Administracinė byla Nr. eA-3496-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03249-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-139 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis savo prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jį, vos tik grįžus, sulaikytų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) baudžiamųjų tyrimų departamento (angl. Criminal Investigation Department, toliau – ir CID) pareigūnai dėl to, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) partijoje. Prie (duomenys neskelbtini) partijos pareiškėjas prisijungė 2016 m. vasario/kovo mėnesiais, o veiklą partijoje pradėjo rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjas ėjo derybininko pareigas, t. y., kabino plakatus, ėjo pas žmones, kvietė juos prisijungti, taip pat aktyviai reiškėsi demonstracijų metu. Pagrindinis (duomenys neskelbtini) partijos tikslas – vykdyti derybas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etninių grupių. Pareiškėjas nurodė, jog deportavus jį į kilmės valstybę, jam grėstų kankinimai, o galiausiai jį nužudytų. Baimės patirti minėtus veiksmus pagrįstumą įrodo praeityje patirtas CID pareigūnų smurtas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, sąsajų su „(duomenys neskelbtini)“ (angl. (duomenys neskelbtini), toliau – ir (duomenys neskelbtini)) organizacija bei dėl to, kad jis nedalyvavo reabilitacijos programoje. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prieglobsčio prašymo motyvus, pateikė rašytinius įrodymus, kurių pagrindu atsakovas pripažino, jog pareiškėjas priklauso etninei (duomenys neskelbtini) grupei, jog 2007–2008 metais pilietinio karo metu dalyvavo kariniuose veiksmuose ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) organizacija, taip pat, kad jį 2008 m. sulaikė armija ir patalpino viduje perkeltųjų asmenų stovykloje, bei kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje ir už tai gavo atlyginimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pasakojimas dėl vykdytų neteisėtų sulaikymų, kurių priežastis – pareiškėjo vykdoma veikla (duomenys neskelbtini) partijoje, buvo atmestas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas nebuvo sulaikytas oro uoste ir praėjo vadinamąjį „Stop“ sąrašą. Atsakovas apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Kaip nurodo pats atsakovas, „Stop“ sąraše nurodomi asmenys, kurie persekiojami teisėtu pagrindu, tuo tarpu, pareiškėjo persekiojimas niekada nebuvo vykdomas.
4. Vadovaujantis tuo, jog pareiškėjo pasakojime apie patirtus persekiojimo veiksmus nebuvo nustatyti esminiai prieštaravimai, pasakojimas pasižymėjo išsamumu bei detalumu, ir, kaip paaiškėjo, atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę nepaneigia pareiškėjo nurodytų motyvų, pareiškėjo įsitikinimu, jo nurodyti motyvai, jog jis buvo tris kartus neteisėtai sulaikytas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, turėjo būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumą atmetė motyvuodamas, jog, viena vertus, nerado informacijos, patvirtinančios sisteminius (duomenys neskelbtini) partijos narių persekiojimo veiksmus; kita vertus, pagal jo surinktą informaciją pareiškėjas „grįžimo į kilmės šalį galbūt būtų sulaikytas ir apklaustas, tačiau nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad jis galėtų būti kankinamas“. Pareiškėjo teigimu, jis jau patyrė realius persekiojimo veiksmus dėl savo vykdomos veiklos politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) (smurtas, kankinimai, grasinimai, vykdomi tiesiogiai nurodant, jog šie veiksmai yra jo vykdomos politinės veiklos pasekmė), ir tai turėjo būti įvertinta kaip duomenys, įrodantys baimės patirti persekiojimo veiksmų realumą bei pagrįstumą.
6. Grįžtantys iš užsienio asmenys yra itin tikrinami, taigi pareiškėjo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ne tik jo subjektyviais įsitikinimais, bet ir objektyviai surinkta informacija, t. y., asmenys, turintys tikrų ar manomų praeityje buvusių ryšių su (duomenys neskelbtini) bet kuriame lygmenyje yra sulaikomi, grobiami bei kankinami, įskaitant ir grąžinamus prieglobsčio prašytojus. Atsakovui pareiškėjo sąsajas su (duomenys neskelbtini) organizacija laikant nustatytu faktu, konstatuotina, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam jį deportavus į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 23–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: grįžimo į kilmės valstybę atveju jis, vos tik grįžęs būtų sulaikytas (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų tyrimų departamento pareigūnų, dėl to, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje. Užsienietis teigė, kad jam grėstų kankinimai, galiausiai jis žūtų. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės jis patyrė smurtą, vykdytą CID pareigūnų dėl to, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje bei dėl to, kad nedalyvavo reabilitacijos programoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų pavojus dėl kitų priežasčių, tačiau Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad buvo nustatyta, jog labiau tikėtina, nei netikėtina, kad pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose pilietinio karo metu ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įvertinta, ar dėl to pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė grįžimo į kilmės valstybę atveju.
9. Atsakovas nurodė, jog ginčijamu sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kad jis iki 2010 m. 5-6 mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) viduje perkeltųjų asmenų stovykloje, kad praeityje, 3 mėn. pilietinio karo metu pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) organizacija bei, kad gyvendamas kilmės valstybėje, dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje ir už tai gavo atlyginimą. Tačiau atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo ar yra ieškomas valstybės pareigūnų dėl to, kad praeityje buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo reabilitacijos programoje, ir/arba dėl to, kad dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą nebuvo nustatyta ir tai, kad iki išvykimo iš kilmės šalies jis būtų patyręs valstybės pareigūnų smurtinius veiksmus. Nebuvo rasta informacijos, kad asmenys, kurie yra susiję su opozicinėmis partijomis, būtų sistemiškai sulaikomi, persekiojami ar patiria kitus pareigūnų veiksmus.
10. Migracijos departamentas paaiškino, kad taip pat ginčijamame sprendime konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl kilmės valstybėje patirto CID pareigūnų persekiojimo dėl darbo politinėje (duomenys neskelbtini) partijoje buvo atmesta vadovaujantis ne vien aplinkybe, kad pareiškėjas netrukdomai išvyko iš kilmės valstybės, bet įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija, susijusi su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvu. Kaip matyti iš pareiškėjo asmens bylos medžiagos, jo pasakojimas, kiek tai susiję su patirtais sulaikymais, atliekamais CID, nebuvo grindžiamas jokiais jo pateiktais įrodymais ir yra grindžiamas vien užsieniečio pasakojimu. Taigi, atsižvelgus į Migracijos departamento surinktą informaciją, apie išimtinius atvejus, kada (duomenys neskelbtini) partijos nariai buvo sulaikyti, nebuvo pagrindo prielaidai, kad partijos narių sulaikymas yra sisteminio pobūdžio. Atsakovo turimais duomenimis, opozicinių partijų nariai (duomenys neskelbtini) gali laisvai veikti.
11. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindo prielaidai, jog asmuo būtų ieškomas kilmės valstybėje, kadangi jis teisėtai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės, bei įvertinęs aukščiau pateiktą informaciją, Migracijos departamentas padarė pagrįstą prielaidą, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad pareiškėjas dėl darbo (duomenys neskelbtini) partijoje galėjo būti sulaikytas. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje (ši stovykla nebuvo (duomenys neskelbtini) nariams skirta reabilitacijos stovykla). Perkeltųjų asmenų stovyklose vykdavo nuolatiniai patikrinimai siekiant identifikuoti su (duomenys neskelbtini) susijusius asmenis, tačiau pareiškėjui iki 2016 m. nekilo jokių problemų, nei gyvenant stovykloje, nei kai jam (duomenys neskelbtini) policija išdavė laikinąją tapatybės kortelę, skirtą viduje perkeltajam asmeniui, nei tada, kai jis išsiėmė pasą, su kuriuo teisėtai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės. Taigi, Migracijos departamento manymu, jis pagrįstai laikė labiau netikėtina, nei tikėtina, kad 2016 m., praėjus 7 m. nuo pilietinio karo pabaigos, pareiškėjas galėjo būti sulaikytas CID pareigūnų dėl to, kad nedalyvavo reabilitacijos programoje, todėl nelaikė to nustatytu faktu.
12. Atsakovas paaiškino, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) egzistuoja kompiuterizuotas vadinamasis „Stop“ sąrašas, kuriame įrašytas asmuo oro uoste yra sustabdomas ir perduodamas atsakingoms institucijoms. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad jis netrukdomai išvyko iš šalies, kadangi persekiojimo veiksmai jo atžvilgiu niekada nebuvo vykdomi teisėtai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų išskirti jį iš kitų oficialiai persekiojamų asmenų.
13. Atsakovo teigimu, vertinant baimės pagrįstumą patirti kankinimus dėl to, kad pareiškėjas buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), buvo surinkta informacija, kad pagal Jungtinės Karalystės praktiką, buvimas etniniu (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas tarptautinei apsaugai suteikti. Pagrindo tarptautinei apsaugai nėra ir jei asmuo įrodo, kad praeityje yra priklausęs ar turėjęs ryšių su (duomenys neskelbtini), nebent toks asmuo atlieka reikšmingą vaidmenį arba yra suvokiamas kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį (duomenys neskelbtini) separatizmo veikloje pasibaigus (kariniam) konfliktui arba yra įrašytas vadinamajame „Stop“ sąraše oro uoste.
14. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas teisėtai, nesislėpdamas nuo valdžios institucijų, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės ir nebuvo sulaikytas, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas išvykimo iš šalies metu nebuvo (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėmesio akiratyje. Remiantis Migracijos departamento 2017 m. kovo 7 d. pažymoje esančia informacija, pareiškėjas grįžimo į kilmės šalį atveju galbūt būtų sulaikytas ir apklaustas, tačiau nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad jis galėtų būti kankinamas, kaip nurodoma pažymoje apie asmenis, grįžusius iš Jungtinės Karalystės, ar priklausiusius (duomenys neskelbtini) arba „Stop“ sąraše esančius asmenis.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu (b. l. 85–93) pareiškėjo skundą atmetė.
16. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas paaiškinimuose teigė, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis vos tik grįžęs būtų sulaikytas CID pareigūnų dėl darbo (duomenys neskelbtini) partijoje; jam grėstų kankinimai, galiausiai jis žūtų; iki išvykimo iš kilmės valstybės jis patyrė smurtą, vykdytą CID pareigūnų dėl darbo (duomenys neskelbtini) partijoje, nedalyvavimo reabilitacijos programoje. Apklausų metu pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nepagrindė savo sąsajomis su (duomenys neskelbtini), tačiau šią aplinkybę atsakovas vertino suabejojęs pareiškėjo dalyvavimu kariniuose veiksmuose pilietinio karo metu bei jo sąsajomis su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadoje Nr. (15/6-13)-13PR-139RN konstatavo, kad: pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei; iki 2010 m. 5–6 mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini) viduje perkeltųjų asmenų stovykloje; labiau tikėtina, nei netikėtina, kad užsienietis, gyvendamas kilmės valstybėje, galėjo dirbti (duomenys neskelbtini) partijoje ir už tai gauti atlyginimą; labiau netikėtina, nei tikėtina, kad 2016 m., praėjus 7 m. nuo pilietinio karo pabaigos, pareiškėjas galėjo būti sulaikytas CID pareigūnų dėl to, kad nedalyvavo reabilitacijos programoje; labiau tikėtina, nei netikėtina, kad pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose pilietinio karo metu ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), todėl turi būti įvertinta, ar dėl to pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė grįžimo į kilmės valstybę atveju; pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kadangi įvertinus jo pateiktą informaciją nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų pavojus dėl to, kad praeityje jis kelis mėnesius dalyvavo kariniuose veiksmuose; prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Remdamasis 2017 m. rugsėjo 7 d. išvada Nr. (15/6-13)-13PR-139RN, Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-12PR-139 nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas, kiek tai susiję su patirtais sulaikymais, atliekamais CID atstovų, nebuvo grindžiamas jokiais jo pateiktais įrodymais ir yra grindžiamas vien pareiškėjo pasakojimu. Įvertinęs pareiškėjo apklausų metu pateiktą informaciją, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo išsamumu ir detalumu, tačiau jo paaiškinimai buvo prieštaringi atsakovo surinktai informacijai apie asmenų, susijusių su opozicinėmis partijomis, padėtimi kilmės šalyje bei faktui, kad pareiškėjas teisėtai, legaliai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės. Todėl teismas sprendė, kad Migracijos departamentas šiai pareiškėjo pasakojimo daliai pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo.
18. Įvertinęs Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. LKA-15/6-7 (toliau – ir Pažyma), kurioje įvertinta Austrijos Respublikos kilmės valstybės informacijos, prieglobsčio tyrimų ir dokumentacijos centro, organizacijos „Freedom House“ ataskaitose bei internetinėse svetainėse www.telo.org, www.hirunews.lk publikuotuose straipsniuose pateikta informacija, surinktą medžiagą, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad (duomenys neskelbtini) partijos narių sulaikymas nėra sisteminio pobūdžio, o opozicinių partijų nariai šalyje gali laisvai veikti. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą atsakovas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjas teisėtai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad asmuo būtų ieškomas kilmės valstybėje, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis surinkta informacija apie kilmės šalyje egzistuojantį „Stop“ sąrašą, pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis oro uoste nebuvo sulaikytas dėl to, kad jo persekiojimo veiksmai vykdomi neteisėtai, kaip deklaratyvius ir nepatvirtintus jokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis.
19. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai nepagrįsta, kadangi yra grindžiama vien pareiškėjo subjektyviais įsitikinimais ir yra išimtinai hipotetinio pobūdžio, iš esmės grindžiama bendra situacija kilmės šalyje, kuri susidarė tarp valdančiosios ir opozicinės partijos. Pareiškėjas iki išvykimo iš kilmės šalies savo gyvenamojoje vietoje dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje nepatyrė jokių individualaus pobūdžio veiksmų, kurie galėtų būti laikomi persekiojimu Konvencijos prasme; pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo, nėra ieškomas valstybės pareigūnų dėl to, kad dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje; nebuvo rasta informacijos, kad asmenys, kurie yra susiję su opozicinėmis partijomis, būtų sistemiškai sulaikomi ar persekiojami; pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad jam grįžus į kilmės valstybę tokios grėsmės atsirastų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo funkcijos (duomenys neskelbtini) buvo pagalbinės, antraeilės, be to, pareiškėjas teisėtai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės.
20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo daliai dėl jo persekiojimo, susijusio su dalyvavimu (duomenys neskelbtini) veikloje, netaikė abejonės privilegijos principo, rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu ir nustatė, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad pareiškėjas dėl darbo (duomenys neskelbtini) partijoje galėjo būti sulaikytas, bei pagrįstai nelaikė to nustatytu faktu. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad įvertinus surinktą informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų pavojus dėl to, kad praeityje jis kelis mėnesius dalyvavo kariniuose veiksmuose.
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad 2016 m., praėjus 7 m. nuo pilietinio karo pabaigos, pareiškėjas galėjo būti sulaikytas CID pareigūnų dėl to, kad nedalyvavo reabilitacijos programoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad paties pareiškėjo teigimu, jam, kaip asmeniui, gyvenusiam perkeltųjų asmenų stovykloje, kuriose vykdavo nuolatiniai patikrinimai siekiant identifikuoti asmenis, susijusius su (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. nekilo jokių problemų, nei gyvenant stovykloje, nei kai jam (duomenys neskelbtini) policija išdavė laikinąją tapatybės kortelę, skirtą viduje perkeltajam asmeniui, nei tada, kai jis išsiėmė pasą, su kuriuo teisėtai per tarptautinį oro uostą išvyko iš kilmės valstybės.
22. Teismas sprendė, kad pareiškėjo įvardintos aplinkybės nepatvirtina jo pasakojimo apie būtent jam gresiantį pavojų, ir kad nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog Migracijos departamentas netinkamai sprendė pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui klausimą.
23. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos Migracijos departamentui įrodinėti neiginius. Teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas tinkamai vertino papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo klausimą.
III.
24. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde (b. l. 96–103) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prieglobsčio prašymo motyvus, pateikė rašytinius įrodymus, kurių pagrindu atsakovas pripažino, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, bei jog 2007–2008 metais pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) etninių grupių ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) organizacija. Pareiškėjo pasakojimas dėl vykdytų neteisėtų sulaikymų atmestas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas nebuvo sulaikytas oro uoste ir praėjo vadinamąjį „Stop“ sąrašą. „Stop“ sąraše nurodomi asmenys persekiojami teisėtu pagrindu, o pareiškėjo persekiojimas niekada nebuvo vykdomas teisėtai.
25.2. Pareiškėjo pasakojime apie patirtus persekiojimo veiksmus nebuvo nustatyti esminiai prieštaravimai, pasakojimas pasižymėjo išsamumu bei detalumu, atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę nepaneigia pareiškėjo nurodytų motyvų, todėl pareiškėjo pasakojimui dėl patirto persekiojimo praeityje turėjo būti taikoma abejonės privilegija, t. y., pareiškėjo nurodyti motyvai, jog jis buvo tris kartus neteisėtai sulaikytas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, turėjo būti laikomi nustatytais faktais.
25.3. Migracijos departamentas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių.
25.4. Atsakovas pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumą atmetė motyvuodamas tuo, jog, viena vertus, nerado informacijos, patvirtinančios sisteminius (duomenys neskelbtini) partijos narių persekiojimo veiksmus, kita vertus, pagal jo surinktą informaciją pareiškėjas „grįžimo į kilmės šalį galbūt būtų sulaikytas ir apklaustas, tačiau nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad jis galėtų būti kankinamas“. Pareiškėjas jau patyrė realius persekiojimo veiksmus dėl savo vykdomos veiklos politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) (smurtas, kankinimai, grasinimai pareiškėjo atžvilgiu vykdomi tiesiogiai nurodant, jog šie veiksmai yra jo vykdomos politinės veiklos pasekmė) ir tai turėjo būti įvertinta kaip duomenys, įrodantys baimės patirti persekiojimo veiksmų realumą bei pagrįstumą (didesnė tikimybė, jog tokio pobūdžio persekiojimas pasikartos ir žala bus padaryta dar kartą).
25.5. Migracijos departamento 2017 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. LKA-15/6-7 nurodyta, jog grįžtantys iš užsienio (duomenys neskelbtini) yra sulaikomi oro uoste, grįžtantys iš užsienio asmenys yra itin tikrinami dėl įtarimų, sulaikomi dėl to, kad prieš daug laiko buvo įsitraukę į (duomenys neskelbtini) veiklą. Taigi pareiškėjo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ne tik jo subjektyviais įsitikinimais, bet ir objektyviai surinkta informacija, t. y., asmenys, turintys tikrų ar manomų praeityje buvusių ryšių su (duomenys neskelbtini) yra sulaikomi, grobiami bei kankinami, įskaitant ir grąžinamus prieglobsčio prašytojus. Atsakovui Pareiškėjo sąsajas su (duomenys neskelbtini) Organizacija laikant nustatytu materialiniu faktu, konstatuotina, jog Pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus jį deportavus į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta. Atsakovas turėjo įvertinti, kad didžiausio dėmesio kilmės valstybėje susilaukia ne iš jos išvykstantys asmenys, o būtent tie, kurie grįžta į savo kilmės šalį iš trečiųjų valstybių.
26. Apeliantas Lietuvos vyriausiajam teismui pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 113–117), kuriuose nurodė:
26.1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme rodė ant jo nugaros likusius randus, kurie liko po CID pareigūnų smurtinių veiksmų, o tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo pasakojimą dėl patirto smurto. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. birželio 9 d. sprendimu byloje R. C. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 41827/07) pareiškėjas nurodė, kad atsakingos valstybės institucijos pareiga – pašalinti abejones dėl randų kilmės, inicijuoti tinkamą medicininį patikrinimą, taip pat institucijos savo iniciatyva turi įvertinti, ar kilmės valstybėje nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 2, 3 straipsniuose nurodytos žmogaus teisės; tai ypatingai pasisakytina apie situacijas, kai nacionalinėms institucijoms yra žinoma apie tai, kad prieglobsčio prašytojas yra grupės, kuri sistemiškai yra veikiama netinkamo elgesio tam tikroje valstybėje, narys.
26.2. Apeliantas rėmėsi Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus ataskaitoje (angl. Committee against Torture, Concluding observations on the fifth periodic report of (duomenys neskelbtini), Adapted by the Committee at its fifty-ninth session (lapkričio 7 – gruodžio 7, 2016)), Jungtinių Tautų žinių tarnybos 2017 m. liepos 18 d. pranešime, 2016 m. Specialaus pranešėjo dėl kankinimų, kito žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo (duomenys neskelbtini) ataskaitoje (angl. Special Rapporteur on torture and other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment on his mission to (duomenys neskelbtini)), organizacijos „Human Rights Watch“ 2017 m. ataskaitoje ir kt. pateikta informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje kankinimai yra įprasta praktika, naudojama kriminaliniuose tyrimuose daugumoje bylų, kurias veda CID.
26.3. Kadangi yra pripažinta, kad Pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius objektyvią baimę patirti persekiojimą, be to, remiantis kilmės valstybės informacija, buvusieji (duomenys neskelbtini) nariai yra grupė, kuri sistemiškai kankinama, pareiškėjui grįžimo į kilmės valstybę atveju gresia patirti draudžiamą elgesį, pažeidžiantį Konvencijos 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintas teises.
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 123–130) prašo atmesti apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti.
28. Be atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, atsakovas dėl apelianto argumentų, kad atsakovas turėjo skirti medicininę ekspertizę randų kilmei nustatyti, pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl patirto CID pareigūnų persekiojimo buvo atmesti atlikus išsamų tyrimą, įvertinus ne tik pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus dokumentus (šie dokumentai savaime nepatvirtina nei teiginių, kad pareiškėjas kilmės valstybėje patyrė smurtą, nei teiginių, kad tariamas smurtas buvo susijęs su pareiškėjo priklausymu (duomenys neskelbtini) partijai ar atsisakymu dalyvauti reabilitacijos programoje), bet ir surinktą kilmės valstybės informaciją. Be to, institucijos ir teismai savo sprendimų negrindžia vien ekspertizės išvadomis ir nėra saistomi šių išvadų. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato pareigos kiekvienu atveju skirti prieglobsčio prašytojo medicininę ekspertizę, taip pat išsamaus tyrimo metu nenustačius pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas buvo persekiojamas CID dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai arba dėl atsisakymo dalyvauti reabilitacijos programoje, nagrinėjamu atveju būtinybės skirti pareiškėjo medicininę ekspertizę nebuvo. Taip pat atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3340-438/2018. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką pasišalino iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, jo buvimo vieta nežinoma.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsniu, 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 136 ir 138 straipsniais.
30. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė šiomis aplinkybėms: grįžimo į kilmės valstybę atveju jis, vos tik grįžęs būtų sulaikytas (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų tyrimų departamento pareigūnų dėl to, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje; jam grėstų kankinimai, galiausiai jis žūtų. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės jis patyrė smurtą, vykdytą CID pareigūnų dėl to, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje bei dėl to, kad nedalyvavo reabilitacijos programoje.
31. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kad jis iki 2010 m. 5–6 mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) viduje perkeltųjų asmenų stovykloje, kad praeityje, 3 mėn. pilietinio karo metu, pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) organizacija bei, kad gyvendamas kilmės valstybėje dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje ir už tai gavo atlyginimą. Tačiau atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo ar yra ieškomas valstybės pareigūnų dėl to, kad praeityje buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo reabilitacijos programoje, ir / arba dėl to, kad dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje; nebuvo nustatyta ir tai, kad iki išvykimo iš kilmės šalies jis būtų patyręs valstybės pareigūnų smurtinius veiksmus; nebuvo rasta informacijos, kad asmenys, kurie yra susiję su opozicinėmis partijomis, būtų sistemiškai sulaikomi, persekiojami ar patiria kitus pareigūnų veiksmus.
32. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų jo nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsižvelgiant į tai, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas prieglobstis. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kontekste ir padaryta išvada, kad nėra pagrindo suteikti papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo baimė nelaikyta visiškai pagrįsta, atitinkamai nenustatyta jokių priežasčių manyti, kad yra grėsmė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys (Įstatymo 87 str. 1 d. 1 p.), nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (Įstatymo 87 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjui negresia pavojus, kuris būtų susijęs su tarptautiniu ar vidaus ginkluotu konfliktu (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).
33. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento padarytomis išvadomis ir laikė sprendimą teisėtu. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą laikydamasis nustatytų procedūrų ir taisyklių.
V.
34. Minėta, kad Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsniu, 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 136 ir 138 straipsniais. Įstatymas įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir 2011/95/ES direktyva), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir 2013/32/ES direktyva) nuostatas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai taikytos Įstatymo normos, netenkinus jo skundo būtų pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnio normos.
34. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis gina teisę į gyvybę ir nustato, kad kiekvieno asmens teisę į gyvybę saugo įstatymas. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas.
35. 2013/32/ES direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: a) prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai; b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos prieglobsčio paramos biuro ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams; c) prašymus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys darbuotojai žinotų apie atitinkamus reikalavimus, taikytinus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje; d) prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams suteikiama galimybė, kai tai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai medicinos, kultūros, religijos, su vaikais susijusiais ar lyčių, klausimais.
36. 2013/32/ES direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad pokalbį vykdantis asmuo būtų kompetentingas atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, <...> ar pažeidžiamumą <...>.
37. 2011/95/ES direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius [kaip] biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas [arba] jam grėstų didelė žala; tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga. 2011/95/ES direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą.
38. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
40. Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus <...>.
41. Įstatymo 83 straipsnis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustato prašymo suteikti prieglobstį vertinimo taisykles ir kriterijus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
VI.
42. Minėta, kad Migracijos departamentas nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta.
43. Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo buvo sprendžiama dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), buvo priimtas po tinkamo nagrinėjimo. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ir sprendimas priimtas individualiai ir objektyviai įvertinus visus duomenis. Sprendimas priimtas įvertinus informaciją iš įvairių šaltinių apie bendrą vyraujančią padėtį pareiškėjo kilmės šalyje. Su pareiškėju kelis kartus buvo vykdomi asmeniniai pokalbiai, pareiškėjui buvo užduodami klausimai, siekiant išsamiai išsiaiškinti pareiškėjo prašymo priežastis. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose neminėjo ir byloje nėra nustatyta, kad asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis pareiškėjas negalėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežasčių. Taigi Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą laikėsi anksčiau minėtų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurios yra įtvirtintos Įstatyme. Todėl nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.
44. Migracijos departamentas įvertinęs surinktus faktinius duomenis teisingai sprendė, kad nėra jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad pareiškėjo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei (etninei – (duomenys neskelbtini)) ar politinių įsitikinimų (darbo (duomenys neskelbtini) partijoje) yra pagrįsta. Ši išvada padaryta remiantis pareiškėjo paaiškinimais apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) partijoje bei tuo, kad šios partijos narių sulaikymas nėra sisteminio pobūdžio.
45. Sprendime padaryta teisinga išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas buvo kilmės valstybėje praeityje persekiojamas CID pareigūnų dėl to, kad iki 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini) viduje perkeltųjų asmenų stovykloje, nes 3 mėn. pilietinio karo metu pareiškėjas dalyvavo kariniuose veiksmuose ir buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) organizacija. Pastaruoju klausimu yra teisingai akcentuojama, kad pareiškėjui iki 2016 metų (praėjus 7 metams nuo pilietinio karo pabaigos) nekilo jokių problemų nei gyvenant stovykloje, nei išduodant (duomenys neskelbtini) laikinąją tapatybės kortelę, skirtą viduje perkeltajam asmeniui, nei gaunant pasą, su kuriuo pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus bei kitus surinktus dokumentus, neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginius, jog pareiškėjas dėl savo dalyvavimo kariniuose veiksmuose būtų valdžios institucijų laikomas susijusiu su (duomenys neskelbtini) organizacija ar būtų vykdęs reikšmingą veiklą šioje organizacijoje ir dėl to persekiojamas.
46. Migracijos departamentui padarius minėtą išvadą, jog pareiškėjas nebuvo kilmės valstybėje praeityje persekiojamas CID pareigūnų, nebuvo pagrindo išsamiau tirti pareiškėjo nurodomus faktinius duomenis dėl pareiškėjui galimai praeityje padarytų kūno sužalojimų. Būtent, pareiškėjas be pagrindo nurodo, kad turėjo būti skiriama ekspertizė siekiant patvirtinti ar paneigti minėtus pareiškėjo argumentus. Institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašymą, privalo kiek įmanoma tiksliau nustatyti faktines aplinkybes ir išsamiai išnagrinėti prašymą, jeigu yra būtina, pasitelkti ekspertus, tačiau šios institucijos pareigos nesuponuoja išvados, jog nagrinėjant prašymą bus tenkinamas kiekvienas prieglobsčio prašytojo prašymas ir bus tikrinamas kiekvienas prieglobsčio prašytojo teiginys. Institucijai, nagrinėjančiai prieglobsčio prašymą, pripažinus tam tikrą prieglobsčio prašytojo teiginį akivaizdžiai nepagrįstu ir klaidingu, toks teiginys neturėtų būti toliau tikrinamas. Taigi nesant jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog prieglobsčio prašytojas galėjo būti persekiojamas ir jam dėl to galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, institucija, nagrinėjusi prieglobsčio prašymą, neturėjo pagrindo skirti medicininę ekspertizę.
47. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo teiginius dėl jo galimo persekiojimo kilmės valstybėje remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas išvykstant iš šalies nebuvo sulaikytas pagal (duomenys neskelbtini) egzistuojantį kompiuterizuotą „Stop“ sąrašą, kuriame figūruojantys asmenys sustabdomi dokumentų kontrolės vietoje ir perduodami atsakingoms institucijoms. Pareiškėjo tvirtinimu, jis negalėjo būti sustabdytas, nes yra neteisėtai (neoficialiai) persekiojamas. Minėta, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl galimo pareiškėjo persekiojimo, ir pripažino teiginius nepagrįstais remiantis visais surinktais duomenimis, o ne vien tuo, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas pagal (duomenys neskelbtini) egzistuojantį kompiuterizuotą „Stop“ sąrašą.
48. Migracijos departamentas teisingai vertino informaciją dėl bendros padėties kilmės valstybėje, kurioje ginkluotas konfliktas baigėsi 2009 metais, o 2010 metais buvo pradėta masiškai paleisti asmenis iš priverstinai laikomų persikėlusių stovyklų. Migracijos departamentas iš esmės teisingai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys nesudaro pagrindo savaime teikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo paaiškinimus ir kitą surinktą medžiagą, teisingai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Taigi Migracijos departamentas turėjo pagrindą spręsti, jog pareiškėjo prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra tenkinamos Įstatyme nustatytos pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos taikymo sąlygos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija