Administracinė byla Nr. eA-2375-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01467-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žilva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žilva“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Artimiausias“) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žilva“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. ATK2-43/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 7 385 Eur bauda.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Departamentas nesurinko visų įrodymų, tyrimą atliko neobjektyviai bei paviršutiniškai, neįrodė nustatytų pažeidimų atlikimo fakto. Bendrovė niekada nėra pirkusi ir pardavinėjusi asortimento, kuris yra UAB „Artimiausias“ automatuose. Nėra pateikusi jokių gėrimų nei UAB „Artimiausias“, nei UAB „Artimiausias“ klientams ir jokios prekybos iš UAB „Artimiausias“ automatų nevykdo. Departamento minimi UAB „Artimiausias“ automatai yra ne prekybos automatai, o saugyklos, kuriose fiziniai asmenys laiko savo turtą ir šios saugyklos nepriklauso Bendrovei. Savo turtą fiziniai asmenys UAB „Artimiausias“ automatuose laiko, pasiima ir (ar) paskolina pagal UAB „Artimiausias“ nustatytas taisykles. Kai pirkėjai gėrimus nuperka, jie yra pristatomi į UAB „Artimiausias“ automatus saugojimui. Nupirktus gėrimus UAB „Artimiausias“ automatuose laiko (saugo) gėrimų savininkai, o ne Bendrovė, kuri neturi jokių įsipareigojimų saugoti gėrimus UAB „Artimiausias“ automatuose. UAB „Artimiausias“ automatuose esantys gėrimai nėra Bendrovės nuosavybė, o ir patys automatai (saugyklos) nėra Bendrovės nuosavybė. Nutarime nėra įrodyta, kad būtent Bendrovė gabeno ir laikė butelį viskio, kuris buvo parduotas pirkėjui.
2.2. Bendrovė turi prekybos alkoholio produktais licenciją ir jos sąlygų nepažeidė, nes neprekiavo ir neprekiauja iš UAB „Artimiausias“ automatų, o prekiauja tik licencijoje nurodytose vietose ir nurodytais būdais.
2.3. Bendrovė nevykdo jokios jungtinės veiklos su UAB „Artimiausias“. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atliko neplaninį UAB „Artimiausias“ auditą, tačiau nerado jokių sąsajų ir komercinių transakcijų tarp Bendrovės ir UAB „Artimiausias“. Priešingu atveju, tokius įrodymus Departamentas būtų pateikęs susipažinti ir įrašęs į Nutarimą, tačiau to nepadarė.
2.4. Departamentas netinkamai ir klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, nuosavybės teisių atsiradimo ir perėjimo pirkėjui.
2.5. Nepagrįsti Departamento teiginiai, kad Bendrovė kliudė tyrimui. Priešingai, Bendrovė pateikė Departamentui turimus dokumentus, paaiškinimus, prašė leisti dalyvauti posėdyje.
2.6. Departamentas, skirdamas baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimus, padarytų pažeidimų fakto neįrodė, kaip ir neįrodė Bendrovės kaltės, o ir paskirta bauda nėra proporcinga.
2.7. Bendrovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimo Departamente posėdį dėl svarbios ir pateisinamos priežasties nepagrįstai buvo netenkintas. Departamentas privalėjo atidėti iš anksto numatytą posėdį ir paskirti jį vėliau, sudarant galimybes išklausyti pareiškėją, garantuojant pareiškėjo teises į objektyvų nešališką procesą, gynybą, teisę būti išklausytam. To nepadaręs, Departamentas įrodė savo šališkumą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Atlikus tyrimą ir vadovaujantis VMI pareigūnų atlikto tyrimo, kurio metu buvo nustatytas alkoholinių gėrimų pardavimo ir atsiskaitymo už juos algoritmas, rezultatais, buvo nustatyta, jog pareiškėjas per UAB „Artimiausias“ automatus prekiauja bei su UAB „Artimiausias“ vykdo jungtinės veiklos pagrindais neteisėtą prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą, 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą, todėl jo atžvilgiu priimtas Nutarimas, kuriuo jam skirta bauda.
3.2. Pagal UAB „Artimiausias“ išrašytą 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900000021 pirkėjas R. K. (toliau – ir Pirkėjas) sumokėjo 3 Eur mokestį už naudojimąsi UAB „Artimiausias“ automato paslauga, t. y. už UAB „Artimiausias“ programėlės aptarnavimą. Pirkėjas nusipirko ir atsiėmė alkoholinį gėrimą iš vieno iš UAB „Artimiausias“ automato ir buvo įpareigotas per 72 val. susimokėti už alkoholinį gėrimą Bendrovei. Į Bendrovės banko sąskaitą iš Pirkėjo banko sąskaitos 2019 m. spalio 26 d. buvo pervesta 11 Eur už jam iš UAB „Artimiausias“ automato parduotą butelį viskio „High Commissioner“ (alk. 40% tūrio, 0,7 l) (toliau – ir Butelis viskio). Tiek Pirkėjo 11 Eur sumokėta suma, tiek UAB „Artimiausias“ svetainėje www.artimiausias.lt (toliau – ir Svetainė) nurodoma suma, kuri mokėtina už Butelį viskio, sutampa. Pirkėjas, atsiskaitydamas, nurodė kodą D10054, kuris panašus į kodo konstrukciją, kuri nurodyta VMI pareigūno mobiliosios programėlės paskyroje, taip pat panašus į kodus, kuriuos nurodo fiziniai asmenys, darydami pavedimus į Bendrovės banko sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtino, kad Bendrovė laikė ir pardavė Butelį viskio vietoje, kurioje neturi licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais, tokiu būdu pažeisdama AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus.
3.3. UAB „Artimiausias“ automatas, priešingai nei teigia Bendrovė, nėra saugykla, kadangi fiziniai asmenys daiktų savo nuožiūra įdėti jose negali, kas būdinga saugykloms, o gali, atlikę tam tikrus veiksmus (užsiregistravę sistemoje, susiinstaliavę mobiliąją aplikaciją telefone, sumokėję mokesčius ir pan.), išsiimti iš UAB „Artimiausias“ automato nustatyto asortimento alkoholinius gėrimus. Todėl skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad UAB „Artimiausias“ automatas yra saugykla, nepagrįsti.
3.4. Bendrovės kaltės įrodymai išsamiai aptarti skundžiame Nutarime. Bendrovė pasirinko gynybinę taktiką nekomentuoti byloje surinktų įrodymų, o tik abstrakčiai neigti nustatytas faktines aplinkybes. Nors Bendrovės ir UAB „Artimiausias“ pasirašytoje 2019 m. liepos mėn. tiekimo sutartyje Nr. ART 19/06-1 (toliau – ir Tiekimo sutartis) deklaruojama, kad pirkėjui nuosavybės teisės į alkoholinius gėrimus pereina nuo to momento, kai pirkėjo atstovas paima alkoholinius gėrimus iš pareiškėjo, tačiau toks sandoris, Departamento vertinimu, yra apsimestinis. Tiekimo sutartimi siekiama paslėpti neteisėtus veiksmus, atsiriboti nuo neteisėtos prekybos automatais iš vietų, kuriose Bendrovė neturi licencijos. Priešingai nei tai nurodyta Tiekimo sutartyje, UAB „Artimiausias“ faktiškai nėra pirkėjų atstovas, nes alkoholiniai gėrimai perduodami UAB „Artimiausias“ pirkėjams nieko apie perdavimą nežinant, pirkėjai teisės aktų nustatyta tvarka notariniu įgaliojimu neįgaliojo UAB „Artimiausias“ atlikti tokių veiksmų. Nustačius, kad Bendrovės alkoholiniai gėrimai perduodami į UAB „Artimiausias“ automatus ir nuosavybės teisė į alkoholinius gėrimus pirkėjams pereina juos jiems paėmus iš UAB „Artimiausias“ automato, padaryta pagrįsta išvada, kad Bendrovė pirkėjams alkoholinius gėrimus parduoda per UAB „Artimiausias“ automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose Bendrovė neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus.
3.5. Skirdamas baudą, Departamentas vadovavosi AKĮ 34 straipsnio 2, 3, 7, 8 ir 9 dalių nuostatomis. Individualizuodamas baudą, Departamentas nenustatė nei Bendrovės atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jų nenurodė ir pati Bendrovė nei skunde teismui, nei Departamentui, kuris vadovaudamasis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai galutinę baudą pareiškėjui skyrė už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, t. y. 7 385 Eur.
3.6. Bendrovė apie bylos nagrinėjimą Departamente buvo informuota 2020 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. S-380(3), kuris pareiškėjui įteiktas likus vienam mėnesiui iki bylos nagrinėjimo. Taip pat pareiškėjas papildomai informuotas 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-723(3), kuriame nurodyta, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino, Departamentas sudaro sąlygas pareiškėjui pateikti savo poziciją tiek raštu, tiek pasisakyti žodžiu nuotoliniu būdu. Dalyvauti Departamento posėdyje nuotoliniu būdu Bendrovės atstovas atsisakė, nemotyvuodamas savo prašymo dėl betarpiško bylos nagrinėjimo. Tačiau, net ir suorganizavus posėdį, Bendrovės atstovas jame nedalyvavo. Vadinasi, nei Bendrovės teisė būti išklausytai, nei teisė į gynybą, nei kitos procesinės teisės nebuvo pažeistos. Bendrovės noras nukelti bylos nagrinėjimą Departamente vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi Departamentui neišnagrinėjus bylos per 2 mėnesius Bendrovei atsakomybė už AKĮ pažeidimus negalėtų būti taikoma.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Artimiausias“ sutiko su Bendrovės skundu ir prašė teismo jį tenkinti. UAB „Artimiausias“ atsiliepime nurodo, kad Bendrovė niekada Butelio viskio nėra pardavusi ir (ar) atidavusi. Tai reiškia, kad Departamento nurodytas AKĮ pažeidimas realybėje niekada nebuvo įvykdytas. Pagal Tiekimo sutartį, Bendrovė tarpininkauja UAB „Artimiausias“ klientams atperkant skolintą saugyklų turinį. Bendrovė niekada nėra pateikusi jokių gėrimų į UAB „Artimiausias“ saugyklas. Šiose saugyklose saugoma privačių asmenų nuosavybė, kuri UAB „Artimiausias“ žiniomis taip pat nėra įsigyta iš Bendrovės. UAB „Artimiausias“ klientai, patikėję savo nuosavybę saugojimui, nėra pateikę jokių nusiskundimų dėl paslaugų kokybės.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Artimiausias“ administruoja Svetainę ir joje teikia informaciją apie Vilniaus mieste UAB „Artimiausias“ automatus – saugyklas (Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58) ir tai, kad jų pagalba vartotojai gali atsiimti savo alkoholinį gėrimą iš bet kurio UAB „Artimiausias“ automato ir bet kuriuo metu, atlikdami veiksmus, nurodytus Svetainėje pateiktose taisyklėse. Svetainėje taip pat skelbiama, kad UAB „Artimiausias“ partneris yra Bendrovė, kuri turi mažmeninės prekybos licenciją. Svetainėje nurodomi alkoholinių gėrimų pavadinimai ir jų kainos (degtinė „Šimtmečio“ (0,5 l, 7,50 Eur), trauktinė „Trejos devynerios originali“ (0,5 l, 7,50 Eur), trauktinė „Trejos devynerios žalios“ (0,5 l, 7,50 Eur), brendis „Alita“ (0,5 l, 7,50 Eur), viskis „High Commissioner“ (0,7 l, 11,00 Eur). Bendrovė ir UAB „Artimiausias“ pasirašę Tiekimo sutartį, kurios pagrindu Bendrovė įsipareigojo parduoti alkoholinius gėrimus pirkėjams, pateikdamas juos UAB „Artimiausias“, kuris Tiekimo sutartyje įvardijamas kaip „Pirkėjų atstovas“. Pirkėjai yra fiziniai asmenys, kurie už alkoholinius gėrimus atsiskaito su Bendrove. UAB „Artimiausias“, būdamas Pirkėjo atstovu, paima prekę, patalpina ją į vieną iš UAB „Artimiausias“ automatų ir iš jo perduoda ją pirkėjui. Tiekimo sutarties objektu yra alkoholiniai gėrimai – trauktinė „Devynerios Žalios“, alk. 35 % tūrio, 0,5 1, trauktinė „Devynerios Originalios“, 0,5 1, trauktinė „Devynerios Raudonos“, 0,5 1, brendis „Alita“ 0,5 1, degtinė „Šimtmečio Stumbras“, 0,5 1, viskis „High Commissioner“, alk. 40% tūrio, 0,7 1 (Sutarties 1.1 p., Sutarties priedas Nr. 1). Svetainės www.licencijavimas.lt duomenimis, nors Bendrovė neturi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Artimiausias“ automatų adresais, tačiau iš vieno iš UAB „Artimiausias“ automatų pardavė Butelį viskio. Skundžiamame Nutarime Departamentas padarė išvadą, kad Bendrovė parduoda, laiko alkoholinius gėrimus UAB „Artimiausias“ automatuose, prekiauja alkoholiniais gėrimais iš jų, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos ir todėl pažeisdama AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą, 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Už tai, Bendrovei paskirta 7 385 Eur bauda. Bendrovė ginčija visus Departamento nustatytą pažeidimą ir jos veiklos kvalifikavimą pagal AKĮ nurodytus straipsnius kaip draudžiamus.
7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesutiko su skundo argumentu, kad Bendrovė nevykdo jungtinės veiklos su UAB „Artimiausias“. Teismas nustatė, kad Bendrovė su UAB „Artimiausias“ yra pasirašiusi Tiekimo sutartį, pagal kurią: alkoholinius gėrimus klientams parduoda Bendrovė, o UAB „Artimiausias“ atlieka tarpininko vaidmenį, kuris apima alkoholinių gėrimų paėmimą iš Bendrovės, pristatymą į saugyklas ir išdavimą iš saugyklų pirkėjams; pirkėjas, norintis tapti saugyklos naudotoju, privalo parsisiųsti mobiliąją programėlę „Artimiausias.lt“ ir iš banko sąskaitos apmokėti 15 Eur programėlės aktyvavimo mokestį; pirkėjui numatyta teisė sumokėtą 15 Eur mobiliosios programėlės aktyvavimo mokestį susigrąžinti iki 2020 m. sausio 1 d.; užsiregistravęs saugyklos naudotoju, pirkėjas įgyja teisę naudotis alkoholinių gėrimų saugyklos paslaugomis, kaskart sumokėdamas 3 Eur paslaugos mokestį; pirkėjas, pasinaudojęs alkoholinių gėrimų saugyklos paslaugomis, sumokėti už iš saugyklos „pasiskolintą“ alkoholinį gėrimą privalo per 72 val.; pirkėjas įsigyto alkoholinio gėrimo nustatytą kainą atitinkančią pinigų sumą perveda į Bendrovės banko sąskaitą; pirkėjui per 72 val. neatsiskaičius su Bendrove už įsigytą alkoholinį gėrimą, pirkėjas praranda teisę susigrąžinti 15 Eur programėlės aktyvavimo mokestį; UAB „Artimiausias“ pirkėjui negrąžintą 15 Eur programėlės aktyvavimo mokestį panaudoja Bendrovės negautoms pajamoms už iš saugyklos paimtą alkoholinį gėrimą padengti, t. y. UAB „Artimiausias“ už iš pirkėjo įsigytą, tačiau už neapmokėtą alkoholinio gėrimo kainą atitinkančią pinigų sumą perveda į Bendrovės banko sąskaitą. Įvertinęs tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė ir UAB „Artimiausias“, siekdami bendros finansinės naudos siekė parduoti alkoholinius gėrimus fiziniams asmenims, t. y. veikė Tiekimo sutarties pagrindu. Tai, kad Bendrovė su UAB „Artimiausias“ bendradarbiauja alkoholinių gėrimų pardavimo procese patvirtino teismo posėdžio metu UAB „Artimiausias“ atstovo teiginys, kad UAB „Artimiausias“ turi galimybę stebėti Bendrovės banko sąskaitos pinigines įplaukas.
8. Teismas, vadovaudamasis CK 4.49 straipsniu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „Artimiausias“ platinama mobiliąja programėle „Artimiausias.lt“ alkoholinių gėrimų pirkėjai informuojami, kad už UAB „Artimiausias“ automatuose pirktus alkoholinius gėrimus pinigus reikia pervesti į Bendrovės banko sąskaitą bei nurodoma, kad „Jus aptarnauja UAB Žilva“, įskaitant apribojimus dėl gėrimų įsigijimo laiko, padarė išvadą, kad Bendrovė pirkėjams alkoholinius gėrimus parduoda per UAB „Artimiausias“ automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose Bendrovė neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Artimiausias“ išrašytą 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900000021 Pirkėjas sumokėjo 3 Eur mokestį už naudojimąsi UAB „Artimiausias“ automato paslauga, o kitą dieną į Bendrovės banko sąskaitą iš Pirkėjo banko sąskaitos buvo pervesta 11 Eur už jam iš UAB „Artimiausias“ automato parduotą Butelį viskio. Tai patvirtino ir Pirkėjas teismo posėdžio metu, nurodęs, kad jis suprato, jog prekę pirko. Todėl teismas Bendrovės ir UAB „Artimiausias“ argumentus, kad alkoholiniai gėrimai yra ne parduodami, o skolinami, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pirkėjas suvedė kodą D10054 panašų į kodo konstrukciją, kuri nurodyta VMI pareigūno mobiliosios programėlės paskyroje, ir yra panašus į kodą, kuris nurodomas kai pavedimai daromi Bendrovei. Šių aplinkybių paaiškinti kitaip, nei jas įvertino Departamentas, negalėjo ir teismo posėdyje dalyvavęs Bendrovės atstovas. Aplinkybę, jog parduotas Butelis viskio priklausė Bendrovei įrodo ir Bendrovės direktoriaus susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Departamento atstove, kuriame direktorius 2020 m. sausio 30 d. elektroniniame laiške Departamento atstovei patvirtino, kad „Iš pono R. K. esame gavę mokėjimą bankiniu pavedimu 11 € 2019-10-26 už viskį „High Commissioner“. Šis faktas nepaneigtas ir teismo posėdyje. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus Bendrovės ir UAB „Artimiausias“ direktoriaus teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad UAB „Artimiausias“ iš Bendrovės realiai jokių alkoholinių gėrimų negavo, bet juos pagal Tiekimo sutartis paėmė iš prekybos didmeninių įmonių – UAB „Vyno guru“, UAB „Mineraliniai vandenys“. Į bylą nepateikti jokie minėtą versiją patvirtinantys įrodymai. Įvertinęs tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog Bendrovė pardavė Butelį viskio Pirkėjui per UAB „Artimiausias“ pardavimo automatą, teismas priėjo prie išvados, kad byloje įrodyta, jog Bendrovė parduoda pirkėjams alkoholį fiksuota kaina ir gauna už tai pajamas. Todėl Departamentas pagrįstai Bendrovės veikas kvalifikavo kaip draudžiamas pagal AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 straipsnio 9 punktą.
9. Teismas, vertindamas Bendrovės veiksmus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto prasme, atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad jokios prekybos iš UAB „Artimiausias“ automato Bendrovė nevykdo, nes UAB „Artimiausias“ automatai yra ne „prekybos automatai“, o „saugyklos“, kuriose fiziniai asmenys laiko savo turtą. Teismas nurodė, kad įprastai saugyklos, priimdamos saugoti daiktus, išduoda saugojimo kvitus, žetonus ar kitokius daikto perdavimo saugojimui patvirtinančius įrodymus. O prekybos automato pagrindinė paskirtis yra išduoti nusipirktą prekę. Vadovaudamasis CK 6.844 straipsniu ir 6.832 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų dėl daikto priėmimo saugoti ir to paties daikto grąžinimo. Tai, kad UAB „Artimiausias“ pats papildo automatus produkcija (kas yra būdinga ir būtina prekiaujant iš automatų), teismo vertinimu, nepatvirtino fakto, kad UAB „Artimiausias“ automatai atliko pirkėjų nuosavybės saugyklos vaidmenį, o priešingai – jį paneigė. Įvertinęs ir tai, kad UAB „Artimiausias“ mobilioje programėlėje „Artimiausias.Lt“ rodomas UAB „Artimiausias“ automatuose turimas alkoholio kiekis, o ne saugyklos užimtumas ir laisvos saugojimo vietos, teismas pripažino, kad tai, jog Svetainėje nurodoma, kad UAB „Artimiausias“ automatai yra „saugyklos“, kad UAB „Artimiausias“ automatuose esantis alkoholis yra kliento nuosavybė, UAB „Artimiausias“ automatų nepaverčia „saugyklomis“. Atmetęs Bendrovės versiją dėl alkoholinių gėrimų laikymo saugyklose, teismas konstatavo, kad Bendrovė prekiavo alkoholiniais gėrimais iš UAB „Artimiausias“ automatų, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
10. Vertindamas procedūrinį pažeidimą, teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagal kurią ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas laikomas esminiu, dėl kurio turi būti naikinamas individualus administracinis aktas, ir AKĮ 38 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad Bendrovė buvo tinkamai informuota apie svarstymą Departamente, buvo informuota apie žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos pakeitimus dėl šalyje įvesto karantino ir jai buvo sudarytos galimybės bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju tai, kad Bendrovė nepasinaudojo savo procesine teise dalyvauti bylos nagrinėjime Departamente, o išreiškė norą būti išklausyta žodžiu, patvirtina byloje pateikta medžiaga. Tačiau taip pat iš byloje esančios medžiagos aišku, kad vėliau į bylos nagrinėjimą Departamente Bendrovės atstovas vis tik neatvyko. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų teikusi rašytinius paaiškinimus, o Departamentas būtų atsisakęs juos priimti. Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas sudarė sąlygas Bendrovei pateikti savo poziciją tiek raštu, tiek suteikė teisę teikti žodinius paaiškinimus nuotoliniu būdu. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, jog tai, kad nebuvo tenkintas nemotyvuotas Bendrovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo Departamente, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Bendrovės argumentai dėl jos procesinių teisių pažeidimo pagrįsti.
11. Vertindamas Bendrovei paskirtos baudos proporcingumą, teismas, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 2, 3, 7, 8 ir dalimis, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalies 9 punktu, 18 straipsnio 3 dalies 4 punktu, ir nustatęs, kad Departamentas nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o Nutarimu Bendrovei už jai inkriminuotus pažeidimus paskirtas už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų numatytas baudos vidurkis, padarė išvadą, kad Departamento paskirta bauda yra proporcinga, nes ji atitinka padarytų pažeidimų pobūdį bei mastą, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra teisinio pagrindo jos keisti.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuodamas šiuos aspektus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko buvo padarytos netinkamos išvados, kurios padarytos formaliai, nevertinant byloje esančių įrodymų ir jų visumos, tam tikriems įrodymams (jų nebuvimui) nepagrįstai suteikiant aukštesnę įrodomąją vertę. Teismo išvados paremtos tik Departamento išdėstytais argumentais, ignoruojant pareiškėjo argumentus.
13.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas klaidingai ir tendencingai traktavo tarp UAB „Artimiausias“ ir Bendrovės sudarytą Tiekimo sutartį, neatsižvelgęs į tai, kad Bendrovė ne kartą nurodė, jog prekybos alkoholio produktais UAB „Artimiausias“ automatuose nevykdo, jose esančių alkoholinių gėrimų neparduoda. Byloje nustatyta, kad Bendrovė nepirko ir nepardavė Butelio viskio UAB „Artimiausias“ ar Pirkėjui, kaip neteisingai nustatyta Nutarime. Tai patvirtina, kad ginčo sandoris – Butelio viskio pardavimas – realybėje niekada neįvyko. Akivaizdu ir tai, kad Bendrovės kaltė nėra įrodyta ir negali būti įrodyta, nes objektyviai nėra įvykęs pats faktas, kuriuo Departamentas kaltina Bendrovę. Neegzistuoja Departamento nustatyto ir teismo patvirtino pažeidimo nei objektyvioji, nei subjektyvioji pusės. Todėl Bendrovės neva atlikti AKĮ pažeidimai negalėjo būti nustatyti.
13.3. Teismo išvada, kad Bendrovė kartu su UAB „Artimiausias“ vykdė jungtinę veiklą yra nepagrįsta, nes paremta tik teismo samprotavimais, prielaidomis. Faktas, kad UAB „Artimiausias“ buvo suteikta galimybė patikrinti, ar Bendrovė gavo lėšų iš pirkėjų, kurie naudojasi saugyklomis, neturi nieko bendro su jungtinės veiklos vykdymu. Jokių kitų teisių UAB „Artimiausias“ neturėjo, lėšų pervesti ar jomis disponuoti negalėjo. Byloje duomenys patvirtina, kad Bendrovė nieko nepardavinėjo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad gėrimus į saugyklas patiekė kiti rinkos dalyviai, gėrimai, esantys saugykloje priklausė fiziniams asmenims, o ne Bendrovei, tačiau teismas jų nevertino. Išvadą, kad Bendrovė vykdo jungtinę veiklą kartu su UAB „Artimiausias“, teismas padarė nepagrįstai pasiremdamas niekuo nepagrįsta Departamento pozicija, kuri yra neteisėta, nes Departamentas neturi teisės aiškinti CK nuostatų.
13.4. Kaip buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismui, UAB „Artimiausias“ automatai nėra „prekybos automatai“, o „saugyklos“. Tačiau teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą priešingą išvadą, neatsižvelgęs į tai, kad dar anksčiau Departamentas darė nepagrįstą spaudimą ir reikalavo iš Bendrovės įsigyti licencijas prekybai, nors Bendrovė nevykdė prekybos, kuriai reikalinga licencija.
13.5. Pirkėjo parodymai, duoti teismui, yra tik jo paties pamąstymai, kuriais remiantis jis atliko veiksmus, už kuriuos atsakyti turi jis pats, o ne Bendrovė.
13.6. Skirdamas baudą, Departamentas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes Lietuvoje yra daug veikiančių saugyklų, paštomatų, tačiau dėl neaiškių priežasčių baudžiama Nutarimu yra tik Bendrovė, kuri iš tiesų jokios prekybos UAB „Artimiausias“ automatais nevykdo. Departamentas atliktu selektyviu tyrimu pažeidė ir nekaltumo prezumpciją, nes skyrė baudą neįrodęs Bendrovės kaltės.
13.7. Bauda pareiškėjui buvo netinkamai individualizuota, nes teiginys, jog Bendrovė kliudė tyrimui, yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančia medžiaga, kuri patvirtina, kad Bendrovė teikė paaiškinimus, turimus dokumentus, teikė prašymus. Todėl nesant Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta bauda yra neproporcinga.
13.8. Bendrovės baudimas, kai nėra konstatuotas pats pažeidimo faktas, kaltė, paskirta neproporcinga bauda, daro Nutarimą neteisėtą savaime.
13.9. Teismas netinkamai įvertino skundo argumentus dėl šališkos procedūros. Akivaizdu, kad Departamentas, ignoruodamas motyvuotą ir objektyvų pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl šalyje paskelbto karantino, parodė, kad siekia ne tinkamai, visapusiškai išnagrinėti surinktą medžiagą, bet skubiai, bet kokiomis priemonėmis nubausti Bendrovę.
14. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuose išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai nurodydamas, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pateikė jų išsamų vertinimą, motyvuotai atmetė nepagrįstą Bendrovės skundą. Tai, kad Bendrovė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu nereiškia, kad teismo atliktas vertinimas yra neteisingas.
14.2. Bendrovė apeliaciniame skunde dėsto subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris atitinka jos pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, ignoruojant teismo padarytas išvadas, Departamento nustatytas aplinkybes. Dėstomi tie patys nepagrįsti teiginiai, kurie išdėstyti skunde.
14.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų materialiosios teisės normų nepagrįsti. Byloje surinkti ir tiesioginiai, ir netiesiogiai įrodymai, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pardavė Butelį viskio ne licencijoje nurodytoje vietoje per UAB „Artimiausias“ automatą, taip pažeisdama Nutarime nustatytus AKĮ reikalavimus.
14.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų argumentų dėl šališkos procedūros ir pažeistų procesinių teisių. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl Bendrovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą Departamente netenkinimo, padarė motyvuotas išvadas, pripažindamas, kad Bendrovės skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Pažymėtina, kad tyrimo procedūra nėra nesibaigiantis procesas, ji turi vykti, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
14.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai individualizuotos baudos. Teismas ir šiuo aspektu tinkamai įvertino teisinį reguliavimą ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad bauda buvo tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytam AKĮ pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad, skiriant baudą Bendrovei, nebuvo nustatyta, nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. ATK2-43/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjui paskirta 7 385 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko vėliau buvo padarytos netinkamos išvados. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo išdėstytus argumentus ir vadovavosi atsakovo išdėstyta pozicija.
18. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-1212/2006; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Tačiau ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai laisvo įrodymų vertinimo principo sudėtinė dalis.
19. Pareiškėjas pateikia alternatyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kad jis faktiškai nepardavė alkoholinio gėrimo liudytojui, o vieta, iš kurios alkoholinį gėrimą pasiėmė liudytojas, yra ne prekybos automatas, o saugykla. Pažymėtina, kad subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas savaime nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjęs teismas įvertino visus pareiškėjo teiktus argumentus. Išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjo santykių su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Artimiausias“ pobūdžio, byloje pateiktais įrodymais buvo paneigtas pareiškėjo pateiktas nagrinėtos situacijos vertinimas. Byloje pateiktais įrodymais taip pat buvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl to, kad liudytojui parduotas alkoholinis gėrimas „High Commissioner“ nepriklausė pareiškėjui. Įvertinęs įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojui parduotas alkoholinis gėrimas „High Commissioner“ priklausė pareiškėjui – tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad liudytojas sumokėjo mokestį už naudojimąsi alkoholio automato paslauga, kad liudytojas sumokėjo į pareiškėjo sąskaitą už iš automato parduotą alkoholinį gėrimą „High Commissioner“, ir kad pats liudytojas suprato, jog jis perka alkoholinį gėrimą, o ne jį skolinasi. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti ir kitų aplinkybių dėl apmokėjimo už parduotą alkoholinį gėrimą tvarkos, pareiškėjui mokamų sumų sutapties su pateiktosiomis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Artimiausias“ programėlėje.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo skunde, tiek posėdžio metu pateiktus argumentus, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina, jog UAB „Žilva“ pardavė alkoholinį gėrimą „High Commissioner“ liudytojui per UAB „Artimiausias“ pardavimo automatą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka ir jam pritaria, t. y. šiomis bylos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra alkoholinio gėrimo „High Commissioner“ pardavėjas ir jis yra tinkamas šio ginčo subjektas.
22. Vertindama konkrečių AKĮ nuostatų taikymo pagrįstumą pareiškėjui teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimų sudėtys yra formalios. Departamentui ar kitai įgaliotai institucijai konstatavus, kad normos adresato elgesys neatitiko nurodytose nuostatose įtvirtintų elgesio modelių ir tenkinamos kitos normos taikymo sąlygos, konstatuotini šių nuostatų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju Departamentas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą funkciją – kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi <...> Alkoholio kontrolės įstatymo, nustatė faktines aplinkybes, kurios patvirtino AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto numatytų elgesio modelių nesilaikymą ir pritaikė atsakomybę nustatančias AKĮ nuostatas.
23. AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytas draudimas parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs įrodymus, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas pardavė alkoholio produktą, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos. Pažymėtina, kad AKĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad licencijose verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, be kita ko, turi būti įrašytos leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupės, taip pat alkoholinių gėrimų prekybos ir laikymo vieta. Pareiškėjas pirkėjams alkoholinius gėrimus parduodavo per UAB „Artimiausias“ automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose pareiškėjas neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus. Todėl pareiškėjo parduotas alkoholinis gėrimas ne toje vietoje, kurioje jis turi leidimą tai daryti, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip neatitinkantis AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinto reikalavimo.
24. Remiantis AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 9 punktu, draudžiama Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta normos taikymo sąlyga – alkoholio produktų laikymas ir/ar gabenimas nepatenka tarp AKĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad byloje nagrinėjamas atvejis patenka tarp nurodytų išimčių, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir bylą nagrinėjant teisme.
25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 2014-02671 redakcija su aktualiais pakeitimais) patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo 36 punktą, licencijos turėtojas gali verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus tik toje vietoje, kuri įrašyta į licenciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirkėjams alkoholinius gėrimus parduodavo per UAB „Artimiausias“ automatus, esančius adresais Vilnius, V. Druskio g. 4a, Kalvarijų g. 101a, Savanorių g. 14, Antakalnio g. 77, Pylimo g. 58, t. y. vietose, kuriose pareiškėjas neturi licencijos laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi, nustačius, kad pareiškėjas pardavė alkoholinį gėrimą iš vietos, kuri nėra numatyta jo turimoje licencijoje, laikytina, kad alkoholinis gėrimas buvo laikomas pažeidžiant AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas alkoholinį gėrimą pardavė per trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Artimiausiais“ automatą. Departamentui įrodžius alkoholio pardavimo faktą, yra pagrindas nustatyti, ar laikymas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju Departamentas pagrindė, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai patvirtino aplinkybes, kurios buvo pagrindas konstatuoti AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą.
27. Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punktu draudžiama Lietuvos Respublikoje prekiauti iš prekybos automatų. Departamentui nustačius, kad alkoholio pardavimas buvo vykdomas per alkoholio automatus, ši aplinkybė pati savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą. Pareiškėjas teigė, kad ginčo objektai yra saugyklos, o ne prekybos automatai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui, kuriuo remiantis matyti, jog pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinės tikrovės – pareiškėjo deklaruojama pozicija nepaneigė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuota, kad pardavimai vyko iš prekybos automatų AKĮ prasme. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais iš prekybos automatų, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas byloje nagrinėjamų teisinių santykių aiškinimas neturi paneigti AKĮ numatytų draudimų. Būtent AKĮ reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų <...> prekyba, laikymu, gabenimu <...> ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (AKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Departamentui konstatavus atitinkamų AKĮ nuostatų pažeidimo faktą, (t. y. alkoholio produktų laikymą ir prekybą jais, prekybą iš prekybos automatų), alternatyvus teisinių santykių kvalifikavimas negali tapti pagrindu subjektui išvengti atsakomybės. Šiuo atveju pareiškėjas yra alkoholio produktų laikymą ir prekybą apimančių teisinių santykių subjektas, todėl nepriklausomai nuo to, kaip tarpusavio teisinius santykius kvalifikuoja pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Artimiausias“, pareiškėjas atsako už AKĮ nuostatų laikymąsi. Prekybos „grandinėje“ veikiantys ūkio subjektai visi ir kiekvienas atskirai prisideda prie AKĮ nuostatų neatitinkančio alkoholio produkto pardavimo (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-415/2020; 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-221-07).
29. Pareiškėjas taip pat abejoja jam skirtos ekonominės sankcijos pagrįstumu. Atsakomybė už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimus numatyta AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje – už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 eurų iki 14 481 euro bauda. Kadangi atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą yra bauda nuo 144 eurų iki 579 eurų (AKĮ 34 str. 3 d.), nagrinėjamu atveju paskirta bauda – už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai paskirta bauda – už pažeidimą numatytas baudos vidurkis, t. y. 7 385 eurai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas baudą atsakovas nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl nėra pagrindo šioje byloje keisti paskirtos baudos dydį.
30. Remdamasi byloje esančiais įrodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nustatytais pažeidimais, teisingai taikė galiojančius teisės aktus ir teisėtai nutarimu skyrė 7 385 Eur baudą.
31. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija