Administracinė byla Nr. eA-1473-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03761-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 53.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balsių valda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-3697 „Dėl privalomojo nurodymo“ (toliau – ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas) ir Departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo vyresniojo inspektoriaus R. S. 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17 (toliau – ir 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo direktoriui buvo įteiktas Departamento Vilniaus rajono agentūros 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-8.2-18 ir 2016 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad UAB „Balsių valda“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Gineitiškių ežero apsaugos juostoje (toliau – ir Žemės sklypas), natūraliai susiformavusioje pelkėje vykdė grunto lyginimo darbus. Pareiškėjui buvo nurodyta iš pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą, Žemės sklype atkurti ežero krantą į prieš tai buvusią kranto formą ir liniją. UAB „Balsių valda“ 2016 m. liepos 22 d. Departamentui pateikė pasiūlymą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. 2016 m. rudenį privalomajame nurodyme užfiksuoti pažeidimai buvo pašalinti – atvežtas gruntas iškastas ir Gineitiškių ežero kranto forma ir linija atstatytos, kas užfiksuota Departamento 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte.
3. UAB „Balsių valda“ direktoriui 2017 m. balandžio 13 d. buvo įteiktas Departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto Žemės sklype. Kartu buvo įteiktas 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo dieną 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. Pareiškėjo teigimu, šiame dokumente reikalaujama įvykdyti 2016 m. birželio 8 d. privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymas buvo konstatuotas 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktu. Siekdamas išsiaiškinti situaciją, pareiškėjas 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, tačiau Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendime, kurį pareiškėjas gavo 2017 m. spalio 10 d., nurodyta, kad būtent 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu konstatuota, jog 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad sąžiningai vykdė 2016 m. birželio 8 d. nurodymą, jo turimi nuosavybės dokumentai, Žemės sklypo kadastro duomenys patvirtina, kad Žemės sklype nėra jokios pelkės. Departamentas remiasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-25 pateikta informacija, kurioje teigiama, kad šioje teritorijoje „nuo seno buvo pelkė“, kadangi šį faktą patvirtina kadastrinių matavimų plane pažymėta 0,2809 ha ploto teritorija, kuri, „GIS-Centro“ nuomone, yra pelkė. Tačiau toks supratimas gali būti klaidingas, nes tokiu ženklu topografiniuose žemėlapiuose žymimos pavasarį užliejamos pievos, o pačios pelkės žymimos siaurais ištisiniais brūkšniais, kurie užbraižomi per visos teritorijos plotą. Kad pelkės šioje teritorijoje nėra, patvirtina Žemės sklypo kadastro byla ir VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-1670. VĮ Valstybės žemės fondo kriterijai atitinka teisės aktų nuostatas, kurios paremtos atitinkamos srities specialistų nustatytais pelkių apibrėžtumo požymiais – charakteringa pelkių augalija, pelkėjimo procesais, ne mažesniu nei 100 cm durpiniu sluoksniu (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintą aprašą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos (toliau – ir Aprašas)). VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ pateiktoje informacijoje pažymima, kad dažnai pelkės neturi aiškiai išreikštos ribos.
6. Atsakovas nurodė, kad ginčas kilo dėl aplinkosauginiu pažeidimu sukeltų pasekmių likvidavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 punktu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo užtikrinti, kad aplinkosauginių pažeidimų atvejais ne tik būtų atlyginta žala aplinkai, bet ir būtų pašalintos neigiamos pažeidimo pasekmės. 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu buvo konstatuota, jog 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas, o Departamento Vilniaus rajono agentūros atsakingas pareigūnas nekokybiškai atliko 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte fiksuotą patikrinimą. 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte fiksuota, kad atliekant patikrinimą vietoje, išpilto ir išlyginto grunto matavimus atliko Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas.
7. Atsakovo teigimu, UAB „Balsių valda“ privalo visiškai likviduoti jos aplinkosauginiu pažeidimu sukeltas pasekmes. Pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimą dėl pelkės buvimo jam priklausančiame Žemės sklype. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi specialistų išvadomis – VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. (9.25)GRPK-S-25 bei NŽT Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto atliktais matavimais vietoje, užfiksuotais 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Balsių valda“ skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-3697 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir Departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo vyresniojo inspektoriaus R. S. 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17.
9. Teismas, akcentuodamas Įstatymo 18 straipsnio 4 punkte, 23 straipsnio 2, 5 ir 7 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas dėl ginčijamų individualių teisės aktų panaikinimo į administracinį teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas, paduodamas skundą Departamentui dėl 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo, nepažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, kadangi privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 13 d., o skundas Departamentui dėl šio nurodymo buvo išsiųstas paštu 2017 m. balandžio 24 d. Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2017 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą, tuo pripažindamas, kad pareiškėjas skundą padavė per Įstatyme nustatytą terminą.
10. Teismas nurodė, kad ginčijami 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas ir 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas teismui galėjo būti apskųsti per bendrąjį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos. Departamentas pateikė teismui duomenis, kad 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą išsiuntė pareiškėjui Juridinių asmenų registre registruotu jo buveinės adresu registruotąja pašto siunta 2017 m. gegužės 12 d. Tačiau pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad 2017 m. gegužės 16 d. nurodytu adresu siuntos nepavyko įteikti, pareiškėjas siuntos neatsiėmė, todėl siunta buvo grąžinta atsakovui. Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. padavė prašymą Departamento Vilniaus rajono agentūrai, prašydamas pateikti duomenis, ar Departamento atsakymas į skundą buvo išsiųstas. Departamento atstovas, atsakydamas į šį prašymą, pareiškėjo atstovui 2017 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku atsiuntė pareiškėjo skundžiamą 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. pareiškime Departamento Vilniaus rajono agentūrai nurodė kitą faktinį savo veiklos adresą, nei registruotos buveinės adresas, nurodė, kad registruotos buveinės adresu vyksta remonto darbai, taip pat nurodė, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, prašė visą reikalingą informaciją siųsti advokatui. Departamento Vilniaus rajono agentūra susirašinėjimą su pareiškėju vykdė būtent jo 2016 m. kovo 14 d. pareiškime nurodytu adresu (šiuo adresu buvo siunčiamas Departamento 2016 m. balandžio 5 d. raštas Nr. VR-8.6-127). Pareiškėjas skunde Departamento direktoriui dėl privalomojo nurodymo nenurodė jokio kito adreso korespondencijai, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad Departamento skundžiamą 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą išsiųs jo anksčiau Departamento Vilniaus rajono agentūrai nurodytu adresu, kuriuo vyko susirašinėjimas su šia institucija. Departamentas, gavęs iš pašto įstaigos grąžintą siuntą, kuria buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas pareiškėjui, daugiau jokių veiksmų siekdamas pareiškėjui įteikti skundžiamą sprendimą, nesiėmė. Todėl teismas darė išvadą, kad Departamentas, skundžiamą sprendimą išsiųsdamas ne pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu, o Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, ir, grįžus siuntai, nesiimdamas jokių papildomų veiksmų siekiant informuoti pareiškėją apie skundžiamą sprendimą, netinkamai įvykdė pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnyje. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog pareiškėjui skundžiamas sprendimas buvo įteiktas tik 2017 m. spalio 10 d., lėmė netinkamas skundžiamo sprendimo išsiuntimas, už kurį pagal VAĮ atsakingas viešojo administravimo subjektas. Teismas vertino, kad pareiškėjas teisę kreiptis į administracinį teismą realizavo laikydamasis teisės aktuose nustatytų terminų.
12. Vertindamas ginčijamo 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad šiuo nurodymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktu, pareiškėjui nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype, nes pareiškėjas, užpildamas gruntą Žemės sklype, pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą, pagal kurį pelkėse draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas, duodamas 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą pareiškėjui, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 ir 2.3 punktuose, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. išrašo bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengto UAB korporacijos „Matininkai“ dokumento turinį, nustatė, kad Žemės sklypo suformavimo metu, jo perdavimo privačion nuosavybėn metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti šiam Žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, neatsižvelgęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis Žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą. Teismas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nenuginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos Žemės sklype pelkių naudmenų nėra, tuo labiau, nėra įregistruotų pareiškėjo veiklos apribojimų, susijusių su pelkių apsauga, atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją atstatyti pelkių augalinę dangą (išvežti gruntą).
14. Teismas, įvertinęs VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-25 nurodytas aplinkybes, akcentuodamas Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – ir GKĮ) 2 straipsnio 15 dalyje, 24 ir 26 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 patvirtintų Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 14.9, 29.2 ir 32.2 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiami ir registruojami duomenys, be kita ko, apie žemės ūkio naudmenų ribas – žemės ūkio naudmenų tipą; žemės ūkio naudmenų ribos tipą, kuriuos kadastrui teikia nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus atliekantys asmenys, pateikiantys, be kita ko, duomenis apie ariamosios žemės, sodų, pievų ir natūralių ganyklų, pelkių kontūrus, pažeistos žemės plotus, kitus objektus, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kadangi Georeferencinio pagrindo kadastrui minėtus duomenis teikia nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus atliekantys asmenys, šiame kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys neturėtų skirtis. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti duomenys apie Žemės sklype esančius žemės ūkio naudmenis skiriasi, t. y. pagal Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis Žemės sklype yra pelkė, o pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotus duomenis pelkės nėra, tačiau yra kita nenaudojama žemė. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, kad toks duomenų neatitikimas atsirado dėl to, kad Žemės sklypui 2002 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, pagal kuriuos Žemės sklypą sudaro 0,2335 ha pieva ir 0,2809 ha pelkė. Tačiau atlikus naujus kadastrinius matavimus, šiais matavimais nustatyti nauji Žemės sklypo duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. išrašas. Neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą duomenų negalima laikyti teisingais ir išsamiais, todėl 2002 m. rugpjūčio mėn. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis remtis nustatant, ar Žemės sklype yra pelkė, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, atlikus naujus kadastrinius matavimus ir pelkę įregistravus Georeferencinio pagrindo kadastre, tačiau į Nekilnojamojo turto registrą neįrašius nei pasikeitusių duomenų apie žemės naudmenis, nei taikytinų apribojimų, nurodytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, šios sąlygos pareiškėjui netampa privalomomis (Žemės įstatymo 22 str.).
15. Teismas Žemės įstatymo 34 straipsnyje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pažymėjo, kad Žemės informacinės sistemos tvarkytojo Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-1670 patvirtina, jog Žemės sklypo teritorijoje pagal minėtos sistemos duomenis nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms. Žemės informacinėje sistemoje neužfiksuota, kad Žemės sklype būtų pelkė kaip objektas, kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas, duodamas privalomąjį nurodymą pareiškėjui, neatsižvelgė į Žemės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nepagrįstai prioritetą suteikė Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims, tačiau ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims bei žemės informacinės sistemos duomenims, todėl nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad Žemės sklypui taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktas ir pareiškėjas jį pažeidė. Teismas konstatavo, kad šis privalomasis nurodymas yra neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Teismas, nustatęs, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl privalomojo nurodymo, panaikino ir Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistas.
III.
17. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
19. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 bei 12 dalimis, nesant Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“, šiam Žemės sklypui negali būti taikomi veiklos apribojimai, susiję su specifiniu pelkių teisiniu režimu, pažymi, kad ne visuomet specialiųjų žemės sąlygų neįrašymas į Nekilnojamojo turto registrą reiškia šių sąlygų negaliojimą. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017 ir 2012 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012. Nepaisant to, jog konkrečiam žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su draustinių apribojimais, jos taikomos nuo draustinio įsteigimo momento. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al4-499/2004, taip pat svarbu nustatyti, ar faktiškai ginčo žemės sklype yra miškas, nes tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais – teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Atsakovo teigimu, bylos medžiaga, be kita ko, VĮ „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. raštas Nr. (9.25)GRPK_S-25 “Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad Žemės sklype faktiškai egzistuoja natūrali pelkė. Nagrinėjamu atveju natūralios pelkės Žemės sklype egzistavimo faktas negali būti ignoruojamas.
20. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, jog atsakovas pareiškėjo veiksmus nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai davė nurodymą pašalinti šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes, nurodo, kad teismas, pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, bylą išnagrinėjo formaliai. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas buvo pateiktas Įstatymo 18 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Bylos įrodymai, t. y. 2016 m. sausio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas, 2016 m. liepos 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio pareiškėjas neginčijo, patvirtina pareiškėjo įvykdytą aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, 18 straipsnio 4 punktu pareiškėjas privalo likviduoti jo pažeidimu sukeltas pasekmes.
21. Atsakovas dėl teismo sprendimo argumentų, jog skiriasi Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys apie Žemės sklype esančias naudmenas, pažymi, kad kadastrinių matavimų registravimas gali būti atliktas tik pareiškėjo iniciatyva, kuris nėra suinteresuotas, jog jam priklausančiam Žemės sklypui būtų nustatyti papildomi veiklos apribojimai, susiję su pelkėmis. Aplinkosaugos pareigūnai 2016 m. sausio 15 d. fiksavo sunkiasvorės technikos atliekamus darbus Gineitiškių ežero pakrantės apsaugos juostoje bei ežero dalyje ir neturėjo galimybės atgaline tvarka ginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes aplinkosauginiai pažeidimai, pareiškėjui žinant natūralios pelkės lokalizaciją, jau buvo įvykdyti.
22. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ nustatyto termino skundui dėl Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo paduoti. Atsakovas nurodo, kad Departamentas šį sprendimą 2017 m. gegužės 12 d. išsiuntė Juridinių asmenų registre registruotu UAB „Balsių valda“ adresu (tapatus UAB „Balsių valda“ adresas nurodytas ir procesiniuose dokumentuose šioje administracinėje byloje). UAB „Balsių valda“ pašto darbuotojams nurodytu adresu siuntos nepavyko įteikti, o pareiškėjas siuntos saugojimo pašte neatsiėmė. Šios aplinkybės įrodo, jog dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, t. y. nesirūpinant atsakymo gavimu, pašto siuntos pareiškėjas negavo. Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo siųsti 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą pareiškėjo atstovui. Pareiškėjas skundą, į kurį atsakyta Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu, 2017 m. balandžio 21 d. pateikė ne per atstovą ir nepridėjo jokių atstovavimą patvirtinančių dokumentų, taip pat skunde nenurodė informacijos apie pageidautiną kitą, nei registruotos buveinės, atsakymo siuntimo adresą. Vadovautis prieš metus vykusiu susirašinėjimu Departamentas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą dėl ginčijamo privalomojo nurodymo pateikė 2017 m. balandžio 21 d. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas privalėjo rūpintis ir būti aktyvus, siekdamas sužinoti apie sprendimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas apie 5 mėnesius nesidomėjo pateikto skundo išnagrinėjimo rezultatu. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl savo pasirinkto elgesio. Pareiškėjo skundas dėl praleisto procesinio termino skundui paduoti turi būti atmestas.
23. Pareiškėjas UAB „Balsių valda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, iš esmės sutikdamas su teismo motyvais, jog pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos privalo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikia pavyzdį, kuris neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir realios situacijos. Pareiškėjas pažymi, kad draustiniai steigiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Šis procesas numato ne tik daugybę procedūrinių sprendimų, kurie reglamentuoja steigimo procesą, registravimą ir apskaitą, bet ir dokumentų suderinimą su tam įgaliotomis valstybinėmis institucijomis. Draustinio įsteigimas ir jam taikomos specialiosios sąlygos įtvirtinamos viešai paskelbiamu ir registruojamu teisės aktu.
26. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinio skundo teiginį dėl natūralios pelkės Žemės sklype buvimo paneigia VĮ Registrų centro registruoti pareiškėjo nuosavybės dokumentai, Žemės sklypo kadastro duomenys ir VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-1670. Atsakovo akcentuojama VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. rašte išreikšta nuomonė, paremta teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintu, jokių įgaliotų valstybės institucijų nesuderintu, nepaskelbtu, registruose neregistruotu UAB korporacijos „Matininkai“ nubraižytu brėžiniu apie pelkės buvimą, yra klaidinga ir, be kita ko, dėl netinkamai traktuojamo kadastrinių matavimų plane nurodyto žymėjimo. Oficialūs Lietuvos Respublikos registrų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo supiltas gruntas yra sklypo dalyje, kurioje nėra pelkės.
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-11.29-1-17, kuriuo vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktu pareiškėjui UAB „Balsių valda“ nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagristumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimą panaikinti Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-3697, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo panaikinimo.
29. Iš 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo turinio matyti, kad jis buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas neįvykdė 2016 m. birželio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-18, t. y. neišvežė grunto nuo užpilto pelkės ploto Žemės sklype. 2016 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-8.2-18 buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype yra pelkė, kuri yra susiformavusi Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, pareiškėjas įpareigotas iki 2016 m. birželio 31 d. iš Žemės sklype esančios pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą (0,006 ha plote), atkurti Gineitiškių ežero krantą į prieš tai buvusią kranto formą ir liniją (privalomasis nurodymas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 29 d. ir dar pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d.). Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjo Žemės sklype yra Gineitiškių ežero pakrantės apsaugos juostoje natūraliai susiformavusi pelkė, kuri buvo sunaikinta, nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-65309424, kurioje buvo priimtas 2016 m. liepos 4 d. nutarimas ir pareiškėjo vadovui paskirta bauda.
30. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą skundė Departamentui, nurodydamas, jog 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte surašyti nepagrįsti duomenys, nes 2016 m. rudenį Departamento Vilniaus rajono agentūros pareigūnai užfiksavo, kad pažeidimai pašalinti. Skunde nurodyti duomenys apie pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. teiktą siūlymą dėl galimybės sudaryti taikos sutartį administracinio teisės pažeidimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde Departamentui nebuvo nurodęs jokių argumentų ir pateikęs įrodymų, kad Žemės sklype nėra jokios pelkės ir / ar kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą mechaniškai išardyti natūralią pelkės augalinę dangą (užpilti gruntą) ir dėl to jis neturi vykdyti 2016 m. birželio 8 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-18.
31. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą, nustatęs, kad atsakovas, duodamas šį privalomąjį nurodymą pareiškėjui, neatsižvelgė į Žemės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nepagrįstai prioritetą suteikė Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims, o ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims bei žemės informacinės sistemos duomenims, pagal kuriuos Žemė sklype nėra įregistruota pelkė kaip objektas, kuriam taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Žemės sklypui netaikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktas ir pareiškėjas jo nepažeidė.
32. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas ginčija ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, bet ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl šio privalomojo nurodymo ir Departamento sprendimo panaikinimo.
33. Pareiškėjas dėl 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. priimtų individualių teisės aktų panaikinimo į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 9 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduoti skundą.
34. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, o ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
36. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą išsiuntė pareiškėjui Juridinių asmenų registre registruotu jo buveinės adresu registruotąja pašto siunta 2017 m. gegužės 12 d., tačiau pareiškėjui pašto siunta 2017 m. gegužės 16 d. nebuvo įteikta, pareiškėjas per siuntos saugojimo pašte laiką šios siuntos neatsiėmė, todėl siunta buvo grąžinta atsakovui. Pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. padavė prašymą Departamento Vilniaus rajono agentūrai, prašydamas pateikti duomenis, ar Departamento atsakymas į skundą buvo išsiųstas. Atsakovo atstovė, atsakydama į šį prašymą, pareiškėjo atstovui 2017 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku atsiuntė Departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo įteikimo diena yra 2017 m. spalio 10 d., todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą skundu, nepraleido įstatyme nustatyto termino paduoti skundą.
37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti, pareiškėjo atsikirtimus į šiuos argumentus, kuriais yra sutinkama su šia išvada, byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
38. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovas Departamentas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą išsiųs jo 2016 m. kovo 14 d. pareiškime Departamento Vilniaus rajono agentūrai nurodytu adresu, kuriuo vyko susirašinėjimas su šia institucija, kad Departamentas, gavęs iš pašto įstaigos grąžintą siuntą, kuria buvo siunčiamas skundžiamas sprendimas pareiškėjui, privalėjo imtis tam tikrų veiksmų, siekdamas įteikti pareiškėjui sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokių konkrečių veiksmų atsakovas privalėjo imtis, kai pareiškėjui siųsta pašto siunta oficialiai registruotu buveinės adresu buvo išsiųsta ir grąžinta, nes šiuo adresu nebuvo galima jos įteikti. Akcentuotina, kad Departamentas nagrinėjo pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. skundą dėl 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo, skunde pareiškėjas nenurodė jokio adreso, taip pat nenurodė, kur ir kam turėtų būti siunčiamas Departamento priimtas sprendimas dėl skundo. Su skundu nebuvo pateikti jokie duomenys apie pareiškėjo sudarytą sutartį su tam tikru advokatu, kuriam atsakovas būtų turėjęs teisę nusiųsti priimtą sprendimą, todėl teisiniu požiūriu nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas turėjo siųsti, o pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog sprendimas bus nusiųstas 2016 m. kovo 14 d. pareiškime nurodytu adresu bei šiame pareiškime nurodytam advokatui.
39. Pažymėtina, kad Departamento Vilniaus rajono agentūra 2016 m. balandžio 5 d. raštą Nr. VR-8.6-127 siuntė pareiškėjo nurodytam advokatui, o ne Departamentas. Be to, byloje nepateikti įrodymai, kad po 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjas santykiuose su Departamento Vilniaus rajono agentūra ir / ar Širvintų rajono agentūra, Departamentu veikė per atstovą (advokatą). 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktas įteiktas pareiškėjo atstovui pagal įgaliojimą M. Č. Departamentas 2016 m. rugpjūčio 23 d. siuntė pareiškėjo vadovui J. M. raštą adresu (duomenys neskelbtini). Departamento 2016 m. liepos 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytas pareiškėjo adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat 2017 m. vasario 27 d. privalomajame nurodyme, kurį surašė Departamento Širvintų rajono agentūros vadovas, nurodytas tas pats pareiškėjo adresas.
40. Pažymėtina, kad pareiškėjo vadovas T. Š. skundą dėl Departamento Širvintų rajono agentūros vadovo surašyto privalomojo nurodymo padavė Departamentui, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsniu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pagal bylos duomenis pareiškėjas dėl Departamentui 2017 m. balandžio 21 d. paduoto skundo išnagrinėjimo pradėjo domėtis tik 2017 m. spalio 5 d. Be to, 2017 m. vasario 27 d. privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto Žemės sklype, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas privalėjo domėtis, kaip išspręstas jo skundas dėl šio privalomojo nurodymo, nes turėjo imtis priemonių įvykdyti privalomąjį nurodymą.
41. Pareiškėjo nurodomą 2016 m. kovo 14 d. pareiškimą pasirašė pareiškėjo direktorius J. M.. Šiame pareiškime buvo nurodyta, kad nors pareiškėjas yra registruotas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vykdomų remonto darbų veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), bet šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ir 2017 m. balandžio 21 d. (skundo surašymo dieną) buvo vykdomi tokio pobūdžio remonto darbai, dėl kurių pareiškėjo buveinė buvo kitoje vietoje. Taip pat nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjo vadovas T. Š. skunde nenurodė informacijos apie kitą buveinės adresą, jei patalpos, kur įregistruota buveinė, buvo remontuojamos, taip pat informacijos, jog jo interesams atstovauja konkretus advokatas, jei buvo sudaryta sutartis.
42. Pažymėtina, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.
44. ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
46. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
47. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis tik 2017 m. lapkričio 9 d. padavė skundą, tai, kad pareiškėjas byloje nėra įrodęs, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis (pareiškėjas) neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, kad dėl ne nuo pareiškėjo (juridinio asmens, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2018; kt.)) valios priklausiančių aplinkybių buveinės adresu negalėjo būti įteiktas Departamento siunčiamas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas, pareiškėjas, paduodamas skundą, neinformavo Departamento apie turimą atstovą, su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis, neatskleidė kito įmonės korespondencijos adreso, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas dėl svarbių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą.
49. Įvertinus tai, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą, nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, tačiau nustačius, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, byla turi būti nutraukiama.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti.
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai
|
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|