Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ įstatymo nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projekto nr. xiip-2499
2015 m. balandžio 8 d. Nr. 353
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-891 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2499 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 2 straipsnį siūloma papildyti nauja uždaros skirstymo sistemos sąvoka. Su uždara skirstymo sistema susijusius teisinius santykius valstybės narės gali nustatyti savo nacionalinėje teisėje pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) (toliau – Direktyva), 28 straipsnyje numatytą galimybę. Tačiau Direktyva jau įgyvendinta, notifikavimo Europos Komisijai procedūra atlikta, o uždaros skirstymo sistemos sąvoka ir su šia sąvoka susiję santykiai jau atitinkamai reglamentuoti Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje ir 54 straipsnyje.
2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 16 punktą, pagal kurį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) suteikiami įgaliojimai patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką (toliau – metodika). Aiškinamajame rašte šis pakeitimas grindžiamas 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL 2013 L 115, p. 39) (toliau – Reglamentas), 12 straipsniu, pagal kurį su bendro intereso projektu susijusias faktiškai turėtas investicines sąnaudas prisiima atitinkamų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami perdavimo sistemų operatoriai. Tačiau Reglamento 12 straipsnyje nustatyti įpareigojimai nėra pagrindas Komisijai nerengti metodikos.
3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina būtų reguliuojama ne tik tada, kai Komisija atliekamo rinkos tyrimo metu nustato, kad asmuo dėl veiksmingos konkurencijos stokos taiko pernelyg dideles kainas ar naudoja kainų spaudimą, bet ir tada, kai toks asmuo gali taikyti pernelyg dideles kainas ar naudoti kainų spaudimą, taip darydamas žalą rinkos dalyviams. Siūlomas Įstatymo projekte pakeitimas neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnyje nustatyto tikslo – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus Lietuvos Respublikoje vykdoma gamtinių dujų tiekimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų, o gamtinių dujų tiekimo kaina reguliuojama tik tam tikrais atvejais. Dėl to Įstatymo projekte siūlomas gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimo sugriežtinimas neatitinka Gamtinių dujų įstatyme įtvirtinto gamtinių dujų rinkos liberalizavimo modelio.
4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūlomas visų laikinų gamtinių dujų sektoriuje reguliuojamų kainų viršutinių ribų nustatymas vietoj laikinos tiekimo kainos viršutinės ribos nustatymo negalimas, nes Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 8 dalis nustato tik gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimą reglamentuojančios Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies įgyvendinimo tvarką.
5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje siūlomas pakeitimas neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principų, nes reikalavimo nustatyti tarifus buitiniams vartotojams apribojimas būtų neproporcingas tiek gamtinių dujų tiekimo įmonėms, tiek gamtinių dujų buitiniams vartotojams. Be to, pereinamuoju gamtinių dujų rinkos kūrimosi laikotarpiu, kai kuriama gamtinių dujų rinkos infrastruktūra ir su ja susiję santykiai, būtų sunku apsaugoti pažeidžiamiausių vartotojų – buitinių vartotojų – interesus.
6. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad garantinis gamtinių dujų tiekimas užtikrinamas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kub. metrų gamtinių dujų (toliau – pažeidžiami vartotojai), trimis atvejais. Garantinis gamtinių dujų tiekimo pažeidžiamiems vartotojams atvejis, kai pažeidžiamas vartotojas per 3 savaites nuo pranešimo gavimo dienos nepasirenka kitos tiekimo įmonės, neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principo – konkurencijos tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių užtikrinimo. Užtikrinant šį gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo principą, tiekimo įmonė neįpareigojama apie nutraukiamą veiklą informuoti pažeidžiamo vartotojo, o vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi gamtinių dujų tiekimo nutraukimo ir sutarties nutraukimo sąlygos nurodomos gamtinių dujų įmonių sutartyse su vartotojais. Gamtinių dujų sektoriuje tiekimo veikla atskirta nuo skirstymo veiklos, todėl skirstymo sistemos operatoriai pažeidžiamiems vartotojams teikia garantinio gamtinių dujų tiekimo paslaugas kaip viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Garantinis gamtinių dujų tiekimo pažeidžiamiems vartotojams atvejis, kai tiekimo įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams kitais, tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančiais, atvejais (force maujeure), negali būti taikomas, nes Gamtinių dujų įstatymas nenumato tiesiogiai nuo tiekimo įmonės veiksmų nepriklausančių atvejų, o su ekstremaliąja situacija susijusias nuostatas reguliuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 33 straipsnis.
7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje siūloma paskirti skirstymo sistemos operatorių vykdyti garantinį tiekimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Reikėtų pažymėti, kad skirstymo operatoriai paskiriami vykdyti skirstymo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka Komisijai išduodant skirstymo veiklos licencijas, o užtikrinti pažeidžiamiems vartotojams garantinį tiekimą yra viena iš licencijuojamos veiklos sąlygų, todėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomas pakeitimas perteklinis.
8. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Gamtinių dujų įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomas pakeitimas prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytiems gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principams – gamtinių dujų tiekimo ir gamtinių dujų sistemos darbo saugumo ir patikimumo. Kaip nustatyta Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje, vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema yra skirstymo sistemos dalis, kuriai taikomi atitinkami su šios sistemos saugumu ir patikimumu susiję reikalavimai. Siūlomas Gamtinių dujų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kiek tai susiję su Gamtinių dujų įstatymo 20 ir 21 straipsnių reikalavimų netaikymu, neatitinka Direktyvos 28 straipsnio, kuriame nustatyta, kad uždaros skirstymo sistemos operatoriui gali būti suteikta išimtis tik dėl tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos.