Kasacinio skundo Nr. DOK-3934/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03487-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nukentėjusiojo V. L. (V. L.) kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis V. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos dydžio, jo civilinį ieškinį tenkinti – priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas. Nagrinėjamu atveju turi būti suformuota vienoda teismų praktika po Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“. Pagal minėtas rekomendacijas, nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes: laikinojo nedarbingumo trukmę, neįgalumo lygį, darbingumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį, sužalojimo pasekmes ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus. Pasekmės yra esminis kriterijus, sprendžiant neturtinės žalos dydį, tačiau teismai reikšmingesniais laikė eismo įvykį sukėlusio asmens jauną amžių, jo pajamas ir kt., ir esminėmis aplinkybėmis laikė, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai ir kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, sudarė sutartį su Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai tik formaliai nurodė, jog nukentėjusysis dar ir dabar gydosi, vartoja vaistus, yra neįgalus, civiliniame ieškinyje yra nurodęs, kad iki šiol jaučia nuolatinį fizinį skausmą, negali ramiai miegoti naktimis, vartoja vaistus, išgyvena dėl liekamųjų padarinių, nes pasekmės abejotinos, o tai jam kelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kad pasekmes jaus iki gyvenimo pabaigos, ir neužsiminė, kokios pasekmės nukentėjusiajam sukeltos dėl eismo įvykio. Teismai nevertino įvykusio fakto ir padarinių ateities požiūriu, be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens neatsargios kaltės laipsnį, t. y. į tai, kad nusikalstamą veikią padarė dėl didelio neatsargumo, nesilaikydamas elementarių saugumo reikalavimų (nesilaikydamas tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, lenkdamas dviratininką, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai, nesustabdė transporto priemonės), ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį nukentėjusįjį. Net praėjus dvejiems metams V. L. jaučia stiprius skausmus, t. y. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jaučia pasekmes, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, netikrumą dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta teismų praktika konkrečiose bylose negali būti laikoma teisine taisykle, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, be to. nurodytos kasacinės nutartys yra 2010–2018 metų (tik viena 2020 metų), nors neturtinės žalos dydis dėl gerėjančio pragyvenimo lygio, ekonominių, socialinių pokyčių turi tendenciją didėti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, tuo tarpu kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Iš nukentėjusiojo V. L. paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų taikymo ir vadovavimosi suformuota teismų praktika yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais.
Kadangi kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,