Civilinė byla Nr. 3K-3-36-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10183-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą esant įsiteisėjusiam darbo ginčų komisijos sprendimui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, taip pat reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Transbigas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, priteisiant ieškovei iš atsakovo A. V. 2500 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir prašymą priimti papildomą nutartį – priteisti iš ieškovės atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Teismas nustatė, kad ieškinys pateiktas nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2022 m. birželio 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1096/2022, o bylos nagrinėjimo dalyką sudaro darbuotojo padaryta žala įmonei. Kitoje darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022, kurioje reikalavimus buvo pateikęs darbuotojas, 2022 m. liepos 5 d. šalys sudarė taikos sutartį. Šios taikos sutarties 3 punkte yra nurodoma, kad darbuotojas pareiškia, jog atsisako kitų reikalavimų šioje byloje; šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.
6. Teismas vertino, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys žinojo apie visus abipusius reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių – darbuotojas turėjo reikalavimo teisę į neišmokėtas dienpinigių sumas, o darbdavės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą buvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje atskiroje byloje ir dėl jo buvo priimtas sprendimas, su kuriuo nesutikdama darbdavė turėjo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą iki 2022 m. liepos 7 d., kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatavo, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys jau buvo pareiškusios suformuluotus reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių. Teismas 2022 m. liepos 5 d. taikos sutarties formuluotę aiškino kaip apimančią visus turtinius, neturtinius ir bet kokius reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, taigi įskaitant reikalavimą, pareikštą nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 2814,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kai šalys ginčą jau buvo išsprendusios taikos sutartimi. Ieškovė yra verslo subjektas, kurio atstovai – profesionalūs teisininkai, atsakovo atstovė – Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri yra Lietuvos profesinių sąjungų aljanso narė. Pastaroji pavedė advokatui atstovauti jos ir atsakovo interesams nagrinėjamoje byloje. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1400,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1400,25 Eur išlaidų, taip pat 14,25 Eur išlaidų už vertimus. Teismas nusprendė, kad atsakovo turėtos 1400,25 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nurodytų dydžių, o 1400,25 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio. Teismas, nustatęs, kad byloje atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų aljansas, atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis teisme dėl pareikšto ieškinio, jos yra pagrįstos, priteisė Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės 2814,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės UAB „Transbigas“ atskiruosius skundus, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir 2023 m. birželio 7 d. papildomą nutartį paliko nepakeistas.
10. Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijoje darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 buvo nagrinėjamas atsakovo prašymas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. 2022 m. liepos 5 d. darbo ginčų komisijai buvo pateikta patvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Iš darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties matyti, kad ja šalys susitarė, jog ieškovas (šioje byloje atsakovas) atsisako darbo ginčų komisijai pateiktų reikalavimų, o atsakovė (šioje byloje ieškovė) įsipareigoja per 30 darbo dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos banko pavedimu sumokėti ieškovui (šioje byloje atsakovui) 1000 Eur dienpinigių (taikos sutarties 1 punktas). Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas) pareiškia, jog atsisako kitų reikalavimų šioje byloje; šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.
11. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė pagrįstai nurodo, jog darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 nebuvo nagrinėjamas žalos atlyginimo priteisimo iš darbuotojo klausimas, kita vertus, iš darbo ginčų komisijai ieškovės pateikto 2022 m. birželio 28 d. atsiliepimo į darbuotojo prašymą turinio matyti, kad jame darbdavė nesutikimą visiškai atsiskaityti su darbuotoju grindė tuo, jog, kaip ji pati teigė, darbuotojas padarė jai 2500 Eur žalą dėl nepristatyto krovinio ir 907,09 Eur žalą dėl transporto priemonės remonto. Taip pat darbdavė nurodė, kad ji dalį žalos atlyginimo (20 proc.) išskaičiavo iš darbuotojui mokėtinų sumų, o dėl 2500 Eur žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją (darbo byla Nr. APS-131-9837/2022). Taigi, nors darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 nebuvo nagrinėjamas žalos atlyginimo priteisimo iš darbuotojo klausimas, tačiau būtent šioje byloje darbdavė kaip neatsiskaitymo su darbuotoju pagrindą nurodė darbuotojo, kaip ji pati teigė, padarytą 2500 Eur žalą, akcentavo šios žalos atlyginimo išieškojimo iš darbuotojo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, sudėtingumą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sudarydamos taikos sutartį, šalys žinojo apie visus abipusius reikalavimus, kurie kilo iš darbo teisinių santykių, ir taikos sutartimi buvo pasiektas konsensusas dėl abiejų šalių reikalavimų. Tą patvirtina taikos sutarties 3 punkte esantis patvirtinimas ir įsipareigojimas, kad šalys ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos išdėstytos aiškiai ir konkrečiai, jos teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog šalys, sudarydamos šią taikos sutartį, susitarė dėl visų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, t. y. tiek dėl darbuotojo, tiek dėl darbdavio reikalavimų.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis priimta pagrįstai (CPK 277 straipsnis).
13. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17598-1126/2022, paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovė dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, o Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-188-638/2023, patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jai buvo suteiktas Nr. 2-5499-1126/2023. Pastaroji byla buvo nutraukta 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priteisti iš ieškovės civilinėse bylose Nr. 2-17598-1126/2022 ir Nr. 2-5499-1126/2023 atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįstas ir teisingas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Transbigas“ prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti UAB „Transbigas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties ir 2023 m. birželio 7 d. papildomos nutarties panaikinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo, o dėl CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymo, kuriuo remiantis buvo nutraukta civilinė byla Nr. 2-5499-1126/2023, nepasisakė, nors paliko Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Šiuo atveju nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris būtų buvęs priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
15.2. Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjama darbo byla Nr. APS-2-10397/2022, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovo reikalavimas ir šioje byloje sudaryta taikos sutartis, siekiant nutraukti darbo bylą pagal atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Minėtoje darbo byloje nebuvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl reikalavimų darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022. Sudarant taikos sutartį, atsakovas nepageidavo įtraukti nuostatos, kad taikos sutartimi būtų išsprendžiamas ginčas ir dėl žalos atlyginimo, taip nutraukiant darbo bylą Nr. APS-131-9837/2022. Darbo byla Nr. APS-131-9837/2022, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, po taikos sutarties sudarymo buvo nagrinėjama toliau ir buvo priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, o su šiuo nesutikdama ieškovė kreipėsi į teismą.
15.3. Atsakovui ir jo atstovams buvo žinomos taikos sutarties sąlygos, tačiau galimai sąmoningai tik prieš teismo posėdį, kurio metu buvo planuojama sakyti baigiamąsias kalbas, atsakovas pateikė prašymą nutraukti bylą, remdamasis taikos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, šios aplinkybės nevertino, netyrė paties atsakovo veiksmų procese.
16. Atsakovas A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Tuo pačiu metu Kauno darbo ginčų komisija nagrinėjo darbo bylą Nr. APS-2-10397/2022 pagal ieškovo A. V. prašymą atsakovei UAB „Transbigas“ dėl su darbo santykiais susijusios nepriemokos priteisimo ir darbo bylą Nr. APS-131-9837/2022 pagal ieškovės UAB „Transbigas“ prašymą atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo. 2022 m. birželio mėn. 7 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS2525 atsisakyti nagrinėti ieškovės UAB „Transbigas“ prašymą atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. 2022 m. liepos mėn. 5 d. šalys sudarė taikos sutartį, kurios 3 punkte nustatyta, kad „ieškovas pareiškia, kad atsisako kitų reikalavimų šioje byloje. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.“ Taigi taikos sutartimi buvo sutarta dėl abiejų darbo ginčų dėl teisės išsprendimo.
16.2. Taikos sutartis buvo sudaryta po to, kai 2022 m. birželio 7 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS2525 atsisakyti nagrinėti ieškovės UAB „Transbigas“ prašymą atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Tolesnis ieškovės darbo ginčo tęsimas ir ieškinio dėl 2022 m. birželio mėn. 7 d. darbo komisijos priimto sprendimo Nr. DGKS2525 teikimas akivaizdžiai pažeidžia taikos sutarties 3 punktą ir parodo ieškovės nesąžiningumą.
16.3. Sudarydamas taikos sutartį, atsakovas prarado teisę gauti netesybas ir didesnę su darbo santykiais susijusių išmokų dalį, tikėdamasis, kad jokie darbo ginčai nebus tęsiami ir jokie nauji reikalavimai nebus keliami.
16.4. Ieškovė yra verslo subjektas, ji atstovaujama profesionalių teisininkų, taigi jai yra žinomos aiškiai negalimo ieškinio (po to, kai sudaryta taikos sutartis, kuria įsipareigojama neteikti jokių reikalavimų) pasekmės, tačiau tai suprasdama ieškovė vis tiek teikė negalimus procesinius dokumentus, todėl turi prisiimti visą neigiamų padarinių, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį
17. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-943/2023, 11 punktas).
18. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
19. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas – teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
21. Taikos sutartį patvirtinti gali ne tik teismas, bet ir darbo ginčą dėl teisės nagrinėjanti darbo ginčų komisija. Remiantis DK 224 straipsnio 3 dalies 2 punktu, darbo ginčų komisija nutraukia darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą sprendimu, jeigu šalys sudarė rašytinę taikos sutartį dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir darbo ginčų komisija ją patvirtino savo sprendimu. Remiantis DK 230 straipsnio 2 dalimi, darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, įgyja res judicata galią – šalių ginčas yra laikomas galutinai išspręstu, todėl draudžiama ginčą nagrinėti pakartotinai ir iš naujo nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotus faktus ar teisinius santykius.
22. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad CPK 293 straipsnio 3 punktas, nustatantis, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, aiškintinas kaip apimantis ir tuos atvejus, kai dėl ginčo tarp šalių yra priimtas įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktą, be kita ko, būtina išanalizuoti darbo ginčų komisijos patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties turinį, t. y. dėl kokio konkretaus ginčo (konkrečių ginčų) šalys susitarė taikos sutartimi ir kokias tarpusavio teises ir pareigas įtvirtino sutartyje. Taikos sutarties turinys, esant ginčui, atskleidžiamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis ir kt.).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, taikos sutartys, neturinčios res judicata galios, laikomos teisiškai saistančiomis ginčo šalis sutarties privalomumo principo pagrindu. Todėl tais atvejais, kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, tačiau ši taikos sutartis nėra įgijusi res judicata galios, tai teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis, nors ir kitu pagrindu, tačiau taip pat panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023 62, 63, 67 punktus).
24. Nagrinėjamu atveju teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbo ginčų komisijoje tuo pačiu metu tarp ieškovės ir atsakovo buvo nagrinėjami du darbo ginčai dėl teisės. Darbo byloje Nr. APS-131-1096/2022 bylos nagrinėjimo dalyką sudarė darbuotojo padaryta žala įmonei, t. y. ieškovė UAB „Transbigas“ pareiškė reikalavimą, kylantį iš darbo teisinių santykių, atsakovui (darbuotojui) dėl žalos atlyginimo. Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimu šį ginčą atsisakyta nagrinėti kaip nepriskiriamą darbo ginčų komisijos kompetencijai, konstatavus, kad atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Kitoje darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022 reikalavimus buvo pateikęs darbuotojas, t. y. darbuotojas A. V. prašė priteisti su darbo santykiais susijusius mokėjimus (dienpinigius, netesybas). Šioje byloje darbo ginčų komisija 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šis darbo ginčų komisijos sprendimas per DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią.
25. Šalių sudarytos ir darbo ginčų komisijos įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatyta, jog šalys susitaria, kad ieškovas (darbuotojas A. V.) atsisako darbo ginčų komisijai prašymu pateiktų reikalavimų, o atsakovė (UAB „Transbigas“) įsipareigoja per 30 darbo dienų nuo šios taikos sutarties patvirtinimo dienos banko pavedimu sumokėti ieškovui (darbuotojui) 1000 Eur dienpinigių. Taikos sutarties 3 punkte yra nurodoma, jog darbuotojas pareiškia, kad atsisako kitų reikalavimų šioje byloje. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nebereikš jokių turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.
26. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę taikos sutarties 3 punktą, jį aiškino kaip apimantį visus ir bet kokius darbo ginčus, kylančius tarp šalių, įskaitant ir ieškovės UAB „Transbigas“ reikalavimą, pareikštą šioje byloje nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1096/2022 dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamą bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktų pagrindais. Ieškovė kasaciniame skunde su tokiu teismų vertinimu nesutinka, nurodo, kad taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl darbuotojo reikalavimų darbo byloje Nr. APS-2-10397/2022.
27. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
28. Subjektyvusis sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022 34 punktą).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į taikos sutarties turinį, itin plačią formuluotę, kad šalys atsisako „turtinių, neturtinių ir bet kokių kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių“, į tai, kad šalys nenustatė jokių išimčių iš šios itin plačiai suformuluotos taisyklės, taip pat į tai, jog šalims buvo žinomi visi vienos kitai pareikšti reikalavimai, kurie buvo nagrinėjami tuo pačiu metu, nusprendžia, jog bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad taikos sutarties 3 punktas apima reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareikštą nagrinėjamoje byloje, yra pagrįsta.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kasaciniame skunde nedetalizuoja, kokias sutarčių aiškinimo taisykles pažeidė teismai ir (ar) kaip buvo nukrypta nuo šias taisykles aiškinančios kasacinio teismo praktikos, tačiau pateikia tik savo subjektyvų aiškinimą, kad taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl nagrinėjamo ginčo. Teisėjų kolegijos vertinimu, subjektyvi, deklaratyvaus pobūdžio ieškovės nuomonė nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl taikos sutarties turinio, todėl ieškovės kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir pripažįstama, kad nagrinėjama byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukta pagrįstai.
31. Konstatavus, kad byla pagrįstai nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, pažymėtina, kad papildomas bylos nutraukimo pagrindo – CPK 293 straipsnio 1 punkto – taikymas nėra tikslingas, o vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo papildomai nurodyto CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymo, nelemia apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės
32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).
34. Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Šiame procese atsakovas patyrė 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, šį Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį. Procese pagal ieškovės atskirąjį skundą atsakovas patyrė 1400,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei 14,25 Eur išlaidų už vertinimus (DOK-3717). Bylą nagrinėjant iš naujo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi byla nutraukta. Šiame procese atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismui priėmus 2023 m. gegužės 19 d. nutartį bylą nutraukti, atsakovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priteisti 2814,75 Eur (1400,25 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme + 1400,25 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme + 14,25 Eur už vertimus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą, atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymą tenkino, priteisė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos naudai (apmokėjusiai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas) iš UAB „Transbigas“ 2814,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis palikta nepakeista. Ta pačia nutartimi atsakovui priteistas 1400,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
35. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuriam atstovauja profesionalūs teisininkai, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kai šalys ginčą jau buvo išsprendusios taikos sutartimi. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad būtent ieškovė, pareiškusi teisme nenagrinėtiną ieškinį, yra atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas, todėl nusprendė, kad iš ieškovės atsakovui pagrįstai buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pats atsakovas prašymą dėl bylos nutraukimo pateikė pavėluotai, t. y. jau nagrinėjant bylą iš esmės. Šis kasacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos pripažįstamas pagrįstu.
36. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi jurisdikcijos pagrindu, t. y. teigė, kad darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimas nenagrinėti darbo ginčo, kaip nepriklausančio jos kompetencijai, yra pagrįstas, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Šiame procese atsakovas neinformavo teismo apie šalių sudarytą ir darbo ginčų komisijos kitoje byloje patvirtintą taikos sutartį, neprašė nutraukti bylos. Aplinkybės apie sudarytą taikos sutartį atsakovui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Taigi, nors už bylinėjimosi išlaidų pradinį susidarymą atsakinga ieškovė, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovo elgesys bylą nagrinėjant pirmą kartą (delsimas pateikti teismui taikos sutartį) iš dalies prisidėjo prie atsakovo bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį iš dalies pakeisti, nurodydama, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomas sprendimas keičiamas atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant per pusę iki 1400 Eur.
37. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme. Nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų būtų padidėjusios bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacine tvarka, todėl šios bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos – skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovui iš ieškovės priteisti 1400,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdama į nutartyje pateiktus išaiškinimus ir argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį, nurodydama, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis keičiama sumažinant atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 1400 Eur. Kitos skundžiamos nutarties dalys paliekamos nepakeistos.
39. Byloje nėra duomenų apie šalių kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų nepasisakoma. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis palikta nepakeista, pakeisti ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą nutartį pakeisti. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (j. a. k. 300512523) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Transbigas“ (j. a. k. 305244513) priteisti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Kitas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis