LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2014 M. LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. V-815 „DĖL SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO LIETUVOJE 2014–2023 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. liepos 4 d. Nr. V-832
Vilnius
P a k e i č i u Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014−2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, ir 2 priede:
1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
2.1. Ankstyvosios intervencijos paslaugos vaikams – psichologinių, socialinių pedagoginių pagalbos priemonių taikymas vaikams po to, kai nustatoma, kad jie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, skatinant nevartoti šių medžiagų. Teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437 „Dėl Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir siekiama motyvuoti vaiką atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
2.2. Ankstyvoji intervencija – visuma priemonių, skirtų nustatyti ankstyvą, dar neturinčią klinikinės išraiškos ligą ar sutrikimą, kuriomis siekiama sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes bei keisti rizikingą elgseną.
2.3. Žemo slenksčio paslaugos – kaip apibrėžta Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4. Žemo slenksčio paslaugų kabinetai – kaip apibrėžta Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2.5. Integruota sveikatos priežiūra – darni paslaugų finansavimo, organizavimo ir valdymo modelių ir metodų sistema, siekiant užtikrinti gydymo ir priežiūros sektorių teikiamų paslaugų tęstinumą, suderinamumą, jas teikiančių subjektų bendradarbiavimą. Šių modelių ir metodų tikslas – pacientams su sudėtingais ir ilgalaikiais sveikatos sutrikimais, kuriems yra poreikis ilgą laiką gauti daug paslaugų iš skirtingų paslaugų teikėjų, pagerinti priežiūros ir gyvenimo kokybę, paslaugų vartotojų pasitenkinimą bei tobulinti sistemos efektyvumą. Sveikatos priežiūros paslaugos gali būti integruojamos tiek horizontaliu lygmeniu (pvz., gerinant specialistų komandinį darbą), tiek ir vertikaliu lygmeniu, kai užtikrinamas gydymo ir priežiūros tęstinumas tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.
2.6. Socialinės integracijos paslaugos – paslaugos, skirtos asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Socialinės integracijos paslaugos apima medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą.
2.8. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis – asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, kurių kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK) yra F10-F19.“
2. Pakeičiu 8.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu 9.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.4. siekiant efektyvaus veiklos organizavimo ir paslaugų prieinamumo bei geresnės kokybės, parengti integruotos ankstyvos intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos ir žemo slenksčio paslaugų teikimo sistemos (toliau – integruotos sistemos) diegimo tvarkos aprašus (toliau – tvarkos aprašai) ir kitus reikalingus dokumentus, aiškiai nustatant įstaigų, teikiančių priklausomybės ligų gydymo, prevencijos ir socialinės integracijos paslaugas, tarpusavio bendradarbiavimą, atsakomybę bei funkcijas. Integruotai sistemai pagal naujus tvarkos aprašus įgyvendinti bus pasirinkta iki 1–2 savivaldybių iš kiekvienos apskrities (Vilniaus, Alytaus, Kauno, Utenos, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Telšių). Savivaldybėse, kuriose bus įgyvendinama integruota sistema, bus paskirtas integruotos sistemos diegimo koordinatorius, kuriam projekto įgyvendinimo metu bus mokamas atlyginimas. Numatoma šio etapo įgyvendinimo trukmė – 36 mėn. Taip psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugos taps daugiau orientuotos į socialinės rizikos šeimas, bus stiprinami gydytojų psichiatrų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų savivaldybėse dirbančių specialistų gebėjimai teikti kokybiškas šiame papunktyje nurodytas paslaugas ir bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Veiklos vykdymas numatomas su galimais partneriais – savivaldybių administracijomis;
9.4.1. VPLC ir kiti PLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) organizuos darbą su savivaldybių atstovais, teiks specialistų konsultacijas priskirtų savivaldybių psichikos sveikatos centruose (priskirtose teritorijose) gyventojams dėl gydymo ir socialinės integracijos paslaugų teikimo;
9.4.2. psichikos sveikatos centruose bus įrengiami kabinetai, pritaikyti teikti priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo paslaugas, taip pat savivaldybėse bus kuriami žemo slenksčio kabinetai. Pagerės gydymo ir ŽIV bei kitų infekcijų prevencijos paslaugos asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;“.
4. Pakeičiu 9.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.5. siekiant pagerinti galutiniams naudos gavėjams (asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomiems nuo jų) bei socialinės rizikos šeimoms, turinčioms problemų dėl alkoholio ar narkotikų, paslaugų prieinamumą, numatoma:
9.5.1. teikti priklausomybės ligų specialistų, dirbančių VPLC ir kituose PLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras), išvažiuojamąsias konsultacijas savivaldybių specialistams, bendruomenėms. Planuojamos PLC papildomai įdarbintų gydytojų psichiatrų ir socialinių darbuotojų konsultacijos (atvejo vadybos ir edukacinių užsiėmimų) bus teikiamos pasirinktoje savivaldybėje 6 dienas per metus (po 4 val.). Vykdytojai: VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) su partneriais;
9.5.2. savivaldybėse parengti tvarkos aprašus, apibrėžiančius bendradarbiavimą tarp vaiko teisių apsaugos skyrių, psichikos sveikatos centrų, teritorinių probacijos tarnybų ir kitų savivaldybėse esančių įstaigų, teikiant integruotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas rizikos šeimoms, kuriose tėvai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, organizuoti visose apskrityse po 1 apskritojo stalo diskusiją (8 val.), kurioje dalyvauti bus kviečiami atrinktų savivaldybių atstovai, psichikos sveikatos priežiūros specialistai ir teritorinių probacijos tarnybų apygardų atstovai; parengti tarpsektorinio bendradarbiavimo susitarimus dėl integruotos pagalbos sistemos organizavimo; diegti integruotą sistemą, pagal poreikį organizuoti papildomus susitikimus su savivaldybėmis tvarkos aprašų sukūrimo ir integruotos sistemos įgyvendinimo eigai aptarti. Vykdytojai: VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) su partneriais;
9.5.3. padidinti atrinktų savivaldybių specialistų, tiesiogiai dirbančių su rizikos grupės asmenimis, gebėjimus teikti kokybiškas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas tikslinėms grupėms, taip pat plačiau įtraukiant psichikos sveikatos centrų socialinius darbuotojus. Vykdytojas: VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) su partneriais. Šiam tikslui pasiekti planuojama:
9.5.3.1. parengti atvejo vadybos ir ankstyvosios intervencijos mokymo programas ir tvarkos aprašus, skirtus savivaldybių įstaigų socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su asmenimis, žalingai vartojančiais alkoholį ir priklausomais nuo jo;
9.5.3.2. organizuoti 5 regioninius atvejo vadybos mokymus (8 val.) psichikos sveikatos, PLC ir kitiems specialistams (vaikų ir paauglių psichiatrams, psichologams, socialiniams darbuotojams, šeimos gydytojams ir kitiems specialistams), dirbantiems su rizikos grupės vaikais;
9.5.3.3. organizuoti 3 regioninius „Ankstyvosios intervencijos“ (16 val.) mokymus (parengtus NTAKD) psichikos sveikatos, PLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) ir kitiems specialistams (vaikų ir paauglių psichiatrams, psichologams, socialiniams darbuotojams, šeimos gydytojams ir kitiems specialistams), dirbantiems su rizikos grupės vaikais;
9.5.3.4. organizuoti 3 regioninius „Motyvacinio interviu“ (16 val.) mokymus socialiniams darbuotojams, psichologams, gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, šeimos gydytojams ir kitiems specialistams;
9.5.3.5. organizuoti 3 regioninius „Intervizijos“ vedimo seminarus socialiniams darbuotojams, psichologams, gydytojams ir kitiems specialistams;
9.5.3.6. organizuoti 3 regioninius seminarus žemo slenksčio kabinetų paslaugų teikėjams pagal Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto patvirtintą 8 val. mokymo programą;
9.5.3.7. parengti priklausomybės nuo alkoholio ankstyvos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodiką, skirtą gydytojams ir kitiems specialistams;
9.5.3.8. parengti ir patvirtinti priklausomybės nuo alkoholio ankstyvos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kvalifikacijos tobulinimo kurso programą (8 val.), skirtą gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, dirbantiems psichikos sveikatos centruose;
9.5.3.9. surengti 3 regioninius seminarus ir apmokyti ne mažiau kaip 80 gydytojų psichiatrų, gydytojų bei vaikų ir paauglių psichiatrų pagal Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto aprobuotą metodiką;
9.5.3.10. organizuoti užkrečiamųjų ligų prevencijos mokymus psichiatrams, psichologams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, priklausomybės ligų centrų specialistams ir kitiems specialistams, dirbantiems psichikos sveikatos centruose bei kitose sveikatos priežiūros bei socialinėse įstaigose ir organizacijose;
9.5.4. savivaldybių psichikos sveikatos centruose įrengti / atnaujinti kabinetus, pritaikytus priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo paslaugoms teikti. Priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo kabinetams įsteigti numatoma įrengti / atnaujinti patalpas, aprūpinti baldais, seifais, vaistų dozatoriais, apsaugos sistemomis, interneto prieiga bei kompiuterine įranga ir pan. Pakaitinio gydymo kabinetai bus įrengiami savivaldybėse, kuriose trūksta priklausomybės nuo opioidų pakaitinio gydymo paslaugų. Vykdytojai: psichikos sveikatos centrai, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybių administracijos;
9.5.5. pagerinti žemo slenksčio paslaugų kokybę ir prieinamumą asmenims, piktnaudžiaujantiems psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomiems nuo jų: įrengti / atnaujinti žemo slenksčio paslaugų kabinetus savivaldybėse, kuriose yra įkurti žemo slenksčio paslaugų kabinetai, bei savivaldybėse, kuriose trūksta žemo slenksčio paslaugų, pagal poreikį suremontuoti patalpas, aprūpinti veiklai vykdyti reikalinga įranga ir priemonėmis, mobilioms žemo slenksčio paslaugoms teikti reikalingomis transporto priemonėmis, padidinti atrinktų savivaldybių žemo slenksčio paslaugų teikėjų gebėjimus teikti kokybiškas žemo slenksčio paslaugas, pagal poreikį projektų įgyvendinimo metu mokėti jiems darbo užmokestį.
Atrenkant savivaldybes, kuriose reikėtų įrengti / atnaujinti žemo slenksčio paslaugų kabinetus, prioritetas teikiamas savivaldybėms, kuriose šiuo metu teikiamos žemo slenksčio paslaugos; savivaldybėms, kuriose sergamumas ŽIV viršija Lietuvos vidurkį (100 000 gyventojų) (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. duomenimis); savivaldybėms, kuriose ligotumas ŽIV viršija Lietuvos vidurkį (100 000 gyventojų) (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. duomenimis); savivaldybėms, kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje „Sveidra“ deklaravo asmenų, kuriems nustatyta diagnozė, kurios kodas pagal TLK yra F11 (opioidų vartojimas ir priklausomybė nuo jų), apsilankymus (Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenų bazės 2015 m. duomenimis); savivaldybėms, kuriose nusikalstamos veikos, padarytos apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, viršija Lietuvos vidurkį (Lietuvos teisės instituto 2015 m. duomenimis); savivaldybėms, kuriose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. nurodytos nusikalstamos veikos viršija Lietuvos vidurkį (100 000 gyventojų) (Lietuvos teisės instituto 2015 m. duomenimis).
Psichikos sveikatos centruose esantys pakaitinio gydymo kabinetai, esant tiksliniam valstybės ar savivaldybės finansavimui, taip pat gali būti naudojami stacionarioms ar mobilioms žemo slenksčio paslaugoms teikti (toks modelis jau įgyvendinamas Šiaulių ir Kėdainių psichikos sveikatos centruose), taip pat šias paslaugas gali teikti nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), socialines paslaugas teikiančios įstaigos.
Vykdytojai: VPLC, PLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras), Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Visagino savivaldybės administracija, Telšių rajono savivaldybės administracija, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Molėtų rajono savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Tauragės rajono savivaldybės administracija, Marijampolės miesto savivaldybės administracija, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Jurbarko rajono savivaldybės administracija su galimais partneriais psichikos sveikatos centrais, NVO, socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir kt.;
9.5.6. tobulinti žemo slenksčio paslaugų apmokėjimo sistemą ir reglamentavimą, ieškoti kitų finansavimo šaltinių, siekiant užtikrinti efektyvų šių paslaugų teikimą bei prieinamumą gyventojams, nes šiuo metu valstybės biudžeto skiriamas finansavimas yra nepakankamas ir tik kelios savivaldybės skiria lėšų žemo slenksčio kabinetuose teikiamoms paslaugoms apmokėti. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos;
9.5.7. VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) organizuos metodinį vadovavimą ir paramą, įgyvendinant priemones. Tuo tikslu VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras), suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir (ar) jų įgaliotomis institucijomis, parengs socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo metodikas (atvejo vadybos, intervizijos ir kt.) organizuos mokymus ir konsultacijas numatomiems projekto partneriams ir naudos gavėjams: pirmines ambulatorines asmens priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, socialinių įstaigų, Probacijos tarnybos, vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistams. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai bus apmokyti dirbti paslaugų koordinatoriais, t. y. atvejo vadybos metodu ir teikti integruotas paslaugas. Daugiau socialinių darbuotojų bus įtraukta į paslaugų teikimą ir koordinavimą;
9.5.8. priemonių įgyvendinimą koordinuoti su šiam tikslui skiriamomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, kuriomis iš dalies finansuojamas draustų asmenų gydymas. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos;
5. Pakeičiu 9.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.6. trečiuoju etapu, kuris preliminariai apims iki 12 mėn., planuojamos veiklos, skirtos darbui ankstesniuose etapuose įvertinti. Atsižvelgus į antrojo etapo praktinio darbo patirtį ir esant poreikiui, VPLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) įvertins ir pateiks pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių priklausomybės ligų gydymą ir socialinę integraciją, keitimo bei tolesnio šių paslaugų prieinamumo gerinimo. Esant kitų savivaldybių suinteresuotumui naujai sukurtų ir įdiegtų paslaugų teikimo ir organizavimo tvarkos aprašų ir kitų dokumentų įgyvendinimu, PLC (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. – Respublikinis priklausomybės ligų centras) toliau teiks techninę pagalbą (konsultacijas, specialistų mokymą ir pan.).“