Administracinė byla Nr. eA-2277-1062/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01059-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja G. R. (toliau – pareiškėja) 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-56(AG-25/04-2017) (toliau – VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. KKL-2300(10.6.1.E) (toliau – skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą toliau administruoti pareiškėjos 2016 m. liepos 27 d. paramos paraišką ir kreiptis su paklausimu į pareiškėją dėl akivaizdžių klaidų paraiškoje, duomenų nesutapimo ir papildomų duomenų bei informacijos pateikimo dėl įsipareigojamų užsodinti žemės ūkio naudmenų plotų kuriamo ūkio specializacijos augalais.
2. Pareiškėja paaiškino, kad paraišką paramai gauti pildė pirmą kartą ir verslo plane nurodžiusi, jog užsodins 2,5 ha plotą, padarė klaidą. Teikdama paramos paraišką, pareiškėja įsipareigojo užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. žemės ūkio naudmenų viso ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais, todėl verslo plane klaidingai nurodyto užsodinamo žemės ūkio naudmenų ploto padidinimas iki 0,19 ha nebūtų pakeitęs paraiškos apimties. Pasak pareiškėjos, būtų nelogiška, kad ji, žinodama, jog 50 proc. ploto neužsodinimas lemtų 15 vertinimo balų negavimą, vis tiek būtų teikusi tokią paraišką. Trūkstamas 0,19 ha plotas yra nedidelis ir pareiškėjai nesudarantis jokių kliūčių, todėl dėl tokio ploto pareiškėja nebūtų rizikavusi paraiškos atmetimu. Agentūra nustačiusi, kad paraiškoje ir verslo plane yra įsipareigojamo užsodinti ploto duomenų nesutapimas, turėjo kreiptis į pareiškėją su paklausimu. Priešingas Agentūros elgesys neatitinka gero administravimo, teisingumo ir protingumo principų. Be to, pati Agentūra VAGK teiktame atsiliepime nurodė, kad siunčia paklausimus, kai yra nustatomas duomenų nesutapimas paraiškoje. Taigi, pasak pareiškėjos, Agentūra privalėjo kreiptis į pareiškėją bei išsiaiškinti tikruosius pareiškėjos ketinamus prisiimti įsipareigojimus, t. y. turėjo išsiaiškinti pareiškėjos valią dėl įsipareigojamų užsodinti plotų. Be to, Agentūra, prieš taikydama pareiškėjos atžvilgiu nepalankią priemonę (paraiškos atmetimą), turėjo suteikti pareiškėjai galimybę būti išklausytai. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl Agentūra pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį. Pasak pareiškėjos, VAGK nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos atstovas teikė argumentą, jog Agentūra turėjo paklausimais sudaryti galimybę pareiškėjai patikslinti projektą, kad projektas būtų įvertintas papildomais 15 balų. Pareiškėja sutinka, kad Agentūra neturi pareigos veikti taip, kad projektai atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau ginčas šiuo atveju yra dėl to, ar Agentūra turėjo teikti paklausimą dėl akivaizdžių klaidų ir duomenų nesutapimo tikslinimo. Agentūros neveikimas ir formalus bei biurokratinis elgesys prieštarauja paramos administravimo tikslams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams.
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja jauna, nebuvo patyrusi ir suklydo skaičiuodama. Agentūra turėjo dėti pastangas, kad neliktų paraiškoje nesutapimų, bet ne pati pakeisti paraiškos duomenis ir jos esmę.
4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 44–45) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pažymėjo, kad pareiškėja skundą teismui pateikė akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą, nes VAGK sprendimą gavo 2017 m. kovo 1 d., o skundą teismui pateikė tik 2017 m. balandžio 3 d. Paaiškino, kad atlikus paraiškos atrankos vertinimą pagal paraiškoje pateiktus duomenis nustatyta, jog paraiškos atitiktis atrankos kriterijams yra įvertinta 49 balais. Nesurinkus privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paraiška buvo atmesta. Agentūra nurodė, kad pareiškėjai nebuvo suteikta 15 atrankos balų už įsipareigojimą ne mažiau kaip 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Agentūra nustatė, kad pareiškėja valdo 5,38 ha žemės ūkio naudmenų plotą, todėl mažiausiai 2,69 ha plotas turėtų būti užsodintas pareiškėjos nurodytomis uogomis. Iš pareiškėjos verslo plane nurodytų duomenų Agentūra nustatė, kad pareiškėja numato apsodinti ne 50 proc. valdomų žemės ūkio naudmenų ploto, bet tik 46,47 proc. Paaiškino, kad Agentūra turėjo absoliučiai visus reikalingus duomenis, todėl jokio paklausimo pareiškėjai nesiuntė. Nebuvo ir akivaizdžių klaidų. Pareiškėja pati turėjo pagrįsti savo paraiškos atitiktį reikalavimams, o paraiškoje įsipareigojo pateikti teisingus duomenis. Nesutiko su pareiškėjos vertinimu, kad buvo padaryta akivaizdi klaida. Pasak Agentūros, akivaizdi klaida turi būti nesunkiai nustatoma iš kitų duomenų, pavyzdžiui, vienoje paraiškos dalyje numatoma investicijų kaina 1 000,00 Eur, o kitoje ta pati investicija yra 100 000,00 Eur. Jei Agentūra elgtųsi taip, kaip nurodo pareiškėja, susidarytų situacija, kad Agentūra turėtų siųsti paklausimus dėl visų 75 paraiškose pateiktų klausimų. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būtent dėl tokių situacijų ir yra įtvirtinta nuostata, kad esant duomenų nesutapimui vadovaujamasi viešuosiuose registruose esančia informacija. Pati pareiškėja pažeidė protingumo principą, nes nesilaikė reikalavimo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pareiškėja informaciją ir atsakymus, pateiktus paraiškos formoje, turi pagrįsti atitinkamais skaičiais ir prognozėmis, o šiuo atveju pareiškėja nepagrindė atitikties reikalavimo dėl 50 proc. specializuotų augalų apsodinimo. Paramos paraiška turi būti tinkamai užpildyta, pateikiant išsamią ir teisingą informaciją, o Agentūra, atlikdama vertinimą, gali siųsti pareiškėjui paklausimus dėl trūkstamos informacijos pateikimo, o ne dėl verslo plane nurodytų duomenų keitimo tam, kad pareiškėjai keistų duomenis, jog atitiktų reikalavimus.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros sprendimo atmesti pareiškėjos paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Priemonė). Paraiškos X skyriuje pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad atitinka paraiškos atrankos pirmumo kriterijų, susijusį su įsipareigojimu įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjos teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 40.3.2 punktą, atitikimas šiam kriterijui įvertinamas 15 atrankos balų.
9. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo 5,72 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš kurio 1,00 ha planuoja užsodinti svarainiais, 1,00 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Taigi iš viso nuosavybės teise valdomo ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais nurodė planuojanti užsodinti 2,50 ha plotą, t. y. tik 43,71 proc. valdomo ūkio.
10. Agentūra, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėja valdo ne 5,72 ha (kaip nurodyta paraiškoje), о 5,38 ha žemės plotą ir konstatavo, kad pareiškėja, nors paraiškoje ir įsipareigojo kuriamo ūkio specializacijos augalais užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. valdomų ūkio naudmenų, tačiau iš tiesų šiais augalais ketina užsodinti tik 46,47 proc. valdomo ploto, t. y. 0,19 ha mažiau, nei būtina šiam atrankos kriterijui atitikti.
11. Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos paraiška neatitinka minėto atrankos kriterijaus, todėl pareiškėjos paraiškai neskyrė balų, kurie skiriami už šio kriterijaus atitikimą. Nesutikdama su šiuo Agentūros sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VAGK, kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Agentūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skundas teisme neturėtų būti nagrinėjamas, nes pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.
13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja VAGK sprendimą gavo 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 26). Mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną nuo tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 straipsnio 2 dalis). Taigi paskutinė skundo padavimo termino diena šiuo atveju buvo 2017 m. balandžio 2 d. (sekmadienis). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 straipsnio 4 dalis). Skundą teismui pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 3 d. (pirmadienį), t. y. nepraleidusi ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino.
14. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, pareiškėja tvirtino, kad paraiškoje nurodyti per maži kuriamo ūkio specializacijos augalais ketinami apsodinti plotai yra akivaizdi klaida, kurią Agentūra turėjo pastebėti ir turėjo leisti pareiškėjai ištaisyti.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 59 punktu ir pažymėjo, kad Administravimo taisyklės nenurodo, kas yra laikytina akivaizdžia klaida, tačiau Administravimo taisyklių 59 punkte klaida yra siejama su akivaizdumo aplinkybe. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja teigė atitinkanti minėtą atrankos kriterijų, tačiau šio teiginio nepagrindė konkrečiais įsipareigojamais apsodinti plotais, nereiškia, kad pareiškėja suklydo ar, juo labiau, kad padarė akivaizdžią klaidą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „akivaizdus“ aiškina, kaip „labai aiškus, matomas, regimas“. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas praėjus 5 mėnesiams po paraiškos pateikimo, tačiau pati pareiškėja per šį laikotarpį nepastebėjo, kad paraiškoje padarė klaidą, nesikreipė į Agentūrą su prašymu leisti ištaisyti padarytą akivaizdžią klaidą. Net jei pareiškėja iš tiesų suklydo skaičiuodama, kokį plotą reikia apsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais, kad atitiktų minėtą atrankos kriterijų, tai nelaikytina tokia klaida, kuri gali būti ištaisoma po paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į Administravimo taisyklėse įtvirtintą draudimą keisti paraiškoje ir jos prieduose nurodytus duomenis po paraiškos pateikimo, pareiškėjai būtų sudarytos išimtinės ir privilegijuojančios sąlygos. Agentūra visų paraiškų atrankos vertinimą turi atlikti objektyviai, vienodomis sąlygomis ir vienodais kriterijais. Išimčių, leidžiančių nesivadovauti šiais principais, paramos skyrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Tokių išimčių nėra numatyta ir pirmą kartą paraiškas teikiantiems asmenims. Agentūra negalėjo daryti pagrįstos prielaidos, kad buvo padaryta akivaizdi klaida, todėl neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai tikslinti paraiškos duomenis. Pareiškėja aiškiai nurodė valdomą plotą, taip pat aiškiai nurodė, kurią šio ploto dalį ketina užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Šiai daliai nesiekiant 50 proc., Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nors ir nurodė, kad atitinka minėtą atrankos kriterijų, tačiau iš tiesų jo neatitiko.
16. Pareiškėjos teigimu, šią situaciją Agentūra turėjo vertinti kaip duomenų nesutapimą, dėl kurio Agentūra turėjo išsiųsti pareiškėjai paklausimą, atitinkamai, suteikdama pareiškėjai galimybę patikslinti paraiškos duomenis. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 56 punktu ir pažymėjo, kad paraiškos vertinimo procese pareiškėjams siunčiami paklausimai yra Agentūros teisė, bet ne pareiga. Agentūra turi diskreciją pati nuspręsti, ar šia teise pasinaudoti, ar ne. Šiuo atveju Agentūra turėjo galimybę atrankos vertinimą atlikti pagal pareiškėjos pateiktus aiškius duomenis (dėl kuriamo ūkio specializacijos augalais įsipareigojamo apsodinti 2,5 ha ploto), taip pat pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją (dėl pareiškėjos valdomo žemės ploto). Jokių klausimų nekilus, Agentūra turėjo teisę paklausimų pareiškėjai nesiųsti ir konstatuoti, kad pareiškėjos projektas neatitinka minėto atrankos kriterijaus. Teismas darė išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai už šį kriterijų atrankos balų pareiškėjos projektui neskyrė.
17. Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte nustatyta, kad privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Neskyrus projektui 15 balų už minėtą atrankos kriterijų, pareiškėjos projektas nesurinko minimalaus 50 balų skaičiaus, todėl Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos paraišką.
18. Pareiškėja manė, kad Agentūra, prieš priimdama skundžiamą sprendimą, vadovaudamasi gero viešo administravimo principu, turėjo suteikti pareiškėjai teisę būti išklausytai.
19. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėja, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t. y. paraiška buvo atmesta ir toliau nebevertinama. Gero viešo administravimo aspektu teismas pastebėjo, kad Agentūros, kaip viešo administravimo subjekto, funkcijos ir paskirtis yra specifinė. Agentūra yra atsakinga už tinkamą Europos Sąjungos paramos administravimą. Tam, kad parama būtų administruojama tinkamai (skaidriai, operatyviai ir t. t.), Agentūra privalo tiksliai vadovautis paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais. Paramos paraiškų atrankos vertinimas yra vienas pirmųjų veiksmų, atliekamų siekiant sugrupuoti paramos paraiškas ir sudaryti paraiškų atrankos pirmumo eilę. Teisė būti išklausytam neabejotinai turi būti užtikrinta, kai Agentūra priima sprendimus dėl sankcijų pareiškėjams skyrimo, dėl išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo ar kitų poveikio priemonių taikymo, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, vyko pirminis etapas paramos administravimo procese, kurio metu Agentūra tik formaliai patikrino, kiek atrankos kriterijų atitinka pateiktos paraiškos, suskaičiavo atrankos balus ir sudarė atrankos pirmumo eilę. Šiame etape Agentūros bendravimas su pareiškėjais yra minimalus tam, kad ši administravimo dalis laiko atžvilgiu būtų neproporcingai ilga ir nekliudytų pasiekti efektyvumo tikslus, nepažeistų nustatytų paraiškų vertinimo terminų. Žemės ūkio srityje pavėluotai suteikta parama gali apskritai prarasti savo prasmę ir esmę. Taigi Agentūrai keliami reikalavimai dėl individualių situacijų vertinimo, analizavimo, tyrimų atlikimo ir tam tikrų sprendimų priėmimų nėra visiškai vienodi ir priklauso nuo atskirų paramos administravimo stadijų.
III.
21. Pareiškėja G. R. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Verslo plane nurodydama, kad užsodins 2,5 ha, pareiškėja padarė akivaizdžią klaidą, o Administravimo taisyklių 59 punkte aiškiai nustatyta, kad akivaizdžios klaidos gali būti ištaisytos tikslinant ir koreguojant paraišką. Protingo žmogaus elgesio standartas leidžia įvertinti tai, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai buvo įsipareigoti užsodinti didesnį kaip 50 proc. viso ūkio naudmenų plotą, kadangi pareiškėja paraiškoje atsakė „taip“ į šį klausimą. Priešingu atveju, pati pareiškėja žinotų, jog jos paraiška neatitiks kriterijų ir bus atmesta. Tokios paraiškos pareiškėja nebūtų teikusi. Pareiškėja pirmą kartą pildė tokio pobūdžio dokumentus ir atliko daug skaičiavimų, todėl suklydo. Klaida laikytina akivaizdžia, nes įsipareigojamas užsodinti plotas verslo plane ir pareiškėjos paraiškoje numatyti įsipareigojimai užsodinti daugiau kaip 50 proc. sklypo ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais nesutapo. Pareiškėja, padariusi akivaizdžią klaidą, nežinojo, jog ją padarė, todėl ir nesiekė jos ištaisyti. Agentūra, net ir pastebėjusi klaidas, formaliai išnagrinėjo pareiškėjos paraišką, tačiau turėjo siųsti paklausimą pareiškėjai, o ne priimti neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą. Kadangi akivaizdžios klaidos apibrėžimo Administravimo taisyklėse nėra, mano, jog minėta sąvoka turėjo būti aiškinama asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai.
21.2. Pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė Įgyvendinimo taisyklių 16 punktą ir nepagrįstai nurodė, jog negalima keisti paraiškoje ir jos prieduose duomenų po paraiškos pateikimo. Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte nėra numatyta jokių draudimų po paraiškos pateikimo pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, kuri patikslintų su paraiška pateiktų dokumentų duomenis bei informaciją. Jeigu po paraiškos pateikimo pareiškėja būtų patikslinusi verslo plano duomenis, tai negalėtų būti vertinama kaip paraiškos apimties pakeitimas, nes pareiškėja teikdama paraišką įsipareigojo užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. žemės ūkio naudmenų viso ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais. Administravimo taisyklių 59 punktas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia po paraiškos pateikimo koreguoti ar tikslinti paraiškos ir jos prieduose nurodytus duomenis esant Agentūros paklausimui arba akivaizdžioms klaidoms. Be to, atsakovas nepagrįstai teigia, jog preliminarios atrankos pirmumo eilės sudarymo etape Agentūra negalėjo siųsti paklausimo pareiškėjai. Administravimo taisyklių 59 punkte nėra jokio draudimo siųsti paklausimą šiame etape. Be to, Agentūra pati pakoregavo pareiškėjos paraiškoje pateiktą atsakymą į klausimą dėl įsipareigojimo užsodinti 50 proc. ūkio žemės naudmenų ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais.
21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Administravimo taisyklių 59 punkto, nes duomenys gali būti koreguojami ir tikslinami, be kita ko, kai nustatomas duomenų nesutapimas paraiškoje. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos paraiškoje egzistavo duomenų nesutapimas: pareiškėja, atsakydama į klausimą dėl įsipareigojimo užsodinti daugiau kaip 50 proc. viso ūkio žemės naudmenų kuriamo ūkio specializacijos augalais pateikė atsakymą „taip“, t. y. kad prisiima šį įsipareigojimą, tačiau verslo plane per klaidą nurodė mažesnį nei 50 proc. planuojamą užsodinti viso ūkio žemės naudmenų plotą. Esant šiam nesutapimui, Agentūra privalėjo kreiptis į pareiškėją su paklausimu dėl duomenų nesutapimo bei išsiaiškinti tikruosius pareiškėjos ketinimus bei ketinamus prisiimti įsipareigojimus.
21.4. Agentūra, priimdama neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, nesilaikė gero administravimo principo – neinformavo pareiškėjos apie nustatytas akivaizdžias klaidas, duomenų nesutapimus prieš priimdama neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą. Pareiškėjai turėjo būti suteikta teisė būti išklausytai. Agentūra pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus: įstatymų viršenybės (Agentūros veikla neatitiko teisės aktuose išdėstytų teisinių pagrindų), objektyvumo (Agentūra nesiekė objektyviai išnagrinėti pareiškėjos paraiškos teikdama paklausimus), efektyvumo (Agentūra vietoje to, jog teiktų paklausimą pareiškėjai ir objektyviai bei tinkamai išnagrinėtų paraišką, priėmė neigiamą sprendimą bei tęsia teisinius ginčus), nepiktnaudžiavimo valdžia (priimtas sprendimas nesiekiant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų tikslų), proporcingumo (administravimo mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitiko būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų).
22. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai priklausė 5,38 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas, todėl, kad pareiškėjai būtų suteikta 15 balų, ji ūkio specializacijos augalais turėjo numatyti užsodinti 2,69 ha žemės sklypo ploto, tačiau ji numatė apsodinti tik 46,47 proc. minėto žemės sklypo ploto. Pareiškėjai nesurinkus privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška buvo atmesta. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėja keičia poziciją, nes skųsdama sprendimą VAGK rėmėsi visiškai kitais argumentais, argumentas dėl akivaizdžios klaidos apskritai nebuvo pateiktas. Pareiškėja tuo metu sutiko, kad nepasiekė 50 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, kuris bus apsodintas kuriamo ūkio specializacijos augalais, tačiau manė, jog tai neturėtų būti pagrindas atmesti paraišką, nes skirtumas tik 0,19 ha. Pažymi, kad pareiškėja teiginių dėl akivaizdžios klaidos nepagrindė, pareiškėja aiškiai nurodė, kad 1 ha užsodins svarainiais, 1 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Vien tai, kad pareiškėja paraiškoje atsakė „taip“, o verslo plane pateikė kitus duomenis, nėra pagrindas teigti, jog buvo padaryta akivaizdi klaida. Yra pareiškėjų, kurie prie visų langelių atsako „taip“, tačiau patikrinus registruose esančius duomenis, paaiškėja, kad pareiškėjas netenkina kriterijų, į kuriuos atsakė „taip“. Be to, nagrinėjamu atveju situacija neatitinka 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 4 straipsnio, nes elgėsi nesąžiningai. Akcentuoja, kad pirminio vertinimo metu Agentūros bendravimas su pareiškėjais yra minimalus, kad ši administravimo dalis laiko atžvilgiu nebūtų neproporcingai ilga ir nekliudytų pasiekti efektyvumo tikslų, nepažeistų paraiškų vertinimo terminų. Būtent dėl tokių situacijų buvo numatytas Įgyvendinimo taisyklių 16 punktas, pagal kurį esant duomenų nesutapimui vadovaujamasi viešuosiuose registruose esančia informacija.
24. Pareiškėja, teikdama paraišką, prisiėmė riziką, kad paraiška gali būti atmesta, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja turėjo pagrįstus lūkesčius. Nors pareiškėja nurodo, kad Agentūra formaliai išnagrinėjo paraišką, tačiau pati pareiškėja, teikdama paraišką, turi patvirtinti, jog nurodyta informacija yra teisinga. Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų suteiktos išskirtinės sąlygos ir teisė keisti paraišką, kad ji iš netinkamos taptų tinkama. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų trūkumo ir akivaizdžių klaidų nebuvo, tačiau pareiškėja nepagrindė atitikties specializuoto ūkio kriterijui. Paklausimo siųsti pagrindo nebuvo, nes buvo pateikta visa reikiama informacija. Pats pareiškėjas turi pagrįsti savo paraiškos atitiktį reikalavimams, o ne Agentūra turi ieškoti pareiškėjų, prašydama pakeisti duomenis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjos paraiška atmesta dėl to, kad nebuvo surinktas privalomas mažiausias atrankos balų skaičius, ir VAGK sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Agentūrą toliau administruoti pareiškėjos paramos paraišką.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. liepos 27 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos X skyriuje pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad atitinka paraiškos atrankos pirmumo kriterijų, susijusį su įsipareigojimu įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjos teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo 5,72 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš kurio 1,00 ha planuoja užsodinti svarainiais, 1,00 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Taigi iš viso nuosavybės teise valdomo ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais nurodė planuojanti užsodinti 2,50 ha plotą, tai sudaro 43,71 proc. valdomo ūkio.
27. Agentūra, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėja valdo ne 5,72 ha (kaip nurodyta paraiškoje), о 5,38 ha žemės plotą ir konstatavo, kad pareiškėja, nors paraiškoje ir įsipareigojo kuriamo ūkio specializacijos augalais užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. valdomų ūkio naudmenų, tačiau nurodė, kad šiais augalais ketina užsodinti 2,50 ha plotą, o tai yra mažiau, nei būtina, kad atitiktų atrankos kriterijų, pagal kurį reikalaujama užsodinti 50 proc. viso ūkio žemės naudmenų ploto.
28. Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos paraiška neatitinka minėto atrankos kriterijaus, todėl pareiškėjos paraiškai pagal šį kriterijų neskyrė balų (pagal Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punktą galima skirti 15 balų). Nesutikdama su Agentūros sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VAGK, kuri pareiškėjos skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
29. Pareiškėjos paraiška atmesta, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, kuriame nustatyta, jog privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Pareiškėjos paraiškai neskyrus 15 balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punktą, jos projektas nesurinko privalomo minimalaus 50 balų skaičiaus ir paraiška buvo atmesta.
30. Pareiškėja iš esmės sutinka, kad paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punkto, už kurį skiriama 15 balų, reikalavimų, tačiau mano, jog šiuo atveju buvo padaryta akivaizdi klaida verslo plane nurodant ketinamą užsodinti specializacijos augalais kuriamo ūkio plotą, todėl, jos nuomone, dėl duomenų nesutapimo Agentūra turėjo išsiųsti pareiškėjai paklausimą, suteikdama galimybę patikslinti pateiktos paraiškos duomenis.
31. Administravimo taisyklių 59 punkte (2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-899 patvirtinta redakcija) numatyta, kad paraiškoje ir jos prieduose nurodyti duomenys be paklausimo po paramos paraiškos pateikimo Mokėjimo agentūrai dienos negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus akivaizdžias klaidas. Jeigu paramos paraiškoje ir jos prieduose nėra konkrečiai ir aiškiai nurodytų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti pareiškėjo atitiktį atrankos kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka. Administravimo taisyklių 45 punkte (2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtinta redakcija) numatyta, kad paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Analogiška norma įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte (bylai aktuali 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-346 patvirtinta redakcija).
32. Akivaizdi klaida yra minima Administravimo taisyklių 59 punkte, jos sąvoka Administravimo taisyklėse nėra detaliau apibrėžta. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 4 straipsnyje numatyta, kad gavėjo pateiktas pagalbos paraiškas, paramos paraiškas ar mokėjimo prašymus ir visus patvirtinamuosius dokumentus galima taisyti ir koreguoti bet kuriuo metu po jų pateikimo, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu pripažįsta akivaizdžias klaidas ir jei gavėjas elgėsi sąžiningai. Kompetentinga institucija gali pripažinti akivaizdžias klaidas tik tuo atveju, jei jas galima nesunkiai nustatyti per pirmoje pastraipoje nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos redakcinio pobūdžio patikrą.
33. Taigi akivaizdi klaida yra tik tokia, kuri aptinkama atliekant dokumentuose pateiktos informacijos redakcinio pobūdžio patikrą.
34. Vertinant apeliantės teiginį, kad ji, nurodydama, jog užsodins 2,5 ha, padarė akivaizdžią klaidą, pažymėtina, kad:
34.1. pagal Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punktą, kai pareiškėjas, kuriantis daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) įsipareigoja, kad įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais, – suteikiama 15 balų;
34.2. pareiškėja verslo plane nurodė, jog nuosavybės teise valdo 5,72 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš kurio 1,00 ha planuoja užsodinti svarainiais, 1,00 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Taigi iš viso nuosavybės teise valdomo ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais nurodė planuojanti užsodinti 2,50 ha plotą, t. y. 43,71 proc. valdomo ploto. Patikrinus duomenis Nekilnojamo turto registre, nustatyta, jog pareiškėja valdo ne paraiškoje nurodytą 5,72 ha, о 5,38 ha žemės plotą, taigi iš tiesų nurodytais augalais ketina užsodinti 0,19 ha mažiau, nei būtina Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punkte numatytam kriterijui (ne mažiau kaip 50 procentų viso valdomo ploto) atitikti.
35. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja, nors paraiškoje ir nurodė, kad atitinka kriterijų 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais, iš tiesų šio kriterijaus neatitiko, nes planavo apsodinti tik 46,47 proc. valdomų ūkio žemės naudmenų žemės ploto.
36. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodė, kad valdo 5,72 ha žemės sklypą, iš kurio planuoja užsodinti 2,50 ha (t. y. 43,71 proc.) ir nors vėliau, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad pareiškėjos valdomas sklypas iš tiesų yra mažesnis, nurodyto planuojamo užsodinti ploto (46,47 proc.) vis tiek nepakako tam, kad pareiškėjos paraiška atitiktų Įgyvendinimo taisyklių 40.3.2 punkte numatytą kriterijų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais ne mažiau kaip 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų.
37. Pareiškėja siekia, kad akivaizdžia klaida būtų pripažinti jos pateikti duomenys dėl planuojamo užsodinti 2,5 ha žemės sklypo ploto dydžio, kurį ji pati verslo plane detalizavo taip: 1,00 ha planuoja užsodinti svarainiais, 1,00 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Pareiškėja nenurodo jokios klaidos, kuri būtų padaryta, tačiau teigia, jog neteisingai apskaičiavo plotą, kurį reikia apsodinti.
38. Įvertinus minėtas aplinkybes, matyti, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nebuvo jokios akivaizdžios (redakcinio pobūdžio) klaidos, kuri galėtų būti nesunkiai nustatyta. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl padarytos akivaizdžios klaidos verslo plane nurodant ketinamą užsodinti specializacijos augalais kuriamo ūkio plotą.
39. Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad Agentūra turėjo siųsti jai paklausimą, aiškinantis kokį konkretų plotą ji planuoja užsodinti (duomenų nesutapimą), prašyti pateikti papildomos informacijos, dokumentų, išklausyti pareiškėją, pažymėtina, kad Administravimo taisyklių 42 punkte, be kita ko, numatyta, kad iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tačiau nagrinėjamu atveju Agentūrai duomenų netrūko – pagal pareiškėjos pateiktus duomenis buvo galima įvertinti pareiškėjos pateiktą paramos paraišką, atsižvelgiant į viešame registre esančius duomenis. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Agentūra negalėjo daryti pagrįstos prielaidos, jog buvo padaryta akivaizdi klaida, todėl neturėjo ir pareigos siūlyti pareiškėjai tikslinti paraiškos duomenis, atmeta pareiškėjos argumentus, įvardintus šiame punkte.
40. Vertinant apeliantės argumentus dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vyko pirminis etapas administravimo procese, kurio metu Agentūra tik formaliai patikrino, kiek atrankos kriterijų atitinka pateiktos paraiškos, suskaičiavo atrankos balus ir sudarė atrankos pirmumo eilę, šiame etape nėra skiriamos sankcijos pareiškėjams, nepriimami sprendimai dėl kitų poveikio priemonių taikymo, todėl ši administravimo dalis negali būti neproporcingai ilga, ji neturi pažeisti paraiškų vertinimo terminų, trukdyti efektyviam projektų vykdymui.
41. Apeliantė nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylas, kuriose, pasak apeliantės, asmuo turi turėti galimybę, kai reikšmingai paveikiami asmens interesai, veiksmingai išreikšti savo nuomonę, ko nebuvo nagrinėjamu atveju.
41.1. Nurodyta viena ESTT byla (ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze Case, C-395/00, EU:C:2002:751), kurioje, pasak pareiškėjos, pažymėta, kad tada, kai priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, teisės į gynybą principas reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos bylos aplinkybės ir teisinis reguliavimas niekaip nėra sietinas su nagrinėjama byla. ESTT byloje buvo vertinama 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (šią direktyvą panaikino 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB) 20 straipsnio 3 dalis, tiek kiek joje nustatytas 4 mėnesių terminas pažeidžia teisę į gynybą. Minėtos direktyvos 20 straipsnio 3 dalis nustatė, kad: „3. Nepažeidžiant 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, akcizais apmokestinamiems produktams nepasiekus paskirties vietos ir nesant galimybės nustatyti, kur padarytas pažeidimas, laikoma, kad toks pažeidimas buvo padarytas valstybėje narėje, iš kurios prekės buvo išgabentos, ir šioje valstybėje narėje akcizai privalo būti sumokėti taikant produktų išgabenimo dieną galiojusius tarifus, jeigu per keturis mėnesius kompetentingos institucijos negauna pranešimo apie teisingai atliktas operacijas arba apie tikslią pažeidimo vietą.”
41.2. Apeliantė pateikia nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą (Nr. A756-686/2010), kurioje buvo konstatuota, kad prieš priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos užsieniečiui panaikinimo, turėtų būti imamasi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, kuriam paskirtos papildomos apsaugos panaikinimo klausimas yra svarstomas.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgia į ESTT praktiką analogiškose bylose bei laikosi savo ankstesnės teismo praktikos. Tačiau nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, nes jose teisės į gynybą būtinumas pirmiausia buvo siejamas su būtinumu gauti reikšmingą informaciją išklausant asmenį, kurio atžvilgiu taikomos neigiamos poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju poreikio gauti papildomą reikšmingą informaciją išklausant pareiškėją Agentūrai pirminėje paraiškos vertinimo stadijoje nebuvo, nes pati pareiškėja nurodė, kad „šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija, mano žiniomis ir įsitikinimu, yra teisinga“, paraiškoje ir dokumentuose akivaizdžios klaidos, kuri galėtų būti taisoma, taip pat nebuvo.
43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus šios nutarties 41–42 punktuose, apeliantės teiginiai, susiję su būtinumu atskirai išklausyti pareiškėjus pirminiame paraiškos vertinimo etape, nesant pateiktuose dokumentuose akivaizdžios klaidos, atmetami kaip nepagrįsti. Kartu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas apelianto nurodytas gero administravimo principas.
44. Apeliantė nurodo, kad buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai: įstatymų viršenybės (Agentūros veikla neatitiko teisės aktuose išdėstytų teisinių pagrindų), objektyvumo (Agentūra nesiekė objektyviai išnagrinėti pareiškėjos paraiškos teikdama paklausimus), efektyvumo (Agentūra vietoje to, jog teiktų paklausimą pareiškėjai ir objektyviai bei tinkamai išnagrinėtų paraišką, priėmė neigiamą sprendimą bei tęsia teisinius ginčus), nepiktnaudžiavimo valdžia (priimtas sprendimas nesiekiant įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų tikslų), proporcingumo (administravimo mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitiko būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų). Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės aktus, nuostatas Agentūra pažeidė. Apeliantė objektyvumo, proporcingumo ir kitų nurodytų principų pažeidimą grindžia tik savo prielaidomis, kaip antai, Agentūra nesiekė objektyviai išnagrinėti pareiškėjos paraiškos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė tinkamai nepagrindė, kaip konkrečiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad Agentūra nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
45. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. KKL-2300(10.6.1.E), atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą, atmestinas ir reikalavimas dėl VAGK sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, panaikinimo. Remiantis taip pačiais argumentais atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Agentūrą toliau administruoti pareiškėjos paramos paraišką.
46. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
47. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija