LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL JŪRŲ KADETŲ UGDYMO SAMPRATOS
PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 15 d. Nr. V-902
Vilnius
Vadovaudamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 17 punktu ir Netradicinio ugdymo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl Netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, 7 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2018 m. lapkričio 15 d.
įsakymu Nr. V-902
JŪRŲ KADETŲ UGDYMO SAMPRATA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jūrų kadetų ugdymo sampratos (toliau – samprata) paskirtis – apibrėžti savitą mokinių jūrų kadetų (toliau – jūrų kadetų) ugdymo mokykloje sistemą. Šią sistemą ar pasirinktus šios sistemos elementus gali taikyti valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė bendrojo ugdymo mokykla (toliau – mokykla) teisės aktų nustatyta tvarka. Samprata apibrėžia jūrų kadetų ugdymo pagrindines nuostatas, tikslą, uždavinius, principus, ugdymo turinį, ugdymo organizavimą, reikalavimus mokyklos vadovui ir mokytojams.
2. Jūrų kadetų ugdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl Netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, šia samprata ir kitais teisės aktais, kurių nuostatos atitinka demokratinius bei humanistinius Lietuvos Respublikos švietimo tikslus ir švietimo sistemos principus.
II SKYRIUS
JŪRŲ KADETŲ UGDYMO SAMPRATOS
PAGRINDINĖS NUOSTATOS, PRINCIPAI, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
4. Jūrų kadetai ugdomi vadovaujantis Tarptautinės jūrų kadetų asociacijos (ISCA)(www.iscaworld.com) kadetų ugdymo nuostatomis, Jūrų skautų (www.juruskautai.lt), Lietuvos šaulių sąjungos (www.sauliusajunga.lt) bei Jungtinės Karalystės karo laivyno jaunuolių brigados (Naval Lad's Brigade) sukurta ir daugiametės tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota ugdymo filosofija. Jūrų kadetų ugdymo pagrindinės nuostatos:
4.1. jūrų kadetų vertybių – patriotiškumo, pilietiškumo, savigarbos ir pagarbos, ryžtingumo, atsakomybės, kilnumo, sąžiningumo, teisingumo, patikimumo, pareigingumo, ištvermingumo – ugdymas – integrali ugdymo proceso dalis;
4.2. kasdieninė jūrų kadetų visos dienos užimtumo veikla grindžiama ne tik dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų ugdymu;
4.3. stiprinamas jūrų kadetų fizinis pajėgumas, sveikata, mokomasi suprasti ir įvaldyti karių, karių (jūreivių) taikomojo fizinio rengimo techniką ir taktiką, ugdomas psichologinis pasirengimas, atsparumas grėsmėms ir pavojams, gebėjimas spręsti emocines ir bendravimo problemas, bendradarbiaujant su karinėmis ir jūrinės kultūros institucijomis bei organizacijomis;
4.4. ugdymas personalizuojamas atsižvelgiant į jūrų kadetų turimą patirtį, asmenines savybes ir gebėjimus;
4.5. jūrų kadetų ugdymu siekiama darnios asmenybės, atsakingos už savo veiksmus, pilietiškos, besirūpinančios ne tik savo, bet ir savo bendruomenės bei savo šalies saugia ateitimi;
5. Jūrų kadetų ugdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintais švietimo sistemos lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo principais, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše įtvirtintais ugdymo visybiškumo, ugdymo sistemiškumo, ugdymo tikslų ir pedagoginės veiklos adekvatumo, visaverčio mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimo, ugdymo turinio ir konteksto dinamiškumo principais ir šiais principais:
5.1. nuoseklumo ir tęstinumo – atsižvelgiant į mokinio asmenybės ūgties etapus, mokinių poreikius ir interesus, formuojamas jūrų kadetų ugdymo veiklų turinys;
5.2. sąmoningo aktyvumo – per patyrimą, veiklą ugdomas giluminis supratimas, kad kiekvienas jūrų kadetas prisideda prie kolektyvinės atsakomybės už Lietuvos, kaip jūrinės kultūros valstybės, raidą ir jos nacionalinį saugumą;
6. Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją.
7. Jūrų kadetų ugdymo uždaviniai:
7.1. kartu su pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu suteikti kadetams jūreivystės, laivybos, krašto gynybos žinių ir įgūdžių bei pradmenų, bendradarbiaujant su jūrinės kultūros institucijomis, mokyklomis ir organizacijomis;
7.2. sudaryti sąlygas jūrų kadetų vertybinių nuostatų ir sampratos, kad kiekvienas pilietis gali prisidėti prie bendros atsakomybės už šalies nacionalinį saugumą ir jūrinės kultūros valstybės vystymą, formavimuisi;
III SKYRIUS
JŪRŲ KADETŲ UGDYMO TURINYS
8. Mokykloje ugdymo turinys kuriamas atsižvelgiant į jūrų kadetų ugdymo (si) poreikius, mokyklos specifiką, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, bendraisiais ugdymo planais, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis ir jūrų kadetų ugdymo turiniu.
9. Mokyklos parengta ir mokyklos direktoriaus patvirtinta Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa papildo pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas. Ją sudaro 3 dalys: pirmoji dalis – „Jaunių jūrų kadetų ugdymo programa“ (pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis), antroji dalis – „Vyresniųjų jūrų kadetų ugdymo programa“ (pagrindinio ugdymo programos antroji dalis) ir trečioji dalis – „Jūrų kadetų lyderystės ugdymo programa“ (vidurinio ugdymo programa). Dalis Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos temų integruojama į pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrųjų programų turinį. Kita dalis šios programos įgyvendinama per pasirenkamųjų dalykų programas, dalykų modulius, kurie tampa privalomi juos pasirinkusiems jūrų kadetams, pasirenkamas projektines, praktines, patyrimines veiklas, neformaliojo vaikų švietimo programas, jūrų kadetų vykdomas privalomas socialines-pilietines veiklas bei pažintinę-kultūrinę veiklą, organizuojamą ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose. Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos turinys laipsniškai gilinamas, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnius.
10. Įgyvendinant Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos pirmąją dalį „Jaunių jūrų kadetų ugdymo programa“ (pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis):
10.1. formuojami baziniai įgūdžiai ir suteikiamos elementarios žinios, susijusios su jūreivyste, laivyba ir karyba: susipažįstama su nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje, analizuojamos nacionalinio saugumo rizikos, grėsmės ir pavojai, išugdomi rikiuotės įgūdžiai ir pagarbos Lietuvos Respublikos simboliams nuostatos, suteikiami žygiavimo pradmenys, išmokstama orientuotis aplinkoje, naudotis kompasu ir žemėlapiu, susipažįstama su maskavimosi ir judėjimo būdais, nebylaus valdymo ženklais, mokomasi išgyventi sudėtingesnėmis klimato sąlygomis (karščio, šalčio, lietaus, didelio vėjo ir kt.), susipažįstama su buriavimo pagrindais, išmokstama jūrinių mazgų rišimo praktikos, stiprinama fizinė ištvermė ir aktyvumas, išmokstama plaukti baseine ir atvirame telkinyje, suteikiami stovyklavimo pagrindai, išmokstama komplektuoti kuprinę, paruošti laužavietę, supažįstama su laužų tipais, mokomasi juos kurti, statyti būstą, palapinę, įrengti stovyklavietę, naudotis stovyklos įrankiais, įgyjami asmeninės higienos, švaros, tvarkos ir disciplinos, savarankiškumo ir komandinio darbo įgūdžiai ir kt.;
10.2. dalis programos temų integruojama į istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos, muzikos, technologijų, kūno kultūros, žmogaus saugos dalykų turinį;
10.3. siūlomos šios pasirenkamųjų dalykų programos: „Lietuvos karo istorijos pradmenys“, „Nacionalinio saugumo pradžiamokslis“, „Laivybos ir jūreivystės teorijos ir istorijos pradmenys“, „Įdomioji astronomija“ ir kt.;
10.4. siūlomi šie dalykų moduliai: „Komunikacijos jūroje ženklų teorija ir praktika“, „Saugumo ir gelbėjimosi jūroje pagrindai“, „Topografijos pagrindai“ ir kt.;
11. Įgyvendinant Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos antrąją dalį „Vyresniųjų jūrų kadetų ugdymo programa“ (pagrindinio ugdymo programos antroji dalis):
11.1. gilinamos žinios apie Lietuvos ir pasaulio realijas, susijusias su nacionaliniu saugumu ir gynybos pagrindais, susipažįstama su Lietuvos gynybos politika, mokomasi identifikuoti informacinius ir kibernetinius karus (tikslai, metodai, instrumentai), mokiniams suteikiami jūreivystės, laivybos, karybos istorijos, istorinės geografijos teoriniai pagrindai, gilinami orientavimosi sausumoje ir jūroje gebėjimai, buriavimo įgūdžiai, formuojami pirmosios medicininės pagalbos teikimo įgūdžiai, suteikiami laivo sandaros ir laivo valdymo pagrindai, tobulinami fiziniai įgūdžiai, teorinės karybos ir jūreivystės pagrindų žinios įtvirtinamos per praktines (patyrimines) veiklas įvairiose edukacinėse aplinkose;
11.2. dalis programos temų integruojama į istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, ekonomikos ir verslumo, pilietiškumo ugdymo pagrindų, biologijos, geografijos, muzikos, technologijų, kūno kultūros, žmogaus saugos dalykų turinį;
11.3. siūlomos šios pasirenkamųjų dalykų programos: „Lietuvos ir pasaulio realijos“, „Lietuvos jūreivystės istorija“, Lietuvos laivybos istorija“, „Lietuvos karybos istorija“, „Laivo sandaros ir laivo valdymo pagrindai“;
11.4. siūlomi šie dalykų moduliai: „Informaciniai ir kibernetiniai karai“, „Jūrlapių skaitymas“, „Istorinės geografijos žinių gilinimas“ ir kt.;
12. Įgyvendinant Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos trečiąją dalį „Jūrų kadetų lyderystės ugdymo programa“ (vidurinio ugdymo programa):
12.1. ugdomi lyderystės gebėjimai (mokomasi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę, planuoti ir organizuoti, parinkti strategijas skirtingose aplinkose ir kt.), formuojami komandinio darbo įgūdžiai (įgyjami įgūdžiai surinkti komandą pagal gebėjimus ir charakterio savybes, paskirstyti vaidmenis, palaikyti gerą psichologinį klimatą ir kt.), teorinės karybos ir jūreivystės žinios įtvirtinamos karinėse pratybose ir jūreivystės praktikose, gilinamos žinios, susijusios su šalies saugumu ir gynyba (analizuojamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo įstatymas ir kiti teisės aktai), įgyjama asmeninės karjeros projektavimo kompetencija, pasirengiama mokymosi tęstinumui aukštosiose mokyklose (pvz., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir kitose ) ar profesinio mokymo įstaigose;
12.3. siūlomos šios pasirenkamųjų dalykų programos: „Šalies saugumo ir gynybos teisinis reglamentavimas“, „Navigacijos pradmenys“, „Asmenybės psichologija“, „Karo filosofija“, „Filosofinė etika“;
13. Mokinių atostogų metu organizuojamos stovyklos ir praktinės pratybos sausumoje ir ant vandens, kurių metu jūrų kadetai įtvirtina teorines žinias, stiprina praktinius gebėjimus, aiškinasi savo galimybes bei polinkius, rengiasi asmeninei karjerai.
14. Ugdymo procesas planuojamas atsižvelgiant į jūrų kadetų amžiaus tarpsnių ypatumus – suformuotos vertybinės nuostatos, įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai plėtojami ir gilinami vis aukštesniu sudėtingumo ir išsamumo lygmeniu, užtikrinamas mokymosi tęstinumas. Nuolat ugdomos šios jūrų kadetų kompetencijos:
14.1. asmeninės: pozityviai mąsto, garbingai ir sąžiningai veikia, geba įveikti sunkumus ir kurti savo gyvenimą;
14.2. mokėjimo mokytis: žino ir taiko pagrindines mokymosi strategijas, motyvuoja save sėkmingam mokymuisi, atsakingai mokosi, vertina įgytą patirtį;
14.3. komunikavimo: supranta komunikavimo svarbą, geba laikytis svarbiausių komunikavimo taisyklių ir susitarimų, komunikuoja atsižvelgdamas į socialinį ir kultūrinį kontekstą, geba bendrauti, aiškintis prasmes ir jas kurti, naudodamasis komunikavimo įrankiais;
14.4. pažinimo: domisi naujais dalykais, ieško tiesos ir pagrįsto problemų sprendimo, kritiškai mąsto ir siekia pažinti tikrovę, taikydamas tyrimų metodus;
14.5. socialinės-pilietinės: atsakingas, gerbia ir toleruoja kitus, aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, veikia kitų labui, vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis, gerbia valstybę ir jos simbolius, rūpinasi kitų ir aplinkos saugumu;
14.6. kultūrinės: sąmoningas, iniciatyvus ir kūrybingas kultūros procesų dalyvis, puoselėjantis artimiausios aplinkos, šalies kultūrą, pasaulio paveldą;
15. Sampratos 14.1–14.7 papunkčiuose apibrėžtos kompetencijos integruoja žinias, gebėjimus ir nuostatas, įgyjamas mokantis atskirų dalykų, taip pat ir įgyvendinant Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programą.
16. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius tvirtina, suderinęs su mokyklos taryba ir savivaldybės vykdomąja institucija arba jos įgaliotu asmeniu. Mokyklos ugdymo planas rengiamas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro tvirtinamais bendraisiais ugdymo planais (toliau – bendrasis ugdymo planas). Dėl jūrų kadetų ugdymo turinio specifikos mokiniui maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendruosiuose ugdymo planuose, ir / ar gali būti perskirstyta iki 25 procentų bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų.
17. Jūrų kadetų ugdymo kokybės užtikrinimas ir mokymosi pasiekimų vertinimas:
17.1. ugdymo kokybė užtikrinama:
17.1.1. sudarant sąlygas kiekvienam jūrų kadetui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų;
17.1.2. nustatant aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam jūrų kadetui, ugdant sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi, skatinant jūrų kadeto savistabą, atkaklumą mokantis, savo mokymosi įsivertinimą ir tobulinimą;
17.1.4. mokyklos sutartu laiku ir pagal poreikį aptariant jūrų kadetų pasiekimų klausimus mokyklos bendruomenėje, įtraukiant į šį procesą jūrų kadetų tėvus (globėjus, rūpintojus), ugdančius mokytojus, klasių (būrio, skilties) vadovus (kuratorius), švietimo pagalbos specialistus;
17.1.5. vykdant nuolatinę ugdymo proceso stebėseną ir užtikrinant sisteminę mokymosi pagalbą ne tik žemesnius, bet ir aukštesnius pasiekimus turintiems mokiniams (derinami reikiamos pagalbos būdai: grįžtamasis ryšys per pamokas, trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, pačių jūrų kadetų mokymosi pagalba vienas kitam ir kt.);
17.2. mokymosi pasiekimų patikrinimai (brandos egzaminai, kiti egzaminai, įskaitos ir kiti mokymosi pasiekimų patikrinimo būdai) organizuojami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus bei mokyklos nustatytą tvarką, nepažeidžiant lygių galimybių principo;
17.3. mokymosi pasiekimų vertinimas atitinka bendrojo ugdymo mokyklose taikomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatas. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami taikant:
17.3.1. formuojamąjį vertinimą, kurio paskirtis padėti jūrų kadetui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti reikiamą pagalbą laiku, siekiant pagerinti pasiekimus;
17.3.2. diagnostinį vertinimą, kuriuo nustatomi jūrų kadeto pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą sunkumams įveikti;
17.4. įgyvendinant Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programą, jūrų kadetų individualios pažangos įsivertinimui naudojamas Vertinimo aplankas, į kurį sistemingai ir nuosekliai renkami mokinio pasiekimus iliustruojantys darbai, padedantys susidaryti vaizdą, ką jūrų kadetas moka ir geba, kaip auga ir tobulėja;
17.6. vertinant jūrų kadetų pažangą, gali būti naudojamos neformalios skatinimo priemonės (jūrų kadetams suteikiami paskatinamieji ženklai, suteikiama galimybė vadovauti būriui, skilčiai ir kt.);
IV SKYRIUS
KADETŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI
18. Jūrų kadetai turi savo simboliką: vėliavą, priesaiką, Jūrų kadeto garbės kodeksą, devizą, uniformą, asmeninius skiriamuosius ženklus. Jūrų kadetai aprūpinami uniforma, ekipuote ir ugdymuisi reikalingomis priemonėmis.
19. Į mokyklą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka priimami mokiniai, įgiję pradinį išsilavinimą ir (ar) besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Atskirais atvejais priimami mokiniai mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą. Priėmimas į mokyklą organizuojamas:
19.2. jūrų kadetai priimami laisvu savo pačių ir (ar) tėvų (globėjų, rūpintojų) apsisprendimu, pateikę motyvacinį prašymą;
19.4. jei norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų vietų, priimami asmenys atsižvelgiant į motyvacijos mokytis mokykloje įvertinimo ir bendrojo fizinio pajėgumo patikrinimo rezultatus mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) nustatyta tvarka.
20. Priimti mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su pagrindiniais jūrų kadetų taikomais ugdymo principais, ugdymo programų ypatumais, skirtumais nuo kitų bendrojo ugdymo mokyklų, kitomis tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniams svarbiomis jūrų kadetų ugdymo turinio ir ugdymo proceso organizavimo ypatybėmis.
21. Atsižvelgiant į programų vykdymo specifiką, ugdymo procesas gali vykti dalį dienos, visą dieną, o vasaros stovyklų metu – ir visą parą, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – higienos norma HN 21:2017).
22. Tipinė jūrų kadetų ugdymo diena prasideda 8.00 val. rikiuote, vėliavos pakėlimu ir baigiasi 19.00 val. rikiuote, vėliavos nuleidimu. Kasdienis ugdymo procesas skirstomas į formalųjį švietimą, poilsio laiką, savarankišką mokymąsi, individualizuotą švietimo pagalbą, neformaliojo vaikų švietimo veiklas ir / ar pažintinę veiklą. Visos dienos ugdymo procesas vykdomas nepažeidžiant higienos normos HN 21:2017 ir bendrųjų ugdymo planų nustatytų reikalavimų.
23. Vykdant neformaliojo vaikų švietimo programas jūrų kadetai yra suskirstomi į būrius, kuriems vadovauja būrio vadai. Būriams organizuojamos skirtingos neformaliojo švietimo veiklos savaitėmis įvairiose edukacinėse erdvėse.
24. Pagal poreikį, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), įvairios praktinės veiklos, projektai gali būti vykdomi ir šeštadieniais.
25. Mokinių atostogų metu organizuojamos stacionarios stovyklos, tarptautiniai jaunimo mainai, jūrų kadetų praktiniams įgūdžiams ugdyti skirtos veiklos mokomuosiuose laivuose, kuriuose dalyvauja pažangiausi ir aukščiausius pasiekimus turintys jūrų kadetai, taip pat socialinę atskirtį (dėl ekonominės šeimų padėties) patiriantys mokiniai. Atskirais atvejais šios veiklos gali būti vykdomos ir ugdomojo proceso laiku. Dėl to intensyvinamas dalykų mokymas mokyklos vadovo nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
REIKALAVIMAI MOKYTOJAMS
27. Mokytojai:
27.1. atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose;
27.3. geba įsivertinti būtinas kompetencijas, nusimatyti profesinio tobulėjimo prioritetus ir būdus;
27.4. geba Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programos temas integruoti į savo dėstomo dalyko programą;
27.5. geba rengti mokomąją medžiagą, parinkti mokymo priemones ir įgyvendinti jūrų kadetų ugdymo tikslus;
28. Mokytojai, įgyvendinantys Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų mokymo programos pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius:
28.2. geba rengti pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas, atskleidžiančias jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo turinį;
29. Vykdyti neformaliojo vaikų švietimo programas, vadovauti atostogų metu organizuojamoms stovykloms ir praktinėms pratyboms sausumoje, vidaus vandenyse ar atviroje jūroje gali ir neturintys pedagogo kvalifikacijos asmenys, tačiau švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka jie turi būti išklausę pedagoginių psichologinių žinių kursą ir turi turėti tai patvirtinantį pažymėjimą. Mokytojams, vedantiems neformaliojo vaikų švietimo sportines veiklas, rekomenduojama turėti atitinkamos sporto šakos kvalifikaciją.
30. Klasės (būrio, skilties) vadovas (kuratorius) turi gebėti formuluoti problemas; ieškoti atsakymų; argumentuoti savo nuomonę; aptarti su ugdytiniais mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų prasmę realaus gyvenimo kontekste; gebėti rūpintis jūrų kadetų buitimi ir jų poreikiais, palaikyti drausmę, stebėti, kad jūrų kadetų apranga, amunicija ir avalynė būtų tvarkinga, kad jie laikytųsi asmens higienos; gebėti mokyti ugdytinius drausmės, pagarbos, savarankiškumo, atsakomybės prisiėmimo, reflektuoti.
31. Bendrabutyje su mokiniais dirbantys asmenys, neturintys pedagogo kvalifikacijos, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka turi būti išklausę pedagoginių psichologinių žinių kursą ir turi turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.
32. Mokyklos vadovas ir mokyklos vadovo pavaduotojai ugdymui atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Rekomenduojama mokyklos vadovui arba vienam iš mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymui turėti jūrinį, atsargos karininko arba atsargos seržanto laipsnį.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Jūrų kadetų ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į kintančius mokinių ugdymosi poreikius, lūkesčius bei didėjančią ugdymosi galimybių įvairovę, valstybės ir savivaldybių plėtros strategines kryptis, nacionalines ir tarptautines švietimo tendencijas, nacionalinio saugumo politikos ir sistemos kaitą.