Administracinė byla Nr. eA-468-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00975-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. P1-90 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadų“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui suteikta nuosekliai žemesnė trečia kvalifikacinė klasė bei pareiškėjas įpareigotas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
2. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:
2.1. Pareiškėjo 2016 m. vasario 26 d. kvalifikacijos vertinimo anketoje jo tarnybinė veikla pagal visus kriterijus buvo įvertinta „gerai“, o 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados bendro vertinimo grafoje nurodytas vertinimas – „patenkinamai“, pateiktas siūlymas suteikti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Alytaus RAAD direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V1-114 sudaryta komisija Varėnos rajono agentūros 2015 metų ūkio subjektų planinių patikrinimų vykdymo ir Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir AAKIS) tvarkymo tarnybinei veiklai patikrinti. Minėta komisija 2016 m. balandžio 14 d. parengė pažymą „Dėl Varėnos r. agentūros 2015 metais vykdytų ūkio subjektų planinių patikrinimų ir AAKIS duomenų tvarkymo atitikimo teisės aktų reikalavimams“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 14 d. Pažyma), kurioje konstatuota, jog: 2015 metais Varėnos rajono agentūros planuojamų patikrinti ūkio subjektų sąrašai nesuvesti ir nepateikti tvirtinti; 90 atliktų patikrinimų duomenys nesuvesti į AAKIS; nevykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. D1-664 24.1 punktas; Alytaus RAAD 2015 metų padalinių veiklos plano įgyvendinimo ketvirčio ataskaitose pateikti duomenys apie įvykdytus planinius patikrinimus nesutampa su AAKIS duomenimis, kadangi AAKIS nepildyta. Pareiškėjo (Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros vedėjo) 2015 metų tarnybinės veiklos vertinimui buvo sudaryta komisija, kuri 2016 m. balandžio 26 d. išvadoje Nr. P5-17 (toliau – ir Išvada) pareiškėjo veiklą įvertino „patenkinamai“ bei siūlė pritarti tiesioginio vadovo siūlymui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Šioje Išvadoje išreikšta komisijos nario J. J. atskiroji nuomonė, kad pareiškėjas dvi užduotis yra įvykdęs visiškai, o dvi užduotys įvykdytos tik iš dalies dėl pateisinamų priežasčių. Įsakymu, atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui buvo suteikta nuosekliai žemesnė 3 kvalifikacinė klasė ir jis įpareigotas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
2.2. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudėtyje buvo pareiškėjo tiesioginis vadovas Alytaus RAAD direktoriaus pavaduotoja L. J., kuri buvo ir šios komisijos pirmininkė. Nekyla abejonių, kad L. J. 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikus „patenkinamą“ pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir tokią poziciją išsakius 2016 m. balandžio 26 d. komisijos posėdyje, kitų komisijos narių, kurie yra L. J. pavaldiniai, galimybė laisvai išreikšti nuomonę, nesutampančią su pirmininkės vertinimu, buvo ribojama dėl tarnybos santykių. Teismų praktikoje vertinamo pavaldinio tiesioginio vadovo dalyvavimas vertinimo komisijos darbe yra traktuojamas kaip akivaizdus ir esminis procedūrinis teisės aktuose nustatytos vertinimo tvarkos pažeidimas.
2.3. Pareiškėjo vertinimas 2016 m. vasario 26 d. kvalifikacijos vertinimo anketoje ir 2016 m. kovo 21 d. išvadoje skiriasi iš esmės, nors šiuos abu dokumentus pasirašė tas pats asmuo – L. J. 2016 m. vasario 26 d. anketoje išsakytos L. J. pastabos yra abstrakčios ir nesusietos su jokiais konkrečiais tarnybinės veiklos patikrinimų ar tyrimų duomenimis. Analizuojant 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados teiginius, grafoje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nurodytas užduotis ir jų vykdymą, matyti, kad I ir IV užduotys įvykdytos visiškai, o II užduotis (atlikti 25 patikrinimus) įvykdyta iš dalies dėl svarbios pateisinamos priežasties – pareiškėjo ligos nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (neįvykdyti patikrinimai buvo planuojami atlikti 2015 metų pabaigoje); III užduotis iš tiesų nebuvo atlikta iki galo, į AAKIS buvo suvestos Varėnos rajono agentūros pareigūnų paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesuvesti patikrinimo aktų duomenys ir tai atsitiko dėl minėtos sistemos veiklos trikdžių bei iš dalies dėl pareiškėjo kaltės. Tai iš esmės ir yra vienintelis objektyviai konstatuotas pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumas. Vertinant šį trūkumą, pažymėtina, jog padalinio pareigūnų pažeidėjams paskirtų nuobaudų suvedimas į AAKIS darbo rezultatų pasiekimo prasme yra žymiai svarbesnis rodiklis nei kitų patikrinimo duomenų suvedimas, nes ne visų patikrinimų metu buvo nustatomi teisiškai reikšmingi pažeidimai. Be to, minėtų duomenų suvedimas yra techninis veiksmas, neliudijantis apie pareiškėjo kompetencijos ar žinių stoką, netinkamą gebėjimų panaudojimą, nes pagal kvalifikacijos vertinimo anketoje nustatytus kriterijus pareiškėjo veikla buvo įvertinta „gerai“. 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados grafoje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertinimas“ tiesioginio vadovo teiginiai dėl nevisiško informacijos valdymo, neefektyvaus darbo laiko paskirstymo ir neracionalių metodų pasirinkimo funkcijoms atlikti yra abstraktūs, nesusieti su kokiomis nors aplinkybėmis, todėl jų paneigti ar ginčyti praktiškai neįmanoma. Be to, pareiškėjo pavaldinių tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“, o tai paneigia pareiškėjui išsakytas pastabas dėl nepakankamo dėmesio skyrimo pavaldžių asmenų ugdymui, suburiant veiksmingam komandiniam darbui. Taigi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje išdėstytas siūlymas jam tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją nėra pagrįstas kokiais nors objektyviai nustatytais kompetencijos ar gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas trūkumais ir dėl to yra bereikšmis bei realiai neįgyvendinamas.
2.4. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies matyti, kad priklausomai nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo jam galėjo būti pateiktas tik vienas iš dviejų siūlymų, t. y. suteikti žemesnę kvalifikacinę klasę arba tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, pažeidžiant minėtas nuostatas, buvo pateikti du siūlymai. Toks pareiškėjo tiesioginio vadovo padarytas pažeidimas galėjo sąlygoti ir vėlesnį vertinimo komisijos narių apsisprendimą dėl kvalifikacinės klasės sumažinimo.
2.5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su jo tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytais bendro pobūdžio kritiniais teiginiais ir jo veiklos vertinimu, vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, turi būti pateikti konkretūs vertinamo asmens tarnybinės veiklos trūkumai ar padaryti pažeidimai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. 2016 m. balandžio 14 d. Pažyma pareiškėjui susipažinti buvo pateikta tik 2016 m. balandžio 26 d. po tarnybinio vertinimo komisijos posėdžio. Taigi pareiškėjas nebuvo laiku ir tinkamai supažindintas su galimais jo paties ir jo vadovaujamo padalinio veiklos trūkumais ir vertinimo metu negalėjo dėl jų pasisakyti.
4. Nurodė, kad pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jo tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai. Toks pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas tiesiogiai susijęs su 2016 m. balandžio 14 d. Pažyma dėl Varėnos rajono agentūros 2015 metais vykdytų ūkio subjektų planinių patikrinimų ir AAKIS duomenų tvarkymo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas neturi pagrindo abejoti tarnybinio vertinimo komisijos narių objektyvumu, o šios komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildyta vertinimo išvada buvo nagrinėjama objektyviai ir nešališkai, vyko pokalbis su pareiškėju, jam buvo užduodami klausimai, išklausomi jo atsakymai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie komisijos ir jos narių šališkumą, neobjektyvumą. Tarnybinio vertinimo komisijos darbo metu nei pareiškėjui, nei šios komisijos nariams jokių abejonių dėl vertinimo komisijos narių šališkumo nekilo, nušalinimai nebuvo reiškiami. Tarnybinio vertinimo komisijoje dalyvavo penki nariai, turintys sprendimo teisę, iš jų tik vienas buvo tiesiogiai pavaldus vertinimo komisijos pirmininkei. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjo tarnybinę veiklą patenkinamai, pateikė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pateikė vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Alytaus RAAD direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V1-110 patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybinės veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nėra nustatyta prievolė tikrinamąjį supažindinti su išvada, tačiau tikrinamasis savo pageidavimu gali susipažinti su patikrinimo metu surinkta informacija. 2016 m. balandžio 14 d. Pažyma buvo vertinama kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo veiklos trūkumus atliekant pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo laikomasi teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, sprendimai buvo priimti ne formaliai, o realiai įvertinus pareiškėjo veiklą, jo vykdytas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės parašyme nustatytas funkcijas. Tarnybinio vertinimo komisijai buvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo veiklos trūkumus, sudarančių pagrindą pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015 metais įvertinti „patenkinamai“ ir siūlyti Alytaus RAAD direktoriui pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją, o Alytaus RAAD direktoriui – priimti skundžiamą Įsakymą.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Alytaus RAAD direktoriaus Įsakymą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu pareiškėjas ėjo Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros vedėjo pareigas, jam buvo suteikta 2 kvalifikacinė klasė. Ginčijamas Įsakymas priimtas vykdant pareiškėjo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, eilinį tarnybinės veiklos vertinimą 2015 metais.
7. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio vertinimo komisijoje L. J. rėmėsi 2016 m. balandžio 14 d. Pažyma dėl Varėnos rajono agentūros 2015 metais vykdytų ūkio subjektų planinių patikrinimų ir AAKIS duomenų tvarkymo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados parengimo metu ši pažyma dar nebuvo parengta. Tokia aplinkybė patvirtina, kad 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jo tiesioginis vadovas įvertino dviem balais remdamasis tuo, kad atlikdamas funkcijas pareiškėjas ne visada valdo informaciją, efektyviai paskirsto darbo laiką, pasirenka racionalius metodus funkcijoms atlikti, R. J. ir V. K. (inspektoriams) tarnybinio vertinimo metu nustatyta einamiems metams tik po vieną užduotį, o tarnybinio vertinimo komisijoje vertinant pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo remtasi pareiškėjo atliktų patikrinimų procedūrų pažeidimais, kas sukelia abejones valstybės tarnautojo veiklos vertinamo lygiateisiškumu ir skaidrumu. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. pažymos apie Alytaus RAAD pareigūnų 2015 metų veiklą, vykdant ūkinės veiklos objektų, įskaitant atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo kontrolę, tarnybinio patikrinimo rezultatus (toliau – ir 2016 m. birželio 20 d. Pažyma) konstatuota, jog dauguma Varėnos rajono agentūros atliktų patikrinimo aktų yra išsamūs, atspindi patikrinimo tikslus ir uždavinius, išvados pagrįstos teisės aktų reikalavimais, o kitų dviejų Varėnos rajono agentūros darbuotojų tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju vertinimo komisijos veikloje dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė – Alytaus RAAD direktoriaus pavaduotoja L. J., kuri surašė 2016 m. kovo 21 d. vertinimo išvadą. Ji galėjo būti suinteresuota ginti savo pačios surašytą išvadą, turėjo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo bei galėjo daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 5 punktu, turėjo nusišalinti nuo šios vertinimo procedūros, tačiau to nepadarė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas panaikinti Alytaus RAAD direktoriaus Įsakymą kaip neteisėtą, nes jis buvo priimtas, remiantis tarnybinio vertinimo komisijos, kurios sudėtyje buvo šališkas komisijos narys, turėjęs galimybę daryti įtaką kitų narių objektyvumui, išvada. Be to, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas neatitiko lygiateisiškumo, skaidrumo principų.
III.
9. Atsakovas Alytaus RAAD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus RAAD direktoriaus Įsakymą.
10. Apeliaciniame skunde atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, jog, viena vertus, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tiesioginė pareiškėjo vadovė, rengdama 2016 m. kovo 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, negalėjo remtis 2016 m. balandžio 14 d. Pažymos duomenimis, nes ši pažyma dar nebuvo parengta, kita vertus, pats pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi 2016 m. birželio 20 d. Pažymos duomenimis, nors pastaroji pažyma buvo parengta jau po pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, o tiesioginis pareiškėjos vadovas bei tarnybinės veiklos vertinimo komisija tokios pažymos atsiradimo numatyti negalėjo. Atsakovo, manymu, minėtos pažymos negalėjo daryti įtakos valstybės tarnautojo veiklos vertinimo lygiateisiškumui ir skaidrumui. Alytaus RAAD taip pat atkreipia dėmesį, kad Vertinimo taisyklių 5 punktas tarnybinio vertinimo komisijos narius nusišalinti įpareigoja tik tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybių, keliančių abejonių dėl komisijos narių nešališkumo. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nebuvo kilę, nušalinimai nebuvo reiškiami. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino tarnybinio vertinimo komisijos narių tarnybinio pavaldumo šios komisijos pirmininkei aplinkybių.
11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaikė savo pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, apeliacinį skundą prašė atmesti.
12. Pažymėjo, jog neturėjo pagrindo abejoti kitų tarnybinio vertinimo komisijos narių, išskyrus jos pirmininkę, objektyvumu, tačiau tai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šios komisijos pirmininkė buvo suinteresuota ginti savo pačios surašytą išvadą, turėjo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo bei galėjo daryti įtaką kitiems tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariams. Iš tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad L. J. keletą kartų nutraukė pareiškėją, taip leisdama kitiems komisijos nariams suprasti savo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš pareiškėją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
15. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Alytaus RAAD direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui suteikta nuosekliai žemesnė – trečia kvalifikacinė klasė ir pareiškėjas įpareigotas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių nuostatos.
17. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (22 str. 8 d.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalį Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą.
18. Vertinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 15 d.), 6 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas <...> vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Vertinimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta, jog paaiškėjus, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinimo komisijos pirmininke paskirta L. J. yra ir pareiškėjo tiesioginė vadovė, betarpiškai vertinusi jo tarnybinę veiklą, dariusi atitinkamus įrašus (pastabas) V. B. 2016 m. vasario 26 d. Kvalifikacijos vertinimo anketoje, ir 2016 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015 metais įvertinusi „patenkinamai“. L. J. išvadoje taip pat įrašė siūlymą suteikti pareiškėjui III kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. L. J., kaip vertinimo komisijos pirmininkė, dalyvavo ir 2016 m. balandžio 26 d. vykusiame Vertinimo komisijos posėdyje, išsakė pastabas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad sistemiškas anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo aiškinimas suponuoja išvadą, jog vertinimo komisijos darbe, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas (kaip jį apibrėžia Vertinimo taisyklių 6 p.) dėl neabejotino šališkumo, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (Vertinimo taisyklių 18.1, 18.2 p.), ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Esant situacijai, kai dvejiems metams sudarytos vertinimo komisijos vienu iš narių yra tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, surašęs valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, jis, vadovaudamasis Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios vertinimo procedūros turi nusišalinti, ir, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 6 dalimi ir Vertinimo taisyklių 21 punktu, vertinime gali dalyvauti tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas. Priešingu atveju vertinimo komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašytas išvada – neobjektyvia (žr., pvz., 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010; 2013 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1081/2013 ir kt.).
21. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo tiesioginės vadovės L. J., surašiusios V. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, dalyvavimą vertinimo komisijos posėdyje būtent vertinimo komisijos pirmininkės statuse. Nėra abejonių, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros vertinimo komisijoje metu ji buvo suinteresuota ginti išvadoje išdėstytą savo poziciją bei galėjo daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. J. pagal Vertinimo taisyklių 5 punktą turėjo nusišalinti nuo V. B. vertinimo procedūros, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
22. Tokiu būdu iš esmės buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p., (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.), dėl ko skundžiamas aktas (Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. P1-90 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadų“), kuriuo V. B., Varėnos rajono agentūros vedėjui, suteikta nuosekliai žemesnė – 3-čia kvalifikacinė klasė ir jis įpareigotas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, turi būti panaikintas.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
24. Kiti apeliacinio skundo motyvai galutiniam sprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
25. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.