LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2019 M. SAUSIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 1V-55 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. birželio 3 d. Nr. 1V-504
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 13 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 23 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 28 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 6 dalimi, 32 straipsnio 7 dalimi, 34 straipsnio 23 dalimi, 37 straipsnio 9 dalimi, 39 straipsnio 12 dalimi, 59 straipsnio 6 dalimi, 66 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ 2.1 ir 2.4 papunkčiais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 431 „Dėl Apdovanojimo ginklais taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu:“.
1.2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašą;
1.2. Standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas, stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sudarymo ir privalomų stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sąlygų vykdymo kontrolės tvarkos aprašą;
1.4. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašą;
1.10. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą;
1.11. Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašą;
1.12. Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašą;
1.13. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašą;
1.14. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsaugos, kai dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinimo tvarkos aprašą;
1.15. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir jų šeimos nariams padarytos materialinės žalos, kurią jie patyrė dėl su vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginimo tvarkos aprašą;
1.3. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2. šio įsakymo 1.13 papunkčiu patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo nuostatos taikomos tiriant nelaimingus atsitikimus tarnyboje, nelaimingus atsitikimus pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, įvykusius vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai) ar kursantams profesinio ar įvadinio mokymo metu, kai jie vykdo ar vykdė veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Nelaimingi atsitikimai tarnyboje, nelaimingi atsitikimai pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, įvykę pareigūnams ir kursantams, atliekantiems praktiką, sudarius profesinės veiklos sutartį, vykdantiems veiklą ar dirbantiems darbus, nepriskirtus statutinių įstaigų specifinei veiklai, kurią nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai, tiriami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka;“.
1.4. Pakeičiu 2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.3. šio įsakymo 1.13 papunkčiu patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo nuostatos taikomos tiriant profesines ligas pareigūnams ir kursantams, kai jie vykdo ar vykdė veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Kai pareigūnai ir kursantai, atliekantys praktiką, sudarius profesinės veiklos praktikos sutartį, nevykdo ar nevykdė statutinių įstaigų specifinės veiklos, kurią nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai, profesinės ligos tiriamos Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka;“.
2. Nustatau, kad:
2.1. procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką;
2.2. kompensacijos pareigūnams ir kursantams dėl lengvo sveikatos sutrikdymo, kurios paskirtos 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau, tačiau iki šio įsakymo įsigaliojimo, ir kurios bus mokamos šiam įsakymui įsigaliojus, neperskaičiuojamos pagal šio įsakymo 1.2 papunktyje dėstomu 1.12 papunkčiu patvirtintame Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos apraše nustatytus kompensacijų dydžius, tačiau jų dydžiai neturi viršyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyto maksimalaus kompensacijos dydžio.
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymą
Nr. 1V-138 „Dėl Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504
NUSTATYMO, AR VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS pareigūnO MIRTIS, SUSIŽALOJIMAS, SUŽALOJIMAS AR SVEIKATOS SUTRIKDYMAS YRA SUSIJĘ SU TARNYBINIŲ PAREIGŲ ATLIKIMu AR VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNO STATUSU, O KURSANTO – SU PROFESINIU AR ĮVADINIU MOKYMU, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja:
1.1. pranešimų apie vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą tvarką;
1.2. nustatymo, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, tvarką;
2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“.
II skyrius
PRANEŠIMAS APIE PAREIGŪNO AR KURSANTO MIRTĮ, SUSIŽALOJIMĄ, SUŽALOJIMĄ AR SVEIKATOS SUTRIKDYMĄ
3. Statutinė įstaiga ir statutinė profesinio mokymo įstaiga turi informuoti kiekvieną darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), pareigūną, valstybės tarnautoją ir kursantą apie jo pareigą nedelsiant pranešti apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, kurie gali būti susiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu.
4. Pareigūnas, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas galbūt susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, jeigu pajėgia, arba jo įgaliotas asmuo, taip pat pareigūnas, kursantas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, matę įvykį, kurio metu mirė, susižalojo ar buvo sužalotas pareigūnas arba buvo sutrikdyta pareigūno sveikata jam atliekant tarnybines pareigas, arba kurie galbūt susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, privalo nedelsdami apie šį įvykį ir jo pasekmes pranešti nukentėjusio pareigūno tiesioginiam vadovui ar statutinės įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui (toliau – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas), o jų nesant – statutinės įstaigos vadovui.
5. Kursantas, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta profesinio ar įvadinio mokymo metu arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas yra galbūt susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, jeigu pajėgia, arba jo įgaliotas asmuo, taip pat pareigūnas, kursantas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, matę įvykį, kurio metu mirė, susižalojo, buvo sužalotas kursantas arba buvo sutrikdyta jo sveikata profesinio ar įvadinio mokymo metu, arba kurie galbūt yra susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, privalo nedelsdami apie šį įvykį ir jo pasekmes pranešti nukentėjusio kursanto dėstytojui ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, o jų nesant – statutinės profesinio mokymo įstaigos vadovui.
6. Kursantas, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl įvykio, įvykusio kursanto pratybų statutinėje įstaigoje profesinio ar įvadinio mokymo metu, jeigu pajėgia, arba jo įgaliotas asmuo, taip pat šios įstaigos pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, matę įvykį, kurio metu mirė, susižalojo, buvo sužalotas kursantas arba buvo sutrikdyta jo sveikata profesinio ar įvadinio mokymo metu arba kuris galbūt yra susijęs su profesiniu ar įvadiniu mokymu, privalo nedelsdami pranešti apie šį įvykį ir jo pasekmes šios statutinės įstaigos vadovui arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Statutinė įstaiga apie šiame punkte nurodytą įvykį ir jo pasekmes nedelsdama informuoja statutinę profesinio mokymo įstaigą.
7. Gavę pranešimą apie įvykį, nukentėjusio pareigūno tiesioginis vadovas, išskyrus ministrą, ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas privalo nedelsdami apie tai raštu informuoti statutinės įstaigos vadovą, o nukentėjusio kursanto dėstytojas privalo nedelsdamas apie tai raštu informuoti statutinės profesinio mokymo įstaigos vadovą.
Statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina (ėjo) pareigas, arba statutinės profesinio mokymo įstaigos, kurioje mokosi (mokėsi) kursantas, vadovą apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą gali informuoti ir sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią po įvykio buvo pristatytas pareigūnas ar kursantas, taip pat mirusio, susižalojusio, sužaloto ar to, kurio sveikata sutrikdyta, pareigūno ar kursanto šeimos nariai ar jų įgalioti asmenys, taip pat kiti asmenys.
IiI SKYRIUS
TARNYBINIO PATIKRINIMO ATLIKIMAS
8. Statutinės įstaigos, kurioje eina (ėjo) pareigas pareigūnas, ar statutinės profesinio mokymo įstaigos, kurioje mokosi (mokėsi) kursantas, vadovas (toliau – statutinės įstaigos vadovas), gavęs Aprašo II skyriuje nustatytais atvejais informaciją apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos paveda pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui (toliau – tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo), kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno ar kursanto mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis (toliau – įvykis), aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą.
Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Į komisijos sudėtį įeina pareigūnai, valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, kompetentingi nustatyti įvykio aplinkybes. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir nukentėjęs pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienu komisijos nariu, jeigu pareigūnas sutinka, skiriamas tos profesinės sąjungos pasiūlytas atstovas.
9. Tarnybinio patikrinimo tikslai – nustatyti:
9.1. ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu;
9.2. ar įvykis įvyko kursanto profesinio ar įvadinio mokymo metu ir (ar) susijęs su profesiniu ar įvadiniu mokymu;
9.3. ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai;
10. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija turi atlikti šį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, išskyrus Aprašo 11 ir 12 punktuose nustatytus atvejus.
11. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja aplinkybių, neleidžiančių tarnybinio patikrinimo baigti per Aprašo 10 punkte nustatytą terminą, tarnybinio patikrinimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek trunka nurodytos aplinkybės. Statutinės įstaigos vadovas priima sprendimą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio asmens ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą pratęsti šį terminą.
12. Jeigu dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas sustabdomas iki prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu galima nustatyti visas aplinkybes, būtinas tarnybinio patikrinimo išvadai parengti nelaukiant pirmiau nurodytų kompetentingų institucijų sprendimo. Sprendimą sustabdyti tarnybinį patikrinimą priima statutinės įstaigos vadovas, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio asmens ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Tokiu atveju tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas toliau skaičiuojamas nuo prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
13. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija tarnybinio patikrinimo metu atlieka šias funkcijas:
13.2. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų asmenų, susijusių su įvykiu, paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;
13.3. nustato, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu;
13.4. nustato, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai;
13.5. nustato, ar nėra Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareigūnui ar kursantui negali būti mokamos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos;
14. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija turi teisę:
14.1. į komisijos posėdžius kviesti ar prašyti pateikti tarnybiniam patikrinimui reikalingą informaciją nukentėjusį pareigūną ar kursantą ar jų įgaliotą asmenį, mirusio pareigūno ar kursanto šeimos narius (narį) ar jų (jo) įgaliotą asmenį, įvykį mačiusius pareigūnus, valstybės tarnautojus, kursantus ir darbuotojus ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus, reikalauti papildomai pateikti tarnybiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus;
14.2. apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį;
14.3. kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas ir gauti iš jų su tiriamu įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus ir kitus dokumentus;
14.4. į komisijos posėdžius kviesti ar prašyti pateikti turimą informaciją statutinėje įstaigoje nelaimingą atsitikimą tyrusius nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos narius ar atsakingą pareigūną, valstybės tarnautoją ar darbuotoją;
15. Komisijos posėdžius šaukia ir vietą bei laiką nustato komisijos pirmininkas. Kai komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę, atostogauja ir kt.), jo pareigas eina komisijos pirmininko pavaduotojas.
16. Komisijos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, šis komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Jeigu komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
Komisijos posėdis protokoluojamas. Protokolą pasirašo komisijos posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir sekretorius.
17. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiantys dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyse nurodytų kompensacijos skyrimo sąlygų:
17.1. privalo nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra priežastiniais ryšiais susiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu:
17.1.1. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas žuvo (mirė), buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas;
17.1.2. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, būtina ištirti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau atliekant pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą;
17.1.3. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, jog pareigūnas nužudytas ar pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, vertinama, ar nužudytas arba sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas nebūtų patyręs tokių pasekmių kaip jo nužudymas ar sveikatos sutrikdymas, jeigu nebūtų turėjęs pareigūno statuso ar nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki jo nužudymo ar iki sutrinkant jo sveikatai);
17.1.4. tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu, būtina ištirti, ar laikas, kai kursantas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo profesinio ar įvadinio mokymo laikas, arba kursantui atliekant pareigas, kurias jis turi atlikti pagal kursanto statusą, nors kursanto mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti ir ne profesinio ar įvadinio mokymo metu;
17.2. nustačius Aprašo 17.1.1 ar 17.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes (išskyrus pareigūno mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą pareigūno tarnybą, o konkrečiai į tarnybinių pareigų atlikimo situaciją, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pagal pareigūno atliekamų pareigų (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su šių pareigų atlikimu, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
17.3. nustačius Aprašo 17.1.4 papunktyje nurodytas aplinkybes (išskyrus kursanto mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (kursanto sveikatai) atsirado tuo metu, kai profesinis ar įvadinis mokymas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą kursanto profesinį ar įvadinį mokymą, o konkrečiai į profesinio ar įvadinio mokymo vykdymo situaciją, kai kursantas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika kursanto gyvybei ar sveikatai pagal kursanto atliekamų (kai kursantas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) veiksmų pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su profesinio ar įvadinio mokymo procesu, ar, priešingai, tokių veiksmų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;
IV SKYRIUS
TARNYBINIO PATIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
18. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo arba komisija tarnybinio patikrinimo išvadą surašo per Aprašo 10, 11 ar 12 punktuose nustatytą tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.
19. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma:
19.1. tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindas, tarnybinį patikrinimą atliekančio asmens ar komisijos narių pareigos, vardas (-ai), pavardė (-ės);
19.5. ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu;
19.6. ar įvykis įvyko kursanto profesinio ar įvadinio mokymo metu ar susijęs su profesiniu ar įvadiniu mokymu;
19.7. jeigu pareigūnas sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
19.8. jeigu pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
19.9. jeigu kursanto susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, – ar kursanto profesinis ar įvadinis mokymas susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;
19.10. ar nustatyta Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareigūnui ar kursantui negali būti mokamos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos;
19.11. motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti arba nepripažinti, kad pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu; ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai; ar mokėtina Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodyta kompensacija;
19.12. jeigu teikiamas motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kad tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio.
20. Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašo tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo arba visi komisijos nariai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiama tarnybinį patikrinimą atliekančio komisijos nario, nesutinkančio su komisijos motyvuotu pasiūlymu, motyvuota atskiroji nuomonė.
21. Tarnybinio patikrinimo išvada per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikiama statutinės įstaigos vadovui.
22. Statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos priima vieną iš šių motyvuotų sprendimų:
22.1. pripažinti, kad pareigūnas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu;
22.2. pripažinti, kad pareigūnas žuvo ne jo tarnybinių pareigų atlikimo metu arba pareigūno mirties priežastis nesusijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu;
22.5. pripažinti, kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
22.6. pripažinti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
22.7. pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso;
22.8. pripažinti, kad kursanto sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas susiję su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu, kai profesinis ar įvadinis mokymas susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;
22.9. pripažinti, kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
22.10. pripažinti, kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta ne jo tarnybinių pareigų atlikimo metu;
22.11. pripažinti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;
22.12. pripažinti, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas nesusiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu;
22.13. pripažinti, kad pareigūno sveikata sutrikdyta ne dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso;
22.14. pripažinti, kad kursanto sužalojimas, susižalojimas arba sveikatos sutrikdymas susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, tačiau profesinis ar įvadinis mokymas nesusiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;
23. Priėmus vieną iš Aprašo 22.5-22.8 papunkčiuose nurodytų sprendimų, nukentėjęs pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, prireikus – nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai ar poreikį pareigūną ar kursantą nusiųsti darbingumo lygiui nustatyti.
24. Priėmus vieną iš Aprašo 22 punkte nustatytų sprendimų, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo išvadą, prireikus – į nustatytą pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo mastą, pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, pareigūno ar kursanto darbingumo lygį, statutinės įstaigos vadovas per 3 darbo dienas nuo vieno iš Aprašo 22 punkte nustatytų sprendimų priėmimo arba nuo CMEK išvados gavimo (jei pareigūnas ar kursantas buvo siunčiamas į CMEK), arba nuo pareigūno ar kursanto darbingumo lygį patvirtinančio kompetentingos įstaigos išduoto dokumento gavimo statutinėje įstaigoje dienos (jeigu specializuotosios medicininės ekspertizės metu CMEK pareigūną ar kursantą nusiuntė darbingumo lygiui nustatyti) priima motyvuotą sprendimą dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytos konkrečios kompensacijos mokėjimo.
25. Aprašo 22.1–22.4 papunkčiuose ir 24 punkte nurodytų sprendimų kopijos per 3 darbo dienas nuo nurodytų sprendimų priėmimo dienos išsiunčiamos pareigūno ar kursanto šeimos nariams, kitiems asmenims, turintiems teisę į Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje (dėl kursanto mirties – atsižvelgus į to paties straipsnio 5 dalyje nustatytą dydį) nustatytą kompensaciją.
26. Siekdama nustatyti šeimos narius ar kitus asmenis, turinčius teisę į Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompensaciją, statutinė įstaiga, kurioje ėjo pareigas žuvęs ar miręs pareigūnas ar mokėsi kursantas, kreipiasi į atitinkamus registrus, kad gautų reikiamus duomenis, prireikus – į šeimos narius ar kitus asmenis, galinčius turėti tokios informacijos.
27. Aprašo 22.5–22.15 papunkčiuose ir 24 punkte nurodytų sprendimų kopijos per 3 darbo dienas nuo nurodytų sprendimų priėmimo dienos išsiunčiamos pareigūnui ar kursantui arba jų atstovui.
28. Aprašo 23 punkte nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos aprašu ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“.
V SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
29. Apraše nustatytais atvejais pareigūno ar kursanto ar jų šeimos narių, kitų asmenų pateikti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu tik Aprašo 9 punkte nurodytais tikslais.
30. Tais atvejais, kai mirė, susižalojo, buvo sužalotas statutinės įstaigos vadovas arba kai jam buvo sutrikdyta sveikata, jo atžvilgiu Apraše nustatytus statutinės įstaigos vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus atlieka centrinės statutinės įstaigos vadovas, o kai mirė, susižalojo, buvo sužalotas centrinės statutinės įstaigos vadovas arba kai jam buvo sutrikdyta sveikata, – ministras.
Aprašo nuostatos mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytiems nukentėjusiems pareigūnams.
31. Apraše nustatytais atvejais statutinei įstaigai pateikti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504
KOMPENSACIJOS DYDŽIŲ NUSTATYMO VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ IR KURSANTŲ LENGVO SVEIKATOS SUTRIKDYMO ATVEJAIS TVARKOS APRAŠAS
1. Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja, kaip yra nustatomas vidaus tarnybos sistemos pareigūnui (toliau – pareigūnas) ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos (toliau – kompensacija) dydis.
3. Pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Sąrašas), 4 punkte nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokamos kompensacijos dydis nustatomas taip:
3.1. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.1 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 1,56 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio kompensacija;
3.2. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.2 arba 4.1.11 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 0,78 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija;
3.3. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.3 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 3,11 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu dėl sąnarių raiščių įtrūkimo nereikia operacinio gydymo, ir 5,43 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu dėl sąnarių raiščių įtrūkimo reikia operacinio gydymo;
3.4. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.4, 4.1.8, 4.1.9 arba 4.3 papunkčiuose nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 4,66 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija;
3.5. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.5 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 7,76 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija;
3.6. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.6 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 9,31 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija;
3.7. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.7 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 4,66 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu yra vieno šonkaulio, vieno pėdos kaulo, vieno plaštakos kaulo, vidinio blauzdikaulio kulkšnelio izoliuoti uždarieji lūžiai arba Sąrašo 2 ir 3 punktuose nenustatyti atvirieji lūžiai, kurie po gydymo gerai suauga, ir 9,31 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu yra dviejų šonkaulių, dviejų ir daugiau pėdos kaulų, dviejų ir daugiau plaštakos kaulų, vieno raktikaulio, vieno dilbio kaulo, šeivikaulio izoliuoti uždarieji lūžiai;
3.8. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.10 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 3,11 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija;
3.9. jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.2 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 4,66 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu yra vieno danties netekimas, ir 6,21 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija, jeigu yra dviejų dantų netekimas.
4. Pareigūnui, dėl ne mažiau kaip dviejų skirtingų lengvų sveikatos sutrikdymų įgijusiam teisę vienu metu gauti dvi ar daugiau Aprašo 3 punkte nustatyto dydžio kompensacijas, išmokama didesnioji kompensacija.
5. Kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju kompensacija išmokama vadovaujantis Aprašo 3–4 punktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal įvykio metu buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
6. Ginčai, kilę dėl kompensacijos dydžio nustatymo, nagrinėjami Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.