HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. KOVO 30 D. ĮSAKYMO NR. 178 „DĖL NACIONALINIO KLIMATO KAITOS KOMITETO SUDĖTIES IR JO VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. sausio 27 d. Nr. D1-43

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 178 „Dėl Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėties ir jo veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINIO KLIMATO KAITOS KOMITETO SUDĖTIES IR JO VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi:

1. T v i r t i n u šios sudėties Nacionalinį klimato kaitos komitetą, patariamąjį organą, kurį sudaro valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai:

komiteto pirmininkas – aplinkos viceministras, kuruojantis klimato kaitos klausimus;

komiteto pirmininko pavaduotojas – Aplinkos ministerijos administracijos padalinio, atsakingo už klimato kaitos politikos formavimą (toliau – atsakingasis padalinys), vadovas;

Nariai:

asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ atstovas;

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas;

Energetikos ministerijos atstovas;

Finansų ministerijos atstovas;

Gamtos tyrimų centro atstovas;

Kauno technologijos universiteto atstovas;

Klaipėdos universiteto atstovas;

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos atstovas;

Lietuvos energetikos instituto atstovas;

Lietuvos gamtos fondo atstovas;

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas;

Lietuvos mokslo tarybos atstovas;

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas;

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovas;

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovas;

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas;

Susisiekimo ministerijos atstovas;

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;

Užsienio reikalų ministerijos atstovas;

Vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovas;

Vilniaus universiteto atstovas;

Vytauto Didžiojo universiteto atstovas;

Vyriausybės kanceliarijos atstovas;

Žemės ūkio ministerijos atstovas.

2. T v i r t i n u Nacionalinio klimato kaitos komiteto veiklos nuostatus (pridedama).

3. N u s t a t a u, kad nariai, deleguoti į Nacionalinį klimato kaitos komitetą, privalo turėti delegavimą patvirtinantį vadovo pasirašytą dokumentą.

4. Šis įsakymas įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Teisės aktų registre.“

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 178

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2020 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43)

NACIONALINIO KLIMATO KAITOS KOMITETO VEIKLOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinio klimato kaitos komiteto (toliau – komitetas) tikslas – koordinuoti klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.

2. Komiteto nariais gali būti ministerijų, valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai, kompetentingi spręsti strateginius ir kitus svarbius uždavinius, susijusius su klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos formavimu ir įgyvendinimu.

3. Komiteto nariais skiriami institucijų atstovai atsižvelgiant į šiuos kriterijus: interesų atstovavimo mastas; Lietuvos ūkio sektorių aprėptis, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimų sprendimo aktualumas; aktyvumas ir veiklos, susijusios su klimato kaitos srities klausimais, žinomumas.

4. Nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, mokslo ir studijų, kitų institucijų ir organizacijų, kurios yra aktyvios klimato kaitos srityje, atstovai gali dalyvauti komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5. Komitetas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais, šiais nuostatais.

6. Komiteto sprendimai yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.

II SKYRIUS

KOMITETO UŽDAVINYS IR FUNKCIJOS

7. Svarbiausias komiteto uždavinys – padėti užtikrinti veiksmingą Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (toliau – Konvencija), ratifikuotoje Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, Konvencijos Kioto protokole, ratifikuotame Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo, Kioto protokolo Dohos pakeitime, ratifikuotame Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo, Paryžiaus susitarime, priimtame pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo įstatyme ir su jų įgyvendinimu susijusiuose Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, uždavinių ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą.

8. Vykdydamas pavestą uždavinį, komitetas atlieka šias funkcijas:

8.1. koordinuoja Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimą;

8.2 teikia pasiūlymus dėl rengiamų Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijų ir jų įgyvendinimo priemonių planų, strateginių dokumentų ir programų, nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo klausimais;

8.3. teikia pasiūlymus Lietuvos pozicijoms dėl Europos Sąjungos rengiamų pozicijų ir dokumentų Konvencijos sekretoriatui, derybose su kitomis šalimis, vykstant pasirengimui Konvencijos konferencijoms ir Kioto protokolo šalių susitikimams;

8.4. teikia pasiūlymus Lietuvos pozicijoms dėl Europos Sąjungos klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. ir po 2030 m. ir jos įgyvendinimo teisės aktų projektų, kitų Europos Sąjungos teisės aktų projektų ir dokumentų, susijusių su klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo klausimais;

8.5. teikia pasiūlymus dėl prioritetinių klimato kaitos finansavimo krypčių, rengiant Klimato kaitos programos lėšų naudojimo metines sąmatas, svarsto šios programos lėšų panaudojimo metines ataskaitas;

8.6. teikia rekomendacijas, pasiūlymus dėl priimamų sprendimų ir rengiamų ataskaitų, pranešimų klimato kaitos valdymo ir šios srities programų finansavimo klausimais;

8.7. teikia pasiūlymus dėl veiklos strategijų ir veiksmų planų rengimo, kuriuose būtų keliami tikslai, uždaviniai ir priemonės, susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos pasekmių švelninimu;

8.8. užtikrina informacijos sklaidą ir siekia, kad visos valstybės valdymo ir savivaldybių, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, pramonės, verslo ir visuomenės grupės bendradarbiautų spręsdamos svarbiausius klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo klausimus.

III SKYRIUS

KOMITETO TEISĖS IR PAREIGOS

9. Vykdydamas funkcijas, komitetas turi teisę:

9.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų rengiamų teisės aktų, programų projektus, informaciją, reikalingą komiteto funkcijoms vykdyti;

9.2. vertinti klimato kaitos valdymo srityje rengiamos nacionalinės teisinės bazės kūrimo, vykdomų priemonių efektyvumą ir teikti pasiūlymus dėl naujų strateginių dokumentų ar programų, įstatymų ar kitų teisės aktų rengimo;

9.3. kviesti į komiteto posėdžius suinteresuotų ministerijų, kitų valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo, pramonės įmonių atstovus ir ekspertus.

10. Komiteto narių teisės:

10.1. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas gauti informaciją apie planuojamo posėdžio datą, laiką, vietą; darbotvarkę;

10.2. ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas gauti komiteto posėdžiui reikalingą informaciją;

10.3. reikšti nuomonę raštu arba žodžiu komiteto nagrinėjamais klausimais;

10.4. siūlyti klausimus komiteto posėdžių darbotvarkei, teikti pasiūlymus ir pastabas dėl komiteto darbo;

10.5. inicijuoti komiteto posėdį pateikiant svarstytiną (-us) klausimą (-us) atsakingajam padaliniui.

11. Komiteto narių pareiga – vykdant komiteto veiklos nuostatų 8 punkte nurodytas funkcijas, dalyvauti komiteto posėdžiuose, balsuoti priimant sprendimus komiteto nagrinėjamais klausimais.

IV SKYRIUS

KOMITETO DARBO ORGANIZAVIMAS

12. Pagrindinė komiteto darbo forma – posėdžiai, keitimasis informacija elektroniniu paštu ir (ar) kitais būdais.

13. Komiteto darbą organizuoja atsakingasis padalinys, posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas ar komiteto pirmininko pavaduotojas.

14. Komiteto posėdžių sekretoriaus funkcijų vykdymą užtikrina atsakingojo padalinio vadovas pavesdamas šias funkcijas vykdyti atsakingojo padalinio valstybės tarnautojui arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

15. Komiteto posėdžius inicijuoja komiteto pirmininkas arba, jam pavedus, komiteto pirmininko pavaduotojas. Komiteto narys gali inicijuoti komiteto posėdį pateikdamas svarstytiną klausimą komiteto pirmininkui ir (ar) komiteto pirmininko pavaduotojui, atsakingajam padaliniui. Tokiu atveju sprendimą dėl klausimo svarstymo ir posėdžio organizavimo tikslingumo, posėdžio laiko priima komiteto pirmininkas arba, jam pavedus, komiteto pirmininko pavaduotojas. Papildomas klausimas į darbotvarkę įtraukiamas posėdžio pradžioje tvirtinant darbotvarkę, jei tam pritaria daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių komiteto narių.

16. Nusprendus sušaukti komiteto posėdį:

16.1. atsakingasis padalinys ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas elektroniniu paštu komiteto narius informuoja apie planuojamo posėdžio datą, laiką, vietą; pateikia posėdžio darbotvarkę;

16.2. atsakingasis padalinys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas elektroniniu paštu komiteto nariams pateikia posėdžiui reikalingą medžiagą;

16.3. informacija apie planuojamus posėdžius (data, laikas, vieta), posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas skelbiama viešai Aplinkos ministerijos svetainės rubrikoje Klimato kaita.

16.4. Norėdami dalyvauti posėdžiuose, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, kitų institucijų ir organizacijų, kurios yra aktyvios klimato kaitos srityje, atstovai privalo užsiregistruoti į posėdį atsakingo padalinio kvietime nurodytu būdu. Posėdžio dalyviai turi teisę reikšti nuomonę raštu ar žodžiu komiteto nagrinėjamais klausimais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo.

17. Jeigu komiteto narys negali dalyvauti posėdyje, jį pavaduoti gali kitas institucijos deleguojamas (pakaitinis) atstovas. Deleguojanti institucija Aplinkos ministerijai turi atsiųsti vadovo pasirašytą raštą, kuriame nurodomas posėdis, į kurį deleguojamas pakaitinis atstovas, šio atstovo duomenys (vardas, pavardė, pareigos, ryšio duomenys).

18. Prireikus komiteto narių sąrašas atnaujinamas. Jei komiteto narys (išskyrus valstybines ir savivaldybės institucijas) nedalyvavo nė viename praėjusių metų komiteto posėdyje, komiteto pirmininkas ir (ar) komiteto pirmininko pavaduotojas gali siūlyti išbraukti jį iš komiteto sudėties ar komiteto narį pakeisti kitu institucijos atstovu. Komiteto veiklos nuostatų 2 punkte nurodytos institucijos gali būti įtrauktos į komiteto narių sudėtį pateikus Aplinkos ministerijai motyvuotą vadovo pasirašytą prašymą, kuriame nurodyti institucijos ar organizacijos deleguojamo atstovo duomenys (vardas, pavardė, pareigos, ryšio duomenys).

19. Komiteto posėdžiai laikomi įvykusiais ir komiteto sprendimai teisėtais, jei komiteto posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, įskaitant komiteto pirmininką ir (ar) komiteto pirmininko pavaduotoją.

20. Komiteto posėdžio sekretorius protokoluoja posėdžius. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius, posėdžių protokolai registruojami Aplinkos ministerijos nustatyta dokumentų registravimo tvarka. Pasirašyti ir užregistruoti protokolai su priedais (rekomendacijos, pasiūlymai ir kt.) el. paštu siunčiami visiems komiteto nariams ir posėdžio dalyviams. Atsakingasis padalinys saugo komiteto veiklos dokumentus (protokolus, susirašinėjimo medžiagą, išvadas, pasiūlymus ir kt.) teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Jeigu posėdyje dalyvaujantys komiteto nariai nesutaria dėl bendros nuomonės, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas komiteto pirmininko ar pirmininkavusio posėdžiui komiteto pirmininko pavaduotojo balsas. Protokole užfiksuojamos alternatyvios rekomendacijos ar pasiūlymai.