LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2021 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS
2022 m. gegužės 27 d. Nr. S–3(6.2.-249)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) susipažino su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) pateikta 2021 m. veiklos plano vykdymo ataskaita (toliau – Ataskaita), parengta vadovaujantis kultūros ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ĮV- 826 „Dėl kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų veiklos planų ir veiklos planų vykdymo ataskaitų formų patvirtinimo“ bei pagal tikslinę Paveldo komisijos užklausą Departamento pateikta papildoma aktualia informacija. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė įvertinti Departamento veiklą, remiantis ne tik kiekybiniais veiklos rodikliais, atsispindinčiais Ataskaitoje, bet atlikti ir papildomai pateiktos informacijos kokybinę analizę. Paveldo komisija konstatuoja, kad su Ataskaita pateikta papildoma medžiaga leido visapusiškai įvertinti Departamento veiklą. Akcentuotinas Paveldo komisijos nuolatos sprendimuose teikiamas siūlymas – papildyti ataskaitos rengimui taikomus reikalavimus, kad ataskaita būtų rengiama ne tik kiekybinių veiklos rodiklių pagrindu, bet ir atlikta kokybinė analizė.
Paveldo komisija teigiamai įvertino Departamento veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši institucija nuolat susiduria su personalo valdymo iššūkiais – darbuotojų trūkumu, jų didele atsakomybe ir santykinai mažu atlyginimu. Ši tendencija aktuali visame viešajame sektoriuje. Viena pagrindinių darbuotojų stokos priežastimi yra nepakankamas paveldo apsaugos specialistų rengimas ir darbo vietų kūrimas.
Teigiamai vertintinas Departamento veikloje vykstantis metodinio konsultavimo ir lanksčių kontrolės priemonių stiprinimas, aktyvus institucijos dalyvavimas paveldo sklaidoje, geografinių informacinių technologijų pagrindu atliekama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsena, prasidėjęs nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesas, privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo didinimas.
Atkreiptinas dėmesys į vertinimo eigoje išryškėjusias problemas šiose srityse:
- kompensavimo mechanizmas (sudėtingos procedūros, finansavimo apimtys);
- paveldo inventorizavimas (apimtys, proceso vadyba, komunikacija, būtinas aktyvesnis fizinių ir juridinių asmenų, muziejų, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų, mokslo institucijų dalyvavimas, ypatingai svarbus yra Lietuvos savivaldybių iniciatyvumas);
- specialusis kultūros paveldo vietovių planavimas (neefektyvus planų rengimo procesas – pernelyg lėtas ir reikalaujantis daug finansinių sąnaudų, todėl didžioji dalis vietovių neturi nustatytų paveldosaugos reikalavimų);
- Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veikla (specialistų trūkumas, pertekliniai biurokratiniai reikalavimai veiklos organizavimui ir administravimui).
Paveldo komisija, apsvarsčiusi Departamento 2021 metų veiklos ataskaitą ir įvertinusi biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 8 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui, kaip atsakingam už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo organizavimą, inicijuoti suinteresuotų šalių pasitarimus konstatuotoms problemoms spręsti bei integruoti problemų sprendimų rezultatus į vykstančius teisėkūros procesus.