VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO 2006 M. BALANDŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 2B-143 „DĖL DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TAM TIKRŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ IR JŲ CHARAKTERISTIKŲ TIPO PATVIRTINIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO
2014 m. spalio 27 d. d. Nr. 2B-216
Vilnius
Įgyvendindamas 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos direktyvą 2013/60/ES, kuria dėl derinimo prie technikos pažangos iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/24/EB dėl tam tikrų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių sudėtinių dalių ir charakteristikų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/67/EB dėl apšvietimo ir šviesos signalo įtaisų įrengimo dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse (OL 2013 L 329, p. 15):
1. Pakeičiu Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2B-143 „Dėl Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių“:
1.1. išdėstau 3.26.1 punktą taip:
1.2. išdėstau 4 priedo 2.1 punktą taip:
1.3. išdėstau 4 priedo 3 punktą taip:
„3. II tipo bandymas (variklio, dirbančio tuščiąja eiga, išmetamo anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių kiekio bandymas) atliekamas pagal Taisyklių 21 priede aprašytą tvarką. Anglies viendeginio ir nesudegusių angliavandenilių, išmetamų tuščiąja eiga dirbančio variklio, kiekis matuojamas vieną minutę.“
1.4. išdėstau 4 priedo 5.4 punktą taip:
2. Šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.
Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
20 priedas
I TIPO BANDYMAS
(VIDUTINIO IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO MATAVIMAS TANKIAI GYVENAMOJE MIESTO DALYJE)
II. DARBO SU DINAMOMETRU CIKLAS
2. Darbo su dinamometru ciklas pateiktas 1 lentelėje ir 1 paveiksle.
1 lentelė. Darbo su dinamometru ciklas.
| Eil. Nr. |
Režimas |
Pagreitis (m/s2) |
Greitis (km/h) |
Trukmė (s) |
Viso ciklo trukmė (s) |
| 1. |
Tuščioji eiga |
– |
– |
8 |
8 |
| 2. |
Greitėjimas |
Visu greičiu |
0 – didžiausias |
57 |
– |
| 3. |
Pastovus greitis |
Visu greičiu |
Didžiausias |
57 |
– |
| 4. |
Lėtėjimas |
–0,56 |
Mažiausias – 20 |
57 |
65 |
| 5. |
Pastovus greitis |
– |
20 |
36 |
101 |
| 6. |
Lėtėjimas |
–0,93 |
20–0 |
6 |
107 |
| 7. |
Tuščioji eiga |
– |
– |
5 |
112 |
1 pav. Darbo su dinamometru ciklas (I tipo bandymas).
3. Pirmiausia atliekama keletas bandomųjų ciklų, jeigu reikia nustatyti, kaip geriausia nuspausti akceleratorių ar stabdžius ir perjunginėti pavaras.
4. Pavarų dėže naudojamasi pagal gamintojo nurodymus. Jei gamintojo nurodymų nėra, taikomos tokios taisyklės:
4.1. kai naudojamasi mechanine pavarų dėže:
4.1.1. esant pastoviam 20 km/h greičiui, variklio sukimosi dažnis turi kiek galima išlikti tarp 50 ir 90 proc. didžiausio sukimosi dažnio skaičiaus. Jei šį greitį galima pasiekti perjungus daugiau negu vieną pavarą, mopedas išbandomas įjungus aukščiausią pavarą;
4.1.2. greitėjimo metu mopedas išbandomas įjungus pavarą, kuri leidžia pasiekti didžiausią pagreitį. Gretimą aukštesnę pavarą reikia įjungti vėliausiai tada, kai variklio sūkiai pasiekia 110 proc. projektinio sukimosi dažnio. Lėtėjimo metu gretimą žemesnę pavarą reikia įjungti prieš varikliui pradedant vibruoti, vėliausiai tada, kai variklio sūkiai nukrinta iki 30 proc. projektinio sukimosi dažnio. Lėtėjimo metu neturi būti įjungta pirmoji pavara;
5. Kiekvienoje fazėje leidžiama paklaida sudaro 1 km/h daugiau arba mažiau teoriškai reikalaujamo dydžio.
6. Pereinant nuo vienos fazės prie kitos leistinas greičio paklaidas galima viršyti, jeigu nė vienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 sekundės.
7. Jeigu mopedas jo nestabdant lėtėja greičiau negu tikėtasi, taikoma šio priedo 52 punkte aprašyta tvarka.
III. MOPEDAS IR DEGALAI
10. Atliekant bandymą pateiktas bandomasis mopedas turi būti geros techninės būklės. Prieš bandymą jis turi būti nuvažiavęs ne mažiau kaip 250 km.
11. Per bandymą išmetimo sistemoje neturi būti jokių nuotėkių, dėl kurių gali sumažėti surenkamų dujų kiekis, kuris turi sutapti su dujų kiekiu, pašalinamu iš variklio.
12. Per bandymą reikia patikrinti įleidimo sistemos sandarumą, kad karbiuracijos proceso nepaveiktų atsitiktinai įsiurbtas oras.
13. Per bandymą variklis turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus, mopedo valdymo prietaisai taip pat turi atitikti gamintojo nurodymus. Šis reikalavimas taip pat taikomas tuščiosios eigos režimui (sukimosi dažniui ir anglies viendeginio kiekiui deginiuose), automatinei oro sklendei ir nekenksmingų deginių padarymo sistemai.
14. Per bandymą techninė tarnyba gali patikrinti, ar mopedo eksploatacinės savybės yra tokios, kokias nurodo jo gamintojas, ar juo galima važiuoti įprastomis aplinkybėmis, ar galima paleisti šaltą arba karštą variklį ir ar jis gali veikti tuščiąja eiga neužgesdamas.
IV. BANDYMO ĮRANGA
16. Pagrindinės dinamometro charakteristikos turi būti tokios:
16.1. apkrovos kreivės lygtis: esant pradiniam 12 km/h greičiui dinamometras turi sudaryti sąlygas varikliui su ± 15 % paklaida išvystyti tokią galią, kuri pasiekiama mopedui važiuojant lygiu keliu, kai vėjo greitis praktiškai lygus nuliui;
16.2. stabdžių ir vidinės trinties stende sunaudojama galia PA turi būti:
| kai greitis |
0 < V ≤ 12 km/h, |
| 0 ≤ PA ≤ kV12 3 + 5 % kV12 3 + 5 % PV50[1], |
|
| kai greitis |
V > 12 km/h, |
| PA = kV3 ± 5 % kV3 ± 5 % PV501; |
16.3. šio priedo 16.2 punkte nurodyti dydžiai negali būti neigiami (patikros būdas turi tenkinti šio priedo XI skyriaus nuostatas);
16.5. papildomas stendo inertiškumas[2] – nuo 10 kg ir 10 kg;
17. Dujų surinkimo įrangą turi sudaryti šios sudėtinės dalys (2 ir 3 paveikslai):
17.1. įtaisas, surenkantis visas per bandymą pasigaminusias išmetamąsias dujas, mopedo išmetimo vamzdyje (-džiuose) nuolat išlaikantis atmosferos slėgį;
17.2. vamzdelis, jungiantis išmetamųjų dujų surinkimo įrangą ir išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemą; šis jungiamasis vamzdelis ir išmetamųjų dujų surinkimo įranga yra pagaminti iš nerūdijančio plieno arba iš kitos medžiagos, kuri nekeičia surenkamų dujų sudėties ir yra atspari jų temperatūrai;
17.3. įtaisas praskiestoms dujoms susiurbti. Šis įtaisas sukuria pastovų srautą, užtikrinantį visų išmetamųjų dujų įsiurbimą;
17.4. mėginių ėmimo zondas, pritvirtintas prie dujų surinkimo įtaiso išorės, turintis siurblį, filtrą ir srauto matuoklį, per bandymą įsiurbiantis vienodo tūrio įmaišomo oro mėginius;
17.5. mėginių ėmimo zondas, nukreiptas priešinga praskiestų dujų srautui kryptimi, per bandymą imantis mišinio mėginius, prireikus panaudoja filtrą, srauto matuoklį ir siurblį; dujų debitas į dvi pirmiau apibūdintas mėginių ėmimo sistemas turi būti ne mažesnis kaip 150 l/h;
17.6. trijų krypčių vožtuvai pirmiau apibūdintose mėginių ėmimo linijose, per bandymą galintys nukreipti mėginių srautą arba į atmosferą, arba į atitinkamus mėginių maišus;
17.7. hermetiški mėginių ėmimo maišai išmetamųjų dujų ir įmaišomo oro mišiniui surinkti. Jie turi nereaguoti su teršalais ir būti talpūs, kad netrikdytų normalaus mėginių ėmimo proceso. Šaltojo paleidimo bandymo 1 etapo reikmėms naudojamas bent vienas atskiras mėginių surinkimo maišas (maišas Nr. 1), karštojo paleidimo bandymo 2 etapo reikmėms taip pat naudojamas bent vienas atskiras mėginių surinkimo maišas (maišas Nr. 2);
17.8. kiekvienas mėginių maišas turi būti su automatiniu sandarinimo įtaisu, kuris bandymui pasibaigus gali būti greitai ir sandariai užvertas, nesvarbu, ar maišai būtų prijungti prie mėginių ėmimo linijos, ar analizės įrangos linijos;
17.10. maišo Nr. 2 sandarinimo įtaisas turi atsidaryti iš karto, kai užsidaro maišas Nr. 1, ir užsidaryti po 896 sekundžių nuo I tipo bandymo pradžios;
17.11. turi būti taikomas metodas, leidžiantis išmatuoti visą oro ir dujų mišinio, per bandymą pratekėjusio per mėginių ėmimo įtaisą, tūrį. Išmetamųjų teršalų skiedimo sistema atitinka JT EEK taisyklės Nr. 83 6 skyriaus 2 priedėlio reikalavimus.
2 pav. Deginių surinkimo sistema.
3 pav. Deginių surinkimo sistema.
4 pav. Išmetamų teršalų mėginių ėmimas Euro 3, palyginti su Euro 2 L1e, L2e arba L6e kategorijos transporto priemonėmis.
18. Mėginių ėmiklį gali sudaryti mėginio ėmimo vamzdelis, einantis į surinkimo maišus, arba išleidimo iš maišų vamzdelis. Ėmiklis turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno arba iš tokios medžiagos, kuri nepakeičia dujų sudėties. Mėginių ėmiklio ir vamzdelio, jungiančio jį su analizatoriumi, temperatūra turi būti lygi aplinkos temperatūrai.
19. Analizatorių tipai turi būti tokie:
20. Naudojant analizės įrangą maiše Nr. 1 ir maiše Nr. 2 esančius išmetamųjų dujų ir įmaišomo oro mišinio mėginius galima išmatuoti atskirai.
21. Nebūtina nurodyti dinamometro tikslumo. Bendra besisukančių kūnų, įskaitant velenus ir besisukančią stabdžių dalį, inercija turi būti nustatyta su ne didesne kaip ± 5 kg paklaida.
22. Mopedo nuvažiuotas atstumas nustatomas pagal stendo veleno sukimosi dažnį su ne didesne kaip ± 10 m paklaida.
23. Mopedo greitis nustatomas pagal stendo volo sukimosi greitį. Kai mopedo greitis viršija 10 km/h, jo matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ± 1 km/h.
27. Nepriklausomai nuo mėginyje esančių dujų kiekio nustatymo tikslumo, matuojant įvairių teršalų kiekį paklaida turi neviršyti ± 3 proc. Visas laikas, per kurį tyrimų įranga pateikia matavimo rodmenis, turi būti trumpesnis negu viena minutė.
28. Standartinių (patikros) dujų kiekis neturi skirtis daugiau kaip ± 2 proc. nuo kiekvienų dujų etaloninio kiekio. Anglies viendeginis maišomas su azotu, o angliavandeniliai (propanas) – su azoto oksidais ir oru.
30. Dujų mėginių ėmimo ciklų ir operacijų trukmės paklaida neturi būti didesnė negu 1 s. Šią trukmę reikia išmatuoti su ne didesne kaip 0,1 s paklaida.
V. PASIRENGIMAS BANDYMUI
33. Stabdžiai turi būti sureguliuoti taip, kad stende įtvirtinto mopedo akceleratoriaus rankeną pasukus iki galo jis išvystytų didžiausią greitį, kokį tik gali pasiekti važiuodamas keliu (su ± 1 km/h paklaida). Šis didžiausias greitis neturi skirtis nuo gamintojo nurodyto didžiausio greičio daugiau kaip ± 2 km/h. Jeigu mopede yra įmontuotas greičio ribotuvas, reikia atsižvelgti į jo poveikį. Stabdžius galima sureguliuoti ir kitokiu būdu, jei gamintojas įrodo, kad tas būdas yra lygiavertis.
34. Inercijos ekvivalentų suderinimas su konvertuotomis mopedo inercijomis. Bendra besisukančių kūnų inercija, panaudojant vieną ar daugiau smagračių, suderinama taip, kad būtų proporcinga standartinėms mopedo masėms, nurodytoms 2 lentelėje:
2 lentelė.
| Standartinė mopedo masė (toliau – SM) (kg) |
Inercijos ekvivalentai (kg) |
| SM ≤ 105 |
100 |
| 105 < SM ≤ 115 |
110 |
| 115 < SM ≤ 125 |
120 |
| 125 < SM ≤ 135 |
130 |
| 135 < SM ≤ 145 |
140 |
| 145 < SM ≤ 165 |
150 |
| 165 < SM ≤ 185 |
170 |
| 185 < SM ≤ 205 |
190 |
| 205 < SM ≤ 225 |
210 |
| 225 < SM ≤ 245 |
230 |
| 245 < SM ≤ 270 |
260 |
| 270 < SM ≤ 300 |
280 |
| 300 < SM ≤ 330 |
310 |
| 330 < SM ≤ 360 |
340 |
| 360 < SM ≤ 395 |
380 |
| 395 < SM ≤ 435 |
410 |
| 435 < SM ≤ 475 |
— |
35. Per bandymą priešais mopedą pastatomas dirbtinės oro traukos įrenginys, į variklį nukreipiantis aušinantį oro srautą. Oro srauto greitis turi būti 25 ± 5 km/h. Orpūtės išleidžiamosios angos pjūvio, kurio plokštuma vertikali išilginei mopedo ašiai, plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m2, o pati anga nuo priekinio mopedo rato tiesia kryptimi turi būti nutolusi 30–45 cm. Sukuriamo oro srauto greičio matuoklį reikia pastatyti srauto viduryje 20 cm atstumu nuo išleidžiamosios angos. Oro srautas visą laiką turi būti kuo tolygesnis.
36. Mopedą galima aušinti ir kitu šiame punkte aprašomu būdu. Į mopedą nukreipiamas kintamo greičio oro srautas. Orpūtę reikia sureguliuoti taip, kad greičio rėžyje tarp 10 ir 45 km/h imtinai tiesinis oro srauto greitis prie orpūtės išleidimo angos būtų lygus volelių sukuriamam greičiui su ne didesne kaip ± 5 km/h paklaida. Kai volu sudaromas mopedo greitis yra mažesnis negu 10 km/h, oro srauto greitis gali būti lygus nuliui. Orpūtės išleidimo angos skersinio pjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m2, o jos apatinis kraštas turi būti pakilęs nuo žemės paviršiaus 15–20 cm. Išleidimo angos plokštuma turi būti vertikali išilginei mopedo ašiai ir nutolusi nuo priekinio mopedo rato 30–45 cm.
37. Bandomos transporto priemonės padangų slėgis turi būti toks, kokį gamintojas nurodo įprastinio naudojimo kelyje reikmėms. Tačiau jeigu volų skersmuo yra mažesnis negu 500 mm, slėgį padangose galima padidinti 30–50 proc.
38. Degalų bakas (-ai) ištuštinamas (-i) pro numatytą vamzdį ir pripilamas (-i) bandymo degalų, nurodytų Taisyklių 4 priedo V skyriuje.
39. Bandoma transporto priemonė perkeliama į bandymo vietą ir atliekamos šios operacijos:
39.1. bandoma transporto priemonė užvežama arba užstumiama ant važiuoklės dinamometro ir atliekamas šio priedo 2 punkte nurodytas bandymo ciklas. Bandoma transporto priemonė neturi būti šalta ir gali būti panaudota dinamometro galiai nustatyti;
39.2. varomajam ratui tenkanti apkrova, neviršijanti ± 3 kg paklaidos, sutampa su apkrova, tenkančia jam normaliomis eksploatacijos sąlygomis, kai ant transporto priemonės vertikaliai sėdi 75 kg ± 5 kg svorio vairuotojas;
39.3. bandymo operacijos per šio priedo 2 punkte nurodytą bandymo ciklą gali būti atliekamos bandymo punktuose, jeigu neimamas išmetamųjų dujų mėginys, siekiant nustatyti mažiausią droseliavimą, reikalingą tinkamam greičio ir laiko santykiui išlaikyti;
39.4. prieš bandomą transporto priemonę nukeliant į stabilizavimo vietą, kaip nustatyta šio priedo 2 punkte, vienas po kito atliekami keturi jos darbo ciklai, trunkantys po 112 sekundžių. Šis kondicionavimo bandymo ciklas atliekamas naudojant šio priedo 33 ir 34 punktuose nurodytus dinamometro nustatymus. Šio kondicionavimo bandymo ciklo metu pro išmetamąjį vamzdį išmetamų teršalų matuoti nereikalaujama;
39.5. praėjus penkioms minutėms nuo kondicionavimo pabaigos, bandoma transporto priemonė nuimama nuo dinamometro ir nuvežama arba nustumiama stovėti į stabilizavimo vietą. Aplinkos temperatūra stabilizavimo vietoje turi būti kontroliuojama ir turi siekti 298 K ± 5 K. Transporto priemonė laikoma ne trumpiau negu šešias valandas ir ne ilgiau negu 36 valandas iki šaltojo paleidimo I tipo bandymo arba kol variklio alyvos temperatūra (TOil), aušalo temperatūra (TCoolant) arba žvakės lizdo / tarpiklio temperatūra (TSP) (tik oru aušinamų variklių) tampa lygi stabilizavimo vietos oro temperatūrai. Bandymo ataskaitoje nurodoma, kurie kriterijai atrinkti.
40. Prieš bandymą reikia įsitikinti, kad mėginių ėmimo įrenginys nesukuria pasipriešinimo slėgio, nukrypstančio nuo atmosferos slėgio daugiau kaip ± 0,75 kPa.
41. Į analizatorių per srauto matuoklį ir deginių išmetimo matuoklį, pritvirtinus juos prie kiekvieno baliono, įleidžiamas tam tikras dujų kiekis, išlaikant tokį slėgį, kuris nepakenktų visai įrangai. Prietaisas turi būti sureguliuotas taip, kad jo rodmenys atitiktų standartinio dujų baliono slėgio duomenis. Pradedant dydžiu, gautu su didžiausios užpildos balionu, brėžiama analizatoriaus rodmenų nuokrypių kreivė priklausomai nuo naudojamų įvairių standartinių dujų balionų užpildos slėgio.
42. Dujos iš didžiausios užpildos baliono įleidžiamos pro mėginio ėmiklio galą. Reikia įsitikinti, kad didžiausią nuokrypį atitinkantis rodmuo būtų pasiekiamas mažiau negu per vieną minutę. Jei laiko trukmė ilgesnė, būtina apžiūrėti visas jungtis ir vamzdelius nuo pradžios iki galo ir patikrinti, ar niekur nėra nutekėjimo.
VI. BANDYMŲ SU DINAMOMETRU TVARKA
43. Specialios bandymų su dinamometru tvarkos sąlygos:
43.1. atliekant bandymą toje vietoje, kur yra dinamometras, temperatūra turi būti nuo 20 °C iki 30 °C;
43.2. per bandymą mopedas turi stovėti kuo horizontaliau, kad būtų išvengta nenormalaus degalų arba alyvos pasiskirstymo;
44. Variklis paleidžiamas atlikus parengiamuosius darbus su dujų surinkimo, maišymo, analizės ir matavimo įranga (pagal šio priedo 54–56 punktus), pasinaudojant tam tikslui skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, droseliu, starterio sklende ir pan., ir laikantis gamintojo nurodymų.
45. Paleidus variklį imti mėginius ir matuoti dujų srautą, tekantį pro įsiurbimo įrenginį, reikia pirmo ciklo pradžioje.
46. Variklio veikimas tuščiąja eiga, kai pavarų dėžė mechaninė – kad transporto priemonė įsibėgėtų normaliai, likus penkioms sekundėms iki prasidedant įsibėgėjimui po darbo tuščiąja eiga fazės, nuspaudus sankabos svirtį, reikia įjungti pirmą pavarą.
47. Variklio veikimas tuščiąja eiga, kai pavarų dėžė automatinė arba tai sukimo momento keitiklis – selektorius įjungiamas prasidedant bandymui. Jeigu yra dvi padėtys „Miestas“ ir „Plentas“, reikia pasirinkti padėtį „Plentas“.
48. Greitėjimą baigiantis kiekvienai transporto priemonės tuščiosios eigos darbo fazei reikia pradėti iki galo pasukant greičio rankeną ir, jei būtina, reikia pasinaudoti pavarų dėžę, kad kuo greičiau būtų pasiektas didžiausias greitis.
49. Važiuojant pastoviu greičiu, akceleratoriaus rankeną laikant pasuktą iki galo, palaikomas pastovus didžiausias greitis, kol ateina laikas lėtėjimo fazei. Fazės, kai reikia išlaikyti pastovų 20 km/h greitį, metu akceleratoriaus rankeną reikia laikyti kiek įmanoma toje pačioje padėtyje.
50. Lėtėjimas visada vyksta pasukus greičio rankeną atgal į pradinę padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties. Variklį reikia išjungti paleidimo rakteliu, neliečiant pavarų svirties, esant 10 km/h greičiui.
51. Jei lėtėjimas trunka ilgiau negu tai fazei skirta laiko, reikia pasinaudoti mopedo stabdžiais, kad būtų suspėta laiku užbaigti ciklą.
52. Jei lėtėjimas trunka trumpiau negu tai fazei skirta laiko, teorinę ciklo trukmę reikia išlaikyti pailginant paskesnę darbo tuščiąja eiga fazę. Tokiu atveju šio priedo 7 punktas netaikomas.
VII. MĖGINIŲ ĖMIMO IR JŲ ANALIZĖS TVARKA
55. Maišai Nr. 1 ir Nr. 2 hermetiškai užsandarinami, jiems taikoma šio priedo 17 punkte išdėstyta sandarinimo seka. Šaltojo paleidimo bandymo 1 etape arba karštojo paleidimo bandymo 2 etape jie nesujungiami.
56. Baigiantis paskutiniam ciklui, praskiestas išmetamąsias dujas ir įmaišomą orą surenkantis įrenginys uždaromas, o variklio gaminamoms išmetamosioms dujoms leidžiama tekėti į aplinką.
57. Kiekviename maiše esančias dujas reikia ištirti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 20 minučių nuo maišo užpildymo pradžios momento.
58. Jei mėginių ėmiklis nepaliekamas maiše visam laikui, ėmiklį įkišant į maišą reikia neleisti orui ten patekti, o ėmiklį ištraukiant iš maišo neturi išeiti dujos.
60. HC, CO, NOx ir CO2 koncentracija praskiestų išmetamųjų dujų mėginiuose ir maišuose, kuriuose renkamas įmaišomas oras, nustatoma pagal matavimo įrangos rodomas arba įrašytas vertes, pritaikius atitinkamas kalibravimo kreives.
VIII. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS
62. CO2 ir dujinių teršalų CO, HC, NOx kiekiai maišuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatomi atskirai pagal 63–67 punktus.
63. Anglies monoksido, išmesto per bandymą, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę (xx)2, kai:
63.1. COm yra anglies monoksido, išmesto bandymo metu, kiekis, išreikštas g/km, apskaičiuotinas kiekviename etape atskirai;
63.2. Sx yra realiai nuvažiuotas atstumas, išreikštas km, gaunamas padauginus sūkių skaitiklio parodytą skaičių iš volo apskritimo ilgio, kai:
šaltojo paleidimo bandymo 1 etape X = 1;
karštojo paleidimo bandymo 2 etape X = 2;
63.4. COc yra anglies monoksido tūrinė koncentracija praskiestose dujose, išreikšta dalelių, esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi (mln. d.) su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomo oro užterštumą x, kai:
63.4.1. COe yra anglies monoksido koncentracija praskiestų dujų mėginyje, surinktame maiše Sa, išreikšta dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi (mln. d.);
63.4.2. COd yra anglies monoksido koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše Sb, išreikšta dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi (mln. d.);
63.5. V yra atskiestų dujų tūris, išreikštas m3 per etapą, kai atskaitos temperatūra yra 273,2 K (0 °C), o atskaitos slėgis – 101,3 kPa:
xi1n, kai:
63.5.1. V0 yra dujų kiekis, kurį išstumia siurblys P1 per vieną sūkį, išreikštas m3 per vieną sūkį. Šis kiekis yra slėgių skirtumo tarp paties siurblio įleidimo ir išleidimo taktų funkcija;
64. Nesudegusių angliavandenilių, kuriuos bandymo metu išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę k0,860n, kai:
64.1. HCm yra angliavandenilių, išmestų per bandymą, kiekis, išreikštas g, apskaičiuotinas kiekviename etape atskirai;
64.3. HCd yra angliavandenilių tankis 273,2 K (0 °C) temperatūroje ir esant 101,3 kPa slėgiui (benzinui (E5) (C1H1,89O0,016)) (= 631 g/m3);
64.4. HCc yra atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies ekvivalento mln. d. ir pataisyta atsižvelgiant į skiedimui naudojamą orą:
EVVV, kai:
64.4.1. HCe yra angliavandenilių koncentracija praskiestų dujų mėginyje, paimtame maiše Sa, išreikšta ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
64.4.2. HCd yra angliavandenilių koncentracija įmaišomo oro mėginyje, paimtame maiše Sb, išreikšta ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
65. Azoto oksidų, kuriuos bandymo metu išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę COVdCO106, kai:
65.1. NOxm yra per bandymą išmestų azoto oksidų kiekis, išreikštas g, apskaičiuotinas kiekviename etape atskirai;
65.3. NO2d yra azoto oksidų tankis išmetamosiose dujose, išreikštas NO2 tankio ekvivalentu, esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa (= 2,050 103 g/m3) slėgiui;
65.4. NOxc yra azoto oksidų koncentracija atskiestose dujose, išreikšta mln. d. ir pataisyta atsižvelgiant į skiedimui naudojamą orą:
101,3kPa (1,250 103 gm3), kai:
65.4.1. NOxe yra azoto oksidų koncentracija maiše Sa surinktų atskiestų dujų mėginyje, išreikšta mln. d.;
65.4.2. NOxd yra azoto oksidų koncentracija maiše Sb surinkto įmaišomo oro mėginyje, išreikšta mln. d.;
65.5. Kh yra drėgmės korekcijos koeficientas COCO CO (11DF), kai:
65.5.1. H yra absoliučioji drėgmė, išreikšta gramais vandens viename sauso oro kilograme (g/kg) VVN (PP) 273,2101,3 (T273,2), kai:
65.5.1.2. Pd yra sočiųjų vandens garų slėgis, išreikštas kPa, esant per bandymą išmatuotai temperatūrai;
66. Anglies dioksido (CO2), kurį per bandymą išmeta transporto priemonė, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę HCVdHC106, kai:
66.1. CO2m yra anglies dioksido, išmesto per bandymą, kiekis, išreikštas g, apskaičiuotinas kiekviename etape atskirai;
66.4. CO2d yra anglies dioksido tankis 273,2 K (0 oC) temperatūroje ir esant 101,3 kPa slėgiui, HCHCHC (11DF);
66.5. CO2c yra atskiestų dujų koncentracija, išreikšta anglies dioksido ekvivalento procentais ir pataisyta atsižvelgiant į įmaišomą orą pagal lygtį NOVdNOK106, kai:
66.5.1. CO2e yra procentais išreikšta anglies monoksido koncentracija praskiestų dujų mėginyje, surinktame maiše (-uose) Sa;
66.5.2. CO2d yra procentais išreikšta anglies monoksido koncentracija įmaišomo oro mėginyje, surinktame maiše (-uose) Sb;
67. DF yra koeficientas, išreikštas formule:
NONONO(11DF)
benzinas (E5), kai:
67.1. CCO2 = CO2 koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maišuose, išreikšta tūrio procentais;
67.2. CHC = HC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maišuose, išreikšta anglies ekvivalento mln. d.;
IX. BANDYMŲ REZULTATŲ PRISTATYMAS
68. Rezultatas (vidurkis) šaltojo paleidimo bandymo etape pavadintas RX1 (g), o rezultatas (vidurkis) karštojo paleidimo bandymo etape pavadintas RX2 (g). Remiantis šiais išmetamų teršalų rezultatais, galutinis I bandymo etapo rezultatas RX (g/km) apskaičiuojamas pagal formulę K110,0329 (H10,7) g/km, kai:
X = HC, CO, NOx arba CO2;
RHC_Cold = HCmass_cold_phase_1 (g) ir RHC_Warm = HCmass_warm_phase_2 (g) (žr. šio priedo 64 punkte nurodytą formulę);
RCO_Cold = COmass_cold_phase_1 (g) ir RCO_Warm = CO mass_warm_phase_2 (g) (žr. šio priedo 63 punkte nurodytą formulę);
RNOx_Cold = NOxmass_cold_phase_1 (g) ir RNOx_Warm = NOxmass_warm_phase_2 (g) (žr. šio priedo 65 punkte nurodytą formulę);
RCO2_Cold = CO2mass_cold_phase_1 (g) ir RCO2_Warm = CO2 mass_warm_phase_2 (g) (žr. šio priedo 66 punkte nurodytą formulę, ST – H6,2111UPPPPU100, faktiškai nuvažiuotas L1e, L2e arba L6e bandomų transporto priemonių viso bandymo ciklo 1 šaltojo paleidimo bandymo etapu ir 2 karštojo paleidimo bandymo etapu).
X. DEGALŲ SĄNAUDOS
XI. DINAMOMETRO PATIKROS BŪDAS
70. Tikrinama, ar dinamometro sunaudojamos galios kreivė sutampa su galios absorbcijos kreive, aprašyta šio priedo 16 punkte.
71. Sunaudojama galia matuojama įvertinant dėl trinties ir stabdžių sunaudojamą galią, tačiau neįvertinant galios, kuri išsisklaido dėl trinties tarp padangų ir volelio.
72. Sunaudojama galia nustatoma išmatuojant volo lėtėjimo trukmę. Įrenginio kinetinę energiją sklaido stabdžiai ir trintis dinamometre. Šiuo būdu neatsižvelgiama į vidinę volų trintį dėl mopedo masės.
78. Sunaudojama galia apskaičiuojama pagal formulę d1,964103 gm3, kai:
PA – dinamometro sunaudota galia, išreiškiama kW;
M – inercijos ekvivalentas, išreiškiamas kg;
v – bandymo greitis, nurodytas šio priedo 75 punkte, išreiškiamas m/s;
t – laikas, išreiškiamas sekundėmis, per kurį volelis sulėtėjo nuo v+0,1v iki v–0,1v.
79. Šio priedo 75–76 punktuose aprašytos operacijos kartojamos kas 10 km/h greičių intervale nuo 10 iki 50 km/h.
Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
21 priedas
II TIPO BANDYMAS
(IŠMETAMŲ ANGLIES VIENDEGINIO IR ANGLIAVANDENILIŲ MATAVIMAS VARIKLIUI DIRBANT TUŠČIĄJA EIGA)
II. MATAVIMO SĄLYGOS
3. Anglies viendeginio ir angliavandenilių išmetami kiekiai turi būti matuojami iškart po I tipo bandymo, aprašyto Taisyklių 20 priedo 2 punkte, kai tik rodmenys nusistovi, varikliui veikiant tuščiąja eiga.
4. Jeigu mopedas turi mechaninę pavarų dėžę, bandymas atliekamas pavarų svirtį pastačius į neutralią padėtį ir nenuspaudus sankabos svirties.
5. Jeigu mopedas turi automatinę pavarų dėžę, bandymas atliekamas, kai krumpliaračiai susikabinę, o varomasis ratas nejuda.
III. DEGINIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS
7. Elektromagnetiniai vožtuvai turi būti nustatyti taip, kad būtų galima atlikti tiesioginę deginių ir oro mišinio bei įmaišomo oro analizę.
9. HC ir CO koncentracijos išmetamųjų dujų, oro mišinio ir įmaišomo oro mėginiuose nustatomos pagal rodmenis, kuriuos parodo ar užregistruoja matavimo prietaisai, pritaikius etalonines patikros kreives.
IV. IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS
11. Anglies viendeginio, išmesto per bandymą, masė nustatoma pagal formulę COCOCO (11DF), kai:
11.2. dCO yra anglies viendeginio tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa (1,250 kg/m3) slėgiui;
11.3. COc yra anglies viendeginio tūrinė koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomo oro užterštumą:
DF13,4C(CC) 104, kai:
11.3.1. COe yra anglies viendeginio koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
11.3.2. COd yra anglies viendeginio koncentracija įmaišomo oro mėginyje, išreiškiama dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
11.4. V yra visas dujų ir oro mišinio kiekis, išreiškiamas m3/min, kai atskaitos temperatūra yra 0 °C (273 °K), o atskaitos slėgis – 101,33 kPa:
R(R0,3R0,7)S, kai:
11.4.1. Vo yra dujų kiekis, kurį išstumia siurblys P1 per vieną veleno sūkį, išreiškiamas m3 per vieną apsisukimą. Šis kiekis yra slėgių skirtumo tarp paties siurblio įleidimo ir išleidimo taktų funkcija;
11.4.2. N yra sūkių, kuriuos siurblys P1 padaro per tuščiosios eigos bandymą, skaičius, padalytas iš laiko trukmės, išreikštos minutėmis;
11.4.4. Pi yra slėgio kritimo viso bandymo metu siurblio P1 įleidimo dalyje vidurkis, išreikštas kPa;
12. Nesudegusių angliavandenilių, kuriuos per bandymą išmeta mopedas, kiekis apskaičiuojamas pagal formulę – visas bandymo atstumas SS, kai:
12.2. dHC yra angliavandenilių tankis esant 0 °C temperatūrai ir 101,33 kPa slėgiui (kai vidutinis anglies ir vandenilio santykis yra 1:1,85) (= 0,619 kg/m3);
12.3. HCc yra angliavandenilių koncentracija dujų ir oro mišinyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių (pavyzdžiui: propano koncentracija padauginta iš 3), esančių viename milijone atitinkamo mišinio dalelių, skaičiumi su pataisa, atsižvelgiant į įmaišomą orą:
FC0,118D[(0,848R)(0,429R)(0,273R)], kai:
12.3.1. HCe yra angliavandenilių koncentracija dujų ir oro mišinio mėginyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
12.3.2. HCd yra angliavandenilių koncentracija įmaišomo oro mėginyje, išreiškiama ekvivalentinių anglies dalelių, esančių viename milijone mišinio dalelių, skaičiumi;
Dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tam tikrų sudėtinių dalių ir jų charakteristikų tipo patvirtinimo taisyklių
22 priedas
KARTERIO IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIO IR IŠMETAMO CO2 KIEKIO BEI DEGALŲ SĄNAUDŲ BANDYMO REZULTATŲ AIŠKINIMAS
1. L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas, neišmeta karterio išmetamųjų dujų. Karterio dujos tiesiogiai į orą neišmetamos per visą L kategorijos transporto priemonės eksploatavimo laiką.
2. L1e, L2e ir L6e kategorijų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų I tipo bandymo rezultatų aiškinimas:
2.1. gamintojas deklaruoja išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, priimtas kaip tipo patvirtinimo vertes, jeigu jų daugiau kaip 4 proc. neviršija vertė, nustatyta techninės tarnybos. Nustatyta vertė gali būti neribotai mažesnė;
2.2. jeigu nustatyta išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertė daugiau negu 4 proc. didesnė negu gamintojo deklaruota CO2 ir degalų sąnaudų vertė, atliekamas kitas tos pačios transporto priemonės bandymas;
2.3. jei dviejų bandymų rezultatų vidurkis neviršija gamintojo deklaruotos vertės daugiau kaip 4 proc., tipo patvirtinimo verte laikoma gamintojo deklaruota vertė;