LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SLAUGOS IR AKUŠERIJOs STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 9 d. Nr. V-1255
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Slaugos ir akušerijos studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-803 „Dėl Slaugos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-1255
SLAUGOS IR AKUŠERIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Slaugos ir akušerijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami slaugos ir akušerijos studijų krypties (G08), kuri priklauso sveikatos mokslų studijų krypčių grupei (G), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas slaugos ir akušerijos studijų kryptį (toliau – slaugos ir akušerijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu, PSO Europos regiono biuro leidiniu „Strateginės slaugytojų ir akušerių vaidmens stiprinimo Europos regione kryptys siekiant „Sveikata 2020“ tikslų, 2020 m. (https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/12978/finalversionesd03092015_lt_jm_baigtas3_iz_1130.pdf), taip pat atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatas (The Bologna Process 2020 – The European Higher Education Area in the new decade) bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą (The framework of qualifications for the European Higher Education Area 2018). Rengiant Aprašą taip pat vadovaujamasi šiais tarptautiniais dokumentais: 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama 2005/36/EB direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Europos Sąjungos Reglamentu Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas); taip pat – ataskaita „Kokybiško akušerių švietimo stiprinimas siekiant visuotinės sveikatos priežiūros 2030 m.: Veiksmų programa. Pasaulio sveikatos organizacija, 2019“ (Strengthening Quality Midwifery Education for Universal Health Coverage 2030: Framework for Action. World Health Organization 2019), ataskaita „Pagrindinės tarpprofesinės bendradarbiavimo praktikos kompetencijos. Ekspertų grupės (IPEC) ataskaita 2011“ (Core Competencies for Interprofessional Collaborative Practice. Report of an Expert Panel (IPEC) 2011), slaugytojų praktikos standartais (Standards of Practice for Nurse Practitioners. American Association of Nurse Practitioners (AANP)) ir rekomendacija „Slaugos praktikos apimtis ir sprendimų priėmimo sistema TOOLKIT. ICN reglamentų serija“ (Anne Morrison. Scope of Nursing Practice and Decision Making Framework TOOLKIT. ICN Regulation Series. International Council of Nursing (ICN), 2009).
3. Baigus slaugos ir akušerijos krypties studijas:
3.1. baigusiems kolegines studijas suteikiamas sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo arba akušerio kvalifikacija, atitinkanti šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinami kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;
3.2. baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas suteikiamas sveikatos mokslų bakalauro laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo arba akušerio kvalifikacija, atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinami universiteto išduodamu bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;
3.3. baigusiems antrosios pakopos studijas suteikiamas sveikatos mokslų magistro laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinamas universiteto išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu. Baigus išplėstinės praktikos slaugos magistro studijas suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikacija.
5. Į slaugos ir akušerijos krypties antrosios studijų pakopos studijų programas, suteikiančias išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją, gali būti priimami asmenys, turintys sveikatos mokslų bakalauro laipsnį, bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją ir atitikti universiteto nustatytus reikalavimus.
6. Į slaugos ir akušerijos krypties antrosios studijų pakopos studijų programas, nesuteikiančias profesinės kvalifikacijos, gali būti priimami asmenys, turintys bakalauro laipsnį, bendrosios praktikos slaugytojo ir (arba) akušerio kvalifikaciją ir atitikti universiteto nustatytus reikalavimus.
7. Slaugos ir akušerijos studijų tikslas – parengti slaugytojus ir akušerius, kurie pagal turimą kompetenciją gebės inovatyviai, kokybiškai organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvauti mokslinių tyrimų procesuose bei plėtoti profesinę praktiką:
7.1. koleginių studijų bendrosios praktikos slaugos studijų tikslas – parengti slaugytojus, gebančius pagal kompetenciją inovatyviai ir kokybiškai organizuoti ir įgyvendinti pacientų slaugą bei mokymą, vertinti slaugymo veiksmingumą, tausoti pacientų sveikatą ir rūpintis ja, bendradarbiauti su kitų įstaigų, farmacijos bei sveikatos priežiūros specialistais, dalyvauti vykdant slaugos mokslo taikomuosius tyrimus ir plėtoti slaugos praktiką;
7.2. koleginių studijų akušerijos studijų tikslas – parengti akušerius, kurie, vadovaudamiesi asmeninių ir profesinių vertybių sistema, supranta akušerijos ir slaugos mokslo ir praktikos principus, išmano teorijas ir metodus, geba vykdyti akušerinę priežiūrą ir slaugą pagal akušerio veiklos sritis, geba priimti gimdymą, konsultuoti nėščiąsias, gimdyves, pagimdžiusias moteris, mokyti jas naujagimių priežiūros, vykdyti profilaktiką sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose; vykdo akušerijos mokslo tyrimus bei plėtoja profesinę praktiką ir akušerio profesinį identitetą;
7.3. universitetinių studijų pirmosios pakopos slaugos studijų tikslas – parengti slaugytojus, kurie išmano slaugos mokslo ir praktikos principus, teorijas ir metodus, praktiškai taiko mokslo įrodymais grįstas slaugos žinias ir geba savarankiškai ir kritiškai vertinti sveikų ir sergančių žmonių slaugos poreikius ir teikti į pacientą orientuotą priežiūrą, vadovaudamiesi asmeninių ir profesinių vertybių sistema savo darbo vietose – sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose; dalyvauja vykdant slaugos mokslo tyrimus bei formuoja slaugytojo profesinį tapatumą;
7.4. universitetinių studijų pirmosios pakopos akušerijos studijų tikslas – parengti akušerius, kurie, vadovaudamiesi asmeninių ir profesinių vertybių sistema, supranta akušerijos ir slaugos principus, teorijas ir metodus, taiko mokslo įrodymais grįstas akušerijos žinias ir geba vykdyti į pacientą orientuotą akušerinę priežiūrą ir slaugą pagal akušerio veiklos sritis, geba priimti gimdymą, konsultuoti nėščiąsias, gimdyves, pagimdžiusias moteris, supažindinti jas su naujagimių priežiūra; vykdo sveikatos priežiūros profilaktiką; vykdo akušerijos ir tarpdalykinius mokslo tyrimus ir formuoja akušerio profesinį tapatumą;
7.5. antrosios pakopos studijų, suteikiančių sveikatos mokslų magistro laipsnį, tikslas - parengti slaugytojus, kurie turi slaugos lyderystės, vadovavimo ir organizavimo, dėstymo, sveikatos politikos, žmogiškųjų ir kitų išteklių valdymo ir slaugos kokybės užtikrinimo žinių, įgūdžių, geba atlikti slaugos ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus taiko slaugos praktikoje, grindžiamoje naujausiomis slaugos mokslo žiniomis ir įrodymais, geba formuoti slaugos politiką nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
7.6. antrosios pakopos studijų, suteikiančių sveikatos mokslų magistro laipsnį ir išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją, tikslas – parengti išplėstinės praktikos slaugytojus, kurie turi mokslo įrodymais grįstų praktinių įgūdžių ir profesinių klinikinių gebėjimų, pasižymi kritiniu mąstymu ir vadovaujasi suformuota profesinių bei asmeninių vertybių sistema, geba taikyti moksliniais tyrimais grįstus išplėstinės slaugos praktikos sprendimus, savarankiškai dirba įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose bei geba vadovauti ir lyderiauti besikeičiančioje, daugiaprofesinėje aplinkoje, efektyviai spręsti sveikatos priežiūros sistemos problemas.
8. Bendrosios praktikos slaugytojų ir (arba) akušerių rengimas koleginėse studijose turi sudaryti 180 arba 210 studijų kreditų, universitetinėse – 240 kreditų, kuriuos sudaro bent 4600 teorinio ir klinikinio rengimo valandų: bent trečdalį jų trukmės sudaro teorinio rengimo valandos, o klinikinių praktikų – ne mažiau kaip pusę (2300 val.).
9. Bendrosios praktikos slaugytojų ir (arba) akušerių klinikinio praktinio mokymo trukmė įvairių lygių asmens sveikatos priežiūros ir (arba) kitose įstaigose turi būti ne mažesnė kaip 2300 valandų. Praktika būtina siekiant įgyti teisę užsiimti reglamentuojama profesija. Praktika atliekama mokymo, kurį baigus išduodamas diplomas, metu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti pacientų sveikatos ugdymą, stiprinimą, išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą, grindžiamą mokslu ir geraisiais pavyzdžiais.
11. Akušerija yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti moterų sveikatos ugdymą, priežiūrą, rizikos veiksnių profilaktiką, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą, grindžiamą mokslu ir geraisiais pavyzdžiais.
12. Slauga ir akušerija aprėpia įvairiapusį biopsichosocialinių teorinių ir praktinių žinių spektrą, todėl apibrėžiant studijų turinį, turėtų būti vadovaujamasi išsamia informacija ne tik iš slaugos ar (ir) akušerijos, bet ir kitų mokslo krypčių, užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais, bendradarbiaujama su socialiniais dalininkais. Žmogaus ir aplinkos sąveikos darna, socialinis atsakingumas, interprofesinis mokymas, tarpdalykiškumas, naujos žinios, technologijos ir idėjos, kurios gali turėti įtakos šiuolaikinei ir ateities slaugos ir akušerijos mokslo ir praktikos plėtrai, taip pat turi būti programos turinio modeliavimo dalis.
13. Atsižvelgiant į išsimokslinimo ir profesijos standartus, pirmosios ir antrosios studijų pakopų slaugos studijų programose turi atsispindėti šie turinio elementai:
13.1. slaugytojo profesijos teorinė sritis, apimanti slaugos teoriją: filosofiją ir modelius, vertybines nuostatas, slaugos problemų įvairovę, kritinį mąstymą, slaugos įgyvendinimo strategijas;
13.4. slaugytojo profesionalo, kritiškai analizuojančio ir praktinę veiklą reflektuojančio bei visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose galinčio dirbti praktiko, parengimo sritis;
13.5. slaugytojo profesijos paradigma, apimanti etikos, moralės elgesio standartus ir žmogaus teisių užtikrinimo principus;
14. Atsižvelgiant į išsimokslinimo ir profesijos standartus, pirmosios pakopos akušerijos studijų programose turi atsispindėti šie turinio elementai:
14.1. akušerio profesijos teorinė sritis, apimanti akušerijos ir tarpdalykinių mokslų teoriją: filosofiją ir modelius, vertybines nuostatas, akušerijos problemų įvairovę, kritinį mąstymą, akušerinės priežiūros įgyvendinimo strategijas;
14.4. akušerio profesionalo, kritiškai analizuojančio ir praktinę veiklą reflektuojančio bei visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose galinčio dirbti praktiko, parengimo sritis;
14.5. akušerio profesijos paradigma, apimanti etikos, moralės elgesio standartus ir žmogaus teisių užtikrinimo principus;
15. Slaugos ir akušerijos studijų krypties absolventai galės dirbti:
15.1. baigę koleginių ir universitetinių studijų pirmosios ir antrosios pakopos slaugos studijų programas – pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų institucijose (įvairaus amžiaus sveikų ir neįgalių žmonių globos namuose, kitose įstaigose);
16. Nacionaliniai ir tarptautiniai slaugos ir akušerijos profesijų tyrimai yra svarbūs, formuluojant studijų programų rezultatus. Slaugytojų ir akušerių rengimas yra susijęs su darbo rinkos poreikiais. Svarbu, kad studijų programos ne tik atitiktų šiandieninės darbo rinkos poreikius, bet ir suponuotų slaugytojo ir akušerio profesijos tolesnę plėtrą.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
18. Baigus kolegines slaugos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
18.1.2. susieti žinias apie asmens sveikatos būklę, fizinę ir socialinę aplinką planuojant, įgyvendinant bei vertinant slaugą ir (arba) slaugos veiksmus;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo gebės:
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
18.4.1. veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti sveikatos priežiūros specialistų komandoje įgyvendinant slaugos procesą, įskaitant dalyvavimą praktiniame sveikatos priežiūros darbuotojų rengime;
18.4.2. bendrauti žodžiu ir raštu su sveikatos priežiūros ir kitų sektorių subjektais vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
18.5.1. pasirinkti mokymosi strategijas ir metodus siekiant asmeninio tobulėjimo profesinėje veikloje;
18.5.2. tobulinti asmeninę praktiką, vadovautis mokslu grįstomis žiniomis apie slaugytojo profesiją;
19. Baigus universitetines pirmosios pakopos slaugos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
19.1.1. kritiškai, sistemiškai analizuoti ir taikyti naujausias žinias apie slaugos teoriją ir praktiką, žmogaus ir visuomenės sveikatą, slaugos mokslo metodus, slaugos profesijos raidą, profesinės etikos principus, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, slaugos administravimą, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises, slaugos praktikoje bei moksliniuose tyrimuose;
19.1.2. taikyti gamtos, biomedicinos, socialinių, humanitarinių mokslų žinias asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatai sistemiškai vertinti slaugos praktikoje;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
19.2.1. atlikti savarankiškai mokslinį slaugos tyrimą, interpretuoti, analizuoti, apibendrinti ir pateikti rezultatus;
19.2.2. taikyti tyrimo rezultatus slaugos profesinėje veikloje, formuluoti praktines rekomendacijas slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos politikams;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo gebės:
19.3.1. planuoti ir vykdyti slaugos procesą: atlikti slaugos informacijos (duomenų) rinkimą, slaugos problemų (diagnozių) nustatymą ir slaugos tikslų formulavimą, slaugos veiksmų planavimą, slaugos rezultatų vertinimą;
19.3.2. teikti slaugos paslaugas įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės pacientams, šeimoms, bendruomenėms;
19.3.3. suteikti pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją gyvybei pavojingų būklių bei traumų atvejais;
19.3.5. bendradarbiauti ir lyderiauti komandinėje veikloje teikiant slaugos paslaugas, demonstruoti savarankiškumą, profesinę ir asmeninę atsakomybę;
19.3.6. kvalifikuotai perteikti profesinės veiklos žinias ir praktinę patirtį, vykdant slaugos praktikos neformalųjį švietimą ir atliekant praktikos mokytojo funkcijas;
19.3.7. taikyti naujausius profesinės veiklos metodus, profesionaliai vartoti taisyklingą terminiją;
19.3.8. vertinti fiziologinius ir patologinius žmogaus vystymosi procesus sveikatos ir ligos požiūriu;
19.3.9. išmanyti pagrindinį teorinį ir bendrąjį farmakologinį vaistų poveikį žmogaus organizmui, šalutinį vaistų poveikį, taikyti šias žinias slaugytojo profesinėje veikloje;
19.3.10. holistiškai nustatyti asmens, grupės ir bendruomenės etiologines problemas ir sveikatos pokyčius, teikti pagalbą, vadovautis individualios pacientų slaugos principais įvairiose sveikatos priežiūros įstaigos;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
19.4.1. veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais, kolegomis, mokslininkais, keistis informacija, kuri reikalinga efektyviam slaugos procesui, mokėti dirbti tarpdalykinėje komandoje, organizuoti komandos darbą, prisiimant atsakomybę;
19.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešojoje erdvėje lietuvių ir bent viena užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
19.4.3. praktinėje slaugos veikloje demonstruoti kūrybiškumą, sugebėti prisitaikyti prie naujų situacijų;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
19.5.1. kritiškai vertinti savo ir kolegų slaugos profesinę veiklą, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, nuolat tobulinti mokymosi įgūdžius;
19.5.2. ieškoti ir naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, naudotis informacinėmis technologijomis, elgtis su konfidencialia informacija;
20. Baigus kolegines akušerijos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
20.1.1. analizuoti ir taikyti profesinės veiklos teorijas, principus ir metodus, naujas žinias apie žmogaus sveikatą, visuomenės sveikatą, profesijos raidą, profesinės etikos principus, sveikatos priežiūros politiką, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises akušerio praktikoje;
20.1.2. taikyti gamtos, biomedicinos, socialinių, humanitarinių mokslų žinias akušerio praktikoje asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatai sistemiškai vertinti;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
20.2.1. atlikti savarankiškai mokslinį akušerijos ir (arba) slaugos tyrimą, interpretuoti, analizuoti, apibendrinti ir pristatyti rezultatus;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo gebės:
20.3.1. teikti akušerinę priežiūrą ir pagalbą moterims visais jų amžiaus tarpsniais bei vykdyti naujagimio priežiūrą;
20.3.2. parengti moteris, nėščiąsias, gimdyves instrumentiniams tyrimams ir gydomosioms intervencijoms;
20.3.3. savarankiškai priimti normalų (mažos rizikos) gimdymą, teikti pagalbą gimdyvei ir vaisiui bei naujagimiui, dirbti komandoje patologinio gimdymo metu;
20.3.4. organizuoti ir vykdyti šeimos reprodukcinės sveikatos priežiūrą, konsultuoti šeimos planavimo ir šeimos švietimo klausimais, rengti tėvystės programas ir ruošti moterį gimdymui;
20.3.5. kvalifikuotai perteikti profesinės veiklos žinias ir praktinę patirtį, vykdyti neformalųjį švietimą pagal akušerio kompetenciją ir atliekant praktikos mokytojo funkcijas;
20.3.6. organizuoti ir vykdyti sveikųjų ir sergančiųjų moterų ir šeimų sveikatos raštingumą, sveikatos ugdymą ir savipriežiūrą.
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
20.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešojoje erdvėje lietuvių ir bent viena užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
20.5.1. kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, nuolat tobulinti mokymosi įgūdžius;
21. Baigus universitetines pirmosios pakopos akušerijos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
21.1.1. kritiškai analizuoti ir taikyti profesinės veiklos teorijas, principus ir metodus, naujas žinias apie žmogaus sveikatą, visuomenės sveikatą, mokslo metodus, profesijos raidą, profesinės etikos principus, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises akušerio praktikoje bei moksliniuose tyrimuose;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
21.2.1. atlikti savarankiškai mokslinį akušerijos ir (arba) slaugos tyrimą, interpretuoti, analizuoti, apibendrinti ir pristatyti rezultatus;
21.2.2. taikyti tyrimo rezultatus profesinėje veikloje, formuluoti praktines rekomendacijas akušeriams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos politikams, tobulinti įrodymais grįstą praktiką;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo gebės:
21.3.1. teikti akušerinę priežiūrą ir pagalbą moterims visais jų amžiaus tarpsniais bei vykdyti naujagimio priežiūrą;
21.3.2. parengti moteris, nėščiąsias, gimdyves instrumentiniams tyrimams ir gydomosioms intervencijoms;
21.3.3. savarankiškai priimti normalų (mažos rizikos) gimdymą, teikti pagalbą gimdyvei ir vaisiui bei naujagimiui, dirbti komandoje patologinio gimdymo metu;
21.3.4. organizuoti ir vykdyti šeimos reprodukcinės sveikatos priežiūrą, konsultuoti šeimos planavimo ir šeimos švietimo klausimais, rengti tėvystės programas ir ruošti moterį gimdymui;
21.3.5. kvalifikuotai perteikti profesinės veiklos žinias ir praktinę patirtį kolegoms ir studentams, atliekant profesinės praktikos mokytojo funkcijas;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
21.4.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešojoje erdvėje lietuvių ir bent viena užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
21.5.1. kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, nuolat tobulinti mokymosi įgūdžius;
21.5.3. naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, informacinėmis technologijomis, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
22. Baigus universitetines antrosios pakopos slaugos studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
22.1.1. taikyti naujausias slaugos mokslo žinias, sprendžiant profesinės veiklos nestandartines situacijas, diegiant naujoves;
22.1.2. kritiškai ir savarankiškai analizuoti slaugos mokslo ir praktikos situaciją ir formuoti naujų slaugos tyrimų poreikį;
22.1.3. perteikti savarankiškai slaugos mokslo žinias studentams ir kolegoms, vadovauti slaugos praktikai;
22.1.4. išskirti tarpkultūrinės slaugos ypatumus, atsižvelgti į įvairių socialinių grupių bei tautybių kultūrinę raidą;
22.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
22.2.1. inicijuoti, koordinuoti slaugos ir multidisciplininių mokslinių tyrimų planavimą bei atlikimą;
22.2.2. savarankiškai ar pasitelkiant sveikatos priežiūros komandą parengti ir atlikti mokslinį slaugos tyrimą, įvertinti alternatyvius problemos sprendimo variantus;
22.2.4. vertinti mokslinių tyrimų patikimumą ir modeliuoti atitinkamus slaugos mokslo sprendimus bei taikyti juos praktikoje;
22.2.5. suformuluoti slaugos mokslinio tyrimo pritaikymo praktikoje gaires ir taikyti slaugos mokslo atradimų rezultatus savo profesinėje veikloje;
22.3. specialieji gebėjimai. Asmuo gebės:
22.3.1. kurti kūrybingą asmens sveikatos priežiūros įstaigos aplinką, įgalinančią sveikatos priežiūros komandos narius spręsti pacientų, personalo bei valdymo problemas;
22.3.2. parengti integralų asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos tarnybos veiklos planą ir kurti slaugos problemų sprendimo bei slaugos mokslo ir praktikos plėtros strategijas.;
22.3.3. nuolat savarankiškai tobulėti profesinėje ir tarpdalykinėje veikloje bei motyvuoti kolegas, akcentuojant naujausius slaugos mokslo ir praktikos prioritetus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
22.3.4. parengti ir pritaikyti slaugos procedūrų standartus, parengtus vadovaujantis mokslo įrodymais grįstomis žiniomis, klinikinėje praktikoje;
22.3.5. taikyti į pacientą orientuotą priežiūrą ir slaugos paslaugų kokybės vertinimo kriterijus klinikinėje praktikoje;
22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
22.4.1. dirbti sveikatos priežiūros ir tarpsektorinių komandų sudėtyje Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje;
22.4.2. kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio, tarptautinio bendradarbiavimo modelius tobulinant sveikųjų ir sergančiųjų slaugą;
22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
22.5.1. viešai pateikti slaugos mokslinių tyrimų rezultatus ir pasiūlyti praktines rekomendacijas reikiamu (vietiniu, nacionaliniu ar tarptautiniu) lygmeniu;
22.5.2. diskutuoti aktualiais slaugos klausimais profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje, vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;
22.5.5. kūrybiškai ir inovatyviai spręsti darbo problemas, taikyti etinius sprendimų priėmimo modelius bei etinius principus kasdienėje veikloje;
23. Baigus universitetines antrosios pakopos studijas, suteikiančias, išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
23.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo gebės:
23.1.1. taikyti naujausias slaugos mokslo žinias, sprendžiant nestandartines situacijas profesinėje veikloje, diegiant naujoves;
23.1.2. taikyti etinius ir duomenų apsaugos principus klinikinėje praktikoje, saugoti paciento konfidencialumą;
23.1.3. taikyti farmakokinetikos ir farmakodinamikos principus ir vaistų vartojimo būdus esant ūmioms ir lėtinėms būklėms;
23.1.4. vertinti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, klinikinius požymius bei bendras organizmo reakcijas į pažeidimą bei patologinius procesus, vykstančius žmogaus organizme;
23.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo gebės:
23.2.1. inicijuoti, koordinuoti slaugos ir multidisciplininių mokslinių tyrimų planavimą bei atlikimą;
23.2.2. savarankiškai bei pasitelkiant sveikatos priežiūros komandą parengti ir atlikti slaugos mokslinį tyrimą, įvertinus alternatyvius problemos sprendimo variantus;
23.2.4. vertinti mokslinių tyrimų patikimumą ir modeliuoti atitinkamus slaugos mokslo sprendimus bei taikyti juos praktikoje;
23.2.5. įvertinti ir palyginti esamą praktikos lygį su mokslo pasiekimais asmens lygmeniu; rinkti duomenis, įvertinti slaugos intervencijų rezultatus pacientų sveikatai; bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais organizuojant priežiūrą, orientuotą į pacientą, individo, organizacijos ir sistemos lygmeniu;
23.3. specialieji slaugos gebėjimai. Asmuo gebės:
23.3.1. gebėti atskirti normą ir patologiją; diagnozuoti ūmius ligos atvejus, atpažinti lėtinių ligų paūmėjimų epizodus ir suteikti pagalbą; numatyti ir diagnozuoti kritines sveikatos būkles; parinkti tinkamas klinikines intervencijas ūmių būklių ir gyvybei pavojingų būklių metu;
23.3.2. numatyti ir diagnozuoti kritines sveikatos būkles bei parinkti tinkamas klinikines intervencijas ūmių būklių ir gyvybei pavojingų būklių metu;
23.3.3. atpažinti patvirtintų lėtinių ligų paūmėjimo epizodus; atlikti atrankos ir (arba) profilaktinius patikrinimus; parinkti tinkamas intervencijas rutininių procedūrų metu; parinktiba tinkamas klinikines intervencijas ūmių būklių ir gyvybei pavojingų būklių metu;
23.3.4. atlikti atrankos ir (arba) profilaktinius patikrinimus bei parinkti tinkamas intervencijas rutininių procedūrų metu. Taikyti sveikatos stiprinimo principus ir ligų profilaktiką asmens, bendruomenės ir visuomenės sveikatos priežiūroje;
23.3.5. nustatyti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, pasitaikančių ligų etiopatogenezę, klinikinius požymius, diagnostiką, komplikacijas, gydymo pagrindus, išmanyti ir taikyti slaugos profesinėje veikloje diagnozių formulavimą, receptų išrašymą, diferencinės diagnostikos pagrindus; farmakokinetikos ir farmakodinamikos principus esant ūmioms ir lėtinėms būklėms; išmanyti vartojimo būdus, bendras organizmo reakcijas į pažeidimą bei patologinius procesus, vykstančius žmogaus organizme;
23.3.6. dirbti asmens sveikatos priežiūros slaugos specialistų komandoje; informuoti pacientą apie diagnostinius tyrimus, supažindinti su tyrimo eiga ir galimomis komplikacijomis; pildyti ir tvarkyti medicininę dokumentaciją, dirbti su įdiegtomis kompiuterinėmis programomis, susirasti, tvarkyti, kaupti, sisteminti ir perduoti informaciją;
23.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo gebės:
23.4.1. dirbti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje ir tarpsektorinių komandų sudėtyje Lietuvoje ir užsienio šalyse bei informuoti pacientą apie diagnostinius tyrimus, supažindinti su tyrimo eiga ir galimomis komplikacijomis;
23.4.2. kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio, tarptautinio bendradarbiavimo modelius, tobulinant sveikųjų ir sergančiųjų priežiūrą, padedančią mažinti sveikatos priežiūros netolygumus;
23.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo gebės:
23.5.1. įvertinti ir taikyti mokslu grįstas naujoves slaugos praktikoje, dirbant su pacientu ar bendruomene;
23.5.3. savarankiškai konsultuoti pacientus pagal savo kompetenciją, laikantis kokybiškos konsultacijos reikalavimų;
23.5.4. priimti slaugos krypties inovatyvius sprendimus, prisiimant moralinę atsakomybę už savo profesinę veiklą;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
24. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai galėtų pasiekti studijų programos apraše numatytus studijų rezultatus.
25. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Studijų programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms naudoti ir kitus galimus išteklius ir šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
26. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys – atitikti numatytus studijų rezultatus ir motyvuoti studentus, turi būti racionaliai naudojamas studentų ir dėstytojų laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kita).
27. Studijų procese gali būti taikomi šie studijų metodai:
27.1. teikiamieji informaciniai metodai, kuriais perteikiamos ir įtvirtinamos įvairios žinios, siekiama ugdyti supratimą, savarankišką mąstymą, vertinti faktus, įrodymus ir formuoti požiūrį (paskaitos, seminarai, diskusijos, pokalbio, pasakojimo, demonstravimo, iliustravimo, aiškinimo ir konsultavimo metodai);
27.2. praktiniai-operaciniai metodai, kuriais skatinama praktiškai veikti, iš(si)ugdyti veiklos mokėjimus ir įgūdžius (darbas poromis, praktika, laboratoriniai darbai, praktiniai užsiėmimai, duomenų rinkimas vietoje, muliažų, medicininių ir slaugos (akušerijos) priemonių, įrangos naudojimas);
27.3. į problemų sprendimą orientuoti studijų metodai, skatinantys kritinį mąstymą ir ugdantys problemų sprendimą, sudarantys prielaidas studentams taikyti teorines žinias, sprendžiant realias slaugos arba akušerijos problemas (klinikinės situacijos analizė, realios situacijos imitavimas, tyrimo ar projekto vykdymas);
27.4. darbo grupėmis ar komandoje metodai, suteikiantys studentams galimybę sujungti ir panaudoti turimus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti, atlikti su problemų sprendimu susijusias užduotis, kritiškai reflektuoti, viešai pristatyti sprendimus;
27.5. savarankišką studentų studijavimą skatinantys metodai, leidžiantys ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą. Aktyvūs studijų metodai derinami su užduotimis, skatinančiomis studentus aktyviai dalyvauti diskusijose, svarstymuose, dalytis patirtimi, analizuoti, sisteminti;
27.6. tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, mokslinės literatūros, internetinių šaltinių analizė, empirinio tyrimo metodai, pranešimo rengimas ir pristatymas, mokymasis pagal sutartis);
28. Pasiekti studijų rezultatai vertinami pagal aukštosios mokyklos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo tvarką.
29. Vertinimo strategija gali apimti įvairius vertinimo metodus. Jie turi derėti su vertinimo objektu, įvairių lygių gebėjimais ir būti adekvatūs suformuluotiems studijų dalyko, studijų programos rezultatams ir pasirinktiems studijų metodams.
30. Aukštoji mokykla, nusistatydama vertinimo tvarką, gali numatyti galimybę dėstytojams patiems pasirinkti vertinimo metodus. Tai gali būti:
30.1. žinių ir suvokimo lygmeniui vertinti – testai, sąvokų žemėlapiai, kompiuterizuotos užduotys, pristatymai;
30.4. Sintezės lygmeniui vertinti – modelių konstravimas, mokslinių straipsnių apžvalga, aplanko metodas;
31. Studentai turi gauti savalaikę, tinkamą grįžtamąją informaciją apie atliktus darbus ar parengtus projektus. Jų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų.
32. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turimus išteklius. Studentams turi būti suteiktos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
33. Kontaktinio darbo apimtis turi atitikti šiame apraše numatytus reikalavimus. Slaugos ir akušerijos praktiniai įgūdžiai negali būti įgyjami nuotoliniu būdu.
34. Praktika yra integrali ir privaloma koleginių ir pirmosios pakopos universitetinių studijų programų dalis. Antrojoje studijų pakopoje praktika gali būti vykdoma atsižvelgiant į studijų programos pobūdį ir aukštosios mokyklos reikalavimus.
35. Praktika turi būti organizuojama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Konkrečios studijų programos praktikos turinys turi būti aprašytas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą formą, kurioje nurodomas praktikos tikslas, numatomi rezultatai, užduotys ir kita. Studentai prieš praktiką turi būti supažindinami su praktikos organizavimo tvarka, tikslais, užduotimis, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijais. Tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos turi būti pasirašoma trišalė sutartis.
36. Per praktiką turi būti sudarytos sąlygos taikyti įgytas teorines žinias tobulinant būtinus įgūdžius ir gebėjimus.
37. Praktika turi būti organizuojama ir realizuojama bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės principu. Įstaigų praktikos vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių rengimo ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas praktikos mokytojams tobulinti bendruosius gebėjimus. Pirmosios studijų pakopos studijų programose praktika organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamomis slaugos ir akušerijos paslaugomis.
38. Studijų programos vykdytojai turi reguliariai vertinti darbo rinkos poreikius, organizuoti studentų, absolventų, darbdavių ir kitų socialinių dalininkų apklausas. Remiantis gautais duomenimis, turi būti koreguojama studijų programa ir joje dėstomi studijų dalykai (moduliai).
39. Studijų programa baigiama absolvento įvertinimu per viešą baigiamojo darbo gynimą arba per baigiamojo darbo gynimą ir baigiamųjų egzaminų išlaikymą. Reikalavimus baigiamajam darbui ir baigiamiesiems egzaminams nustato aukštoji mokykla.
40. Baigiamojo darbo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaryta remiantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
41. Dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą mokslo taikomuosiuose, eksperimentiniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, stažuotėse, konferencijose, seminaruose.
42. Ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos koleginėse slaugos ir akušerijos studijų krypties ir ne mažiau kaip 50 procentų studijų krypties dalykų apimties pirmosios studijų pakopos universitetinėse slaugos ir akušerijos studijų krypties turi dėstyti mokslininkai, turintys daktaro laipsnį ir vykdantys mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimas (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį.