LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
2013 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSAKYMO NR. A1-692 „DĖL JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 24 d. Nr. A1-239
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“:
1. Papildau 3 punktu:
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planą:
2.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Plano tikslas – užtikrinti, kad visi nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų asmenys (toliau – jaunimas / jauni asmenys) per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą, trunkantį ne mažiau nei 28 kalendorines dienas, dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti praktiką ar stažuotę.“
2.2. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
2.3. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 617,2 tūkst. 14–29 metų asmenų, tai sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų. 14–29 metų vaikinų buvo 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia 14–29 metų asmenų, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo (24,3 proc.), Šilalės r. (23,8 proc.) ir Pagėgių (23,6 proc.) savivaldybėse, mažiausia – Visagino savivaldybėje (17,1 proc.). Iš viso 2013–2014 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 552 tūkst. mokinių ir studentų. 65 proc. visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo, 27 proc. – aukštosiose ir 8 proc. – profesinio mokymo įstaigose. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 523,5 tūkst. 14–29 metų asmenų (18,6 proc. visų šalies gyventojų), iš jų 51,6 proc. sudarė vaikinai. 2017 mokslo metų pradžioje švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 503,9 tūkst. mokinių ir studentų, iš jų beveik 66 proc. – bendrojo ugdymo, 25 proc. – aukštosiose ir 9 proc. – profesinio mokymo įstaigose.“
2.4. Pakeičiu 6 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„6. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2013 metais nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys (toliau – NEET) sudarė 13,7 proc. visų jaunų asmenų Lietuvoje, 2017 m. – 10,2 proc. (3,2 procentinio punkto mažiau, palyginti su Europos Sąjungos valstybių narių vidurkiu (13,4 proc.). 2012 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktoje Jaunimo problematikos tyrimų rezultatų palyginamojoje analizėje (toliau – tyrimas) pateikiami 14–29 metų nedirbančių ir nesimokančių asmenų apklausos rezultatai. Apklausta 1615 šios tikslinės grupės atstovų (toliau – respondentai), iš jų vyrų – 50,1 proc., miesto gyventojų – 67,4 proc. Daugiau kaip pusė (55,2 proc.) respondentų buvo 24–29 metų asmenys.“
2.5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Per 2013 metus teritorinėse darbo biržose registravosi 106 tūkst. 16–29 metų bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), jie sudarė 35,4 proc. visų bedarbių. Iš jų įdarbinta 70 tūkst. (66 proc.), o 19 tūkst. (18 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Per 2014 metus registravosi 94,4 tūkst. jaunų bedarbių ir jie sudarė 35,8 proc. visų bedarbių, arba 0,4 procentinio punkto mažiau, palyginti su 2013 metais. Iš jų įdarbinta 40,8 tūkst. (43,2 proc.), o 14,1 tūkst. (14,9 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Per 2017 metus įregistruota 79,8 tūkst. jaunų bedarbių (31,7 proc. visų bedarbių), įdarbinta 43 tūkst. (53,9 proc. visų registruotų jaunų bedarbių), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 17 tūkst. (21,3 proc. visų registruotų jaunų bedarbių).
Pažymėtina, kad nuo 2009 metų absolventų dalis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų 16–24 metų bedarbių didėjo (nuo 23,5 proc. 2009 m. iki 29,7 proc. 2014 m.). 2017 m. jų mažėjo (25,1 proc.), tačiau vis dar manytina, kad absolventams gana sunku savarankiškai integruotis į darbo rinką, todėl jie ieško pagalbos registruodamiesi teritorinėje darbo biržoje.
Pagal Lietuvos darbo biržos profiliuotą bedarbių aptarnavimo modelį, 2015 m. sausio 1 d. apie 70 proc. jaunų bedarbių buvo pasirengę, o 30 proc. – nepasirengę integruotis į darbo rinką. 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, 47,1 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje, 42,7 proc. jaunų bedarbių pirmą kartą pradėjo darbinę veiklą, 4,8 tūkst. jaunų asmenų tapo ilgalaikiais bedarbiais. 2018 m. sausio 1 d. 39,2 proc. jaunų bedarbių buvo nekvalifikuoti, 12,3 proc. neturėjo darbo patirties, 2,3 tūkst. jaunų asmenų buvo ilgalaikiai bedarbiai.“
2.6. Pakeičiu 9 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„9. Taikant Plano priemones, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priskirtas, nuo to priklauso jam siūlomų paslaugų bei priemonių paketas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių grupei priskirtiems, žemos motyvacijos jauniems bedarbiams, kurie jau yra ilgalaikiai bedarbiai arba be papildomos pagalbos kyla grėsmė jais tapti. Įvertinus tai, kad ilgalaikiai bedarbiai yra viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir jiems ypač didėja rizika tapti socialiai atskirtiems, o tai gali reikšti ir nutolimą nuo visos bendruomenės ir aktyvaus gyvenimo, pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad jaunas asmuo netaptų ilgalaikiu bedarbiu. Siekiant mažinti ilgalaikį jaunimo nedarbą, turėtų būti taikomos motyvaciją skatinančios, socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos ir tik po jų siūloma dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programose.“
2.7. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
2.8. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“
2.9. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
„18. Jaunimo garantijų iniciatyvą, finansuojamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir (ar) Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendinančias institucijas ir įgyvendinimo tvarką nustato Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“
Jaunimo garantijų iniciatyvos
įgyvendinimo plano
1 priedas
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO 2018–2020 M. PRIEMONĖS
| Tikslas, uždavinys, priemonė |
Tikslinė grupė |
Siekiamas rezultatas |
Įgyvendinimo terminas |
Vykdytojas |
Finansavimo šaltiniai |
||
| Jaunimo užimtu-mo iniciaty-vos lėšos[1] |
Kiti finansa-vimo šaltiniai |
Iš jų |
|||||
| EuroposSąjungos lėšos |
|||||||
| 1. Tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas |
|||||||
| 1.1. Uždavinys – įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą |
|||||||
| 1.1.1. Išanalizuoti esamą darbo su 14–29 m. asmenimis reglamentavimą ir pateikti teisės aktų, reglamentuojančių įvairių darbo su 14–29 m. asmenimis formų vykdymą, projektus |
14–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujan-tys asmenys |
Parengti teisės aktai, užtikrinantys įvairių darbo su 14–29 m. asmenimis formų vykdymą Lietuvoje |
2018–2020 m.
|
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas) |
0 |
0 |
0 |
| 1.2. Uždavinys – gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą |
|||||||
| 1.2.1. Užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą jaunimui kiekvienoje savivaldybėje |
15–29 m. asmenys |
Profesinio orientavimo paslaugos teiktos jaunimui kiekvienoje savivaldybėje |
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža). Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) |
0 |
0 |
0 |
| 1.2.2. Plėtoti mokinių profesinį orientavimą |
14–18 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai |
Mokiniams padėta aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą |
2018–2020 m. |
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras |
0 |
1 558 000 |
1 558 000 |
| 1.3. Uždavinys – sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai |
|||||||
| 1.3.1. Vykdyti 14–29 m. asmenų, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje), stebėseną savivaldybėse |
14–29 m. asmenys, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje) |
Nustatytas nesimokančių, nedirbančių ir neregistruotų teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje) 14–29 m. asmenų skaičius, siekiant planuoti paslaugų teikimą aktyvumui ir integracijai į švietimo sistemą ar darbo rinką paskatinti |
2018–2020 m. |
Jaunimo reikalų departamentas |
0 |
0 |
0 |
| 1.3.2. Vykdyti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių įgyvendinimo stebėseną |
15–29 m. asmenys |
Užtikrinta Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių įgyvendinimo stebėsena |
2018–2020 m. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba), Jaunimo reikalų departamentas |
0 |
0 |
0 |
| 1.4. Uždavinys – užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui |
|||||||
| 1.4.1. Teikti socialines, pedagogines, psichologines ir motyvavimo paslaugas neaktyviems 15–29 m. asmenims, siekiant užtikrinti jų sklandų perėjimą po nedarbo, neveiklumo laikotarpių ar mokymosi / studijų į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą |
15–29 m. neaktyvūs asmenys |
Plėtotos socialinės, pedagoginės, psichologinės ir motyvavimo paslaugos 15–29 m. asmenims, siekiant užtikrinti jų sklandų perėjimą po nedarbo, neveiklumo laikotarpių ar mokymosi / studijų į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą |
2018–2020 m. |
Jaunimo reikalų departamentas |
754 000 |
1 360 000 |
1 360 000 |
| 1.4.2. Teikti aktyvumo skatinimo ir motyvacijos didinimo paslaugas jauniems bedarbiams, siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą |
16–29 m. asmenys, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse |
Paskatintas jaunų bedarbių aktyvumas ir motyvacija, siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą
|
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
7 073 000 |
5 100 000 |
5 100 000 |
| 1.4.3. Įgyvendinti priemones, skirtas papildomiems motyvuotų jaunų bedarbių gebėjimams ir kompetencijoms integruotis į darbo rinką ugdyti |
16–29 m. bedarbiai |
Padidintos motyvuotų jaunų bedarbių galimybės integruotis į darbo rinką, suteikus trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas |
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
687 000 |
0 |
0 |
| 1.4.4. Įgyvendinti Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“ |
15–29 m. nedirbantys asmenys |
Sudarytos sąlygos 15–29 m. asmenims dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ar pasirengti integruotis į darbo rinką |
2018–2020 m. |
Jaunimo reikalų departamentas |
362 000 |
290 000 |
290 000 |
| 1.5. Uždavinys – ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą |
|||||||
| 1.5.1. Įgyvendinti savarankiško užimtumo rėmimo priemonę – padėti jaunimui steigti darbo vietas sau |
16–29 m. bedarbiai |
Suteiktos subsidijos darbo vietai steigti |
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
350 000 |
6 000 000 |
3 000 000 |
| 2. Tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas |
|||||||
| 2.1. Uždavinys – tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką |
|||||||
| 2.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus |
16–29 m. asmenys |
Parengti Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes |
2018–2020 m. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 2.1.2. Parengti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus |
Profesinio mokymo sistemoje besimokan-tys asmenys |
Sudarytos sąlygos plėtoti pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą |
2019–2020 m. |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija |
0 |
0 |
0 |
| 2.1.3. Tobulinti Lietuvos darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnybos) ir jaunimo darbo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant efektyvų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą |
16–29 m. asmenys |
Patobulinta Lietuvos darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnybos) ir jaunimo darbo centrų veikla įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones |
2018–2020 m. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 2.2. Uždavinys – užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą |
|||||||
| 2.2.1. Įgyvendinti jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programas (parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ir kt.) |
16–29 m. bedarbiai |
Įgyvendintos jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programos |
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
17 424 000 |
13 783 000 |
13 783 000 |
| 2.3. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius |
|||||||
| 2.3.1. Formuoti mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų bazę |
14–29 m. asmenys |
Suformuota mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų bazė |
2018–2020 m. |
Lietuvos darbo birža. Nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba |
0 |
0 |
0 |
| 2.3.2. Plėtoti praktikos galimybes darbo vietose, kurti finansines paskatas aukštųjų mokyklų studentų praktikai įmonėse ir organizacijose, sudaryti sąlygas ugdyti jaunimo verslumą |
18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai |
Sudarytos sąlygos aukštųjų mokyklų studentams įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių darbo vietose ir verslumo kompetencijų |
2018–2019 m. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
0 |
1 737 000 |
1 737 000 |
| 2.3.3. Organizuoti projektų, skirtų naujoms kompetencijoms ir kvalifikacijoms suteikti mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, įgyvendinimą |
Besimokantys asmenys nuo 18 m. |
Neformaliojo švietimo teikėjų bendradarbiaujant su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais įgyvendintos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos, suteikiančios darbo rinkoje reikalingų bendrųjų ir praktinių darbo įgūdžių |
2018–2020 m. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
0 |
420 000 |
0 |