Teismingumo byla Nr. T-6/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00005-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. vasario 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatorius, 4 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas jos sutuoktinis. Atvykus į tardymo izoliatorių ilgalaikiam pasimatymui, buvo suteiktos netinkamos sąlygos: atliekant pareiškėjos kratą buvo žeminama jos garbė ir orumas, taip pat neleista įsinešti tam tikrų daiktų, dėl ko pareiškėja patyrė nepatogumų, o ilgalaikio pasimatymo kambaryje sąlygos buvo nežmoniškos, bauginančios. Patirtai neturtinei žalai atlyginti pareiškėja prašė priteisti 4 600 Eur sumą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija nutartyse dėl žalos atlyginimo (pvz. 2013 m. spalio 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-121) yra išaiškinusi, jog administraciniai teismai nagrinėja ne visas bylas dėl žalos atlyginimo, o tik tas, kuriose vertinama įkalinimo įstaigų administracinė veikla, t. y. ar tinkamai atliktos teisės aktuose numatytos funkcijos, ar užtikrintos sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygos ir jų teisių įgyvendinimas. Laisvės atėmimo įstaigos neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-1348/2014). Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatorius jam priskirtą funkciją suteikti ilgalaikius pasimatymus sulaikytam asmeniui įvykdė. Teismui kilo abejonė, ar byla dėl neturinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus ilgalaikio pasimatymo kambaryje, nagrinėtina administraciniame teisme, kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius neturi pareigos pareiškėjos atžvilgiu užtikrinti vienokias ar kitokias sąlygas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Šioje byloje prašoma atlyginti neturtinę žalą, kuri, pasak pareiškėjos, atsirado dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veikos neužtikrinant tinkamų sąlygų ilgalaikių pasimatymų kambariuose bei atliekant pareiškėjos kratą. Sprendžiant šį ginčą turės būti vertinami Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų administracinio teisinio pobūdžio veiksmai ir (arba) neveikimas, susiję su teisės aktuose įtvirtintų funkcijų tinkamu įgyvendinimu ir asmens teisių užtikrinimu. Tokio pobūdžio ginčas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir yra teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė	L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys