Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-696/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00553-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį ir 459 straipsnio 8 dalį galutine 730 Eur administracine nuobauda už tai, kad, važiuodamas keliu A1 iš Klaipėdos į Kauno rajoną transporto priemone MAN su puspriekabe „Nooteboom“, gabeno krovinį – javų kombainą, kurį išmatavus sertifikuota nemetaline matavimo juosta „Kamelon“ ir teleskopine liniuote „Stabila“ nustatyta, jog faktinis transporto priemonės su kroviniu ilgis yra 21 m, plotis 3,9 m, aukštis 4,3 m, nors, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenis, šiai transporto priemonei išduotas leidimas Nr. SUNK-051644 vežti krovinį, kurio ilgis yra 17,5 m, t. y. faktinis transporto priemonės ilgis yra 4,5 m didesnis, negu nurodyta leidime. Taigi krovinys buvo vežamas neturint leidimo (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo 41 punktas). Taip pat nustatyta, kad transporto priemonių junginio aukštis viršytas 0,3 m (faktinis buvo 4,3 m), o plotis – 1,35 m (faktinis buvo 3,9 m).
2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundas atmestas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinis skundas atmestas.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas V. G. prašo abiejų instancijų teismų sprendimus panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, juose pateiktos išvados formalios, padarytos nekreipiant dėmesio į svarbias aplinkybes. Taip buvo padaryta esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui.
5.2. Pareiškėjas neturėjo tyčios vežti krovinį be leidimo ar pažeisti leidimuose nustatytas sąlygas, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Sustabdžius transporto priemonę su vežamu kroviniu kelių transporto inspektoriui V. G. pateikė galiojantį metinį leidimą, kuriame nurodytas leistinas ilgis 21,50 m, taip pat paaiškino, kad dėl krovinio parametrų viršijimo yra išduotas vienkartinis leidimas, kuriame nurodytas leistinas krovinio aukštis 4,30 m, o plotis – 3,94 m. Tačiau inspektorius, nepaisydamas to, kad jam buvo pateiktas metinis leidimas, administracinio nusižengimo protokole nurodė tik vienkartinį leidimą. Taip, pažeidžiant ANK 566 ir 567 straipsnių nuostatas, nevisapusiškai, neišsamiai ir šališkai buvo išsiaiškintos įvykio aplinkybės.
5.3. Nagrinėjamu atveju kroviniui (javų kombainui) gabenti leidimai (metinis ir vienkartinis) buvo išduoti. Kadangi metiniame leidime gabenamo krovinio leistinas ilgis buvo nurodytas 21,50 m, vienkartiniame leidime, siekiant išvengti dvigubo mokėjimo už to paties parametro viršijimą, buvo nurodytas leistinas krovinio ilgis 17,50 m. Vienkartinis leidimas buvo išduotas dėl krovinio – javų kombaino – viršijamų aukščio ir pločio parametrų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo 34 punkto nuostata, kad vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas, prieštarauja teisingumo, proporcingumo, dvigubo apmokestinimo draudimo principams. Ši nuostata iš esmės prieštarauja teisės aktams, neatitinka ANK 459 straipsnio 3, 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėčių, nes nagrinėjamu atveju javų kombaino gabenimas negali būti traktuojamas kaip krovinio vežimas be leidimo vien dėl to, kad nesant vežėjo kaltės leidimas vežti krovinį pateiktas dviejuose dokumentuose. Toks traktavimas reiškia, kad jei vežėjas turi metinį leidimą tam tikriems viršijamiems parametrams, jam apribojama galimybė užsisakyti vienkartinį leidimą kitiems viršijamiems parametrams, nemokant du kartus už tų pačių parametrų viršijimą. Arba užsisakius vienkartinį leidimą kroviniui ir pakrovimo vietoje nustačius, kad krovinys viršija vienkartiniame leidime nustatytus parametrus, turi būti užsakomas naujas vienkartinis leidimas. Vadinasi, už tų pačių parametrų viršijimą turi būti sumokama du kartus. Turint metinį leidimą ir norint gauti vienkartinį leidimą viršijamiems krovinio parametrams, nenumatyta galimybė vienkartiniame leidime konkrečiai nurodyti, už kuriuos viršijamus parametrus reikia sumokėti, o už kuriuos jau yra sumokėta. Be to, Valstybinė kelių transporto inspekcija, išduodama leidimą važiuoti valstybiniais keliais iki tam tikrų parametrų (iki 24 m ilgio, 4 m pločio ir 4,5 m aukščio), nederina jo išdavimo su Valstybine kelių direkcija.
5.4. Teismai nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai ir išsamiai įvertinti ir visiems prieštaravimams pašalinti. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų ir laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Remiantis ANK 12 straipsniu, veika gali būti vertinama kaip mažareikšmė, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė – neesminis procedūrinis pažeidimas, susijęs su dokumentų informacijos netinkamu pateikimu. ANK 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodyti administracinių nusižengimų požymiai egzistuoja tik formaliai. Kaip pirmiau nurodyta, pareiškėjo veiksmais žala nebuvo padaryta, už krovinio parametrų viršijimą mokesčiai sumokėti, nebuvo tyčios vežti krovinį be leidimo, laikytasi leidimuose numatytų sąlygų, tai rodo mažą veikos pavojingumą.
6. Atsiliepimu Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Stasys Stanevičius prašo palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Nustačius, kad nė vienas leidimas nesuteikė teisės pareiškėjo vairuojamam krovininiam automobiliui su kroviniu važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo pateiktas tik vienas leidimas. Taip nurodyta, nes teisės aktai numato galimybę vieno važiavimo metu naudoti tik vieną leidimą. Kontrolės metu pareiškėjas žinojo apie teisės aktuose nustatytą tvarką, kad galima naudoti tik vieną leidimą, nes protokole nurodė, jog pažeistas dvigubo mokėjimo principas.
6.2. Byloje nustatyta, kad V. G. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tinkamo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokia daugiagabarite transporto priemone važiuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Be to, nustatyta, kad V. G. pats ir pakrovė didžiagabaritę transporto priemonę, neįsitikinęs, jog yra išduotas tinkamas leidimas.
6.3. V. G. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, pakraudamas krovinį ir vairuodamas didžiagabaritę transporto priemonę, nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų, nebuvo pakankamai atidus ir atsakingas, neįvertino leidimuose esančių nurodytų matmenų ir padarė administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse.
6.4. Dvigubo apmokestinimo principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Leidimo važiuoti didžiagabarite transporto priemone mokesčių apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei Kelių įstatymuose. Juose aiškiai nurodyta, kad gali būti išduotas tik vienas leidimas, suderinus tai su kelio savininku kiekvienu konkrečiu atveju. Akivaizdu, kad išduodant leidimą turi būti vertinama, ar tokia transporto priemonė galės važiuoti konkrečiu keliu, ar toks važiavimas nekels pavojaus eismo saugumui, ar transporto priemonės konstrukcija yra pritaikyta vežti leidime nurodytus dydžius. Jeigu teismas nustatytų, kad gali būti naudojami keli leidimai, vežėjas, turintis du 48 t bendrai leidžiamus mėnesiui leidimus (išduodamus vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu ir 9.6 papunkčiu), galėtų su viena transporto priemone vežti 96 t. Tai būtų precedentas, prieštaraujantis visai teisės aktų nustatytai leidimų išdavimo tvarkai, teisingumo ir proporcingumo principams bei darantis žalą keliams, keltų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai. Įvertinus transporto priemonės su kroviniu bendrąją masę, toks leidimas galėtų būti išduotas tik specialiai transporto priemonei, nutiesus papildomus kelius ir pastačius specialius tokį svorį atlaikančius tiltus. Šiuo atveju V. G. turėjo skirtingų rūšių leidimus – metinį ir vienkartinį, kurie išduoti skirtingu metu, todėl įvertinti pirmiau nurodytų sąlygų išduodant leidimus nebuvo įmanoma. Teisės aktuose nustatytų taisyklių privaloma laikytis visiems visuomeninių santykių dalyviams, kurie patenka į jų reguliavimo sritį, neatsižvelgiant į jų subjektyvų požiūrį į šias normas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl V. G. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį
8. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį 220 Eur bauda už tai, kad 2017 m. balandžio 6 d., važiuodamas keliu A1 iš Klaipėdos į Kauno rajoną transporto priemone MAN su puspriekabe „Nooteboom“, gabeno krovinį – javų kombainą, kurį išmatavus sertifikuota nemetaline matavimo juosta „Kamelon“ ir teleskopine liniuote „Stabila“ nustatyta, jog faktinis transporto priemonės su kroviniu ilgis yra 21 m, plotis 3,9 m, aukštis 4,3 m. Patikrinus nustatyta, kad, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenis, šiai transporto priemonei išduotas vienkartinis leidimas Nr. SUNK-051644 vežti krovinį, kurio ilgis yra 17,5 m, plotis 3,94 m, aukštis 4,30 m, masė su kroviniu 40 t. Važiuoti leidžiama nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 12 d. Taigi faktinis transporto priemonės ilgis buvo 4,5 m didesnis, negu nurodyta leidime. Metiniame leidime Nr. 00210 nustatytas krovinio ilgis 21,50 m, plotis 3,55 m, aukštis 4,50 m, masė su kroviniu 40 t. Važiuoti leidžiama nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Krovinio plotis viršytas 0,3 m.
9. Taigi krovinys neatitiko nė viename leidime nustatytų visų kroviniui keliamų reikalavimų. Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas), važiuodamas valstybinės reikšmės keliais, privalo leidimą mėnesiui ar metams turėti didžiagabaritėje ir (ar) sunkiasvorėje transporto priemonėje ir pateikti pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams. Leidimų važiuoti vieną kartą su savimi turėti ir pateikti neprivaloma, jų duomenys skelbiami Inspekcijos interneto svetainėje. Vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas. Šio Tvarkos aprašo 41 punkte numatyta, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, ir taikomi Tvarkos aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai. V. G. kaip didžiagabaritės transporto priemonės vairuotojas turėjo išduotą metinį leidimą, o inspektoriai matavimo aktą surašė pagal vienkartinį leidimą. Pareiškėjas ginčija, kad jis reikiamus leidimus turėjo. Tačiau atsižvelgiant į teisės akto nuostatą, kad vieno važiavimo metu turi būti naudojamas vienas leidimas, o šiuo atveju krovinio faktiniai matmenys visiškai neatitiko nė viename leidime nurodytų (leidime Nr. 000210 nurodytas plotis viršijo faktinį 35 cm, o leidime Nr. SUNK-051644 nurodytas ilgis 3,50 m viršijo faktinį ilgį), darytina išvada, kad buvo padarytas pažeidimas, nurodytas ANK 459 straipsnio 3 dalyje. Taigi byloje padaryta pagrįsta išvada, kad V. G. pažeidė ANK 459 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pagrįstai nubaustas 220 Eur bauda.
Dėl V. G. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį
10. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį 730 Eur bauda.
11. ANK 459 straipsnio 8 dalis nustato, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo 560 iki 900 Eur. Pareiškėjas parodė, kad jis pats pakrovė krovinį, kurį sustabdė pareigūnai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokole, nei 2017 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje aprašant pažeidimų požymius nenurodytos ANK 459 straipsnio 8 dalies pažeidimo faktinės aplinkybės. Ir protokolo, ir nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytas tik vienas administracinis nusižengimas, kurio esmė krovinio, neatitinkančio reikalavimų, gabenimas. Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Nė viename protokole dėstant pažeidimo faktines aplinkybes nenurodomas pažeidimas, susijęs su krovinio pakrovimu. Į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio ir teismai, nagrinėję pareiškėjo skundus dėl paskirtų nuobaudų. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tai reiškia, kad administracinis nusižengimas turi būti nustatytas, įrodytas. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. G. padarė ANK 459 straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Todėl sprendimai dėl šios dalies keistini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 15 d. nutartį V. G. administracinio nusižengimo byloje.
Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo dalį dėl V. G. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį, paliekant nubaudimą 220 Eur bauda pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį.
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti V. G. skundai dėl nubaudimo administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Vytautas Piesliakas