Baudžiamoji byla Nr. 2K-139-689/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00076-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3;
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko,
išteisintajam D. M., jo gynėjui advokatui Ryšardui Burdai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis dėl K. D. (K. D.) ir D. M. nuteisimo ir priimtas naujas nuosprendis: K. D. ir D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuota ir perduota sunaikinti 2000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, automobilio „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 4190 Eur; šie daiktai palikti saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo nuteisti: D. M. – laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams; K. D. – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – dvi dienos, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Š. (E. Š.), tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. D. ir D. M. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. Š., pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2012 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, ne vėliau kaip 2016 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo 3750 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 5500 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė yra 27 386,50 Eur, iš jų 2000 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ ir 1000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kitą dalį – 2000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ į laikymo vietą atgabeno automobiliu „Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M., K. D. vykstant kaip keleiviui ir žinant apie šią nusikalstamą veiką, dar kitą dalį – 2750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ ir 750 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ į laikymo vietą atgabeno automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Š., iki 2016 m. birželio 2 d., 11.44 val., kol prie garažo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai sulaikė K. D..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė
2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. D., D. M. ir E. Š., veikdami bendrai ir iš anksto susitarę (įvykio vietoje susitiko neatsitiktinai, žinojo apie kiekvieno jų gabenamą krovinį ir kad visi užsiima kontrabandinių cigarečių gabenimu), neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nors nenustatytas susitarimas, kokį cigarečių kiekį kiekvienas iš jų gabens, tačiau žinodami, kad visi trys bendrai užsiima kontrabandinių cigarečių gabenimu, jie veikė neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju atsakomybė kyla pagal faktines pasekmes, todėl visiems bendrai veikusiems bendrininkams inkriminuotas visas rastų 27 386,50 Eur vertės cigarečių kiekis.
3. Apeliacinės instancijos teismas K. D. ir D. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad K. D. ir D. M. atsakingi tik už cigarečių, kurias jie atvežė automobiliu „Nissan X-Trail“, gabenimą. Kadangi automobiliu „Nissan X-Trail“ gabentų cigarečių bendra muitinė vertė yra 8140 Eur ir nesiekia BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto 250 MGL dydžio, D. M. ir K. D. veika kvalifikuotina ne kaip nusikaltimas, o kaip administracinis nusižengimas.
3.1. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad D. M. ir K. D. į įvykio vietą atvažiavo kartu automobiliu „Nissan X-Trail“; kas vairavo automobilį, neturi reikšmės, nes D. M. ir K. D. užfiksuoti veiksmai (kartu atvažiavo vienu automobiliu, K. D. stebint aplinką, D. M. pernešė iš automobilio „Nissan X-Trail“ į automobilį „VW Passat“ cigarečių dėžę) leidžia daryti išvadą, jog abu žinojo, kas yra vežama automobiliu „Nissan X-Trail“, todėl abiejų veiksmai kvalifikuojami kaip viso automobilyje „Nissan X-Trail“ buvusio cigarečių kiekio gabenimas.
3.2. Nuteistieji neigia bendrininkavę, iš anksto susitarę ir žinoję apie vienas kito veiksmus įgyjant, laikant ir gabenant cigaretes. Iš bylos duomenų matyti, kad cigarečių gabenimo laikas ir laikymo vieta buvo nustatyta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka bei sekimą), kurie buvo sankcionuoti tik dėl E. Š.. Atliekant minėtus veiksmus buvo gauti duomenys tik apie E. Š. galimai neteisėtus veiksmus, susijusius su cigarečių kontrabandos gabenimu. Byloje nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų užfiksuoti E. Š. kontaktai su D. M. ir K. D., susitarimai dėl įgyjamų, laikomų ir gabenamų cigarečių kiekių, bendri jų veiksmai gabenant cigaretes, taip pat nėra duomenų, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikytas ar E. Š. gabentas cigaretes.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad prie garažo visi trys asmenys susitiko neatsitiktinai, kad tarp jų buvo susitarimas dėl cigarečių atvežimo automobiliu „Nissan X-Trail“ ir iškrovimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikomas ir E. Š. automobiliu „VW Passat“ atgabentas cigaretes ar juolab kad jie būtų susitarę su E. Š. dėl šių cigarečių įsigijimo, laikymo, gabenimo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. M. ir K. D. susitarimo su E. Š. dėl disponavimo visu cigarečių kiekiu pagrįsta prielaidomis ir spėjimais. Visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistųjų naudai. Vien ta aplinkybė, kad E. Š., D. M. ir K. D., pamatę vienas kitą įvykio vietoje, neišsigando ir panašiai, leidžia tik daryti išvadą, kad visiems buvo žinoma ir susitarta dėl cigarečių atgabenimo automobiliu „Nissan X-Trail“, tačiau nėra pakankama išvadai, kad D. M. ir K. D. būtų susitarę su E. Š. dėl visų įvykio vietoje rastų cigarečių. Todėl neteisėtas disponavimas visomis įvykio vietoje rastomis cigaretėmis gali būti inkriminuojamas tik E. Š., o D. M. ir K. D. – tik cigarečių, kurias jie atvežė automobiliu „Nissan X-Trail“, gabenimas. Nustatęs, kad D. M. ir K. D. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių, dėl cigarečių įgijimo ir laikymo teismas nepasisakė.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą: apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų išteisintųjų ir nuteistojo parodymuose, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių.
4.1. Kasatorius nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje D. M. ir K. D. tyčios kryptingumas siejamas tik su automobiliu „Nissan X-Trail“ atgabento dalyko verte. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino visumos faktinių aplinkybių, kurios kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (vaizdo įrašu, liudytojų parodymais ir kt.) patvirtina D. M., K. D. ir E. Š. veikos bendrumą, žinojimą apie cigaretes, esančias tiek automobiliuose, tiek ir garaže, prie kurio visi susirinko. Tai yra: 1) D. M., K. D. ir E. Š. veiksmai, užfiksuoti vaizdo įraše: D. M. ir K. D. atvažiavo kartu automobiliu „Nissan X-Trail“; K. D. stebint aplinką, D. M. iš automobilio „Nissan X-Trail“ į E. Š. automobilį „VW Passat“ (kuriame buvo pilna cigarečių) pernešė vieną cigarečių dėžę; E. Š. ėjo link automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojo pusės, po to uždarė šio automobilio bagažinės duris; dėl to, kas vyko prie garažo, nė vienas nesistebėjo; 2) identiškas nusikaltimo dalykas, t. y. tiek abiejuose automobiliuose, tiek garaže buvo laikomi tie patys daiktai – cigaretės, pažymėtos tomis pačiomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tas pats gamintojas, prekės ženklas, identiškai supakuota; 3) ta pati nusikaltimo vieta – visi atvyko tuo pačiu metu į tą pačią jiems iš anksto žinomą vietą, D. M. automobilį pastatė šalia E. Š. automobilio. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių išteisintųjų ir nuteistojo E. Š. veikos bendrumą: 1) E. Š. ir išteisintieji neveikė ir negalėjo veikti atskirai, visiems buvo žinoma, ko jie konkrečiu metu susirinko į tą pačią vietą; 2) kai E. Š. pastebėjo pareigūnus, apie tai pranešė bendrininkams, D. M. ir E. Š. pabėgo; 3) D. M. ir E. Š. parodymai nenuoseklūs ir labai prieštaringi. Pavyzdžiui, E. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės apskritai nepripažino, nurodė, kad nusikaltimo dieną prie garažo nebuvo, o teisme patvirtino, kad buvo įvykio vietoje, liepė D. M. nešti cigaretes į jo automobilį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl; D. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną automobiliu „Nissan X-Trail“ nevažinėjo, o parodžius įvykio vietos vaizdo įrašą, nurodė, kad ten yra ne jis, tačiau teisme tvirtino, kad buvo įvykio vietoje, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nunešė cigaretes į E. Š. automobilį; 4) D. M. kartą jau teistas už analogišką nusikaltimą ir kontrabandą.
4.2. Skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, padarė prieštaringas išvadas. D. M., K. D. ir E. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Tai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, kuriame išteisintųjų ir nuteistojo parodymai įvertinti dviprasmiškai, iš teismo motyvacijos nėra aišku, kuria išteisintųjų ir nuteistojo parodymų dalimi vadovaujamasi, o kuria – ne. Viena vertus, teismas nurodė, kad „iš nuteistųjų parodymų matyti, jog K. D. ir D. M. yra draugai, o E. Š. jų pažįstamas ir kaimynas, gyvena netoli vienas kito bei dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, todėl teismas nesivadovauja jų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams“, kita vertus, teismas jais rėmėsi priimdamas sprendimą, nes, pacitavęs D. M., K. D. ir E. Š. teisme duotus parodymus, konstatavo, jog byloje esančių duomenų nepakanka „išvadai, kad D. M. ir K. D. būtų susitarę su E. Š. dėl visų įvykio vietoje rastų cigarečių“. Iš tokios motyvacijos neaišku, visgi kuri D. M., K. D. ir E. Š. nenuoseklių parodymų dalis prieštarauja kitiems bylos įrodymams (todėl teismas jais nesivadovauja ir atmeta kaip nepatikimus), o kurią jų parodymų dalį teismas pripažįsta patikima (todėl yra pagrindas šia parodymų dalimi remtis darant išvadas) ir kodėl šią dalį teismas pripažįsta patikima, atsižvelgiant į parodymų nenuoseklumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino D. M., K. D. ir E. Š. parodymuose esančių prieštaravimų ir nenustatė veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, kurios iš šių asmenų parodymų nėra aiškios (pavyzdžiui, kodėl K. D., nevykdydamas asmens, vardu Vasilijus, nurodymo, neišmetė automobiliu „Nissan X-Trail“ atgabentų cigarečių į krūmus, o D. M. leido jas nunešti į E. Š., dėl kurio buvimo tuo metu įvykio vietoje tartasi nebuvo, automobilį). Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. M. iš automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės paėmė dėžę cigarečių ir padėjo ją į automobilio „VW Passat“ bagažinę. Tačiau abiejų instancijų teismai nesiaiškino, kaip D. M., dėdamas dėžę cigarečių į automobilio „VW Passat“ bagažinę ir matydamas joje esančias kitas cigarečių dėžes, suvokė disponavimą jomis (kokiu būdu jos atsidūrė automobilyje „VW Passat“ ir pan.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, neatlikęs įrodymų tyrimo bylos aplinkybėms nustatyti (BPK 324 straipsnio 6 dalis), nors pirmosios instancijos teismas įrodymų išsamiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų.
4.4. Teismas nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, apsiribodamas vien tik subjektyviais D. M., K. D. ir E. Š. teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nevertindamas objektyvių aplinkybių (patvirtinančių jų bendrą žinojimą apie cigaretes) visumos, deklaratyviai konstatavo, kad „byloje nėra duomenų, jog D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikytas ar E. Š. gabentas cigaretes ar juolab būtų susitarę su E. Š. dėl šių cigarečių įsigijimo, laikymo, gabenimo“. Teismas net nenustatinėjo, kaip D. M., nunešdamas vieną cigarečių dėžę į automobilį „VW Passat“, suvokė disponavimą jame esančiomis cigaretėmis, nepašalino D. M., K. D. ir E. Š. parodymų prieštaravimų, prieštaringai juos vertindamas kaip įrodymus, nenustatė iš minėtų asmenų apklausų neaiškių bylai reikšmingų aplinkybių, todėl akivaizdu, kad, neatlikęs įrodymų tyrimo ir apie neaiškias aplinkybes neapklausęs kaltininkų, negalėjo nustatyti jų susitarimo kartu daryti nusikalstamą veiką turinio ir aplinkybės, kokiu cigarečių kiekiu jie galimai susitarė (iš anksto ar įvykio vietoje) neteisėtai disponuoti, ir spręsti D. M. ir K. D. baudžiamosios atsakomybės klausimo. Šių aplinkybių nustatymas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl kaltinimo modifikavimo (ar D. M. ir K. D. tyčios kryptingumas apėmė visų cigarečių, rastų automobiliuose ir garaže, neteisėtą disponavimą, ar vien tik automobiliuose rastų cigarečių kiekį; ar D. M. ir K. D. veiksmai gali būti vertinami tik šių cigarečių įgijimo kontekste, netinkamai atskleidžiant kitus alternatyvius neteisėto disponavimo požymius (pasikėsinimą laikyti, bendrą gabenimą ir pan.).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimo
6. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neįvertino visumos faktinių aplinkybių, kurios kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (vaizdo įrašu, liudytojų parodymais ir kt.) patvirtina D. M., K. D. ir E. Š. veikos bendrumą, žinojimą apie cigaretes, esančias tiek automobiliuose, tiek ir garaže, prie kurio visi susirinko, bei, vertindamas kaltinamųjų parodymus, padarė prieštaringas išvadas.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).
8. Kasaciniame skunde prokuroras išvardija aplinkybes, į kurias, jo nuomone, neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. M. ir K. D.. Pažymėtina, kad prokuroro kasaciniame skunde išvardytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą dėl D. M., K. D. ir E. Š. išankstinio susitarimo įgyti, gabenti ir laikyti cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei veikos, už kurią jie buvo nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atlikimo bendrais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šios aplinkybės bei jų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada yra išdėstytos ir konstatuota, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais, teismo motyvai yra nepakankami ir keliantys abejonių. Išanalizavęs įvykio aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. M. ir K. D. automobiliu „Nissan X-Trail“ cigaretes į E. Š. tėvui priklausantį garažą atvežė ir D. M., K. D. stebint aplinką, pradėjo jas krauti iš automobilio „Nissan X-Trail“ į automobilį „VW Passat“ neatsitiktinai, kad tarp E. Š., D. M. ir K. D. buvo susitarimas dėl cigarečių atvežimo automobiliu „Nissan X-Trail“ ir iškrovimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikomas ir E. Š. automobiliu „VW Passat“ atgabentas cigaretes ar juo labiau būtų susitarę su E. Š. dėl šių cigarečių įsigijimo, laikymo, gabenimo; vien ta aplinkybė, kad E. Š., D. M. ir K. D., pamatę vienas kitą įvykio vietoje, neišsigando, neprieštaravo vienas kitam dėl neteisėtų veiksmų, leidžia tik daryti išvadą, kad visiems buvo žinoma ir susitarta, kad D. M. ir K. D. atgabens cigaretes automobiliu „Nissan X-Trail“, tačiau to nepakanka išvadai, kad D. M. ir K. D. būtų susitarę su E. Š. dėl visų įvykio vietoje rastų cigarečių įgijimo, laikymo ir gabenimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs E. Š., D. M. ir K. D. parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojų parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo, kurie buvo atliekami turint duomenų tik apie E. Š. daromas veikas, – rezultatus ir konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų užfiksuoti kokie nors E. Š. kontaktai su D. M. ir K. D., kokie nors susitarimai dėl įgyjamų, laikomų ir gabenamų cigarečių kiekio, bendri E. Š. veiksmai su D. M. ir K. D. gabenant cigaretes, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikytas ar E. Š. gabentas cigaretes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad po įvykio praėjus daugiau nei 16 mėnesių nėra realių galimybių surinkti ir ištirti naujus įrodymus, kurie nebuvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei ištirti pirmosios instancijos teisme, todėl neteisėtas disponavimas visomis įvykio vietoje rastomis cigaretėmis gali būti inkriminuojamas tik E. Š., o D. M. ir K. D. gali būti inkriminuojamas tik tų cigarečių, kurias jie atvežė automobiliu „Nissan X-Trail“, neteisėtas gabenimas.
9. Taigi apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir padarė kitokias išvadas dėl D. M., K. D. ir E. Š. bendrininkavimo įgyjant, gabenant ir laikant cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo žinomos prokuroro kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo nuomone, patvirtina D. M., K. D. ir E. Š. išankstinį susitarimą įgyti, gabenti ir laikyti cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei jų veikos bendrumą, ir kad šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino.
10. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, padarė prieštaringas išvadas, ir nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išteisintųjų ir nuteistojo parodymai įvertinti dviprasmiškai, iš teismo motyvacijos nėra aišku, kuria išteisintųjų ir nuteistojo parodymų dalimi vadovaujamasi, o kuria – ne.
11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti K. D., D. M. ir E. Š. parodymai dėl įvykio aplinkybių, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Vertindamas šiuos parodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo: „Nors nuteistųjų K. D., D. M. ir E. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, tačiau iš nuteistųjų parodymų matyti, jog K. D. ir D. M. yra draugai, o E. Š. jų pažįstamas ir kaimynas, gyvena netoli vienas kito bei dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, todėl teismas nesivadovaujama jų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.“
12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada „<...> teismas nesivadovaujama jų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams“ suformuluota netiksliai, kas ir sudaro prielaidą prokurorui teigti, jog išteisintųjų ir nuteistojo parodymai įvertinti dviprasmiškai. Viena vertus, pagal tokią išvadą galima manyti, kad teismas savo išvadas grindžia tik tam tikra dalimi K. D., D. M. ir E. Š. parodymų, t. y. tais jų parodymais, kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tačiau, kita vertus, pagal tokią išvadą taip pat galima manyti, kad teismas atmeta teisiamajame posėdyje duotus K. D., D. M. ir E. Š. parodymus ir savo išvadų jais negrindžia.
13. Nors apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos įvertinus K. D., D. M. ir E. Š. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, formuluotė nėra tiksli, tačiau nuosprendyje išdėstyti sprendimo motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi K. D., D. M. ir E. Š. parodymais dėl bendrininkavimo darant jiems inkriminuotą veiką, o kitus jų parodymus atmetė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 7.16–7.18 punktuose išdėstyti K. D., D. M. ir E. Š. parodymai dėl jų veiksmų įgyjant, gabenant ir laikant cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o 7.19 punkte padaryta išvada, kad K. D., D. M. ir E. Š. „neigia bendrininkavę, buvę iš anksto susitarę, žinoję apie vienas kito veiksmus dėl cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais įgijimo, laikymo ir gabenimo“. Taigi kasacinio skundo teiginys, kad iš apeliacinės instancijos teismo motyvacijos nėra aišku, kuria išteisintųjų ir nuteistojo parodymų dalimi vadovaujamasi, o kuria – ne, yra nepagrįstas.
14. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo
15. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino D. M., K. D. ir E. Š. parodymuose esančių prieštaravimų ir nenustatė veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių. Nors kasaciniame skunde tiesiogiai neteigiama, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad kasatorius abejoja BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo tinkamumu.
16. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-142/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą; ši pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant šio teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant; sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę; apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmanomų ištirti įrodymų tyrimą; tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia; ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-507/2017).
17. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų K. D. ir D. M. apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai, įskaitant ir prokurorą, nepareiškė prašymų atlikti įrodymų tyrimą ir teismas priėmė sprendimą įrodymų tyrimo neatlikti (5 t., b. l. 201). Taigi niekam iš proceso dalyvių nekilo abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, neištyrė kokių nors reikšmingų bylos aplinkybių ar kad reikia pakartotinai ištirti turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.
18. Prokuroro nuomone, prieštaravimai, esantys D. M., K. D. ir E. Š. parodymuose, galėjo būti pašalinti bei reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme apklausiant nuteistuosius. Pažymėtina, kad D. M., K. D. ir E. Š. apie cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybes, apie kiekvieno iš jų vaidmenį šioje veikoje bei apie bendrininkavimo turinį sudarančias aplinkybes išsamiai buvo apklausinėjami pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad šiame posėdyje jie buvo apklausiami ir apie prokuroro kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes (pavyzdžiui, kodėl K. D., nevykdydamas asmens, vardu Vasilijus, nurodymo, neišmetė automobiliu „Nissan X-Trail“ atgabentų cigarečių į krūmus, o D. M. leido jas nunešti į E. Š., dėl kurio buvimo tuo metu įvykio vietoje tartasi nebuvo, automobilį), pateikė atsakymus į teisėjo ir prokuroro klausimus, kuriais buvo stengiamasi išsiaiškinti jų parodymuose esančius prieštaravimus. Pažymėtina ir tai, kad parodymų davimas yra kaltinamojo (nuteistojo) teisė, bet ne pareiga, jis neatsako už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad K. D., D. M. ir E. Š. apklausa apeliacinės instancijos teismo posėdyje leistų pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus.
19. Konstatuotina, kad, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nepadarė prokuroro kasaciniame skunde nurodomų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,