Kasacinio skundo Nr. DOK-4001/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24216-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti V. Š. išteisinamąjį nuosprendį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo ar švelnumo aspektais nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodytą prašymą grindžia teiginiais, kad buvo suvaržytos kaltinamojo teisės į gynybą ir į rungtynišką ir teisingą teismą, nes kaltinamasis aktas V. Š. buvo įteiktas tik teismo posėdyje, nebuvo paskirta kita teismo posėdžio data, kad būtų galima tinkamai pasirengti gynybai, byla išnagrinėta be gynėjo, ir nors kaltinamasis neprieštaravo, kad jis byloje dalyvautų be gynėjo, tačiau gerai neišmanydamas savo teisų ir sprendimo pasekmių, negalėjo priimti atitinkamų sprendimų. Tai galėjo nulemti neteisingo nuosprendžio priėmimą. Be to, byloje dalyvavo prokurorė, kurios galimo šališkumo teismas nevertino, V. Š. kaltė pagrįsta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurių patikimumas ir nuoseklumas kelia abejonių, dėl to pažeisti BPK 20 straipsnio, 300 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Kasatorių teigimu V. Š. už fizinio skausmo sukėlimą paskirta neproporcinga reali laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, taip suteiktas prioritetas kaltinamojo nubaudimui, bet ne neigiamo elgesio prevencijai ir skatinimui laikytis nustatytų elgesio taisyklių.
Susipažinus su nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio kasacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojami žemesniųjų instancijų teismų nuosprendis ir nutartis, konstatuotina, kad nesutikimas su teismų sprendimais grindžiamas tik formaliai ginčijant teismų išvadas pateikiant savą bylos aplinkybių bei įrodymais pripažintų duomenų interpretaciją, tuo siekiant pakartotinio veikos faktinių aplinkybių įvertinimo. Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad nuteistojo teisė į gynybą buvo esmingai pažeista, nepaisant to, kad kaltinamasis aktas kaltinamajam buvo įteiktas teisme, jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo be gynėjo buvo aiški ir teismų įvertinta, kaltinamojo nurodomas galimas prokurorės šališkumas teismų aptartas. Taip pat kasaciniame skunde nėra aiškiai nurodyta, kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bendrosios dalies normos skiriant nuteistajam bausmę buvo pritaikytos netinkamai ir nepateikta tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kasaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam paskirta neproporcinga reali laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, tačiau iš teismų sprendimų matyti, kad V. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 6 ir 8 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Kartu pažymėtina, kad šie klausimai buvo skųsti nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio apeliaciniame skunde ir į juos išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.