LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 8, 10, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611, 63, 64, 65, 68, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 322 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2019 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII-2671

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Karys savanoris – karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.“

4. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį atliekama savanoriška nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.“

5. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 25, 26 ir 27 dalis.

6. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:

„29. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.“

7. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi:

„30. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys – karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą kariuomenėje.“

8. Buvusias 2 straipsnio 29–35 dalis laikyti atitinkamai 31–37 dalimis.

9. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 31 ir 32 dalis.

10. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:

„34. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.“

11. Papildyti 2 straipsnį 38 dalimi:

„38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.“

 

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 41 punktu:

„41) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“.

 

4 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 101 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą, nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai.“

2. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) ribiniai karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai;“.

3. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai;“.

4. Pakeisti 101 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių kartotinis rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.“

 

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 7 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;“.

 

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;“.

 

7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumai

1. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.

2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

3. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu.

4. Kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardas. Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“

 

8 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – ne vėliau kaip iki kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario bandomojo termino pabaigos.“

 

9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai privalo pateikti krašto apsaugos ministro nustatytą informaciją apie save. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į profesinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“

 

10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą

1. Į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai.

2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.

3. Kariais savanoriais ir kitais savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti:

1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys tol, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

4. Į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu.

5. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties pagrindu.

6. Iki kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina, ar nėra aplinkybių, galinčių kliudyti atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu  tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“ 

 

11 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 321 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„321 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis

1. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigas.

2. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui kaip iki tos dienos, kai savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui sukanka 60 metų.

4. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

 

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 322 straipsniu

Papildyti Įstatymą 322 straipsniu:

„322 straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas

1. Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios.

2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“

 

13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą“.

2. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.“

 

14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1. Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba.

2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.

3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

4. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:

1) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;

4) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;

6) kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

7) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių.

6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Šios komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“

 

15 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 

1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu (nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui), privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:

1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;

2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;

3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.“

2. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.“

3. Papildyti 36 straipsnį 13 dalimi:

„13. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5, 7, 11 ir 12 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“ 

 

16 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą“.

2. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.“

 

17 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai

1. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

4) bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai;

5) tyčine neteisėta veika krašto apsaugos sistemai padarė turtinę žalą;

6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;

7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius;

8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;

9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.

2. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;

3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);

4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;

5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;

6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;

7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;

8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;

9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;

10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;

11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;

13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.

4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai).

5. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“ 

 

18 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Profesinės karo tarnybos kariui ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.“

2. Pakeisti 43 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.“

 

19 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų atlyginimas

1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.

2. Karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.“

 

20 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.“

 

21 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

 

 

„49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“

 

22 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją baigęs privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

 

23 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;

4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“

4. Pakeisti 54 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus tarnybos sistemos ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.“

 

24 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.“

 

25 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.“

3. Pakeisti 59 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.“

 

26 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“

4. Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo.“

 

27 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.“

2. Pakeisti 61 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.“

3. Pakeisti 61 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti. Be to, kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos.“

4. Pakeisti 61 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.“

5. Pakeisti 61 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 611 straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.“

6. Papildyti 61 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą).“

7. Buvusią 61 straipsnio 17 dalį laikyti 18 dalimi.

8. Papildyti 61 straipsnį 19 dalimi:

„19. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimą, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.“

 

28 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 611 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos.“

 

29 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 63 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“

2. Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.“

 

30 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.“

 

31 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“.

2. Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

3. Papildyti 65 straipsnį 6 dalimi:

„6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų kariams teikimo tikslu turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.“

 

32 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“

2. Pakeisti 68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

3. Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

 

 

33 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Karių skatinimas

Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:

1) kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų, – iki 2 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio;

2) kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio.“

 

34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, aktyviojo rezervo kario sutartį sudarę aktyviojo rezervo kariai laikomi savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda