Byla Nr. 3/2014
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS NERINGOS VENCKIENĖS, KURIAI PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2014 m. birželio 3 d. Nr. KT20-I1/2014
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariams Eugenijui Gentvilui, Vytautui Sauliui, Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjai Vitai Misiūnienei,
suinteresuoto asmens – Seimo narės Neringos Venckienės atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2014 m. gegužės 21 d. išnagrinėjo bylą Nr. 3/2014 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. XII-665 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytą paklausimą, ar Lietuvos Respublikos Seimo narės Neringos Venckienės konkretūs veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – Seimas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. XII-665 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – ir Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. XII-665), kuris įsigaliojo 2013 m. gruodžio 20 d. Šiuo nutarimu Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo narės N. Venckienės konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – ir Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei) išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).
Pareiškėjo – Seimo paklausimas Konstituciniame Teisme gautas 2013 m. gruodžio 18 d.
2. Seimas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. XII-664 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ (toliau – Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. XII-664), kuris įsigaliojo 2013 m. gruodžio 20 d. Šio nutarimo 1 straipsniu Seimas pritarė prie jo pridedamai Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadai „Dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei“ (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvada), o 2 straipsniu pripažino, kad Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei darbą baigė.
3. Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoje nustatyta:
„Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu ir Seimo statuto 236 straipsnio 3 dalimi,
Surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei nurodyto kaltinimo Seimo narei Neringai Venckienei be pateisinamos priežasties nedalyvavus 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tuo galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą.
Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti Seimo narės Neringos Venckienės apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.“
II
1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui 2014 m. gegužės 8 d. gauti suinteresuoto asmens – Seimo narės N. Venckienės atstovo advokato E. Šriupšos rašytiniai paaiškinimai. E. Šriupšos paaiškinimuose pateikiami šie argumentai.
Seimo narė N. Venckienė nedalyvavo plenariniuose Seimo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tačiau aktyviai vykdė kitas Seimo nario pareigas, teikdama Seimui teisės aktų projektus. Aplinkybės, dėl kurių N. Venckienė nelankė Seimo ir minėto komiteto posėdžių, ar ji tai darė sąmoningai, nesąžiningai ir kokių tikslų vedama, tiksliai nėra žinoma. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, byloje yra duomenų, kad Seimo narės N. Venckienės sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus (apie tai Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei posėdyje kalbėjo Seimo narys Povilas Gylys), taigi byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad ji nesąžiningai ėjo Seimo nario pareigas ar veikė ne Tautos, bet savo privačiais, atskirų narių ar grupių interesais, kad veikė turėdama kitų tikslų ar interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdė Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, kad savo veiksmais Seimo narė diskreditavo valstybės valdžią ir kad dėl to būtina panaikinti jos Seimo nario mandatą.
III
1. Seimas kartu su Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimais Nr. XII-664 ir XII-665 Konstituciniam Teismui pateikė Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadą, kuriai Seimas pritarė 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XII-664, taip pat Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei posėdžių rengimo dokumentus, susirašinėjimo dokumentus šios komisijos organizacinės veiklos klausimais ir komisijos posėdžių garso įrašus (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei medžiaga).
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti: Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014 m. sausio 16 d. raštas Nr. S5-3378 „Dėl dokumentų pateikimo“, prie kurio pridėtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-103-11 medžiagos dokumentų dėl N. Venckienės galimai padarytų nusikalstamų veikų ir jos paieškos kopijos; Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 20 d. pažyma Nr. (29)2A-32 „Apie asmens duomenis“; Seimo kanceliarijos Komisijų biuro 2014 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-2014-1284 „Dėl paaiškinimų ir medžiagos pateikimo“, prie kurio pridėtos Seimo posėdžių, kuriuos praleido Seimo narė N. Venckienė, protokolų ir registracijos lapų patvirtintos kopijos ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktos šio komiteto posėdžių protokolų priedų kopijos; Seimo kanceliarijos Komisijų biuro 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-2014-1501 „Dėl papildomų paaiškinimų“; Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. raštas Nr. (1.46)-E5-4149 „Dėl įrodymų pateikimo konstitucinės justicijos byloje Nr. 3/2014“, prie kurio pridėti N. Venckienės rašysenos ir parašų pavydžiai; Seimo kanceliarijos 2014 m. kovo 17 d. raštas Nr. S-2014-2246 „Dėl įrodymų pateikimo konstitucinės justicijos byloje Nr. 3/2014“, prie kurio pridėti Seimo narės N. Venckienės Seimo posėdžių sekretoriatui pateiktų teisės aktų projektai; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 8 d. raštas Nr. SE-865 „Dėl ekspertizės akto išsiuntimo“, prie kurio pridėtas 2014 m. balandžio 8 d. ekspertizės aktas Nr. 11-934 (14); Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (4.30-2) R2-169/388, prie kurio pridėta civilinė byla Nr. 2-5840-713/2014 dėl santuokos nutraukimo; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 17 d. raštas Nr. SE-973 „Dėl ekspertizės akto pateikimo“, prie kurio pridėtas 2014 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 11-937 (14); Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014 m. gegužės 2 d. raštas Nr. S5-26062 „Dėl informacijos pateikimo“, prie kurio pridėtos papildomos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-103-11 medžiagos dokumentų dėl N. Venckienės galimai padarytų nusikalstamų veikų ir jos paieškos kopijos; Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ seniūno pavaduotojos A. Stancikienės 2014 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 152-S-25 „Dėl prašymo informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę“.
IV
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo atstovai Seimo nariai E. Gentvilas, V. Saulis, Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja V. Misiūnienė savo paaiškinimus grindė Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadomis ir palaikė jose suformuluotus kaltinimus. Seimo nariai E. Gentvilas, V. Saulis pateikė papildomus paaiškinimus, atsakė į užduotus klausimus.
2. Suinteresuotas asmuo – Seimo narė N. Venckienė į Konstitucinio Teismo posėdį neatvyko.
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo narės N. Venckienės atstovas advokatas E. Šriupša iš esmės pakartojo 2014 m. balandžio 28 d. Konstituciniam Teismui rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į užduotus klausimus.
3. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai Seimo nariai Povilas Gylys, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas. Jie, be kita ko, paaiškino įstatymų ir Seimo nutarimų projektų, kurių aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, jog jų iniciatorė yra ir Seimo narė N. Venckienė, rengimo ir įregistravimo aplinkybes.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. Seimas 2012 m. lapkričio 14 d. priėmė nutarimą Nr. XI-2420 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“, kuris pagal jo 4 straipsnį įsigaliojo nuo priėmimo. Šio nutarimo 3 straipsniu nustatyti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir patvirtintas galutinis Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašas, kuriame įrašyta N. Venckienė.
Išrinkta Seimo narė N. Venckienė Seimo 2012 m. lapkričio 16 d. posėdyje prisiekė būti ištikima Lietuvos Respublikai ir įgijo visas Tautos atstovo teises.
2. 2013 m. lapkričio 7 d. 41 Seimo narys pateikė Seimui teikimą „Pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei“.
3. Seimas 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. XII-625 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ 1 straipsniu sudarė Specialiąją tyrimo komisiją dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei, o 3 straipsniu šiai komisijai pavedė tyrimą atlikti ir išvadą parengti iki 2013 m. gruodžio 5 d.
4. Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei 2013 m. gruodžio 5 d. priėmė išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas Seime pradėti Seimo narės N. Venckienės apkaltos procesą.
5. Minėta, kad Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XII-664 1 straipsniu pritarta Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoms.
6. Taip pat minėta, kad Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XII-665 1 straipsniu nutarta Seime pradėti apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei, 2 straipsniu – kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Seimo narės N. Venckienės konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
7. Iš Seimo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. XII-665, Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvados, kuriuose išdėstytas paklausimas Konstituciniam Teismui, turinio matyti, kad Seimas prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo narės N. Venckienės veiksmai – be pateisinamos priežasties nedalyvavimas 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose.
II
1. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija ir teise. Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).
Valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Tačiau kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d. išvada).
2. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Su apkaltos institutu yra susiję ir kiti Konstitucijos straipsniai: 63 straipsnio 5 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas, 89 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 108 straipsnio 5 punktas ir 116 straipsnis. Apkaltos institutas Lietuvos konstitucinėje sistemoje sietinas ir su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, su konstituciniais asmens teisių ir laisvių apsaugos principais.
3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis apkaltos institutas yra viena iš viešos demokratinės kontrolės formų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Įvairūs apkaltos konstitucinės sampratos aspektai yra atskleisti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarime, 2004 m. kovo 31 d. išvadoje, 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2010 m. spalio 27 d. išvadoje:
– Konstitucijoje, inter alia jos 74 straipsnyje, įtvirtintas apkaltos – ypatingos parlamentinės procedūros instituto, konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių; valstybės pareigūnai, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau už visuomenės interesus, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią, įstatymų nustatyta tvarka gali būti pašalinti iš pareigų;
– apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš užimamų pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką.
4. Kaip minėta, už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, apkaltos proceso tvarka inter alia gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.
5. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo inter alia Seimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti; Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).
6. Pagal Konstitucijos 4 straipsnį „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis).
7. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
7.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje nustatyta:
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
7.2. Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Konstitucija iš Seimo nario taip pat besąlygiškai reikalauja pasižadėjimo sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
7.3. Prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių. Taigi Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).
7.4. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime yra konstatavęs: ištikimybė Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo ištikimybės ir Konstitucijai; sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai, kartu yra šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje yra konstatavęs: ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Respublikos Prezidento veiksmais šiurkščiai pažeista Konstitucija, kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes; Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas; Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.
Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje konstatavo, kad šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir toms teisinėms situacijoms, kai sprendžiama, ar Seimo nario veiksmai, kuriais pažeista Konstitucija, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
8. Konstitucinis Teismas savo aktuose, priimtuose ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną:
– Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigas, teises ir veiklos garantijas, atsakomybę ir yra grindžiamas konstituciniu Seimo nario laisvo mandato principu; Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant imperatyvaus mandato, teisės atšaukti Seimo narį; Seimo nario laisvas mandatas yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų; jis – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; jis turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę; Seimo nario pareiga veikti taip, kaip jį įpareigoja duota Seimo nario priesaika, paisant iš Konstitucijos ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančių reikalavimų, negali būti interpretuojama kaip reiškianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojimą;
– pareigas eidami, įgyvendindami savo teises, Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine; Seimo narys pagal Konstituciją ne tik įgyja atitinkamas teises, bet ir privalo vykdyti tam tikras pareigas, kylančias iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus;
– iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą – kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę. Seimo sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia. Pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą.
9. Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2005 m. vasario 10 d. sprendime aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą Seimo veiklos nepertraukiamumo principą, inter alia konstatavo, kad:
– pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą;
– Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose;
– Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus; Seimo nario įgaliojimų vykdymas, taigi ir Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, yra ir tokia Seimo nario veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan.;
– galimos tokios situacijos, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių, kitų pateisinamų priežasčių tam tikrą laiką negali dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose ir (arba) tam tikrą laiką negali vykdyti kitų Seimo nario pareigų; toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme (Seimo statute) nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo nario pareigų; jeigu Seimo nario nurodytos priežastys yra ypač svarbios, pateisinamos, minėtas leidimas jam suteikiamas; negavusio tokio leidimo Seimo nario nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, kitų Seimo nario pareigų nevykdymas būtų nepateisinamas;
– galimos ir tokios situacijos, kad Seimo narys apie savo nedalyvavimą atitinkamame posėdyje iki jo pradžios negali pranešti įstatyme (Seimo statute) nurodytai institucijai; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti, kokia tvarka ir šiais atvejais įstatyme (Seimo statute) nurodyta institucija galėtų spręsti, ar to Seimo nario nedalyvavimo atitinkamame posėdyje priežastys buvo ypač svarbios, pateisinamos.
Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.
Minėta, kad ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes.
III
1. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą.
Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
2. Pažymėtina, jog, interpretuodamas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 107 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d. ir 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad:
– pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas; kiekvienai iš šių valstybės valdžios institucijų Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys įgaliojimai: apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu (iniciatyva); išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikia Konstitucinis Teismas; jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą;
– įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi sulaužė ir priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;
– jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.
3. Pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Seimo narys Konstituciją pažeidė šiurkščiai. Taigi Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga ištirti, ar Seimo narys atliko konkrečius veiksmus, nurodytus paklausime Konstituciniam Teismui, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai. Tirdamas, ar Seimo nario konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo paklausime, prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus įrodymus, tiek visus kitus bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad Seimo narys atliko paklausime nurodytus konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir kad Konstitucija yra pažeista šiurkščiai.
4. Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad apkaltos konstitucinė samprata suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisių apsaugai; asmens teisių apsauga garantuojama tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti.
Pažymėtina, kad iš teisingo teisinio proceso reikalavimo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį sąlygas Seimo nariui ar valstybės pareigūnui, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, ginti savo teises visose apkaltos proceso stadijose. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teisinio proceso reikalavimas suponuoja valstybės valdžios institucijų, turinčių konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese – Seimo ir Konstitucinio Teismo, pareigą įgyvendinant atitinkamas funkcijas apkaltos procese sudaryti galimybes asmeniui, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, realizuoti savo teises apkaltos procese.
Taip pat pažymėtina, kad dalyvauti apkaltos procese yra Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, teisė ir iš jo priesaikos kylanti priedermė. Seimo narys ar valstybės pareigūnas, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, privalo gerbti valstybės valdžios institucijas. Taigi Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi priedermę kviečiamas atvykti į valstybės valdžios institucijas, turinčias konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurie yra šių institucijų tyrimo ir vertinimo dalykas. Šios priedermės nevykdymas, kai asmuo yra tinkamai informuotas apie vykstantį apkaltos procesą, nėra kliūtis valstybės valdžios institucijoms, turinčioms konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, inter alia Konstituciniam Teismui, vykdyti savo įgaliojimus ir priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus.
IV
Dėl Seimo narės N. Venckienės, kuriai pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Konstitucijai
1. Seimas 2013 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. XII-665 išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo narės N. Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose.
2. Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoje inter alia nurodyta, kad N. Venckienė be pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; apie savo nedalyvavimą ji nepranešė nei Seimo posėdžių sekretoriatui, nei minėto komiteto pirmininkui; N. Venckienės nedalyvavimas minėtuose posėdžiuose be pateisinamos priežasties vertintinas kaip galimas Seimo nario priesaikos sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
3. Seimo narė N. Venckienė nepateikė jokių paaiškinimų Specialiajai tyrimo komisijai (Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei medžiaga, Konstitucinio Teismo byla Nr. 3/2014 (toliau – KTb), t. I, l. 25–93) ar Konstituciniam Teismui. Ji taip pat nepaskyrė savo atstovo šioje byloje.
4. Byloje nustatyta:
4.1. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsniu, 2012 m. liepos 3 d. surašė N. Venckienei pranešimą apie įtarimą, kuriame nurodė, kad ji įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo), 163 straipsnyje (dėl piktnaudžiavimo vaiko atstovų teisėmis), 231 straipsnio 1 dalyje (dėl trukdymo antstolio veiklai), 232 straipsnyje (dėl nepagarbos teismui), 245 straipsnyje (dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo) ir 286 straipsnyje (dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui). Šis pranešimas N. Venckienei buvo įteiktas 2012 m. spalio 9 d. N. Venckienė atsisakė pasirašyti pranešimą apie įtarimą ir nedavė parodymų (Šiaulių apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. I, l. 126–127).
4.2. Minėta, kad išrinkta Seimo narė N. Venckienė Seimo 2012 m. lapkričio 16 d. posėdyje prisiekė būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
4.3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Darius Valys 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į Seimą prašydamas sutikimo Seimo narę N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę (2013 m. sausio 15 d. I (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 17 stenograma).
4.4. Seimas 2013 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. XII-146 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ 1 straipsniu sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę, o 3 straipsnio 3 dalimi šiai komisijai pavedė tyrimą atlikti ir išvadą parengti iki 2013 m. kovo 25 d.
Seimas 2013 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XII-202 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ 3 straipsnio pakeitimo“ 1 straipsniu terminą, per kurį komisijai buvo pavesta atlikti tyrimą ir parengti išvadą, pratęsė iki 2013 m. balandžio 2 d.
4.5. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę 2013 m. kovo 28 d. pateikė pažymą, kurios 10 punkte pasiūlė Seimui duoti sutikimą Seimo narę N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę (Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę 2013 m. kovo 28 d. pažyma).
4.6. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad N. Venckienė ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 8 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos (Šiaulių apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. I, l. 137–147).
4.7. N. Venckienė gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kauno r. sav. Garliavos apylinkės sen. Teleičių k. viename iš Klonio g. esančių namų. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie jos išvykimą į užsienio valstybę (Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 20 d. pažyma Nr. (29)2A-32 „Apie asmens duomenis“, KTb, t. I, l. 167).
4.8. Seimas 2013 m. balandžio 9 d. priėmė rezoliuciją „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“, kurioje, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro teikimą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę 2013 m. kovo 28 d. pažymą, sutiko, kad Seimo narė N. Venckienė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, suimta ar kitaip būtų suvaržyta jos laisvė. Ši Seimo rezoliucija įsigaliojo nuo priėmimo.
4.9. Seimo narė N. Venckienė nedalyvavo Seimo 2013 m. balandžio 9 d. plenariniame posėdyje, kuriame inter alia buvo sprendžiamas sutikimo ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę klausimas, ir vėlesniuose Seimo plenariniuose posėdžiuose (Seimo kanceliarijos Komisijų biuro pateikta medžiaga – posėdžių, kuriuos praleido Seimo narė N. Venckienė, protokolai ir registracijos lapai, KTb, t. II–V).
4.10. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2013 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą paskelbti įtariamosios N. Venckienės paiešką. Nutarime nurodyta, kad nepavyksta įteikti šaukimų atvykti į apklausą įtariamajai N. Venckienei, jos buvimo vieta nėra žinoma, ji slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų (Šiaulių apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. I, l. 123–125).
4.11. 2013 m. gegužės 24 d. Seimo valdyba nutarė atsižvelgti į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pažymą dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėn. ir pavesti Seimo kanceliarijai laikinai sustabdyti atlyginimo mokėjimą Seimo narei N. Venckienei (Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. posėdžių protokolas Nr. SV-P-33).
4.12. 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvyko šie Seimo posėdžiai: 2013 m. balandžio 9, 11, 16, 18, 23, 25 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai, 2013 m. gegužės 7, 9, 16, 21, 23, 30 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai, 2013 m. gegužės 14, 28 d. – plenariniai posėdžiai, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai, 2013 m. liepos 2 d. – rytinis ir vakarinis plenariniai posėdžiai, 2013 m. liepos 4 d. – iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžiai, 2013 m. rugsėjo 12, 17, 19 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai, 2013 m. rugsėjo 10 d. – plenarinis posėdis, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 10, 15, 22 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 21, 26 d. – rytiniai ir vakariniai plenariniai posėdžiai (2013 m. balandžio–lapkričio mėn. Seimo posėdžių protokolai, KTb, t. II–V).
Taigi iš viso 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvyko 72 Seimo plenariniai posėdžiai.
4.13. Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoje konstatavo, kad N. Venckienė be pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose; apie savo nedalyvavimą ji nepranešė Seimo posėdžių sekretoriatui.
Seime 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvykusių Seimo posėdžių protokolai (KTb, t. II–V), Seimo kanceliarijos Komisijų biuro 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-2014-1501 (KTb, t. I, l. 185–186) patvirtina, kad Seimo narė N. Venckienė 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. praleido inter alia 64 Seimo plenarinius posėdžius, t. y.: 2013 m. balandžio 16, 18, 23, 25 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. balandžio 9, 11 d. vykusius rytinius plenarinius posėdžius, 2013 m. gegužės 9, 16, 21, 23, 30 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. gegužės 7 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. gegužės 14, 28 d. vykusius plenarinius posėdžius, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. liepos 2 d. vykusius rytinį ir vakarinį plenarinius posėdžius, 2013 m. rugsėjo 17, 19 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 15, 22 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. spalio 10 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 26 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. lapkričio 21 d. vykusį vakarinį plenarinį posėdį.
4.14. 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvyko šie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžiai, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžiai, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžiai, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžiai, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžiai, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžiai, 2013 m. lapkričio 6, 7, 8, 13, 14, 20, 21, 27 d. posėdžiai (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. vasario 7 d. raštas Nr. V-2014-687 su priedais, KTb, t. II, l. 4–37).
Taigi iš viso 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvyko 33 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai.
4.15. Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvadoje konstatavo, kad N. Venckienė be pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose; apie savo nedalyvavimą ji nepranešė minėto komiteto pirmininkui.
Seime 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvykusių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių dalyvių sąrašai (KTb, t. II, l. 5–37), Seimo kanceliarijos Komisijų biuro 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. S‑2014-1501 (KTb, t. I, l. 185–186) patvirtina, kad Seimo narė N. Venckienė 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. praleido inter alia 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius, t. y.: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžius, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžius, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžius, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžius, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžius, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžius.
5. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina:
5.1. Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei išvada, Seime 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvykusių Seimo posėdžių protokolai, Seime 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvykusių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių dalyvių sąrašai, Seimo kanceliarijos Komisijų biuro 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-2014-1501 patvirtina, kad Seimo narė N. Venckienė 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. praleido:
– 64 Seimo plenarinius posėdžius, t. y.: 2013 m. balandžio 16, 18, 23, 25 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. balandžio 9, 11 d. vykusius rytinius plenarinius posėdžius, 2013 m. gegužės 9, 16, 21, 23, 30 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. gegužės 7 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. gegužės 14, 28 d. vykusius plenarinius posėdžius, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. liepos 2 d. vykusius rytinį ir vakarinį plenarinius posėdžius, 2013 m. rugsėjo 17, 19 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 15, 22 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. spalio 10 d. vykusį rytinį plenarinį posėdį, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 26 d. vykusius rytinius ir vakarinius plenarinius posėdžius, 2013 m. lapkričio 21 d. vykusį vakarinį plenarinį posėdį;
– 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius, t. y.: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžius, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžius, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžius, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžius, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžius, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžius.
5.2. Seimo narė N. Venckienė neprašė Seimo valdybos pritarimo jos išvykimui iš Lietuvos Respublikos, Seimo posėdžių sekretoriatui ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui nepranešė, kad nedalyvaus 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vyksiančiuose Seimo plenariniuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose.
5.3. Nors 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. įvyko 72 Seimo plenariniai posėdžiai ir 33 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai, tačiau, kaip minėta, Seimas prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo narės N. Venckienės veiksmai – be pateisinamos priežasties nedalyvavimas 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, todėl Konstitucinis Teismas netirs, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo narės N. Venckienės veiksmai – nedalyvavimas kituose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir kituose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose nei tie, dėl kurių į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas.
6. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, kad nuo 2013 m. balandžio mėn., t. y. nuo tada, kai Seimo narė N. Venckienė nedalyvauja Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoti 36 įstatymų ir 10 Seimo nutarimų projektai, kuriuose nurodyta, kad kartu su kitais Seimo nariais juos teikia N. Venckienė:
– 2013 m. birželio 4 d. įregistruoti 7 įstatymų projektai, kuriuos N. Venckienė teikia kartu su Seimo nariais V. Vasiliausku arba P. Gyliu;
– 2013 m. gruodžio 17 d. įregistruoti 17 įstatymų ir 1 Seimo nutarimo projektai, kuriuos N. Venckienė teikia kartu su Seimo nariu J. Varkala;
– 2014 m. kovo 4 d. įregistruoti 5 įstatymų ir 5 Seimo nutarimų projektai, kuriuos N. Venckienė teikia kartu su Seimo nariu J. Varkala;
– 2014 m. balandžio 22 d. įregistruoti 7 įstatymų ir 4 Seimo nutarimų projektai, kuriuos N. Venckienė teikia kartu su Seimo nariu J. Varkala.
6.1. Konstitucinio Teismo posėdyje apklausti liudytojai Seimo nariai P. Gylys, J. Varkala, V. Vasiliauskas paaiškino, jog jiems nekilo abejonių, kad kartu su Seimo nare N. Venckiene teikiamus teisės aktų projektus pasirašė Seimo narė N. Venckienė. Pasak Seimo nario J. Varkalos, kartu su Seimo nare N. Venckiene teikiamus įstatymų ir Seimo nutarimų projektus jis gaudavęs iš N. Venckienės tėvų arba paštu; pasak Seimo nario V. Vasiliausko, projektus jis gavęs iš J. Varkalos, kuris sakė juos gavęs iš N. Venckienės tėvų.
6.2. Konstitucinio Teismo teisėjo 2014 m. balandžio 2 d. pavedimu, siekiant nustatyti, ar kai kuriuos 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. kovo 4 d. pateiktus projektus pasirašė N. Venckienė, ar parašas N. Venckienės vardu nėra nukopijuotas techninėmis priemonėmis, taip pat kas anksčiau buvo parašytas – projektų tekstas ar parašas N. Venckienės vardu, buvo paskirta dokumentų ir rašysenos ekspertizė.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-934 (14) padaryta išvada, jog, įvertinus parašų, esančių tirti pateiktuose dokumentuose, bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, nustatyta, kad jie nesudaro požymių visumos, pakankamos pasirašiusiajam asmeniui identifikuoti, todėl nustatyti, ar projektuose N. Venckienės vardu pasirašė N. Venckienė, ar kitas asmuo, negalima (KTb, t. VII, l. 95–101).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-937 (14) padaryta išvada, kad parašai N. Venckienės vardu, esantys tirti pateiktuose dokumentuose, pasirašyti rašikliais įprasta rašysena, t. y. jie nėra techniškai padirbti. Taip pat padaryta išvada, kad parašai N. Venckienės vardu tirti pateiktuose dokumentuose (išskyrus vieną, dėl kurio atsisakyta teikti išvadą) yra pasirašyti ant spausdintinio teksto, t. y. pirmiau buvo atspausdintas tekstas, o po to pasirašyta (KTb, t. VII, l. 103–110).
7. Seimo narė N. Venckienė nepateikė jokių paaiškinimų dėl savo nedalyvavimo minėtuose 64-iuose Seimo plenariniuose ir 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose.
8. Pažymėtina, kad apkaltos procese buvo imtasi tinkamų priemonių pranešti Seimo narei N. Venckienei apie vykstantį procesą ir sudaryti galimybę jai pateikti paaiškinimus apkaltos byloje.
8.1. Specialioji tyrimo komisija dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei kvietimus dalyvauti posėdžiuose ir pateikti paaiškinimus Seimo narei N. Venckienei registruotu paštu išsiuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, į Seimo narės N. Venckienės tarnybinį elektroninį paštą, raštai su kvietimu Seimo narei N. Venckienei atvykti į šios komisijos posėdžius buvo įteikti Seimo frakcijai „Drąsos kelias“ ir politinei partijai „Drąsos kelias“.
8.2. Seimo narei N. Venckienei į Seimą ir jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti Konstitucinio Teismo teisėjo raštai su prašymais raštu pateikti paaiškinimus dėl rengiamos bylos (įskaitant paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų šioje byloje) arba, paskyrus įgaliotąjį atstovą, pavesti jam raštu pateikti paaiškinimus dėl minėtos bylos, taip pat l. e. p. Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašyti šaukimai atvykti į Konstitucinio Teismo posėdį.
Pažymėtina, kad pranešimai ir šaukimai Seimo narei N. Venckienei buvo siunčiami adresu, kurį po 2013 m. balandžio mėn., t. y. nuo tada, kai Seimo narė N. Venckienė nedalyvauja Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, ji pati nurodo kaip savo gyvenamosios vietos adresą ar adresą, kuriuo jai siųstina korespondencija. Antai:
– N. Venckienė 2013 m. gruodžio 23 d., 2014 m. kovo 6 d. Mykolo Romerio universitetui pateikė prašymus išduoti pažymą apie doktorantūros studijas šiame universitete; juose prašoma atsakymus išsiųsti adresu Kauno r., Garliavos apylinkės sen., Teleičių k., į vieną iš Klonio g. esančių namų, t. y. ten, kur yra deklaruota N. Venckienės gyvenamoji vieta (Šiaulių apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. VII, l. 128–143);
– Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje viena iš pareiškėjų buvo N. Venckienė; šios bylos dokumentuose nurodytas toks N. Venckienės adresas: Kauno r., Garliavos apylinkės sen., Teleičių k., vienas iš Klonio g. esančių namų (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5840-713/2014 dokumentų kopijos, KTb, t. VII, l. 51–55; Šiaulių apygardos prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. VII, l. 128).
8.3. 2014 m. balandžio 18 d. per BNS Spaudos centrą buvo išplatintas ir nuo tos dienos Konstitucinio Teismo interneto svetainėje skelbiamas pranešimas apie teisminį posėdį dėl Seimo nutarime išdėstyto paklausimo, ar Seimo narės N. Venckienės konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; šiuose pranešimuose N. Venckienė taip pat informuota apie galimybę pateikti paaiškinimus dėl rengiamos bylos (KTb, t. VII, l. 93).
9. Įvertinus nurodytus duomenis, konstatuotina, kad Seimo narė N. Venckienė, naudodamasi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, susirašinėja, taip pat kitais informacijos perdavimo (gavimo) būdais asmeniniais interesais bendrauja su tam tikrais asmenimis ir institucijomis. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad Seimo narė N. Venckienė turėjo galimybių Seimo posėdžių sekretoriatui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui pranešti, kad nedalyvaus 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vyksiančiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurio narė ji yra, posėdžiuose, pranešti nedalyvavimo priežastis, tačiau to nepadarė.
10. Minėta, kad Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus.
10.1. Seimo narių dalyvavimą Seimo darbe, inter alia Seimo posėdžiuose, Seimo komiteto posėdžiuose, reglamentuoja Seimo statutas (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir (arba) papildymais).
Seimo statuto 10 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1, 2, 5 dalyse inter alia nustatyta:
„1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose.
2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe <...>
5. Seimo narys privalo dalyvauti <...> Seimo komitetų <...>, kurių narys jis yra, posėdžiuose.“
Seimo statuto 11 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 2, 3, 5 dalyse nustatyta:
„2. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto <...> posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau kaip per savaitę privalo pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto <...> pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.
3. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo komiteto <...> posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jei Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
<...>
5. Etikos ir procedūrų komisija sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, Seimo komitetų <...> pirmininkai sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo komiteto <...> posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos. Ginčus, ar nedalyvavimo komiteto <...> posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, sprendžia Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgusi į atitinkamų komitetų <...> pirmininkų išvadas ir Seimo nario paaiškinimus.“
10.2. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo narė N. Venckienė 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. 64 Seimo plenarinius posėdžius praleido ir 25-iuose Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose nedalyvavo be svarbios ir pateisinamos priežasties (Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. V-2013-8048, Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo narei N. Venckienei medžiaga, KTb, t. I, l. 33).
10.3. Pažymėtina, kad nedalyvavimo Seimo, Seimo komiteto posėdžiuose, taip pat nepranešimo apie negalėjimą dalyvauti šiuose posėdžiuose svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis savaime negali būti tokios priežastys, kaip išvykimas iš Lietuvos Respublikos, tai, kad asmuo yra įtariamasis baudžiamajame procese ir yra paskelbta jo paieška, kad jis galbūt slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
11. Taigi Seimo narė N. Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 16, 18, 23, 25 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. balandžio 9, 11 d. vykusiuose rytiniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 9, 16, 21, 23, 30 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 7 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. gegužės 14, 28 d. vykusiuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. liepos 2 d. vykusiuose rytiniame ir vakariniame plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 17, 19 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 15, 22 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. spalio 10 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 26 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. lapkričio 21 d. vykusiame vakariniame plenariniame posėdyje, ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžiuose, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžiuose, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžiuose, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžiuose, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžiuose, pažeidė Seimo statuto 10 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1, 2, 5 dalių ir 11 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 2, 3 dalių nuostatas.
12. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai jis Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
13. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje minėta, kad:
– Seimo nario priesaikos tekstas nustatytas įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje; Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus; prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei; Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti;
– valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja Konstitucija;
– pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas; Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; Seimo nario konstitucinė pareiga dalyvauti Seimo darbe apima inter alia jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus;
– galimos tokios situacijos, kai Seimo narys dėl ypač svarbių asmeninių, kitų pateisinamų priežasčių tam tikrą laiką negali dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose ir (arba) tam tikrą laiką negali vykdyti kitų Seimo nario pareigų; toks Seimo narys minėtais atvejais turi kreiptis į įstatyme (Seimo statute) nurodytą instituciją dėl leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo nario pareigų; negavusio tokio leidimo Seimo nario nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, kitų Seimo nario pareigų nevykdymas būtų nepateisinamas;
– ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes;
– ištikimybė Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo ištikimybės ir Konstitucijai; sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai, kartu yra šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
14. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta:
– Seimo narė N. Venckienė neprašė Seimo valdybos pritarimo jos išvykimui iš Lietuvos Respublikos ir apie išvykimą nepranešė Seimo posėdžio sekretoriatui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui;
– Seimo narė N. Venckienė be pateisinamų priežasčių nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 16, 18, 23, 25 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. balandžio 9, 11 d. vykusiuose rytiniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 9, 16, 21, 23, 30 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 7 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. gegužės 14, 28 d. vykusiuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. liepos 2 d. vykusiuose rytiniame ir vakariniame plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 17, 19 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 15, 22 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. spalio 10 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 26 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. lapkričio 21 d. vykusiame vakariniame plenariniame posėdyje, ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžiuose, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžiuose, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžiuose, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžiuose, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžiuose;
– nėra pagrindo abejoti, kad Seimo narė N. Venckienė turėjo galimybių Seimo posėdžių sekretoriatui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui pranešti, kad nedalyvaus minėtuose Seimo plenariniuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tačiau to nepadarė;
– nedalyvavimo Seimo, Seimo komiteto posėdžiuose, taip pat nepranešimo apie negalėjimą dalyvauti šiuose posėdžiuose svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis savaime negali būti tokios priežastys, kaip išvykimas iš Lietuvos Respublikos, tai, kad asmuo yra įtariamasis baudžiamajame procese ir yra paskelbta jo paieška, kad jis galbūt slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
15. Konstatuotina, kad Seimo narė N. Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika. Šiais veiksmais ji diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
16. Minėta, kad nuo 2013 m. balandžio mėn., kai Seimo narė N. Venckienė nedalyvauja Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoti 36 įstatymų ir 10 Seimo nutarimų projektai, kuriuose nurodyta, kad kartu su kitais Seimo nariais juos teikia N. Venckienė.
16.1. Seimo konstituciniai įgaliojimai yra įtvirtinti Konstitucijos 67 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Seimas inter alia: leidžia įstatymus (2 punktas); steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus (5 punktas); pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai (6 punktas); svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti (7 punktas); Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas (8 punktas); prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru (9 punktas); tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (14 punktas); nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus (15 punktas); ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus (16 punktas); įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (20 punktas).
Pažymėtina, kad Konstitucijos 67 straipsnyje įtvirtintų Seimo konstitucinių įgaliojimų sąrašas nėra baigtinis – įvairiuose Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse) yra nustatyta daugiau Seimo įgaliojimų. Pagal Konstituciją Seimo įgaliojimai gali būti nustatomi ir yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos nuostatų, kuriose nustatyti Seimo įgaliojimai, matyti, kad Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt.
Taigi įstatymų leidyba yra viena svarbiausių, bet ne vienintelė Seimo funkcija.
16.2 Įstatymų leidybos procedūra reglamentuota Seimo statuto V dalyje (135–186 straipsniai). Pagal Seimo statutą įstatymų leidybos procedūrą sudaro tokie etapai: įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas (135–140 straipsniai), įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų pateikimas Seimo posėdyje (141–146 straipsniai), įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete (147–150 straipsniai), įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje (151–154 straipsniai), įstatymo projekto priėmimas Seimo posėdyje (155–161 straipsniai).
Taigi įstatymų, kitų Seimo aktų projektų rengimas ir jų registravimas Seimo posėdžių sekretoriate yra tik vienas (pirmasis) iš Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūros etapų.
16.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad Seimo narys įgyvendina savo teisę rengti įstatymų, kitų Seimo aktų projektus, nereiškia, kad jis tinkamai vykdo Tautos atstovo pareigas. Epizodinis dalyvavimas įgyvendinant dalį Seimo konstitucinių įgaliojimų leisti įstatymus negali būti vertinamas kaip nepertraukiama Seimo nario veikla ir tinkamas Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti Tautai įgyvendinimas, inter alia pareigos dalyvauti Seimo, jo struktūrinių padalinių posėdžiuose vykdymas.
16.4. Taigi vien tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruoti įstatymų, kitų Seimo aktų projektai, kuriuose nurodyta, kad kartu su kitais Seimo nariais juos teikia Seimo narė N. Venckienė, nereiškia, kad, be pateisinamos priežasties nedalyvaudama Seimo plenariniuose posėdžiuose, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurio narė yra, posėdžiuose, ji esą tinkamai vykdė Seimo nario pareigas.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad Seimo narės N. Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 16, 18, 23, 25 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. balandžio 9, 11 d. vykusiuose rytiniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 9, 16, 21, 23, 30 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. gegužės 7 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. gegužės 14, 28 d. vykusiuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. birželio 11, 13, 18, 20, 25, 27 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. liepos 2 d. vykusiuose rytiniame ir vakariniame plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 17, 19 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 12 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. spalio 1, 3, 8, 15, 22 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. spalio 10 d. vykusiame rytiniame plenariniame posėdyje, 2013 m. lapkričio 7, 12, 14, 19, 26 d. vykusiuose rytiniuose ir vakariniuose plenariniuose posėdžiuose, 2013 m. lapkričio 21 d. vykusiame vakariniame plenariniame posėdyje, ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, t. y.: 2013 m. balandžio 10, 17, 24 d. posėdžiuose, 2013 m. gegužės 8, 15, 22, 28, 29, 30 d. posėdžiuose, 2013 m. birželio 12, 19, 25, 26, 27 d. posėdžiuose, 2013 m. liepos 2, 3, 17 d. posėdžiuose, 2013 m. rugsėjo 4, 11, 18, 25 d. posėdžiuose, 2013 m. spalio 2, 9, 16, 23 d. posėdžiuose, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narė N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73, 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
teikia išvadą:
Lietuvos Respublikos Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.