Administracinė byla Nr. eA-1820-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01212-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dental Investments“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą „Pakeisti servitutą“ (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Prašyme pareiškėjas prašė pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01 (toliau – ir Įsakymas) nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo), t. y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
2.2. Pareiškėjo atstovas 2018 m. sausio 3 d. gavo atsakovo 2017 m. gruodžio 29 d. raštą „Dėl prašymo persiuntimo“ Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22), kuriuo buvo nuspręsta prašymą persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutiko ir kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Komisija 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Atsakovas Komisija 2018 m. kovo 2 d. sprendimo neskundė, tačiau jo ir neįvykdė, todėl pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Komisijos sprendimo įvykdymo.
2.3. 2020 m. kovo 12 d. NŽT Vilniaus skyrius, vykdydamas Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimą, priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, nusprendė administracinę procedūrą nutraukti, nes Prašyme nurodyti klausimai yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020.
2.4. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dalykas nėra servituto pakeitimas, joje nekeliamas reikalavimas nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriasi tiek ginčo dalykas, tiek ginčo šalys, todėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalis netaikytina.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensaciją, jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2990-426/2019 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Dental Investments“ skundą (nutartis įsiteisėjusi).
3.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-315-656/2020 nutarė UAB „Dental Investments“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. UAB „Dental investments“ šioje byloje prašė solidariai iš atsakovų UAB „Anreka“ ir UAB „Didžioji statyba“ ieškovo naudai priteisti 4 000 Eur už naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d.
3.3. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 (ieškovas UAB „Dental investments“, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) pareiškėjas teismo prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų (8 280 Eur) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad, žemės sklypo vertei pasikeitus, mokėtinos kompensacijos dydis atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) perskaičiuojamas. Nors šioje byloje de iure (teisiškai) nėra ginčijamas neatlygintinio servituto statusas (administracinis aktas, kuriuo buvo nustatytas neatlygintinis servitutas), tačiau de facto (faktiškai) pareiškėjas siekia prisiteisti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, kuriam nustatytas neatlygintinis servitutas.
3.4. Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurio sprendinius yra suplanuota gatvės zona. Įsakymu yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Pabrėžė, kad buvęs Žemės sklypo savininkas šio administracinio akto neskundė, o pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, įvertino visus susijusius dokumentus ir nusprendė įsigyti ginčo Žemės sklypą su jame numatytais apribojimais (neatlygintiniu servitutu).
3.5. Paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas panaikinti Žemės sklypui Įsakymu nustatytą servitutą. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. liepos 31 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. A51-50116/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl servituto Žemės sklype“, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, kad Žemės sklype yra išlikusi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo būtinybė, t. y. išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvių tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai vystyti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 49SJN-1983-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo UAB „Dental investments“ apie VMSA Miesto plėtros departamento rašte nurodytas aplinkybes ir, atsižvelgdamas į tai, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, ir į tai, kad Žemės sklype buvo ir yra atliekami susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo darbai, atsisakė priimti sprendimą panaikinti prašymuose nurodytą servitutą.
3.6. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymas. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsniu, 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) „Dėl prašymo persiuntimo“ perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti VMSA. Dėl šio rašto UAB „Dental investments“ kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 9R-520(AG-60/07-2018) skundą tenkino, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš esmės.
3.7. Atsakovo teigimu, administracinė procedūra nebuvo tęsiama, kadangi UAB „Dental investments“ kreipėsi į teismą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31465-2018-9, bylos Nr. eI-2990-426/2019), kurioje pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti valstybinio žemės patikėtinio administracinį aktą, kuriuo nustatytas neatlygintinis servitutas. Perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą (prašymą). Vėliau analogiško turinio reikalavimai buvo pareikšti civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2019-3, bylos Nr. e2-3362-931/2020).
3.8. Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 3R-103 (AG-60/07-2018) priimtas prieš dvejus metus, nuolat vyko teisminiai ginčai, kurių bendras siekis – neatlygintinio servituto „pavertimas“ į atlygintinį ar kompensacijos priteisimas. Tiek minėtų bylų procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu buvo aptartas Komisijos sprendimas, šalys suprato, kad, nelaukiant NŽT atsakymo, ginčas persikėlė į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai sprendimas nebuvo įvykdytas, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. 49SJN-631-(14.49.105) informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, Prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra yra nutraukiama.
3.9. Atsakovo įsitikinimu, nepaisant to, kad pasirinkta skirtinga teisinė formuluotė bei kad nėra bandoma ginčyti Įsakymo (pareiškėjas bandė jį ginčyti, tačiau to padaryti jam nepavyko), pareiškėjas Prašymu bei ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 siekia tų pačių tikslų.
3.10. Atsakovo manymu, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės patikėtinis aiškiai ir suprantamai nurodė, kad dėl iškeltos civilinės bylos Nr. e2-3362-931/2020 tapatumo ginčo administracinė procedūra yra nutraukiama VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį dėl pareiškėjo reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; nustatė, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu; įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo „Pakeisti servitutą“ reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; nustatė, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Teismas priteisė UAB „Dental investments“ iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjo Prašymas, kuriame pareiškėjas prašė pakeisti Įsakymu nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo), t. y. nustatyti atlygintinį Žemės sklypo servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
6. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsniu, 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) „Dėl prašymo persiuntimo“ perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
7. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018) pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-724-(14.49.22.) „Dėl prašymo persiuntimo“ bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
8. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d., vykdydamas Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018), priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą nutraukė (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis). NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendime nurodė, kad pareiškėjo Prašyme keliami klausimai šiuo metu yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020.
9. Teismas vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalies (23 straipsnio 4 dalies, galiojusios iki 2017 m. kovo 31 d.), 8 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Prašymo, pateikto NŽT, dalyką sudaro 3 reikalavimai: 1) pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; 2) nustatyti atlygintinį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; 3) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Tai pabrėžė ir Komisija 2018 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018), kuriame nustatyta, kad atsakovas neatsakė į visus pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus.
11. Remdamasis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3362-931/2020 pagal UAB „Dental investments“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, kurioje pareiškėjas prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų (8280,00 Eur) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad, Žemės sklypo vertei pasikeitus, mokėtinos kompensacijos dydis atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) perskaičiuojamas.
12. Vertinant, ar pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašyme keliami ir prašomi nagrinėti klausimai priskirtini to subjekto kompetencijai, pažymėta, jog teismas privalo vadovautis įsiteisėjusiu Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3R-10 (AG-60/07-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriame nurodyta, kad NŽT sprendimas persiųsti pareiškėjo Prašymą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra neteisėtas ir būtent atsakovas privalo atsakyti į Prašyme išdėstytus tris reikalavimus (Komisijos sprendimo 6–7 puslapiai). Šio Komisijos sprendimo šalys neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Todėl, teismo vertinimu, būtent atsakovas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo.
13. Teismas pažymėjo, jog kitas aspektas, kurį būtina įvertinti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar pradėtas teisminis procesas yra skirtas pareiškėjo Prašyme keliamiems reikalavimams ištirti.
14. Teismo vertinimu, Prašyme keliamas antrasis reikalavimas (nustatyti atlygintinį Žemės sklypo servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.) yra identiškas civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 pagal UAB „Dental investments“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai keliamam reikalavimui (priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 procentų (8280,00 Eur) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad, Žemės sklypo vertei pasikeitus, mokėtinos kompensacijos dydis atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) perskaičiuojamas). Taigi šio pareiškėjo Prašymo reikalavimo atžvilgiu atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą administracinę procedūrą nutraukti (VAĮ 27 straipsnio 5 dalis). Tačiau kiti Prašymo reikalavimai (pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu) nėra analizuojami civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pirmojo ir trečiojo pareiškėjo reikalavimų, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą, nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą, nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
16. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas Prašymu bei ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 siekia tapačių tikslų. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra skirtingo teisinio pobūdžio, juos išsamiai aptarė Komisija.
17. Teismas pabrėžė, kad atsiliepime atsakovas nurodo daugiau motyvų dėl pirmojo ir trečiojo pareiškėjo reikalavimų (pakartotinį kreipimąsi, nesąžiningą naudojimąsi savo teisėmis nuolat inicijuojant bylas ir t.t.). Teismas šių argumentų nevertino, nes jie nebuvo nurodyti skundžiamame Sprendime.
18. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi (ABTĮ redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 28 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė įrodymą, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nusprendė, kad patenkinta 2/3 pareiškėjo reikalavimų ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, priteistinų išlaidų dydį, nusprendė, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
III.
19. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, ir atmesti pareiškėjo skundą.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:
20.1. NŽT įvykdė antstolio raginimą ir Sprendime oficialiai informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 yra nagrinėjami Prašyme nurodyti klausimai.
20.2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tik dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo administracinė procedūra galėjo būti nutraukta remiantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi. Atsakovo įsitikinimu, esant nenuginčytam neatlygintiniam servitutui, kokios nors kompensacijos mokėjimas yra teisiškai neįmanomas. Teigia, kad pirmasis Prašymo reikalavimas (nustatyti atlygintinį servitutą) ir antrasis reikalavimas (priteisti kompensaciją) yra betarpiškai susiję. Pirmiausia turi būti panaikinamas neatlygintinis servituto statusas, tik tada bus galima spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Nepaisant to, kad civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 nėra ginčijamas Įsakymas, kompensacijos už servitutą priteisimas galimas tik panaikinus neatlygintinio servituto statusą, t. y. panaikinus Įsakymą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra skirtingo teisinio pobūdžio. Atsakovo teigimu, pirmasis ir antrasis Prašymo reikalavimai yra akivaizdžiai ir betarpiškai susiję su civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 keliamais reikalavimais.
20.3. Trečiasis pareiškėjo Prašymo reikalavimo tenkinimas apskritai neįmanomas, nes tai prieštarautų servituto sąvokai ir jo paskirčiai. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nesvarbu, koks servituto statusas (atlygintinis, neatlygintinis), jokie papildomi sutikimai (leidimai) galiojant servitutui nėra išduodami.
20.4. Atsakovas pabrėžia, kad Žemės sklype nustatytas servitutas yra neatlygintinis. Įsakymas yra teisėtas ir galiojantis, todėl jo nepanaikinus jokios kompensacijos nėra įmanomos. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas Prašymu ir ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 siekia tapačių tikslų.
21. Pareiškėjas UAB „Dental Investments“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
22.1. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad kompensacijos mokėjimas dėl neatlygintinio servituto yra teisiškai neįmanomas, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas siekia, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėtų pareiškėjo Prašymą ir kad būtų žinomi akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai ir motyvai.
22.2. Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje skiriasi tiek ginčo dalykas, tiek ginčo šalys, todėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalis netaikytina, administracinė procedūra nutraukta nepagrįstai.
22.3. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo Prašymo antrasis reikalavimas nustatyti, kad viešpataujančio daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančio daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 keliamiems reikalavimams. Dėl to pareiškėjas ginčo šioje byloje nebekelia. Teismas konstatavo, kad kiti Prašymo reikalavimai nėra analizuojami civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pirmojo ir trečiojo pareiškėjo reikalavimų, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi.
22.4. Kadangi pareiškėjo Prašymo klausimų teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, nurodytina, kad servituto kompensacija ir servituto pabaiga gali būti nagrinėjami kaip du atskiri individualūs reikalavimai, kadangi tiek jų atsiradimo pagrindas, tiek pagrindimas yra skirtingi.
22.5. Pareiškėjo teigimu, tiek Sprendime pateiktas atsakymas, tiek apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra abstraktūs, juose nėra nurodyta, kaip Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 nagrinėjami klausimai yra susiję su servituto ir jo turinio pakeitimu, kaip jie yra susiję su Prašymo reikalavimu nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Atsižvelgiant į civilinio ginčo ribas, Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo nagrinėtas prašymas pakeisti nustatytą servitutą bei jo turinį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 49SJN-631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino Sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu, ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo „Pakeisti servitutą“ reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydamas, kad pirmasis Prašymo reikalavimas (nustatyti atlygintinį servitutą) ir antrasis Prašymo reikalavimas (priteisti kompensaciją) yra betarpiškai susiję. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tik dėl antrojo pareiškėjo Prašymo reikalavimo administracinė procedūra galėjo būti nutraukta remiantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi. Atsakovas nurodo, kad pirmasis ir antrasis Prašymo reikalavimai yra akivaizdžiai ir betarpiškai susiję su civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 keliamais reikalavimais.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašymu NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašė pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo), t. y. nustatyti atlygintinį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 procentų dydžio nuo žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjos Prašyme keliami klausimai šiuo metu yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020, ir, remdamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą nutraukė.
27. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-519-931/2021 (buvęs Nr. e2-3362-931/2020) (teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2019-3) ieškovė UAB „Dental Investments“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 6 procentų (8280,00 Eur) dydžio nuo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad, žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 procentų tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas. Ieškinys buvo priimtas nagrinėti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-519-931/2021 pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eI3-3104-1063/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2019-3)).
28. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės nustatė, kad pareiškėjo Prašymo reikalavimai pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą ir nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu, nėra civilinės bylos Nr. e2-519-931/2021 (buvęs Nr. e2-3362-931/2020) nagrinėjimo dalykas, panaikino ginčijamo Sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinė procedūra dėl šių Prašymo reikalavimų nagrinėjimo, ir įpareigojo atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjo Prašymo dalį.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, taip pat civilinės bylos Nr. e2-519-931/2021 (buvęs Nr. e2-3362-931/2020) procesinius dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti pareiškėjo Prašymo reikalavimai (pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą ir nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu) nėra nagrinėjami civilinėje byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašyme nurodytus reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą ir nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
31. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALB 000365 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu).
32. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta 2020 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 381 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 795,30 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 968 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Dental investments“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė