, tausias technologijas žemės ūkio ir miškininkystės veikloje, bet taip pat nustatyti ir įdiegti į gamybą tvarios žemės ūkio gamybos ir perdirbimo principus, didinti produkcijos pridėtinę vertę remiant ekologiškų, sveikatai palankių ir kokybiškų maisto produktų gamybą bei vartojimą (žr. 4⁴ lentelę).

4⁴ lentelė. 2022–2030 metų žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai

NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai

Pažangos priemonė

Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės

6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose.

6.2.2. Dėl žemės ūkio veiklos išmetamo NH₃ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: 2019 m. –4,8 proc.; 2025 m. –10 proc.; 2030 m. –10 proc.

6.2.6. Sutaupytas žemės ūkio sektoriuje energijos kiekis: 2020 m. – 0 GWh; 2025 m. – 272,8 GWh; 2030 m. – 545,6 GWh.

6.2.7. Naudojamų ekologinio žemės ūkio naudmenų dalis nuo žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamų žemės ūkio naudmenų: 2019 m. – 8,1 proc.; 2025 m. – 12 proc.; 2030 m. – 16,2 proc.

Pritaikyti aplinkos, klimato kaitos ir kitus valdymo įsipareigojimus bei inovatyvias, tausias technologijas žemės ūkio ir miškininkystės veikloje (15-001-06-02-01)

Žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti

išmetamo NH₃ kiekį, dalis nuo visų naudojamų žemės ūkio naudmenų:

3,6 proc. – 2021 m.; 8 proc. – 2030 m.

Beakcizio kuro normų kiekio mažinimas,

palyginti su 2021 m. sunaudojamu (300 mln. l):

0 proc. – 2021 m.; 20 proc. – 2030 m.

Mineralinių trąšų naudojimo pokytis (sumažėjimas), palyginti su 2021 m.:

0 proc. – 2021 m.; 15 proc. – 2030 m.

(Šaltinis: 2022–2030 metų žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programa)

13.4. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų susisiekimo plėtros programa), siekiama įgyvendinti priemones, padėsiančias gerinti transporto junglumą šalies viduje ir su kitomis šalimis, gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę, taip pat didinti energijos iš AEI dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą (žr. 4⁵ lentelę).

4⁵ lentelė. 2022–2030 metų susisiekimo plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai	NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai	Pažangos priemonė	Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės
5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą.	5.3.2. Nutiesta europinės geležinkelio vėžės (pietų ir šiaurės kryptimi su Vilniaus jungtimi) dalis: 2019 m. – 22,6 proc., 2025 m. – 78,6 proc., 2030 m. – 100 proc. 5.3.3. Elektrifikuotų geležinkelių dalis, palyginti su bendruoju geležinkelių ilgiu (2020 m. – 8 proc., 2025 m. – 25 proc., 2030 m. – 35 proc.). 5.3.5. Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalies sumažėjimas: 2018 m. – 41 proc., 2025 m. – 30 proc., 2030 m. – 17 proc.	Gerinti susisiekimą geležinkelių transportu (10-001-05-03-02)	Numatomas išmetamas ŠESD kiekis, tonos CO₂ ekvivalento per metus: 27 707 – 2020 m.; 0 – 2029 m.
		Gerinti susisiekimą kelių transportu (10-001-05-03-01)	Dėl patobulintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas, keleivių dienų skaičius per metus: 0 – 2021 m.; 119 104 – 2029 m. Krašto kelių dalis, atitinkanti suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) siektiną reikšmę, proc.: 60,31 – 2020 m.; 83 – 2030 m.
5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę	5.4.1. Keleivių vežimas visų rūšių viešuoju transportu: 2020 m. – 381,5 mln. keleivių, 2025 m. – 405 mln. keleivių, 2030 m. – 420 mln. keleivių. 5.4.2. Krovinių vežimas visų rūšių transportu: 2020 m. – 169 mln. tonų, 2025 m. – 165 mln. tonų, 2030 m. – 170 mln. tonų.	Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą (10-001-05-04-01)	Krovinių vežimo įvairiarūšėmis jungtimis apimtis per metus: 4 802,25 tonos – 2020 m.; 299 225 tonos – 2029 m. Krovinių vežimo kombinuotuoju transportu dalis: 0,04 proc. – 2021 m.; 5 proc. – 2030 m.
6.1. Didinti energijos iš AEI dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą.	6. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės: 2020 m. – 5 proc., 2025 m. – 100 proc., 2030 m. – 100 proc. 6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamo NO_x kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: 2019 m. –11,4 proc., 2025 m. –49,5 proc., 2030 m. –51 proc. 6.1.3. AEI dalis, palyginti su bendruoju energijos suvartojimu transporto sektoriuje: 2019 m. – 4,04 proc., 2025 m. – 11 proc., 2030 m. – 15 proc. 6.1.4. Sutaupytas transporto sektoriuje energijos kiekis: 2020 m. – 0 GWh, 2025 m. – 8 183,7 GWh, 2030 m. – 10 911,6 GWh. 6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendrojoje kelionių struktūroje: 2017 m. – 5,7 proc., 2025 m. – 9 proc., 2030 m. – 12,3 proc. 6.1.6. Kelionių traukiniais dalis bendrojoje kelionių struktūroje: 2019 m. – 1,2 proc., 2025 m. – 1,6 proc., 2030 m. – 1,9 proc. 6.1.7. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto dalis, palyginti su visu krovinių transportu: 2020 m. – 32 proc., 2025 m. – 42 proc., 2030 m – 45 proc.	Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje (10-001-06-01-01)	Elektromobilių ir kitų nulinės taršos lengvųjų automobilių dalis lengvųjų automobilių parke: 0,3 proc. – 2020 m.; 20 proc. – 2030 m. Geležinkelio krovinių, vežamų naudojant elektrinę trauką, dalis: 0 proc. – 2020 m.; 70 proc. – 2030 m.
		Skatinti darnų judumą (10-001-06-01-02)	Geležinkeliais vežamų keleivių skaičius, mln. keleivių: 3,3 – 2020 m.; 10,7 – 2030 m. Dviračiams skirtos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus: 0 – 2021 m.; 23 788 – 2029 m.
		Skatinti darnų judumą miestuose (10-002-06- 01-03 (RE))	Transporto sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: 36,2 proc. – (2016–2018 m.); –14 proc.– 2030 m.

(Šaltinis: 2022–2030 metų susisiekimo plėtros programa)

13.5. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa) siekiama įgyvendinti priemones, skatinančias įmones skaitmenizuotis, pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, taip pat priemones, padėsiančias įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą ir kt. (žr. 4⁶ lentelę).

4⁶ lentelė. 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai

NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai

Pažangos priemonė

Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės

1.4. Perorientuoti pramonę link klimatui neutralios ekonomikos.

1.4.4. Sutaupytas energijos kiekis pramonės sektoriuje, GWh: 2025 m. – 4 091,85; 2030 m. – 5 455,8.

1.4.5. Pramonės sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: 2025 m. –39,5 proc., 2030 m. –47 proc.

1.4.6. Pramonės sektoriuje išmetamo SO₂ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: 2025 m. –59 proc., 2030 m. –60 proc.

Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos (05-001-01-04-02).

Įmonės, diegusios aplinkosaugos inovacijas:

33,7 proc. – 2014 m.; 64 proc. – 2030 m.

Metinės pirminės energijos sąnaudos (iš kurių būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita), MWh per metus:

1 832 985 – 2021 m.; 1 429 728 – 2029 m.

Visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis), MWh:

0 – 2021 m.; 197 100 – 2029 m.

(Šaltinis: 2022–2030 metų ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa)

13.6. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programa) siekiama įgyvendinti priemones, padėsiančias užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti ir atkurti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą šiam poveikiui, mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti, stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę. 2022–2030 metų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai ir priemonės (žr. 4⁷ lentelę).

4⁷ lentelė. 2022–2030 metų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję uždaviniai, priemonės, jų rezultato rodiklio reikšmės

NPP uždaviniai	NPP uždavinio rodikliai ir (ar) tikslo rodikliai	Pažangos priemonė	Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš AEI naudojimo skatinimą.	6.7. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio (KD_2,5) pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –37, 2025 m. –41, 2030 m. –45). 6.4.1. Sutaupytas daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų ūkyje energijos suminis kiekis, GWh (2020 m. – 0, 2025 m. – 584, 2030 m. – 5336).	Skatinti pastatų renovaciją (02-001-06-04-01).	Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita), MWh per metus: 1 615 607 – 2021 m.; 969 364 – 2029 m. Pirminės energijos suvartojimo suminis sumažėjimas renovuotuose savivaldybių viešuosiuose pastatuose, MWh: 0 – 2021 m.; 110 000 – 2027 m.).
		Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą (02-001-06-04-02).	Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų: 0 – 2021 m.; 1 745 – 2030 m.
6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę.	6.3. Išmetamo į aplinkos orą teršalų (SO₂) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –57,7; 2025 m. –59; 2030 m. –60). 6.4. Išmetamo į aplinkos orą teršalų (NO_x) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –22,3; 2025 m. –49,5; 2030 m. –51). 6.5. Išmetamo į aplinkos orą teršalų (NMLOJ) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –20,6; 2025 m. –39,5; 2030 m. –47). 6.6. Išmetamo į aplinkos orą teršalų (NH₃) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –7; 2025 m. –10; 2030 m. –10). 6.7. Išmetamo į aplinkos orą teršalų (KD_2,5) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m., procentais (2019 m. –37,1; 2025 m. –41; 2030 m. –45). 6.8. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis, procentais (2020 m. – 11,1; 2025 m. – 30; 2030 m. – 40). 6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės, procentais (2020 m. – 5; 2025 m. – 100; 2030 m. – 100). 6.13. Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam KD_2,5 poveikiui, mirusiųjų skaičius per metus, vienetais (2017–2019 m. – 245; 2025 m. – 196; 2030 m. – 110).	Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą (02-001-06-11-01).	Aplinkosaugos sistemų efektyvumo padidėjimas: 0 – 2021 m.; 30 – 2030 m. Pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimo mažėjimas, procentais: 0 – 2021 m.; 30 – 2030 m. Miestuose oro kokybės tyrimo stočių, kuriose aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD_2,5 lygis neviršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo metinio užterštumo lygio, dalis, procentais: 67– 2021 m.; 100 – 2030 m. Gerai informuotų apie aplinką gyventojų dalies didėjimas, procentais: 50 – 2018 m.; 75 – 2030 m.
		Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą (02-001-06-11-02 (RE)).	Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam KD_2,5poveikiui, mirusiųjų skaičius per metus, vienetais: 245 – (2017–2019 m.); 110 – 2030 m.
		Skatinti pastatų renovaciją (02-001-06-04-01).	Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita), MWh per metus: 1 615 607 – 2021 m.; 969 364 – 2029 m. Pirminės energijos suvartojimo suminis sumažėjimas renovuotuose savivaldybių viešuosiuose pastatuose, MWh: 0 – 2021 m.; 110 000 – 2027 m.
		Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą (02-001-06-04-02).	Suminis ŠESD sumažinimo efektas, tūkst. tonų: 0 – 2021 m.; 1 745 – 2030 m.

(Šaltinis: 2022–2030 metų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programa)

14. Kaip minėta, energetikos sektorius, labiausiai – šilumos ūkis, yra vienas iš pagrindinių sektorių, kurie gali daryti reikšmingą poveikį oro taršos mažinimui ir laikomi esminiais oro taršos sukėlėjais. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija), nurodyta, kad efektyvesnis energijos vartojimas gerina aplinkos oro kokybę; siekiama, kad 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis nei 2017 m., o 2050 m. – 2,4 karto mažesnis nei 2017 m.; kad AEI sudarytų 30 proc. šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo 2020 m., 45 proc. – 2030 m., 80 proc. – 2050 m. Siekiant sumažinti neigiamą energetikos sektoriaus poveikį aplinkos orui, numatyta darni energetikos sektoriaus plėtra, AEI naudojimas energijos ir biodegalų gamybai, aktyvus aplinkai palankių technologijų taikymas, saulės energetikos plėtra, skatinamas kompleksinis daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimas, mažo energetinio intensyvumo, energijos vartojimo efektyvumą didinančios pramonės šakos. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti numatytos priemonės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas) (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Priemonės	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Didinti Lietuvos bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį (30 proc. 2020 m., 32 proc. 2022 m., 45 proc. 2030 m.)	Didinti vietinę elektros energijos gamybos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu iki 30 proc. 2020 m., 45 proc. 2030 m. ir 45 proc. 2050 m.	Taikant finansinę paramą skatinti elektros energijos iš AEI gamybą ir vartojimą savo reikmėms namų ūkiuose, įskaitant ir daugiabučius namus, taip pat elektros energiją gaminti geografiškai nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos nutolusioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, prioritetą skiriant lokalios taršos nesukeliančioms technologijoms	Elektros energijos kiekis, elektros energiją gaminančių vartotojų, gavusių paramą, elektrinėse, TWh	0,04 TWh (2020 m.), 0,06 TWh (2022 m.), 1,6 TWh (2030 m.)
		Taikant finansinę paramą skatinti mažų elektrinių, naudojančių AEI, plėtrą.	Elektros energijos iš AEI gamybos kiekis, TWh	0,03 TWh (2030 m.)
	Didinti vietinių ir AEI dalį šilumos gamyboje CŠT sistemose, proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos (70 proc. 2020 m., 74 proc. 2022 m., 90 proc. 2030 m.)	Modernizuoti ir (ar) keisti nusidėvėjusius biokuro katilus kitomis AEI naudojančiomis technologijomis	Pakeistų įrenginių vardinė (nominalioji) šiluminė galia, MW	18 MW (2020 m.), 35 MW (2022 m.), 600 MW (2030 m.)
		Skatinti AEI panaudojimą CŠT šilumos energijai gaminti įvertinant saulės energiją naudojančių technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo galimybes CŠT sistemose	Naujai įrengtų įrenginių (nominali) šiluminė galia, MW	200 MW (2030 m.)
	Skatinti AEI ir efektyvesnių šilumos gamybos įrenginių naudojimą namų ūkiuose	Pakeisti energetiškai neefektyvių namų ūkiuose (būstuose) įrengtus katilus į efektyvesnes technologijas, naudojančias AEI šilumos gamybai, ar prijungti prie CŠT sistemos, atsižvelgiant į poveikį aplinkos oro kokybei	Energijos suvartojimo namų ūkiuose (neprijungtuose prie CŠT tinklų) sumažėjimas, tūkst. tne	5,6 tūkst. tne (2020 m.), 14 tūkst. tne (2022 m.), 14 tūkst. tne (2030 m.)
	Didinti AEI dalį transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju energijos suvartojimu transporto sektoriuje, proc. (10 proc. 2020 m., 11 proc. 2022 m., 15 proc. 2030 m.)	Suteikiant finansinę pagalbą skatinti biometano, vartojamo transporte, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, gamybą	Suvartotas biometano kiekis, ktne	52,4 ktne (2022 m.)
		Taikant reguliacines priemones dujų tiekėjams, didinti biometano, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, vartojimą transporte	Suvartotas biometano kiekis, ktne	0,1 ktne (2022 m.)
Užtikrinti, kad iki 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis nei 2017 m., o iki 2050 m. – apie 2,4 karto mažesnis nei 2017 m.	Atnaujinti pastatus ir viešąją infrastruktūrą, sutaupant 11,67 TWh energijos kiekį 2020 m., 16,8 TWh – 2022 m., 35 TWh – 2030 m.	Kasmet renovuoti 500 daugiabučių namų	Sutaupytas energijos kiekis, TWh	2,1 TWh (2020 m.), 2,4 TWh (2022 m.), 2,7 TWh (2030 m.)
	Sparčiai plėtoti mažai energijos suvartojančias ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas, diegti ir įsigyti naujausių bei aplinkai palankių technologijų ir įrenginių (energijos sutaupymai dėl efektyviau vartojamos energijos 5,6 TWh 2020 m., 5,8 TWh 2022 m.)	Įgyvendinti vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinę kampaniją	Sutaupytas energijos kiekis, TWh	2 TWh (2020 m.)
		Įgyvendinti susitarimus su energetikos įmonėmis dėl energijos taupymo	Sutaupytas energijos kiekis, TWh	3 TWh (2020 m.)
	Didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje	Formuoti ir skatinti ekologinio vairavimo įpročius	–	–
		Skatinti darnų judumą miestuose
Palaipsniui pereiti prie alternatyvaus kuro naudojimo	Skatinti elektrinių transporto priemonių, įskaitant elektromobilius, naudojimą transporto sektoriuje, išsaugant esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtojant, sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą (elektros energijos, pagamintos iš AEI, vartojimas elektrinėse transporto priemonėse 6,5 ktne – 2020 m. ir 2022 m.)	Skatinti elektromobilių naudojimą	Elektromobilių skaičius, vnt.	2 000 vnt. (2020 m.), 4 600 vnt. (2022 m.), 118 000 vnt. (2030 m.)
		Įgyvendinant geležinkelių pagrindinių transporto koridorių elektrifikavimo projektus, didinti elektros energijos, suvartojamos traukiniuose, vartojimą	Elektrifikuotų geležinkelių linijų ilgis, km	149 km (2020 m.), 500 km (2022 m.), 894 km (2030 m.)
		Sudaryti sąlygas kurti ir plėtoti elektros energiją naudojančių transporto priemonių infrastruktūrą miestuose ir savivaldybėse	Įrengta šalia naujų daugiabučių ir prekybos centrų stotelių skaičius, vnt.	300 vnt. (2020 m.), 900 vnt. (2022 m.), 7 200 vnt. (2030 m.)
		Skatinti uoste prisišvartavusių laivų naudojimosi elektros tiekimo nuo kranto sistemų plėtojimą	Įrengtų elektros kolonėlių krantinėse skaičius, vnt.	5 vnt. (2022 m.), 5 vnt. (2030 m.)
	Didinti alternatyviųjų kuro rūšių panaudojimą transporte, įskaitant savivaldybes	Plėtoti mažai taršų viešąjį transportą	–	–
	Skatinti gamtinių dujų panaudojimą transporto ir laivybos srityse bei viešajame transporte, išnaudojant turimą suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) paskirstymo stoties ir kitos SGD infrastruktūros potencialą	Įrengti suskystintųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus automobilių keliuose	Įrengtų stotelių skaičius, vnt.	1 vnt. (2020 m.), 1 vnt. (2022 m.), 2 vnt. (2030 m.)
		Įrengti viešai prieinamus suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus miestų ir priemiesčių aglomeracijose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Elektrėnuose)	Viešąją prieigą turinčių stotelių skaičius, vnt.	9 vnt. (2020 m.), 9 vnt. (2022 m.), 9 vnt. (2030 m.)
		Įrengti viešai prieinamus suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktus automobilių keliuose TEN-T pagrindiniame tinkle (šalia E85 ir E67 kelių)	Įrengtų stotelių skaičius, vnt.	10 vnt. (2030 m.)

(Šaltinis: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas)

15. Nacionalinėje atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategija), nurodyta galimybė mažinti oro taršą sumažinus iškastinio organinio kuro naudojimą plėtojant mažos galios kogeneracines elektrines ir naudojant alternatyvias transporto kuro rūšis. Šioje strategijoje pabrėžiama, kad modernizuojant CŠT sistemas ir didinant AEI naudojimą šiame sektoriuje, galima reikšmingai prisidėti prie oro taršos mažinimo (žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Nacionalinėje atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategijoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Didinant AEI dalį šalies energijos balanse, kuo geriau patenkinti energijos poreikį elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro ir taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti ŠESD emisijas	Didinti visų rūšių biomasės naudojimą šilumos ir elektros energijai gaminti	Biomasės sunaudojimas, ktne	484 (2020 m.)
	didinti AEI ir elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje, užtikrinti, kad biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai atitiktų tvarumo kriterijus	AEI sunaudojimas transporto sektoriuje, ktne	169
		Elektros energijos iš AEI suvartojimas kelių transporto sektoriuje, ktne	2,5

(Šaltinis: Nacionalinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategija)

16. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa), tikslas apima siekį mažinti ne tik šilumos energijos kainas, bet ir aplinkos taršą „šilumos energijai gaminti naudojamo kuro balanse teikiant pirmenybę atsinaujinantiems ir (ar) vietiniams energijos ištekliams“. Šiam tikslui pasiekti, be kitų uždavinių, numatyta mažinti šilumos gamybos įrenginių taršą ir užtikrinti AEI naudojančių technologijų plėtrą. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje nurodomas poreikis didinti atsinaujinančiųjų ir (ar) vietinių energijos išteklių dalį šilumos gamybos kuro struktūroje; siekti diversifikuoti vietinių ir AEI gamybą. Teikiant pirmenybę atitinkamos rūšies kurui visais atvejais privaloma nuolat stebėti aplinkos oro užterštumo lygį, atsinaujinančiųjų ir (ar) vietinių energijos išteklių potencialo tvarumą ir kainos kitimą. Pagal tai reikėtų planuoti konkrečias investicijas į šilumos energijos gamybą ir siekti užtikrinti mažiausiomis sąnaudomis pagrįstą šilumos kainą vartotojams, mažinti išmetamų aplinkos oro teršalų kiekį gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Priemonės	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Mažinti šilumos energijos kainas ir aplinkos taršą, šilumos energijai gaminti naudojamo kuro balanse teikiant pirmenybę atsinaujinantiesiems ir (ar) vietiniams energijos ištekliams	Mažinti šilumos energijos gamybos įrenginių taršą ir užtikrinti AEI naudojančių technologijų plėtrą	įrengti naujus ar modernizuoti esamus AEI naudojančius šilumos energiją gaminančius įrenginius	Naujų ar rekonstruotų šilumos energijos gamybos įrenginių, gaminančių energiją iš AEI, šilumos gamybos įrenginių įrengtosios šiluminės galios (MW)	140 (2021 m.)
		užtikrinti 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) direktyvoje nustatytus aplinkosaugos reikalavimus kurą deginantiems įrenginiams	Aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių kurą deginančių įrenginių (esamų pritaikymas ar pakeitimas naujais) 1 dalis (procentais)	100 (2021 m.)
Skatinti prekybą energijos išteklių biržoje	Diversifikuoti vietinių ir AEI gamybą	sukurti skaidrią, konkurencingą, mažai koncentruotą vietinių ir AEI gamintojų ir tiekėjų rinką – sudaryti galimybes prekiauti įvairių rūšių tvariais vietiniais ir AEI (kelmai, durpės, ligninas ir kt.) ir užtikrinti optimalią biokuro kainą šilumos gamintojams	Kuro rūšys, kuriomis išplėsta prekyba (vienetais)	2 (2021 m.)

(Šaltinis: Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa)

17. Kitas sektorius, galintis reikšmingai prisidėti prie oro taršos mažinimo, yra transporto sektorius. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa), nurodoma (žr. 8 lentelę), kad atsižvelgiant į tarptautiniuose ir ES dokumentuose Lietuvai nustatytus ŠESD kiekio ir oro taršos mažinimo tikslus, prioritetas teikiamas šioms priemonėms:

17.1. Investicijos į mažai taršias transporto technologijas;

17.2. Energijos efektyvumo didinimas;

17.3. AEI naudojimas;

17.4. Nuoseklus subsidijų ir mokestinių lengvatų iškastiniam kurui atsisakymas;

17.5. Nuoseklus daug ŠESD ir oro teršalų išskiriančios infrastruktūros finansavimo atsisakymas.

8 lentelė. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės 2022 m.
1. Didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinti ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu ir plėsti skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą	1.9. Įrengti naują, atnaujinti ir tobulinti esamą tarptautinės ir vietinės reikšmės geležinkelių infrastruktūrą (įskaitant naujų projekto „Rail Baltica“ geležinkelio kelių ir antrųjų geležinkelio kelių bei aplinkkelių tiesimą), įgyvendinti naujus kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos posistemių projektus (įskaitant geležinkelių linijų elektrifikavimą)	elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis, kilometrais	314
	1.14. Kurti ir diegti ITS, technologijas, inovatyvias mobilumo paslaugas ir produktus (eismo informavimo ir srautų valdymo, pažeidimų kontrolės, eismo stebėjimo sistemos ir kt.), kurie padėtų užtikrinti geresnį keleivių ir krovinių judumą TEN-T keliuose, kituose valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, miestų gatvėse, geležinkeliuose ir vidaus vandenų keliuose, sumažinti išmetamą ŠESD – CO₂ kiekį, taip pat mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų (NO_x, kietųjų dalelių ir kt.) kiekį	įdiegtų arba patobulintų ITS ir kitų inovacijų, padedančių užtikrinti keleivių ir krovinių judumą, projektai, vienetais	3+ (2)
3. Skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą	3.6. Skatinti miestus parengti ir įgyvendinti darnaus judumo mieste planus	parengtų darnaus judumo planų skaičius	5
	3.7. Užtikrinti miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumą ir didesnę jų sąveiką su privačiu transportu, kurti ir diegti inovatyvias mobilumo paslaugas ir produktus (elektroninės bilietų, multimodalinių maršrutų planavimo ir paieškos sistemos ir kt.), mažinančius išmetamą ŠESD – CO₂ kiekį, taip pat mažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų (NO_x, kietųjų dalelių ir kt.) kiekį	miestai, turintys kombinuotas viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemas (Park&Ride) ar kitų automobilių statymo sistemas, vienetais visą keleivinį transportą apimančios informacinės sistemos sukūrimas, vienetais	4 3
	3.9. Skatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu ir didinti viešojo transporto patrauklumą atnaujinant transporto priemones, gerinant viešojo transporto infrastruktūrą, diegiant universalaus dizaino sprendimus, didinti prieinamumą, diegti viešojo transporto pirmumo sistemas ir plačiau taikyti ITS	įsigytos viešojo transporto priemonės, vienetais	60
	3.10. Mažinti neigiamą tranzitinių srautų poveikį miestų transporto sistemoms, plėtoti ir modernizuoti miestų ir miestelių aplinkkelius	nutiesti valstybinės reikšmės keliuose aplinkkeliai, vienetais	12
4. Padidinti energijos vartojimo transporte efektyvumą ir sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai	4.6. Ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje	įdiegta komercinio transporto elektroninė mokesčių sistema, atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, vienetais	1
	4.7. Ugdyti darnaus judumo kultūrą, skatinti visuomenę efektyviai vartoti ir taupyti transporte vartojamą energiją, stiprinti tam reikalingus įgūdžius	parengta naujų vairuotojų, išklausiusių ekologiško vairavimo mokymo kursą, tūkstančiais	330
	4.8. Didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyviųjų energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką	naujos kartos dyzelinių traukinių skaičius, vienetais	9
		naujos kartos elektrinių traukinių skaičius, vienetais	4
		objektų (sankryžų, pėsčiųjų perėjų) apšvietimo įrenginių, turinčių vėjo turbinas, saulės plokštes ir akumuliatorius, įrengimas, vienetais	22
	4.9. Mažinti transporto sistemos neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti atitiktį „Natura 2000“ tinklo ir kitų saugomų teritorijų ir rūšių apsaugos režimo reikalavimams	šalia valstybinės reikšmės kelių įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai – kietųjų dalelių sėsdintuvai, smėliagaudės, vienetais	60

(Šaltinis: Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa)

18. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje numatytos ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybių lygiu įgyvendintinos priemonės:

18.1. Užtikrinti kombinuoto viešojo ir privataus transporto sąveikų sistemų atsiradimą;

18.2. Skatinti visą keleivinį transportą apimančios informacinės sistemos sukūrimą;

18.3. Plėsti dviračių ir pėsčiųjų tinklo infrastruktūrą, formuoti darnaus judumo kultūrą;

18.4. Didinti transporto objektų apšvietimo įrenginių, naudojančių AEI, skaičių;

18.5. Plėsti alternatyviųjų degalų ir technologijų naudojimą.

19. Žemės ūkio sektorius (labiausiai gyvulininkystės sritis) prisideda prie aplinkos oro taršos, itin NH₃, todėl taršos mažinimo priemonių plėtojimas šiame sektoriuje yra labai svarbus oro taršos mažinimo tikslams pasiekti. Vienas iš Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje išvardintų trumpalaikių žemės ūkio sektoriui iškeltų uždavinių yra „mažinti NH₃ patekimą į aplinką“, kuris pasiekiamas ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinant statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (toliau – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa), nurodoma, kad siekiant mažinti NH₃ patekimą į orą būtina tobulinti pašarų tiekimo ir gyvulių laikymo tvartuose technologijas, užtikrinančius mažesnius NH₃ išmetimus (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Priemonės	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Žemės ūkio išmetamo ŠESD ir NH₃kiekio mažinimas	M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla	Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo ŠESD ir (arba) NH₃ kiekio mažinimu, procentinė dalis	5,81 proc. (2023 m.)	159,4 ha
	M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
	M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
	M16. Bendradarbiavimas

(Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa)

20. Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa), nurodytas tikslas „didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą“. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimo skatinimas, apibūdinamas tam tikrais rodikliais: biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose skaičius, mokymo renginių, informacinių kampanijų (efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti klausimais) skaičius (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Priemonės	Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą	Skatinti technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimą	remti biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose įrengimą pagal specialiąją paramos schemą, suderintą su Europos Komisija	pastatyta biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose, vienetais	8 (2020 m.)
teikti paramą projektams, kuriuose numatyti mokymai valdymo reikalavimų, aplinkosaugos, ekologijos, gyvulininkystės tematika	mokymo renginių, informacinių kampanijų efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti skirtinguose upių baseinuose klausimais, vienetais	98 (2020 m.)

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugą

Skatinti technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimą

remti biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose įrengimą pagal specialiąją paramos schemą, suderintą su Europos Komisija

pastatyta biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose, vienetais

8 (2020 m.)

teikti paramą projektams, kuriuose numatyti mokymai valdymo reikalavimų, aplinkosaugos, ekologijos, gyvulininkystės tematika

mokymo renginių, informacinių kampanijų efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti skirtinguose upių baseinuose klausimais, vienetais

98 (2020 m.)

(Šaltinis: Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa)

21. Oro taršos mažinimas yra svarbus ne vien gamtinės aplinkos išsaugojimo ir tausojimo požiūriu, bet ir žmonių sveikatai, ir tai yra nurodyta įvairių strategijų tiksluose ir uždaviniuose. Sveikatos apsaugos srityje yra numatyti tam tikri oro taršos mažinimo ar oro kokybės gerinimo siekiai. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija), 55 punkte ir 56.4 papunktyje nurodytas tikslas sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką. Vienas iš uždavinių yra mažinti aplinkos (oro, vandens ir dirvožemio) užterštumą, triukšmą (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės ir vertinimo kriterijai bei jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)

Uždaviniai

Priemonės

Vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

2. Sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką

4. Mažinti aplinkos užterštumą, triukšmą

mažinti oro, vandens, maisto ar dirvožemio užterštumą, siekiant išvengti susirgimų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir kitų sveikatos sutrikimų;

stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, mažinant aplinkos užterštumą, integruojant sveikatos klausimus į kitų ūkio sektorių politiką

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų, HI

77,3 (2020 m.)

51,7 (2025 m.)

(Šaltinis: Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa)

22. Vienas iš Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programa), įtvirtintų tikslų – mažinti aplinkos veiksnių, nesaugių produktų (gaminių ir paslaugų) neigiamą poveikį ir riziką gyventojų sveikatai. Šiam tikslui pasiekti, be kitų uždavinių, yra numatyta kurti sveikatai palankią gyvenamąją aplinką tobulinant aplinkos oro kokybės valdymą ir priežiūrą. Minėtieji veiksmai turėtų būti atliekami rengiant ir tobulinant aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus; informuojant visuomenę apie oro taršos galimą poveikį sveikatai ir šio poveikio prevencijos priemones.

23. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje taip pat numatytas uždavinys mažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį per visą cheminių medžiagų gyvavimo ciklą, kuris turi būti pasiekiamas skatinant aplinkai saugių technologijų diegimą (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai	Priemonės		Vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės
Mažinti aplinkos veiksnių, nesaugių produktų (gaminių ir paslaugų) neigiamą poveikį ir riziką gyventojų sveikatai	Kurti sveikatai palankią gyvenamąją aplinką		tobulinti aplinkos oro kokybės valdymą ir priežiūrą – rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą reglamentuojančius teisės aktus, informuoti visuomenę apie oro taršos galimą poveikį sveikatai ir šio poveikio prevencijos priemones	asmenų, gyvenančių namų ūkiuose ir susiduriančių su oro ir aplinkos tarša (smogu, dulkėmis, nemaloniais kvapais, užterštu vandeniu), dalis (procentais)		12 (2019 m.)	10 (2023 m.)
	Mažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį per visą cheminių medžiagų gyvavimo ciklą		skatinti sveikatai ir aplinkai palankių cheminių mišinių gamybą ir sveikatai, aplinkai ir klimatui saugių technologijų diegimą	vaikų iki 7 metų apsinuodijimų skaičius (atvejais)		360 (2019 m.)	340 (2023 m.)

(Šaltinis: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programa)

24. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa), nurodomas tikslas modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę ir uždavinys „skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją“. Įgyvendinant šį uždavinį siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir AEI naudojimą pramonėje. Programoje nurodytas poreikis mažinti ŠESD išmetimą, bet nėra įvardyta poreikio ir tikslų mažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų (SO₂, NO_x, NMLOJ, KD_2,5, NH₃ ir kt., pvz., sunkieji metalai, patvarieji organiniai teršalai) kiekį (žr. 13 lentelę). Nors pramonė yra vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių, programoje nedaug dėmesio skiriama oro taršos mažinimo klausimams.

13 lentelė. Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje išvardinti su oro taršos mažinimu susiję tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Tikslai (ilgalaikiai, trumpalaikiai)	Uždaviniai		Priemonės		Vertinimo kriterijai		Vertinimo kriterijų reikšmės
Modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę		skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją		daugiau naudoti AEI		energijos suvartojimo Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonėje intensyvumas (1 tūkst. eurų pridėtinei vertei pramonėje sukurti (kilogramais naftos ekvivalento)	182,9 (2020 m.)
Modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę		skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją		diegti anglies dioksido išsiskyrimą į aplinką mažinančias technologijas		perdirbtų ir kitaip panaudotų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (išskyrus fosfogipso atliekas) kiekis (procentais)	ne mažiau kaip 92 proc.

(Šaltinis: Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa)

25. Poveikį oro taršai daro ir atliekų tvarkymas. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“ (toliau – Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas), įvardytas vienas iš strateginių uždavinių iki 2020 m. – nustatyti teisines priemones, užtikrinančias skaidrias ūkio subjektų, naudojančių atliekas energijai gaminti, veiklos ir energijos gamybos sąlygas. Nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo įmones, kuriose būtų gaminama šilumos energija, planuojama statyti didžiuosiuose šalies miestuose arba šalia jų; po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių nepavojingųjų komunalinių ir gamybos atliekų, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, naudojimo energijai gauti įrenginius statyti Kauno ir Vilniaus regionuose. Pabrėžta, kad planuojama veikla gali daryti neigiamą poveikį oro kokybei didžiuosiuose miestuose.

26. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nurodoma, kad komunalinių nuotekų dumblas turi būti kuo efektyviau tvarkomas atsižvelgiant į jo kokybę ir išnaudojant sukurtus dumblo tvarkymo pajėgumus, maksimaliai išnaudojant dumblo energinį potencialą. Vienas iš dumblo panaudojimo būdų yra tręšimui, kuris turi būti atliekamas ribotai dėl galimos taršos sunkiaisiais metalais (numatytas Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimų papildymas dumblo naudojimo miškininkystėje kriterijais). Siekiant mažinti neigiamą dumblo poveikį, siekiama ištirti jo tvarkymo galimybes ir finansavimo šaltinius. Iki 2015 m. pradžios buvo uždrausta šalinti dumblą sąvartynuose.

27. Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa), svarbiu oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo aspektu laikomas nuotekų valymas, būtinas dėl nuotekų dumblo generuojamos oro taršos. Programoje numatyti uždaviniai, netiesiogiai prisidėsiantys prie oro taršos mažinimo ir kokybės gerinimo – plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą; užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos.

28. Oro taršos mažinimas ir oro kokybės gerinimas labai susijęs su klimato kaitos valdymo politika. Kaip nurodoma Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkės patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkė), sėkmingas klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimas užtikrins švaresnę aplinką ir darys teigiamą poveikį žmonių sveikatai, – stabilizavusis globaliai klimato sistemai, mažės klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių ir nuostolių, o dėl geresnės oro kokybės mažės susirgimų ir mirčių. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje nustatyti nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai:

28.1. Iki 2030 m. sumažinti 30 proc. išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m., įskaitant – Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNŽNKM) sektoriaus absorbavimą, ekonomikos sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio ir aplinkai palankių technologijų ir AEI naudojimo: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ATLPS) dalyvaujančiuose sektoriuose (energijos gamybos ir tiekimo sektoriai, pramonės procesai) sumažinti ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su 2005 m.; ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, mažosios energetikos sektoriai) – sumažinti ne mažiau kaip 25 proc., palyginti su 2005 m., įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimą, ir neviršyti nustatytų metinių ŠESD kvotų 2021–2030 m. laikotarpiu;

28.2. Iki 2040 m. sumažinti 85 proc. išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., iki 15 proc. padengiant ŽNŽNKM sektoriaus absorbavimu, visuose ekonomikos sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamų ŠESD kiekio ir aplinkai palankių technologijų bei AEI naudojimo;

28.3. Iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., visuose ekonomikos sektoriuose pereinant prie inovatyvių, mažo išmetamo ŠESD kiekio, aplinkai palankių technologijų ir AEI naudojimo, iki 20 proc. padengiant natūraliais ŽNŽNKM sektoriaus absorbentais ir taikant aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas (angl. CCU), siekiant kompensuoti išmetamą ŠESD kiekį sektoriuose, kuriuose nebus atrasta technologinių galimybių visiškai neišmesti ŠESD.

29. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje nustatytų sektorinių klimato kaitos švelninimo uždavinių (žr. 13¹ lentelę) įgyvendinimas taip pat prisidės prie oro taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo.

13¹ lentelė. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje išvardinti su oro taršos mažinimu netiesiogiai susiję uždaviniai

Sektorius

Uždaviniai iki 2030 m.

Energijos gamybos ir tiekimo sektorius

pasiekti, kad AEI dalis šalies bendrame galutinio energijos suvartojimo balanse sudarytų 45 proc.;

iki 2025 m. – 30 proc., iki 2030 m. – 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI; CŠT sistemose energijos iš AEI dalis sudarytų ne mažiau kaip 90 proc.; pasiekti 27 TWh galutinės energijos sutaupymus 2030 m., iš jų pramonės sektoriuje – 5,45 TWh, paslaugų ir namų sektoriuose – 10,36 TWh, transporto sektoriuje – 10,9 TWh, žemės ūkio sektoriuje – 0,54 TWh;

didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pereiti prie lokalios taršos nekeliančių šilumos ir vėsos gamybos technologijų prioritetą teikiant AEI naudojimui;

individualiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose sutaupyti ne mažiau kaip 6 TWh energijos, skatinant kompleksišką daugiabučių, individualių namų ir viešųjų pastatų (prioritetą teikiant gyvenamųjų kvartalų renovacijai) atnaujinimą;

pasiekti, kad 30 proc. namų ūkių būtų aktyvūs, elektros energiją gaminantys vartotojai, skatinant decentralizuotą elektros energijos gamybą ir energijos kaupimą;

didinti prisijungusių prie CŠT vartotojų skaičių skatinant efektyvų šilumos energijos vartojimą.

Pramonės sektorius

didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje, skatinant taršias technologijas keisti mažiau taršiomis;

skatinti keisti taršius pramonės procesus ir žaliavas pagrindinėse šalies pramonės įmonėse remiant darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir perorientavimo programas, užtikrinančias teisingą perėjimą prie klimatui mažiau kenksmingų technologijų;

skatinti pramonės įmones tapti energiją gaminančiais vartotojais, pasitelkiant AEI;

skatinti pramonės procesų inovacijas, mažinančias energijos vartojimą, pramonės perorientavimo ir skaitmenizavimo projektus.

Transporto sektorius

didinti energijos efektyvumą, AEI, alternatyviųjų degalų vartojimą ir skatinti švaraus, sujungto ir skaitmenizuoto įvairių rūšių transporto darnų judumą;

pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų AEI energija, iš jų 5 proc. – dujinių degalų iš AEI;

iki 2023 m. miestuose savivaldybių taryboms nusistatyti mažos taršos zonas;

iki 2027 m. pasiekti, kad visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik AEI energiją;

pasiekti, kad kelionės miestuose viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. (didinti viešojo transporto patrauklumą diegiant intelektinių transporto sistemų, technologinius ir kitus sprendimus viešojo transporto eismo pirmumui, miesto ir priemiesčio įvairių rūšių viešojo transporto maršrutų suderinamumui, įvairių rūšių viešojo ir privataus transporto sąsajoms užtikrinti; užtikrinti dviračiams ir pėstiesiems skirtos infrastruktūros plėtrą, sukuriant patrauklų, saugų dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, integruotą į bendrą transporto sistemą, nutiesiant ar rekonstruojant ne mažiau kaip 600 km naujų ar esamų dviračių ir pėsčiųjų takų);

elektrifikuoti ne mažiau kaip 35 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo;

užtikrinti, kad iškastinio kuro naudojimas vidaus vandenų transporte sumažėtų 20 proc.;

pasiekti, kad elektromobiliai ir netaršios transporto priemonės sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. lengvųjų transporto priemonių parko, užtikrinti reikalingos įkrovimo ir pildymo infrastruktūros plėtrą;

didinant elektromobilių skaičių pasiekti, kad iki 2025 m. M1 klasės elektromobilių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 10 proc., N1 klasės elektromobilių – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių; iki 2030 m. M1 klasės elektromobilių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 50 proc., N1 klasės elektromobilių – 100 proc. metinių pirkimų sandorių; nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, nebūtų registruojamos;

įrengti ne mažiau kaip 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų;

užtikrinti, kad nuo 2023 m. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse, autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uoste būtų įrengta ne mažiau kaip po vieną viešąją didelės arba labai didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigą.

Žemės ūkio sektorius

užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje, palyginti su 2020 m.;

skatinti inovatyvias, taršą mažinančias gyvulininkystės, galvijų šėrimo technologijas ir praktiką, skaitmenizavimą gyvulininkystės ūkiuose, vykdyti produktyvumo tyrimus;

siekiant mažinti išmetamo metano, azoto suboksido ir NH₃ kiekį gyvulininkystėje, didinti mėšlo ir srutų tvarkymo tvarumą, pasiekti, kad tvariai būtų tvarkoma ne mažiau kaip 70 proc. susidarančio mėšlo ir srutų kiekio;

įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos;

padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m.;

pasiekti, kad 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti.

(Šaltinis: Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkė)

30. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje nustatytų tikslų ir uždavinių 2021–2030 m. siekiama įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą ir Lietuvos Respublikos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m. Įgyvendinamos ŠESD kiekį mažinančios priemonės papildys esamas ir planuojamas priemones aplinkos oro kokybei gerinti ir veiksmingai sumažinti aplinkos oro taršą.

31. Strateginiuose dokumentuose vyrauja keli esminiai su oro taršos mažinimu (valdymu) susiję aspektai (žr. 1 pav.)

1 paveikslas. Aplinkos oro taršos mažinimo (valdymo) aspektai, nurodyti su oro taršos valdymu susijusiose strategijose, programose, planuose

32. Išanalizuotų dokumentų įgyvendinimo laikotarpis (žr. 14 lentelę) labai nevienodas. Vienų įgyvendinimas numatytas iki 2020 m., kitų – 2021–2030 m., dar kituose numatyti ilgalaikiai tikslai iki 2050 metų. Iki 2020 m. numatytuose įgyvendinti dokumentuose įvardytų priemonių poveikis pagal 2020–2029 m. ir 2030 m. perspektyvą sunkiai įvertinamas. Be to, šie dokumentai, tikėtina, bus pakeisti ir numatytos kitos priemonės.

14 lentelė. Strateginiai dokumentai, jų įgyvendinimo laikotarpis ir juose numatytų priemonių apibendrinimas

Strateginio dokumento pavadinimas	Laikotarpis	Apibendrintos numatytos priemonės
Vyriausybės programa	2017–2020 m.	Plėtoti darnaus transporto politiką, vengti taršos iš mažųjų deginimo įrenginių, tobulinti aplinkos oro taršos apskaitą, nustatyti kuro kokybės reikalavimus, plėtoti CŠT, atnaujinti gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, keisti kuro rūšį, renovuoti daugiabučius namus, skatinti efektyvų energijos naudojimą
18-tosios Vyriausybės programa	2021–2024 m.	Plėtoti darnią, skaitmeninę į ateities ekonomikos poreikius orientuotą susisiekimo sistemą; sukurti stiprią šalies energetikos infrastruktūrą, atitinkančią žaliojo kurso kryptį; skatinti subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų pakeitimą mažiau taršiomis alternatyvomis; sektorinę mokesčių politiką perorientuoti į aplinkosaugos tikslus, išplėsti gamintojų atsakomybę ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ taikymą; išplėsti žaliųjų pirkimų taikymo apimtis; renovuoti daugiabučius namus; plėsti žaliosios elektros energijos gamybą
Nacionalinis pažangos planas (ir jo įgyvendinimui skirtos plėtros programos)	Iki 2030 m.	Plėtoti transporto infrastruktūrą, skatinti ekologišką transportą ir darnų įvairiarūšį judumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš AEI naudojimą, skatinti pastatų renovaciją, plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą, stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos stebėseną ir aplinkos apsaugos kontrolę, orientuoti pramonę klimatui neutralios ekonomikos link
Bendrasis planas, 2021 Bendrasis planas	Iki 2030 m.	Įgyvendinti principą „teršėjas moka“, gerinti oro kokybę labiausiai užterštose teritorijose, įgyvendinti kompleksinę planavimo, teisinio reglamentavimo ir inžinerinių technologinių priemonių sistemą
Valstybės pažangos strategija	Iki 2030 m.	Ugdyti aplinkai draugišką verslo kultūrą, skatinti verslą investuoti į žaliąsias technologijas, diegti pažangias technologijas transporto, energetikos ir pramonės sektoriuose
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija	Iki 2020 m.	Tobulinti valdymą, atnaujinti programas, remti inovatyvių technologijų diegimą, plėtoti viešąjį transportą
Valstybės ilgalaikės raidos strategija	Iki 2020 m.	Optimizuoti mokesčius už aplinkos teršimą, skatinti racionaliai naudoti atliekas, plėtoti AEI, skatinti termofikacinių elektrinių plėtrą, skatinti keisti taršų kurą į mažiau taršų, plėsti priemones, mažinančias teršalų išmetimus
2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa	2014–2020 m.	Plėtoti transporto infrastruktūrą, stiprinti teritorijų planavimo ir urbanistinės plėtros valdymo, stebėsenos, vertinimo ir kontrolės sistemą, skatinti ekologišką transportą, AEI naudojimą, didinti energijos gamybos ir naudojimo efektyvumą
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija	Iki 2050 m.	Plėtoti AEI, skatinti pastatų naujinimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti biokuro ir biodegalų vartojimą, didinti transporto priemonių ekologiškumą atnaujinant jų parką ar keičiant kuro rūšį
Nacionalinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategija	Iki 2020 m.	Didinti biomasės naudojimą, AEI ir elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje
Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa	2015–2021 m.	Atnaujinti įrenginius, naudojančius AEI, plėtoti AEI gamintojų ir tiekėjų rinką
Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa	2014–2022 m.	Atnaujinti geležinkelių infrastruktūrą, skatinti naudotis viešuoju transportu, didinti energijos vartojimo efektyvumą, naujinti transporto parką
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa	2014–2020 m.	Perduoti žinias ir konsultuoti, mažinti NH₃ išmetimus
Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija	2014–2025 m.	Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2030 metų plėtros programa	2016–2030 m.	Skatinti naudoti AEI
Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas	2014–2020 m.	Nustatyti veiklos ir energijos vartojimo sąlygas atliekas deginantiems ūkio subjektams, didinti dumblo valdymo efektyvumą
Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programa	2014–2020 m.	Didinti energijos suvartojimo gamybos įmonėse intensyvumą, perdirbti ar kitaip panaudoti daugiau atliekų
Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa	2017–2023 m.	Plėtoti ir renovuoti nuotekų rinkimo infrastruktūrą, mažinti individualiai valdomų nuotekų neigiamą poveikį aplinkai
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkė	Iki 2050 m.	Didinti AEI naudojimą, mažinti energijos vartojimą, didinti finansavimą taršai mažinti

33. Analizės rezultatai rodo, kad skirtingų sektorių plėtrą reglamentuojančiuose dokumentuose siūlomos oro taršos mažinimo ir su tuo susijusios priemonės nėra susietos tarpusavyje ir maža jų įvairovė (kartojasi kelias sritis apimančios priemonės, pvz., AEI naudojimo skatinimas, viešojo transporto plėtra ir pan.). Dokumentai parengti skirtingiems laikotarpiams. Daugiau nei pusės įgyvendinimas numatytas iki 2020 m., todėl neaišku, ar bus ir kaip bus tęsiamas numatytų priemonių įgyvendinimas ir galės tinkamai prisidėti prie ilgalaikių (iki 2030 m.) oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Priemonės dažnai nepagrįstos nacionalinės oro taršos apskaitos duomenimis, oro kokybės vertinimo rezultatais, sąnaudų bei naudos tyrimo principais, numatytos atsižvelgiant tik į bendrąsias sektorių vystymosi tendencijas.

______________________

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

9 priedas

PAŽANGA ĮGYVENDINANT ESAMĄ POLITIKĄ IR TAIKANT DABARTINES PRIEMONES, SKIRTAS MAŽINTI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKĮ Nacionaliniu mastu

I SKYRIUS

IŠMESTO SIEROS DIOKSIDO KIEKIO ANALIZĖ

1. Remiantis Nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos 2005–2019 m. duomenimis (pateiktais 2021 m. rugpjūčio mėn.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission), išmestas į aplinkos orą sieros dioksido (toliau – SO₂) kiekis 2005–2019 m. laikotarpiu mažėjo. 2019 m., palyginti su 2005 m., išmesto SO₂kiekis sumažėjo apie 57,7 proc. Vidutiniškai per metus išmestas SO₂kiekis mažėjo 4,1 proc. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (toliau – NAAS), nustatyti nacionaliniai išmetamo į aplinkos orą SO₂kiekio mažinimo tikslai 2020–2029 m. (skaitine išraiška) yra mažesni (t. y. pasiekti), o tikslai nuo 2030 m. – didesni nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas SO₂kiekis (žr. 1 pav.). 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Pažangos planas), nustatyti išmetamo į aplinkos orą SO₂kiekio mažinimo tikslai 2025–2029 m. (skaitine išraiška) yra didesni nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas SO₂kiekis.

1 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą SO₂ kiekio pokytis 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA).)

2. Analizuojant išmesto į aplinkos orą SO₂kiekio struktūrą pagal pagrindines teršiančias ūkio sektorių grupes, nustatyta, kad išmesto SO₂ kiekio struktūroje didžiausią dalį 2005–2019 m. sudarė energetikos sektorius – vidutiniškai 82,9 proc. Per šį laikotarpį jos dalis sumažėjo 5,2 proc. (nuo 86,7 proc. 2005 m., iki 81,5 proc. 2019 m.) (žr. 2 pav.). Tuo pačiu laikotarpiu pramonės sektoriaus dalis bendroje išmesto SO₂ kiekio struktūroje padidėjo 4,4 proc. (nuo 11,6 proc. 2005 m. iki 16,0 proc. 2019 m.). Kitų sektorių dalis bendroje struktūroje padidėjo 0,7 proc. (nuo 1,7 proc. 2005 m. iki 2,5 proc. 2019 m.).

2 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą SO₂ kiekio struktūros pokyčiai pagal ūkio sektorių grupes 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

3. Siekiant detaliau išanalizuoti išmestą į aplinkos orą SO₂ kiekį pagal sektorius ir tiksliau nustatyti taršos šaltinius, pasitelkta pagrindinių kategorijų analizė (žr. 1 lentelę). Įvairių sektorių išmesto SO₂ kiekio pokyčiai, palyginti 2005 m. ir 2019 m., buvo labai skirtingi.

1 lentelė. Išmestas SO₂ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)						Iš viso
2005	1A1b Kuro deginimas (perdirbant naftą)	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	1B2aiv Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos perdirbimas ir saugojimas)	2B10a Chemijos pramonė	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	1A4ai Komercinis ar institucinis stacionarus deginimas	92,8 %
2005	42,8 %	22,4 %	16,5 %	6,5 %	2,5 %	2,2 %	92,8 %
2019	1B2aiv Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos perdirbimas ir saugojimas)	1A1b Kuro deginimas (perdirbant naftą)	1A2f Nemetalinių mineralų pramonės stacionarus deginimas	2B10a Chemijos pramonė	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	92,2 %
2019	49,4 %	18,8 %	7,6 %	6,7 %	5,6 %	4,1 %	92,2 %

(duomenų šaltinis: AAA)

4. Energetikos sektoriaus (viešosios elektros ir šilumos gamybos, naftos perdirbimo ir saugojimo, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio pasektorių) išmestas SO₂kiekis 2019 m. sudarė 81,5 proc. viso šalyje išmesto kiekio (9,51 tūkst. tonų). Šio sektoriaus išmestas SO₂ kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 60,2 proc. (nuo 23,88 tūkst. tonų 2005 m. iki 9,51 tūkst. tonų 2019 m.):

4.1. Naftos perdirbimo ir saugojimo pasektorių išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 7,95 tūkst. tonų (83,6 proc. energetikos sektoriaus ir 68,2 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio). Šių pasektorių išmestas SO₂ kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 51,2 proc. (nuo 16,3 tūkst. tonų 2005 m. iki 7,95 tūkst. tonų 2019 m.), bet kiekio dalis bendroje išmesto SO₂ kiekio struktūroje padidėjo nuo 59,2 proc. 2005 m. iki 68,2 proc. 2019 m.;

4.2. Viešosios elektros ir šilumos energijos gamybos pasektoriaus išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 0,48 tūkst. tonų (5,1 proc. energetikos sektoriaus ir 4,1 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio). Šio pasektoriaus išmestas SO₂ kiekis sumažėjo net 92,2 proc., palyginti su 2005 m. (nuo 6,18 tūkst. tonų 2005 m. iki 0,48 tūkst. tonų 2019 m.) ir tapo maža išmesto SO₂ kiekio struktūros dalimi – 2019 m. sudarė tik 4,1 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio (2005 m. ši dalis sudarė 22,4 proc.);

4.3. Kitų energetikos pasektorių (kuro deginimas namų ūkiuose, visuomeninės paskirties pastatuose, žemės ūkyje) išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 1,07 tūkst. tonų (11,3 proc. energetikos sektoriaus ir 9,2 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio). Šių pasektorių išmestas SO₂ kiekis sumažėjo 23,6 proc., palyginti su 2005 m. (nuo 1,40 tūkst. tonų 2005 m. iki 1,07 tūkst. tonų 2019 m.), o bendroje išmesto SO₂ kiekio struktūroje padidėjo nuo 5,1 proc. 2005 m. iki 9,2 proc.

5. Pramonės sektoriaus (nemetalinių mineralų pramonės, chemijos, statybos ir kitų pramonės pasektorių) išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 16,0 proc. viso šalyje išmesto kiekio (1,86 tūkst. tonų). Šio sektoriaus išmestas SO₂ kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo net 41,5 proc.:

5.1. Tarp reikšmingiausių pramonės pasektorių išskirtinas stacionarus kuro deginimas nemetalinių mineralų pramonėje (cemento, asfalto, kt. gamyba), kuri 2019 m. išmetė 0,88 tūkst. tonų (tai sudarė 47,3 proc. pramonės sektoriaus ir 7,6 proc. viso šalyje išmesto kiekio). Šio pasektoriaus išmestas SO₂ kiekis padidėjo 81,5 proc., palyginti su 2005 m. (nuo 0,49 tūkst. tonų 2005 m. iki 0,88 tūkst. tonų 2019 m.);

5.2. Chemijos pramonės (sieros rūgšties gamybos) pasektoriaus išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 6,7 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio (0,78 tūkst. tonų), 56,3 proc. mažiau nei 2005 m.

5.3. Deginant kurą kitų pramonės šakų ir statybos pasektoriuje išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 1,7 proc. viso šalyje išmesto SO₂ kiekio (0,2 tūkst. tonų), 78,1 proc. mažiau nei 2005 m.;

6. Kiti sektoriai. Transporto sektoriaus išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 1,2 proc. viso šalyje išmesto kiekio (0,14 tūkst. tonų). Šio sektoriaus išmestas kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 16,3 proc. Ne kelių mechanizmų (traktoriai, kombainai, kt.) sektoriaus išmestas SO₂ kiekis 2019 m. sudarė 0,14 tūkst. tonų (1,2 proc. viso šalyje išmesto kiekio). Šio sektoriaus emisijos sumažėjo 52,8 proc., palyginti su 2005 m.. Fejerverkų šaudymo, atliekų deginimo sektorių išmestas SO₂ kiekis 2015–2019 m. buvo nežymus, sudarė tik apie 0,1 proc. viso šalyje išmesto kiekio.

II SKYRIUS

IŠMESTO AZOTO OKSIDŲ KIEKIO ANALIZĖ

7. Remiantis Nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos 2005–2019 m. duomenimis (pateiktais 2021 m. rugpjūčio mėn.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission), išmestas azoto oksidų (toliau – NO_x) kiekis 2005–2019 m. laikotarpiu mažėjo. Išmestas NO_x kiekis sumažėjo apie 21,76 proc., vidutiniškai per metus mažėjo 1,66 proc. (žr. 3 pav.). NAAS nustatyti nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą NO_x kiekio mažinimo tikslai 2020–2029 m. ir nuo 2030 m., ir Pažangos plane – tikslai 2025–2029 m. (skaitine išraiška) yra daug didesni (t. y. nepasiekti) nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas NO_x kiekis. (Šie įpareigojimai neapima NO_x kiekio, išmetamo dėl žemės ūkio veiklų, priskiriamų pagal išmetamų į aplinkos orą teršalų 2014 m. nomenklatūros (NFR), numatytos 1979 m. konvencijoje „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“, taršos šaltinio 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai), todėl pateiktoje analizėje neįskaitomas į bendrą nacionalinį kiekį). Taigi turi būti ieškoma priemonių, padėsiančių sumažinti į aplinkos orą išmetamą NO_xkiekį.

3 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NO_x kiekio pokytis 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

8. Analizuojant išmesto į aplinkos orą NO_x kiekio struktūrą pagal pagrindines teršiančias ūkio sektorių grupes, nustatyta, kad išmesto NO_x kiekio struktūroje didžiausią dalį 2005–2019 m. sudarė transporto sektorius – vidutiniškai 66,4 proc. Nors transporto sektoriaus išmestas NO_x kiekis 2005–2019 m. sumažėjo 11,4 proc., per šį laikotarpį jos dalis bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje padidėjo 8,4 proc. (nuo 63,1 proc. 2005 m., iki 71,5 proc. 2019 m.) (žr. 4 pav.).

9. Didžiausią dalį išmesto NO_x kiekio struktūroje sudaro kelių transporto išmestas NO_x kiekis – jo dalis 2019 m. sudarė 60,6 proc. bendro šalyje išmesto NO_x kiekio; kito transporto (aviacija, laivyba, geležinkeliai) – 10,9 proc.; energetikos sektoriaus – 17,3 proc.; pramonės sektorius – 8,1 proc., ne transporto mechanizmų (traktoriai, kombainai, kt.) – 2,7 proc., atliekų deginimo sektoriaus – 0,4 proc.

4 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NO_x kiekio struktūros pokyčiai pagal taršos šaltinius 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

10. Nors kelių transporto išmestas NO_x kiekis sumažėjo 11,6 proc. (palyginti 2005 m. ir 2019 m.), kelių transportas tebėra vienas iš reikšmingiausių teršėjų. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sunkvežimiams ir autobusams, – nors jų išmestas NO_x kiekis sumažėjo 14 proc. (palyginti 2005 m. iki 2019 m.), jo dalis bendrojeviso šalyje išmesto NO_x kiekio struktūroje tiek 2005 m., tiek 2019 m. sudarė didžiausią dalį – atitinkamai 35,8 proc. (19,99 tūkst. tonų) 2005 m. ir 39,1 proc. (17,11 tūkst. tonų, kelių transporto sektoriaus struktūroje – 64,6 proc.). Lengvųjų automobilių išmestas NO_x kiekis 2005 m. sudarė beveik šeštadalį (9,38 tūkst. tonų) viso išmesto NO_x kiekio, ir nors iki 2019 m. (8,06 tūkst. tonų) jų kiekis sumažėjo iki 14 proc., lengvųjų automobilių išmesto NO_x kiekio dalis bendroje viso šalyje NO_x išmesto kiekio struktūroje išliko žymi – 2019 m. sudarė apie 18,5 proc. (kelių transporto sektoriaus struktūroje – 30,4 proc.). Dėl šios priežasties, siekiant mažinti oro taršą NO_x, labai svarbu taikyti priemones, susijusias su sunkvežimiais ir autobusais, taip pat su lengvaisiais automobiliais, t. y. skirtas kelių transporto sektoriui.

11. Ne kelių transporto sektoriuje svarbus geležinkelių pasektorius, kurio 2019 m. išmestas NO_x kiekis (2,91 tūkst. tonų) sumažėjo 35,7 proc., palyginti su 2005 m. (4,53 tūkst. tonų). Išmesto NO_x kiekio sumažėjimas padarė įtaką geležinkelių NO_x išmesto kiekio daliai bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje – geležinkelių išmesto NO_x kiekio dalis sumažėjo nuo 8,1 proc. 2005 m. iki 6,7 proc. 2019 m.

12. Energetikos sektoriaus išmestas NO_x kiekis 2019 m. sudarė 7,55 tūkst. tonų (17,3 proc. viso šalyje išmesto kiekio) ir sumažėjo 44,7 proc., palyginti su 2005 m. Viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriaus išmestas NO_x kiekis 2005–2019 m. sumažėjo 51,8 proc., tai lėmė šio sektoriaus dalies bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje sumažėjimą nuo 12,8 proc. 2005 m. iki 7,9 proc. 2019 m. Per nagrinėjamą laikotarpį pasikeitė kuro deginimo perdirbant naftą emisijos (nuo 5,81 proc. sumažėjo iki 3,25 proc.) bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje ir 2019 m. šis sektorius nebėra tarp pagrindinių NO_x teršėjų.

13. Pramonės sektoriaus išmestas NO_x kiekis 2019 m. sudarė 3,56 tūkst. tonų (8,1 proc. viso šalyje išmesto kiekio) ir sumažėjo 20,8 proc., palyginti su 2005 m. Analizuojant pagrindinius teršėjus pramonės sektoriuje nustatyta, kad daugiausia NO_x į aplinkos orą išmesta dėl kuro deginimo (išskirtinai – cemento gamybos pramonėje), užfiksuota žymi chemijos gamybos pramonės tarša.

14. Nors vertinant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą į bendrąjį nacionalinį kiekį neįskaičiuojamas NO_x kiekis, išmetamas dėl tam tikrų žemės ūkio veiklų, pabrėžtina, kad dėl žemės ūkio veiklos išmestas NO_x kiekis padidėjo 29 proc., palyginti 2005 m. ir 2019 m. Daugiau nei 75 proc. šio sektoriaus išmesto NO_x kiekio sudaro neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimas (dalis bendroje išmesto NO_x kiekio struktūroje padidėjo 76 proc. – nuo 7,6 proc. 2005 m. iki 13,4 proc. 2019 m.) (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Išmestas NO_x kiekis: pagrindinių kategorijų analizė (įskaitant žemės ūkio sektorių)

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)							Iš viso
2005	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	3Da1 Neorganinės azoto trąšos (įskaitant karbamidą)	1A3c Geležinkeliai	1A1b Kuro deginimas (perdirbant naftą)	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	81,5%
2005	31,7 %	14,9 %	11,3 %	7,6 %	7,2 %	5,2 %	3,6 %	81,5%
2019	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	3Da1 Neorganinės azoto trąšos (įskaitant karbamidą)	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	1A3c Geležinkeliai	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	1A2f Mineralinių medžiagų apdirbimo pramonės stacionarus deginimas	79,7%
2019	32,3 %	15,2 %	13,4 %	6,3 %	5,5 %	3,8 %	3,2 %	79,7%

(duomenų šaltinis: AAA)

III SKYRIUS

IŠMESTO NEMETANINIŲ LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIO ANALIZĖ

15. Remiantis Nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos 2005–2019 m. duomenimis (pateiktais 2021 m. rugpjūčio mėn.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission), išmestas nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) kiekis 2005–2019 m. laikotarpiu sumažėjo apie 20,4 proc. (žr. 5 pav.). Nuosekli mažėjimo tendencija buvo iki 2016 m. (vidutiniškai per metus mažėjo 2,23 proc.). NAAS nustatyti nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą NMLOJ kiekio mažinimo tikslai 2020–2029 m. ir nuo 2030 m., bei Pažangos plane – tikslai 2025–2029 m. (skaitine išraiška) yra daug didesni (t. y. nepasiekti) nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas NMLOJ kiekis. (Šie įpareigojimai neapima NMLOJ kiekio, išmetamo dėl žemės ūkio veiklų, priskiriamų pagal išmetamų į aplinkos orą teršalų 2014 m. nomenklatūros (NFR), numatytos 1979 metų Konvencijoje „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“, taršos šaltinio 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai), todėl pateiktoje analizėje neįskaitomas į bendrąjį nacionalinį kiekį).

5 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NMLOJ kiekio pokytis 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

16. Analizuojant išmesto į aplinkos orą NMLOJ kiekio struktūrą pagal pagrindines teršiančias ūkio sektorių grupes nustatyta, kad išmesto NMLOJ kiekio struktūroje didžiausią dalį 2005–2019 m. sudarė energetikos sektorius – vidutiniškai 54,5 proc. (2019 m. – 56,1 proc., 20,5 tūkst. tonų); tirpiklių vartojimas pramonėje ir namų ūkiuose 2019 m. sudarė 20,7 proc. (7,56 tūkst. tonų), kiti pramonės procesai – 14,5 proc. (5,21 tūkst. tonų) (žr. 6 pav.).

17. Daugiau nei pusę NMLOJ kiekio 2019 m. išmetė energetikos sektorius (naftos perdirbimo, naftos produktų ir gamtinių dujų skirstymo, namų ūkių, viešosios elektros ir šilumos gamybos, paslaugų ir žemės ūkio pasektoriai). Nors šio sektoriaus išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 7,7 proc. (nuo 22,21 iki 20,50 tūkst. tonų), palyginti 2005 m. ir 2019 m., – jo dalis bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje padidėjo nuo 48,3 proc. 2005 m. iki 56,1 proc. 2019 m.:

17.1. Tarp reikšmingiausių energetikos pasektorių išskirtinas naftos perdirbimas. Iš šio pasektoriaus 2019 m. išmestas NMLOJ kiekis sudarė 52 proc. (10,73 tūkst. tonų) energetikos sektoriaus ir 29,4 proc. viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio. Naftos perdirbimo pasektoriaus išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 5,3 proc., palyginti su 2005 m. (nuo 10,19 tūkst. tonų 2005 m. iki 10,73 tūkst. tonų 2019 m.);

17.2. Ne mažiau svarbus ir namų ūkių pasektorius (dėl stacionaraus deginimo), kurio išmestas NMLOJ kiekis 2019 m. sudarė 40 proc. (8,22 tūkst. tonų) energetikos sektoriaus ir 22,5 proc. viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio. Vis dėlto šio sektoriaus išmestas NMLOJ kiekis 2005–2019 m. sumažėjo 21 proc. (nuo 10,40 tūkst. tonų 2005 m. iki 8,22 tūkst. tonų 2019 m.);

17.3 Kitų energetikos pasektorių (viešosios elektros ir šilumos gamybos, paslaugų ir žemės ūkio) išmesta NMLOJ kiekio dalis mažai reikšminga bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje, joje sudarė tik apie 4 proc., energetikos sektoriuje – 7,5 proc.

6 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NMLOJ kiekio struktūros pokyčiai pagal taršos šaltinius 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

18. Išmesto NMLOJ kiekio sumažėjimui įtaką padarė visuose sektoriuose sumažėjęs išmestas NMLOJ kiekis (išskyrus tirpiklių vartojimą). Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas kelių transporto sektoriuje, išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 78,7 proc., palyginti 2005 ir 2019 m. duomenis. Mažėjant kelių transporto sektoriaus išmestam NMLOJ kiekiui, mažėjo ir šio sektoriaus išmesto NMLOJ kiekio dalis bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje – nuo 21,2 proc. 2005 m. iki 5,7 proc. 2019 m. Iš kitų NMLOJ išmetančių sektorių išskirtinas atliekų tvarkymo sektorius, kuris 2019 m. generavo 68,8 proc. mažesnę taršą nei 2005 m., tai lėmė, kad šio sektoriaus dalis išmesto NMLOJ kiekio struktūroje sumažėjo nuo 3,9 proc. 2005 m. iki 1,5 proc. 2019 m.

19. Dėl tirpiklių vartojimo 2019 m. išmestas NMLOJ kiekis sudarė apie penktadalį viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio. Dėl tirpiklių vartojimo išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 81 proc. (palyginti 2005 m. ir 2019 m.), o jo dalis bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje padidėjo nuo 9 proc. 2005 m. iki 20,7 proc. 2019 m.

20. Apie septintadalį viso išmesto NMLOJ kiekio 2019 m. išmetė pramonės sektorius. Šio sektoriaus išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 19 proc. (nuo 6,55 iki 5,21 tūkst. tonų), palyginti 2005 m. ir 2019 m., bet jo dalis bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje nežymiai padidėjo (nuo 14,3 proc. 2005 m. iki 14,5 proc. 2019 m.). Maisto ir gėrimų pasektoriuje 2019 m. išmestas NMLOJ kiekis sudarė apie 85 proc. (4,46 tūkst. tonų) pramonės sektoriaus ir 12,2 proc. viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio.

21. 2005–2019 m. didžiausias išmesto NMLOJ kiekio sumažėjimas buvo kelių transporto ir atliekų tvarkymo pasektoriuose – atitinkamai sumažėjo 78,7 proc. ir 68,8 proc. Reikšmingiausi taršos šaltiniai tebėra naftos perdirbimo ir tirpiklių vartojimo pasektoriai, kurių išmestas NMLOJ kiekis padidėjo – atitinkamai 5,3 proc. ir 81 proc., palyginti 2005 m. ir 2019 m., o jų išmesto NMLOJ kiekio dalis bendroje išmesto NMLOJ kiekio struktūroje sudarė atitinkamai 29,4 proc. ir 20,7 proc. Taip pat svarbiu taršos šaltiniu tebėra laikomas namų ūkių pasektorius, kurio išmestas NMLOJ kiekis 2019 m. sudarė 22,5 proc. viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio (nors minėtu laikotarpiu šio pasektoriaus išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 21 proc.).

22. Nors vertinant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą į bendrąjį nacionalinį kiekį neįskaičiuojamas NMLOJ kiekis, išmetamas dėl tam tikrų žemės ūkio veiklų, pabrėžtina, kad dėl žemės ūkio veiklos išmestas NMLOJ kiekis 2019 m. sudarė 27,8 proc. viso šalyje išmesto NMLOJ kiekio (šio sektoriaus išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 9,3 proc., palyginti su 2005 m. ir 2019 m.). Daugiau nei 60 proc. šio sektoriaus išmesto NMLOJ kiekio sudarė mėšlo tvarkymo veiklos, iš šio pasektoriaus išmesto NMLOJ kiekis 2019 m. sumažėjo 6 proc., palyginti su 2005 m. (žr. 3 lent.).

3 lentelė. Išmestas NMLOJ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė (įskaitant žemės ūkio sektorių)

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)											Iš viso
2005	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	1B2aiv Neorganizuoti taršos šaltiniai naftos perdirbime ir saugojime	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	2H2 Maisto ir gėrimų gamybos pramonė	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	2D3d Tirpiklių naudojimas: dangų dengimas	3De Javų auginimas	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	5A Biologinis atliekų apdorojimas: kietųjų atliekų šalinimas žemėje	3B1b Mėšlo iš ne pieninių galvijų ūkių valdymas	81,0%
2005	16,9%	16,5%	10,9 %	7,7%	7,1%	6,5 %	3,7 %	3,1 %	3,1 %	2,8	2,7	81,0%
2019	1B2aiv Neorganizuoti taršos šaltiniai naftos perdirbime ir saugojime	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	2H2 Maisto ir gėrimų gamybos pramonė	2D3d Tirpiklių naudojimas: dangų dengimas	2D3a Tirpiklių naudojimas buityje, įskaitant fungicidus	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3B1b Mėšlo iš ne pieninių galvijų ūkių valdymas	3B4h Kitų gyvulių mėšlo tvarkymas	3De Javų auginimas	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	85,4%
2019	21,1 %	16,2%	8,8%	7,0 %	6,9%	6,4 %	6,1%	4,0%	3,7	3,6	1,7%	85,4%

(duomenų šaltinis: AAA)

IV SKYRIUS

IŠMESTO AMONIAKO KIEKIO ANALIZĖ

23. Remiantis Nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos 2005–2019 m. duomenimis (pateiktais 2021 m. rugpjūčio mėn.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission), išmestas amoniako (toliau – NH₃) kiekis 2005–2019 m. laikotarpiu sumažėjo apie 4,7 proc., vidutiniškai per metus mažėjo 0,4 proc. NAAS nustatyti nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą NH₃ kiekio mažinimo tikslai 2020–2029 m. ir nuo 2030 m., bei Pažangos plane – tikslai 2025–2029 m. (skaitine išraiška) yra 5,3 proc. didesni (t. y. nepasiekti) nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas NMLOJ kiekis (žr. 7 pav.).

7 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NH₃ kiekio pokytis 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

24. Kaip matyti 8 paveiksle, didžiausią įtaką 2005–2019 m. išmestam NH₃ kiekiui darė žemės ūkio sektorius – vidutiniškai 94,3 proc. bendroje viso šalyje išmesto NH₃ kiekio struktūroje. Nors žemės ūkio sektoriaus 2019 m. išmestas NH₃kiekis sumažėjo 4,8 proc., palyginti su 2005 m., per šį laikotarpį jo dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje sumažėjo tik 0,1 proc. (nuo 94,3 proc. 2005 m. iki 94,2 proc. 2019 m.). Kitų sektorių 2019 m. išmesto NH₃ kiekio dalis bendroje viso šalyje išmesto NH₃ kiekio struktūroje buvo nereikšminga (energetikos ir transporto sektoriai – 3,1 proc., pramonės sektorius – 1,5 proc., atliekų tvarkymo sektorius tik 1,2 proc.).

8 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą NH₃ kiekio struktūros pokyčiai pagal taršos šaltinius 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

25. Žemės ūkio sektoriuje išmesto NH₃kiekio šaltinių struktūra per nagrinėjamą 2005–2019 m. laikotarpį pasikeitė. Išmestas NH₃kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus (mėšlo tvarkymo pasektoriaus) sumažėjo daugiau nei penktadaliu (22,6 proc.), šio pasektoriaus išmesto NH₃ kiekio dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje sumažėjo nuo 32 proc. 2005 m. iki 26 proc. 2019 m. Tarp žemės ūkio sektoriaus veiklų reikia išskirti dirvožemio tręšimą organinėmis trąšomis ir neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimą, dėl kurių išmestas NH₃ kiekis 2019 m. sudarė atitinkamai 38,6 proc. ir 33,7 proc. viso dėl kitos žemės ūkio veiklos išmesto NH₃ kiekio ir bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje jų dalis atitinkamai sudarė 36,4 proc. ir 31,8 proc.

26. Siekiant detaliau išnagrinėti probleminius NH₃ teršiančius pasektorius, atlikta pagrindinių kategorijų analizė. Kaip matyti 4 lentelėje, didžiausią neigiamą įtaką darančiu sektoriumi išmesto NH₃ kiekio struktūroje laikomas neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) vartojimas, kurio dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje padidėjo nuo 20,3 proc. 2005 m. iki 31,8 proc. 2019 m. Dėl neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) vartojimo išmesto NH₃ kiekio dalis padidėjo net 49,3 proc., palyginti su 2005 m. ir 2019 m., taigi turi būti imamasi priemonių mažinti šių trąšų (įskaitant karbamidą) neigiamą poveikį aplinkos orui. Dėl dirvožemio tręšimo organinėmis trąšomis išmestas NH₃ kiekis sumažėjo beveik penktadaliu (17,4 proc.), o jo dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje sumažėjo nuo 42 proc. iki 36,4 proc.

4 lentelė. Išmestas NH₃ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)						Iš viso
2005	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	3Da1 Neorganinės N trąšos (įskaitant karbamidą)	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3B3 Mėšlo iš kiaulidžių valdymas	3Da3 Ganomų gyvulių mėšlas	3B1b Mėšlo iš ne pieninių galvijų ūkių valdymas		88,8 %
2005	36,6 %	20,3 %	12,7 %	9,9 %	5,2%	4,2 %		88,8 %
2019	3Da1 Neorganinės azoto trąšos (įskaitant karbamidą)	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3B1b Mėšlo iš ne pieninių galvijų ūkių valdymas	3Da3 Ganomų gyvulių mėšlas	3B3 Mėšlo iš kiaulidžių valdymas		88,8 %
2019	31,8 %	31,2 %	10,5 %	5,5 %	4,9 %	4,8 %		88,8 %

(duomenų šaltinis: AAA)

27. Iš kiaulių mėšlo išmestas NH₃ kiekis sumažėjo 54 proc., jo dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje sumažėjo nuo 9,9 proc. 2005 m. iki 4,8 proc. 2019 m. Iš pieninių galvijų mėšlo išmestas NH₃ kiekis sumažėjo 21,3 proc., palyginti su 2005 m. ir 2019 m. duomenimis, o iš šio mėšlo išmesto NH₃ kiekio dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje sumažėjo nuo 12,7 proc. 2005 m. iki 10,5 proc. 2019 m. Iš ne pieninių galvijų mėšlo išmestas NH₃ kiekis padidėjo beveik trečdaliu (26,7 proc.), jo dalis bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje padidėjo nuo 4,2 proc. 2005 m. iki 5,5 proc. 2019 m.

V SKYRIUS

IŠMESTO SMULKIŲJŲ KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO ANALIZĖ

28. Remiantis Nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaitos 2005–2019 m. duomenimis (pateiktais 2021 m. rugpjūčio mėn.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission), išmestas smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD_2,5) kiekis 2005–2019 m. laikotarpiu mažėjo. Išmestas KD_2,5kiekis sumažėjo apie 37,1 proc., palyginti su 2005 m. ir 2019 m., vidutiniškai per metus mažėjo 2,6 proc. (žr. 9 pav.). NAAS nustatyti nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą KD_2,5kiekio tikslai (skaitine išraiška) 2020–2029 m. ir nuo 2030 m. yra mažesni nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas KD_2,5kiekis (t. y. tikslai pasiekti); Pažangos plane nustatyti tikslai 2025–2029 m. (skaitine išraiška) yra didesni nei nagrinėjamu laikotarpiu užfiksuotas išmestas KD_2,5kiekis, todėl turi būti imamasi priemonių, padėsiančių sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis.

9 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą KD_2,5 kiekio pokytis 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

29. Analizuojant išmesto į aplinkos orą KD_2,5kiekio struktūrą pagal pagrindines teršiančias ūkio sektorių grupes, nustatyta, kad išmesto KD_2,5 kiekio struktūroje didžiausią dalį 2005–2019 m. sudarė energetikos sektorius (stacionaraus deginimo pasektoriai, įskaitant namų ūkį, viešosios elektros energijos ir šilumos gamybą) – vidutiniškai 55 proc. Per šį laikotarpį šio sektoriaus išmestas KD_2,5 kiekis sumažėjo 41 proc., tačiau dalis bendroje KD_2,5 išmesto kiekio struktūroje sumažėjo tik 8 proc. ir sudarė 52 proc. 2019 m. viso šalyje išmesto kiekio (žr. 10 pav.). Tuo pačiu laikotarpiu kelių transporto sektoriaus išmestas KD_2,5 kiekis sumažėjo 7,5 proc., palyginti su 2005 ir 2019 m., bet jo dalis bendroje išmesto KD_2,5 kiekio struktūroje padidėjo 7 proc. ir sudarė apie 20 proc. 2019 m. viso šalyje išmesto kiekio. Kitų sektorių išmestas KD_2,5kiekis taip pat sumažėjo: pramonės ir statybos – net tris kartus, atliekų deginimo – apie 6 proc., žemės ūkio – 9 proc., o jų 2019 m. išmesto KD_2,5 kiekio dalis bendroje struktūroje atitinkamai sudarė: pramonės ir statybos – 10 proc., atliekų deginimo – 8 proc., žemės ūkio – apie 6 proc.

10 paveikslas. Išmesto į aplinkos orą KD_2,5 kiekio struktūros pokyčiai pagal taršos šaltinius 2005–2019 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

30. Kaip matyti 5 lentelėje, didžiausią įtaką išmestam KD_2,5 kiekiui tebedaro stacionarus deginimas namų ūkiuose, nors 2019 m. čia išmestas KD_2,5 kiekis sumažėjo net 42 proc. palyginti su 2005 m., – dalis bendroje išmesto KD_2,5 kiekio struktūroje sumažėjo nežymiai (nuo 45,6 proc. 2005 m. iki 42,3 proc. 2019 m.). Tarp energetikos pasektorių svarbi viešosios elektros energijos ir šilumos gamyba, kurioje 2019 m. išmestas KD_2,5 kiekis padidėjo 3 proc., palyginti su 2005 m., ir sudarė 5,9 proc. viso šalyje išmesto KD_2,5 kiekio.

5 lentelė. Išmestas KD_2,5 kiekis: pagrindinių kategorijų analizė

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)										Iš viso
2005	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	2A5b Statyba ir griovimas	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	1A1b Kuro deginimas naftos perdirbime	2A1 Cemento gamyba	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	5E Gaisrai	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	5C2 Atviras atliekų deginimas	3Dc Ūkio lygmens žemės ūkio operacijos, įskaitant žemės ūkio produktų saugojimą, tvarkymą ir transportavimą	81,0%
2005	45,6 %	9,5 %	7,7 %	4,6 %	3,8 %	3,7 %	3,3 %	2,7 %	2,2 %	2,0	81,0%
2019	1A4bi Namų ūkių stacionarus deginimas	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1a Viešoji elektros energijos ir šilumos gamyba	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	1A3bvi Kelių transportas: automobilių padangų ir stabdžių susidėvėjimas	5E Gaisrai	5C2 Atviras atliekų deginimas	2A5b Statyba ir griovimas	3Dc Ūkio lygmens žemės ūkio operacijos, įskaitant žemės ūkio produktų saugojimą, tvarkymą ir transportavimą	1A3bvii Kelių transportas: kelių dangos susidėvėjimas	85,4%
2019	42,3 %	7,1 %	5,9 %	4,9 %	4,7 %	4,3%	4,0%	3,6%	3,3	3,1%	85,4%

(duomenų šaltinis: AAA)

31. Tarp reikšmingų kelių transporto sektoriaus KD_2,5 teršėjų įvardintini lengvieji automobiliai, sunkvežimiai ir autobusai. Sunkvežimių ir autobusų išmesto KD_2,5 kiekio dalis bendroje išmesto KD_2,5 kiekio struktūroje sumažėjo nuo 7,7 proc. 2005 m. iki 4,9 proc. 2019 m., tokius pokyčius lėmė daugiau nei per pusę (60 proc.) sumažėjęs sunkvežimių ir autobusų išmestas KD_2,5 kiekis. Lengvųjų automobilių išmesto KD_2,5 kiekio dalis bendroje išmesto KD_2,5 kiekio struktūroje padidėjo nuo 2,7 proc. 2005 m. iki 7,1 proc. 2019 m., įtaką tokiems pokyčiams padarė 66 proc. padidėjęs lengvųjų automobilių išmestas KD_2,5 kiekis.

____________________________

Nacionalinio oro taršos

mažinimo plano

12 priedas

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ KIEKIS (ESAMŲ PRIEMONIŲ SCENARIJUS)

I SKYRIUS

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ SIEROS DIOKSIDO KIEKIS

1. Siekiant įvertinti, kaip keisis išmetamas į aplinkos orą sieros dioksido (toliau – SO₂) ir kitų šiame priede nurodytų oro teršalų kiekis 2020 m., 2025 m., 2030 m., remtasi Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA), kuri teisės aktų nustatyta tvarka vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir prognozes, parengtomis išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozėmis (pateiktomis 2021 m.; https://www.ceip.at/status-of-reporting-and-review-results/2021-submission). Kaip parodyta 1 paveiksle, 2020 m. nustatytas tikslas yra išmesto SO₂ kiekio sumažėjimas 55 proc., 2030 m. – 60 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Pagal prognozes, įgyvendinant esamas priemones 2020 m. išmestas SO₂ kiekis sumažės 59,2 proc., 2025 m. – 61 proc., 2030 m. – 62,5 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, todėl nustatyti tikslai bus pasiekti.

1 paveikslas. Išmesto SO₂ kiekio prognozė 2020 m., 2025 m., 2030 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

2. Išanalizavus išmesto SO₂ kiekio prognozes pagal sektorius nustatyta, kad išmetantys SO₂ sektoriai ateityje keisis: sumažės gamybos pramonės ir statybos sektoriaus stacionaraus deginimo sektorių įtaka, tarp reikšmingiausių sektorių išliks energijos gamyba, naftos perdirbimo ir saugojimo veikla, t. y. išmestas SO₂ kiekis priklausys nuo elektros ir šilumos energijos gamybos ir garavimo naftos pramonėje. Kitaip tariant, išmestas SO₂ kiekis priklausys nuo naudojamo kuro rūšių, energijos gamybai, naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir skirstymo veikloje taikomų technologijų.

1 lentelė. Išmestas į aplinkos orą SO₂ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė baziniais, paskutiniais prieinamais ir prognozuojamais metais

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)					Iš viso
2005	1A1 Energijos gamyba	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos produktai)	2B10a Chemijos pramonė	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	93,5 %
2005	65,2 %	16,5 %	6,5 %	5,7 %	93,5 %
2019	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos produktai)	1A1 Energijos gamyba	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A2 Gamybos pramonė ir statybos sektorius (deginimas, įskaitant mobilų)	92,0 %
2019	49,4 %	23,0 %	10,1 %	9,5 %	92,0 %
2020	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos produktai)	1A1 Energijos gamyba	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A2 Gamybos pramonė ir statybos sektorius (deginimas, įskaitant mobilų)	91,6 %
2020	47,3 %	24,1 %	11,4 %	8,8 %	91,6 %
2025	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos produktai)	1A1 Energijos gamyba	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A2 Gamybos pramonė ir statybos sektorius (deginimas, įskaitant mobilų)	91,3 %
2025	46,5 %	24,2 %	11,8 %	8,8 %	91,3 %
2030	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos produktai)	1A1 Energijos gamyba	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A2 Gamybos pramonė ir statybos sektorius (deginimas, įskaitant mobilų)	90,9%
2030	45,3 %	24,9 %	12,1 %	8,6 %	90,9%

(duomenų šaltinis: AAA)

II SKYRIUS

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ AZOTO OKSIDŲ KIEKIS

3. Išmetamo į aplinkos orą azoto oksidų (toliau – NO_x) kiekio prognozės rodo, kad įgyvendinant esamas priemones išmestas NO_x kiekis iki 2020 m. sumažės tik 23,4 proc., nors tikslas yra sumažinti 48 proc., palyginti su 2005 m. išmestu NO_x kiekiu. 2025 m. ir 2030 m. prognozuojamo išmesti NO_x kiekio pokytis atitinkamai 30,6 proc. ir 33,3 proc., palyginti su 2005 m., o nustatytasis tikslas 2030 m. – išmesto NO_x kiekio sumažėjimas 51 proc., palyginti su 2005 m. (žr. 2 pav.). (Šie įpareigojimai neapima NO_x kiekio, išmetamo dėl žemės ūkio veiklų, priskiriamų pagal išmetamų į aplinkos orą teršalų 2014 m. nomenklatūros (NFR), numatytos 1979 m. Konvencijoje „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“, taršos šaltinio 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai), todėl pateiktoje analizėje neįskaičiuojamas į bendrąjį nacionalinį kiekį.) Iš to išplaukia, kad įgyvendinant esamas priemones nustatyti tikslai 2020 m. ir 2030 m. nebus pasiekti.

2 paveikslas. Išmesto NO_x kiekio prognozė 2020 m., 2025 m., 2030 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

4. Analizuojant prognozuojamą išmesti NO_x kiekį pagal sektorius nustatyta, kad ateityje, kaip ir dabar, daugiausia šio teršalo bus išmetama iš sunkiasvorio kelių transporto (sunkvežimių ir autobusų), lengvųjų automobilių, taip pat augalininkystės ir dirvožemio (augalininkystės ir dirvožemio išmetamas NO_x kiekis į bendrąjį nacionalinį kiekį neįskaičiuojamas vertinant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą). Prognozuojama, kad 2025–2030 m. mažės tarša NO_x dėl visų minėtų sektorių veiklos, o kelių transporto išmetamas NO_x kiekis ir 2020 m.

2 lentelė. Išmestas į aplinkos orą NO_x kiekis: pagrindinių kategorijų analizė baziniais, paskutiniais prieinamais ir prognozuojamais metais

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)					Iš viso
2005	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1 Energijos gamyba	3D Augalininkystė ir dirvožemis	1A3a,c,d,e Ne kelių transportas		82,5 %
2005	31,7 %	14,9 %	16,6 %	10,8 %	8,5 %		82,5 %
2019	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	3D Augalininkystė ir dirvožemis	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1 Energijos gamyba	1A3a,c,d,e Ne kelių transportas		82,4 %
2019	32,3 %	16,7 %	15,2 %	9,2 %	9,0 %		82,4 %
2020	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	3D Augalininkystė ir dirvožemis	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A3a,c,d,e Ne kelių transportas	1A1 Energijos gamyba		83,1 %
2020	30,9 %	17,3 %	14,8 %	10,3 %	9,8 %		83,1 %
2025	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	3D Augalininkystė ir dirvožemis	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1 Energijos gamyba	1A3a,c,d,e Ne kelių transportas		81,5 %
2025	28,5 %	17,5 %	14,7 %	10,7 %	10,1 %		81,5 %
2030	1A3biii Kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai	3D Augalininkystė ir dirvožemis	1A3bi Kelių transportas: lengvieji automobiliai	1A1 Energijos gamyba	1A3a,c,d,e Ne kelių transportas		80,9 %
2030	28,9 %	17,0 %	15,2 %	10,4 %	9,4 %		80,9 %

(duomenų šaltinis: AAA)

III SKYRIUS

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ NEMETANINIŲ LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIS

5. Prognozuojama, kad įgyvendinant esamas priemones išmetamas į aplinkos orą nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) kiekis iki 2020 m. sumažės 20,6 proc., 2025 m. – 26,2 proc., 2030 m. – 28,8 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Taigi nustatyti išmesto NMLOJ kiekio sumažinimo 32 proc. iki 2020 m. ir 47 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslai nebus pasiekti (žr. 3 pav.). (Šie įpareigojimai neapima NMLOJ kiekio, išmetamo dėl žemės ūkio veiklų, priskiriamų pagal išmetamų į aplinkos orą teršalų 2014 m. nomenklatūros (NFR), numatytos 1979 m. konvencijoje „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“, taršos šaltinio 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai), todėl pateiktoje analizėje neįskaitomas į bendrąjį nacionalinį kiekį). Prognozuojama, kad iki 2030 m. išmetamas NMLOJ kiekis tolygiai mažės.

3 paveikslas. Išmesto NMLOJ kiekio prognozė 2020 m., 2025 m., 2030 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

6. Analizuojant prognozuojamą išmesti NMLOJ kiekį pagal sektorius nustatyta, kad ateityje, kaip ir dabar, daugiausia šio teršalo bus išmetama dėl naftos ir jos produktų garavimo, kitų sektorių (stacionaraus ir mobilaus deginimo), taip pat dėl gyvulininkystės sektoriaus veiklos ir mėšlo tvarkymo (dėl šios veiklos išmetamas NMLOJ kiekis į bendrąjį nacionalinį kiekį neįskaičiuojamas vertinant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą). Prognozuojama, kad didės gyvulininkystės ir mėšlo tvarkymo sukeliama tarša NMLOJ; dėl tirpiklių ir kitų garuojančių produktų vartojimo, taip pat pramonės procesų tarša keisis nežymiai; dėl naftos ir jos produktų garavimo, kitų sektorių (stacionaraus ir mobilaus deginimo) – mažės.

3 lentelė. Išmestas į aplinkos orą NMLOJ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė baziniais, paskutiniais prieinamais ir prognozuojamais metais

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)					Iš viso
2005	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos ir jos produktų garavimo emisijos)	3B Gyvulininkystė ir mėšlo tvarkymas	2A,B,C,H,I,J,K,L Pramonės procesai	2D, 2G Tirpiklių ir kitų produktų vartojimas	68,8 %
2005	18,2 %	18,1 %	15,4 %	10,3 %	6,8 %	68,8 %
2019	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos ir jos produktų garavimo emisijos)	3B Gyvulininkystė ir mėšlo tvarkymas	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	2D, 2G Tirpiklių ir kitų produktų vartojimas	2A,B,C,H,I,J,K,L Pramonės procesai	82,3 %
2019	22,7 %	17,6 %	16,8 %	15,0 %	10,2 %	82,3 %
2020	3B Gyvulininkystė ir mėšlo tvarkymas	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos ir jos produktų garavimo emisijos)	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	2D, 2G Tirpiklių ir kitų produktų vartojimas	2A,B,C,H,I,J,K,L Pramonės procesai	89,1 %
2020	24,0 %	20,1 %	19,7 %	15,1 %	10,2 %	89,1 %
2025	3B Gyvulininkystė ir mėšlo tvarkymas	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos ir jos produktų garavimo emisijos)	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	2D, 2G Tirpiklių ir kitų produktų vartojimas	2A,B,C,H,I,J,K,L Pramonės procesai	90,2 %
2025	25,7 %	19,4 %	18,5 %	15,9 %	10,7 %	90,2 %
2030	3B Gyvulininkystė ir mėšlo tvarkymas	1B Neorganizuoti taršos šaltiniai (naftos ir jos produktų garavimo emisijos)	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	2D, 2G Tirpiklių ir kitų produktų vartojimas	2A,B,C,H,I,J,K,L Pramonės procesai	90,2 %
2030	26,6 %	18,1 %	18,3 %	16,2 %	11,0 %	90,2 %

(duomenų šaltinis: AAA)

IV SKYRIUS

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ AMONIAKO KIEKIS

7. Prognozuota, kad įgyvendinant esamas priemones į aplinkos orą išmetamo amoniako (toliau – NH₃) kiekio mažėjimas nebus pakankamas 2020 m. ir 2030 m. tikslams pasiekti, t. y. nebus iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas NH₃kiekis 10 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (žr. 4 pav.).

4 paveikslas. Išmesto NH₃ kiekio prognozė 2020 m., 2025 m., 2030 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

8. Analizuojant išmesto NH₃ kiekio prognozes pagal sektorius nustatyta, kad iš augalininkystės ir dirvožemio (dėl neorganinių azoto (N) trąšų naudojimo ir dirvožemio tręšimo mėšlu) išmestas NH₃ kiekis mažės nepakankamai. 2020–2030 m. augalininkystės ir dirvožemio sektorius išmes į aplinkos orą daugiau nei pusę viso išmesto NH₃ kiekio. Tarp kitų reikšmingų sektorių – pieninių ir ne pieninių galvijų, paukščių ir kiaulių ūkiai, kurių tarša bendroje išmesto NH₃ kiekio struktūroje didės. Prognozuojama, kad didės pieninių ir ne pieninių galvijų, paukščių ūkių NH₃ išmetimai.

4 lentelė. Išmestas į aplinkos orą NH₃ kiekis: pagrindinių kategorijų analizė baziniais, paskutiniais prieinamais ir prognozuojamais metais

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)					Iš viso
2005	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	3Da1 Neorganinės N trąšos (įskaitant karbamidą)	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3B3 Mėšlo iš kiaulidžių valdymas	3Da3 Ganomų gyvulių mėšlas	84,6 %
2005	36,6 %	20,3 %	12,7 %	9,9 %	5,2 %	84,6 %
2019	3Da1 Neorganinės azoto trąšos (įskaitant karbamidą)	3Da2a Dirvožemio tręšimas gyvulių mėšlu	3B1a Mėšlo iš pieninių galvijų ūkių valdymas	3B1b Mėšlo iš ne pieninių galvijų ūkių valdymas	3Da3 Ganomų gyvulių mėšlas	83,9 %
2019	31,8 %	31,2 %	10,5 %	5,5 %	4,9 %	83,9 %
2020	3D Augalininkystė ir dirvožemis	3B1a Pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B1b Ne pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B4g Paukščių ūkių mėšlo valdymas	3B3 Kiaulių ūkių mėšlo valdymas	91,9 %
2020	66,7 %	10,3 %	5,4 %	4,9 %	4,6 %	91,9 %
2025	3D Augalininkystė ir dirvožemis	3B1a Pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B1b Ne pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B4g Paukščių ūkių mėšlo valdymas	3B3 Kiaulių ūkių mėšlo valdymas	92,1 %
2025	65,3%	11,1 %	5,5 %	5,5 %	4,7 %	92,1 %
2030	3D Augalininkystė ir dirvožemis	3B1a Pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B4g Paukščių ūkių mėšlo valdymas	3B1b Ne pieninių galvijų ūkių mėšlo valdymas	3B3 Kiaulių ūkių mėšlo valdymas	92,5 %
2030	1. 64,1 %	11,8 %	6,2 %	5,7 %	4,7 %	92,5 %

(duomenų šaltinis: AAA)

V SKYRIUS

PROGNOZUOJAMAS IŠMESTI Į APLINKOS ORĄ SMULKIŲJŲ KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIS

9. Prognozuojama, kad išmesto į aplinkos orą smulkiųjų kietųjų dalelių KD_2,5 (toliau – KD_2,5) kiekio mažinimo tikslai 2020 m. ir 2030 m. įgyvendinant esamas priemones bus pasiekti. KD_2,5 išmetamas kiekis iki 2020 m. sumažės 36 proc., 2025 m. – 40,8 proc., 2030 m. – 42 proc., o sumažinimo tikslai 2020 m. ir 2030 m. atitinkamai yra 20 proc. ir 36 proc., palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (žr. 5 pav.).

5 paveikslas. Išmesto KD_2.5 kiekio prognozė 2020 m., 2025 m., 2030 m.

(duomenų šaltinis: AAA)

10. Analizuojant KD_2,5 išmetimų prognozes nustatyta, kad kaip iki šiol, taip ir ateityje didžiausią įtaką išmetamam KD_2,5 kiekiui darys stacionarus ir mobilus deginimas. Dėl deginimo į aplinkos orą išmetama daugiau nei 60 proc. viso išmetamo KD_2,5 kiekio. Prognozuojama, kad ateityje mažės KD_2,5 išmetimai dėl energijos gamybos, kelių transporto.

5 lentelė. Išmestas į aplinkos orą KD_2.5 kiekis: pagrindinių kategorijų analizė baziniais, paskutiniais prieinamais ir prognozuojamais metais

Metai	Pagrindinės kategorijos (surūšiuotos nuo aukščiausios iki žemiausios, iš kairės į dešinę)						Iš viso
2005	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A3b Kelių transportas	2A5b Statyba ir griovimas	1A1 Energijos gamyba	5 Atliekos (atviras atliekų deginimas, gaisrai)	85,8 %
2005	48,3 %	14,2 %	9,5 %	8,3 %	5,5 %	85,8 %
2019	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A3b Kelių transportas	5 Atliekos (atviras atliekų deginimas, gaisrai)	1A1 Energijos gamyba		82,1 %
2019	45,3 %	20,9 %	8,3 %	7,6 %		82,1 %
2020	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A3b Kelių transportas	5 Atliekos (atviras atliekų deginimas, gaisrai)	1A1 Energijos gamyba		81,3 %
2020	46,5 %	19,0 %	8,2 %	7,6 %		81,3 %
2025	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A3b Kelių transportas	5 Atliekos (atviras atliekų deginimas, gaisrai)	1A1 Energijos gamyba		80,0 %
2025	47,9 %	16,6 %	8,9 %	6,6 %		80,0 %
2030	1A4 Kiti sektoriai (stacionarus ir mobilus deginimas)	1A3b Kelių transportas	5 Atliekos (atviras atliekų deginimas, gaisrai)	1A1 Energijos gamyba		79,7 %
2030	1. 48,9 %	16,5 %	9,0 %	5,3 %		79,7 %

(duomenų šaltinis: AAA)

____________________________

KD_2,5(µg/m³)	Vilniaus aglomeracija	Kauno aglomeracija	Klaipėdos m. sav.
Vidutinė koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	11,7	11,3	13,2
Vidutinė koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	9,2	9,1	10,5
Koncentracijos sumažėjimas, %	21 %	19 %	20 %

Foninė (mažiausia) koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	9,3	8,0	8,2
Foninė (mažiausia) koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	7,4	5,6	6,5
Koncentracijos sumažėjimas, %	21 %	31 %	21 %

NO₂ (µg/m³)	Vilniaus aglomeracija	Kauno aglomeracija	Klaipėdos m. sav.
Vidutinė koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	12,0	12,3	11,3
Vidutinė koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	9,7	9,7	9,2
Koncentracijos sumažėjimas, %	19 %	21 %	19 %

Foninė (mažiausia) koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	4,2	3,5	4,0
Foninė (mažiausia) koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	3,3	3,3	3,3
Koncentracijos sumažėjimas, %	21 %	4 %	16 %

LOJ (mg/m³)	Vilniaus aglomeracija	Kauno aglomeracija	Klaipėdos m. sav.
Vidutinė koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	0,053	0,047	0,043
Vidutinė koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	0,043	0,043	0,038
Koncentracijos sumažėjimas, %	18 %	10 %	12 %

Foninė (mažiausia) koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	0,027	0,032	0,032
Foninė (mažiausia) koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	0,022	0,027	0,027
Koncentracijos sumažėjimas, %	19 %	15 %	15 %

SO₂ (µg/m³)	Vilniaus aglomeracija	Kauno aglomeracija	Klaipėdos m. sav.
Vidutinė koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	4,2	3,6	3,7
Vidutinė koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	3,9	3,4	3,4
Koncentracijos sumažėjimas, %	8 %	7 %	7 %

Foninė (mažiausia) koncentracija, 2018–2020 m. (taikant EPP)	2,5	2,4	2,5
Foninė (mažiausia) koncentracija, 2030 m. (taikant PPP)	2,4	2,3	2,3
Koncentracijos sumažėjimas, %	6 %	6 %	6 %