Civilinė byla Nr. e3K-3-299-403/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00105-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 2.6.18.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio (įrenginio) statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo – panaikinimą ir įrengto statinio neteisėtos statybos padarinių pašalinimą, aiškinimo ir taikymo.

 

2.   Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškiniu Palangos miesto apylinkės teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype Palangoje, Kuršių takas 1.

 

3.   Ieškovė teigė, kad ginčijamas rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), taip nesilaikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies. Be to, skundžiamu rašytiniu pritarimu bei pastačius nuotekų rezervuarą pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1, kuriame yra nuotekų rezervuaras, nuomininkės (naudotojos), teisės ir teisėti interesai.

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

 

 

4.   Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus ir įpareigojo atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016 m. sausio 19 d. rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype Palangoje, Kuršių takas 1.

 

5.   Teismas nustatė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 19 d. rašytiniu pritarimu pritarė statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Kuršių t. 1, Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Batrima“ suteikė teisę statyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklus (nuotekų rezervuarą) pagal pateiktą statinio projektą. Statinio projektas turėjo būti parengtas vadovaujantis galiojančiomis UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygomis. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygas Nr. 280/15 buvo nustatyti du nuotekų išleidimo variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų (šiuo atveju artimiausi nuotekų tinklai būtų ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“), gavus savininko sutikimą; arba, antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje.

 

6.   2015 m. birželio 2 d. UAB „Palangos vandenys“ išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Tačiau šios prisijungimo sąlygos UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.41)IS 1344 panaikintos vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1 punkto 6 dalimi. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“, kuriai buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas, pagal 2015 m. spalio 28 d. susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas ir įvykdė nuotekų rezervuaro statybos darbus, tačiau vietoj nuotekų tinklų, kurie būtų prijungti prie jau esamų nuotekų tinklų, buvo pastatytas vietinis nuotekų rezervuaras žemės sklype, esančiame Palangoje, Kuršių takas 1, kurį nuomojasi ieškovė. Nuotekų rezervuaras priklauso atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko.

 

7.   Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

 

8.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šio Reglamento 28 punkte (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui savivaldybės administracijai su prašymu pateikiami Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, be kita ko, kartu su prašymu pateikiamas statinio projektas, kuris turi būti parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis. Prisijungimo sąlygos yra statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punktas). Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas suteikia teismui teisę panaikinti neteisėto statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir įpareigoti atsakingus asmenis pašalinti statybos padarinius.

 

9.   Galiojančiose UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninėse) sąlygose Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu) nustatytas vienintelis nuotekų išleidimo variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, jos slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje, o rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui, kuriame nurodyta vietinė nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų rezervuarą. Rengiant statinio projektą, turėjo būti vadovaujamasi 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygomis (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu).

 

10. Kaip pripažino ir atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, šiomis prisijungimo sąlygomis nebuvo vadovautasi, nes, įvertinus realiai esamą situaciją, kad prijungti nuotekas pagal išduotas technines sąlygas prie kitoje Šventosios upės pusėje Kopų g. esančių tinklų yra techniškai sudėtinga ir brangu, vietoj prisijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Suprojektuota ir pastatyta ne buitinių nuotekų siurblinė, prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų, kaip nurodyta galiojančiose prisijungimo sąlygose, o vietinė nuotekų surinkimo sistema – nuotekų rezervuaras. Šios aplinkybės patvirtina, jog minėtas statinys suprojektuotas ir pastatytas nesilaikant prisijungimo sąlygų.

 

11. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad statinio projektas turi būti parengtas laikantis prisijungimo sąlygų. Be to, tai, kad buvo būtina vadovautis 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygomis, patvirtina ir galiojęs 2012 m. sausio 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas). Šio plano 2.5.1 punkto 6 dalyje nustatyta, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. Todėl atsakovė, kaip ginčo objekto statytoja, teisės pasirinkti naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais ar įsirengti vietinius tinklus šiuo atveju neturi ir neturėjo, nes tai prieštarautų prisijungimo sąlygoms, kuriomis ji privalėjo vadovautis rengdama statinio projektą.

 

12. Rašytiniu Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimu leisto statyti nuotekų rezervuaro statyba yra nesuderinama su UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninėmis) sąlygomis. Rašytinis pritarimas, kaip statybą leidžiantis dokumentas, išduotas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nėra pagrindo naikinti visą statybą leidžiantį dokumentą. Rašytiniu pritarimu leista statyti ne tik naujus nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklus, bet ir vandentiekio tinklus, dėl pastarųjų nėra ginčo. Todėl teismas sprendė panaikinti rašytinio pritarimo dalį dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus.

 

13. Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą padarinių pašalinimo – pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, kaip ir savavališkos statybos atveju, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis.

 

14. Statybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pašalinti (nugriauti) rezervuarą, tai atitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą neteisėtos statybos padarinių šalinimo pirmąjį būdą.

 

15. Nors ieškovė neįrodė, jog nuotekų rezervuaras atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko pastatytas pažeidžiant teisės aktais nustatytą griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostą bei statinys kenkia ieškovės klientų sveikatai, trikdo jų poilsį, skleisdamas nemalonų kvapą, ir taip blogina ieškovės teikiamų sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugų kokybę, tačiau esminę reikšmę turi tai, kad statinys – nuotekų rezervuaras – pastatytas pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą. Panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, sprendžiamas klausimas dėl statybos padarinių pašalinimo. Neteisėto rašytinio pritarimo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras – taip pat laikytini neteisėtais. Nuotekų rezervuaro įteisinimas yra netikslingas ir sunkiai tikėtinas, nes vietiniai teisės aktai teikia prioritetą būtent nuotekų tinklų prijungimui prie centralizuotos sistemos. Todėl atsakovė teismo įpareigota pašalinti rezervuarą.

 

16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko apeliacinį skundą, nutarta Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

17. Teismas pažymėjo, kad galiojančiose UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninėse) sąlygose Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu) nustatytas vienintelis nuotekų išleidimo variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, jos slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje, o rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui, kuriame nustatyta vietinė nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų rezervuarą. Suprojektuota ir pastatyta ne buitinių nuotekų siurblinė, prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų, kaip nurodyta galiojančiose prisijungimo sąlygose, o vietinė nuotekų surinkimo sistema – nuotekų rezervuaras.

 

18. Statybos įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio statinio projektą ir prisijungimo sąlygas, 5 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Šiuo aspektu itin svarbus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.

 

19. Vienas iš Specialiojo plano tikslų bei UAB „Palangos vandenys“ veiklos krypčių – centralizuotas nuotekų surinkimas ir valymas. Šio plano 2.5.1 punkto 6 dalyje nustatyta, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. Todėl atsakovė, kaip ginčo objekto statytoja, esant galimybei naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais, įsirengti vietinių tinklų šiuo atveju neturėjo teisės, nes tai prieštaravo Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano reikalavimams. Dėl to ir buvo išduotos prisijungimo sąlygos, kuriomis atsakovė ir privalėjo vadovautis rengdama statinio projektą.

 

20. Bylai aktuali 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo. Šios direktyvos tikslas – apsaugoti Europos Sąjungos (ES) aplinką nuo miesto nuotekų žalingo poveikio. Vadovaujantis direktyva, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turėtų galimybę naudotis tokia infrastruktūra. ES teisėje įtvirtinta, jog direktyvose nustatomi privalomi rezultatai, kuriuos turi pasiekti viena arba visos valstybės, kurioms jos skirtos, tačiau nacionalinėms institucijoms paliekama galimybė pasirinkti įgyvendinimo formą ir būdus.

 

21. Rašytinis Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimas leisti statyti nuotekų rezervuarą yra nesuderinamas su UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninėmis) sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), rašytinis pritarimas neatitinka nustatytų specialiųjų reikalavimų, prieštarauja imperatyviesiems Statybos įstatymo reikalavimams, o atsakovės pasirinktas vietinių nuotekų tinklų variantas (projektas) neatitinka Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 patvirtinto Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, Statybos įstatymo reikalavimų, taip pat direktyvos reikalavimų. Todėl rašytinis pritarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

22. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu įteisinti nuotekų rezervuarą yra netikslinga ir to padaryti negalima, nes teisės aktai teikia prioritetą būtent nuotekų tinklų prijungimui prie centralizuotos sistemos. Nagrinėjamu atveju yra galimybė atsakovei prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, galiojant tokio prisijungimo sąlygoms, atsakovės nuotekų rezervuaro įteisinti negalima. Dėl to taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas neteisėtos statybos padarinių – rezervuaro – pašalinimas.

 

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

 

 

23. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

23.1.        Teismai ieškinį iš dalies tenkino remdamiesi tais ieškinio argumentais, kurie susiję ne su ieškovės subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, o su viešojo intereso gynimu, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 3 dalies normas, kurios reglamentuoja, kad dėl viešojo intereso gynimo į teismą gali kreiptis prokuroras ar kita įstatymų įgaliota institucija, nors jokių privačių ieškovės teisių pažeidimų nenustatė. Teismai nenustatė, kad ginčijamas rašytinis pritarimas būtų išduotas ieškovei, kad rašytinis pritarimas būtų išduotas nuotekų tinklams statyti ieškovės nuosavybės ribose, kad nuotekų tinklų statybai būtų nustatytas norminis atstumas nuo ieškovei priklausančių objektų ar kad projekto sprendiniai kaip nors darytų įtaką kokioms nors ieškovės subjektinėms teisėms ar teisėtiems interesams.

 

23.2.        Šią civilinę bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015 suformuluotų CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių: civilinėse bylose asmuo turi teisę teisme ginti tik savo teises ir teisėtus interesus, o teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys; privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia (be kita ko), kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 straipsnio prasme, o privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams.

 

23.3.        Teismai nevertino įstatymų įgaliotų institucijų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą statybų ir aplinkosaugos srityse, pozicijos, pažeisdami CPK 197 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies normas, nevertino šių institucijų pateiktų išvadų, priskirtinų oficialiems rašytiniams įrodymams, ir nenurodė jokių argumentų bei motyvų, dėl kurių šiuos įrodymus atmetė, nors šie dokumentai paneigia viešojo intereso pažeidimo buvimą.

 

23.4.        Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas remiantis įvairiais dokumentais ir reikalavimais, tarp jų ir prisijungimo sąlygomis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje išaiškinta, kad prisijungimo sąlygos (kiek tai susiję su inžineriniais tinklais, dėl kurių sprendžiama šioje civilinėje byloje) – tai inžinerinių tinklų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose, o Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas išduoda inžinerinių tinklų savininkas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netaikęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 20 straipsnio 8 dalies ir neįsigilinęs į jų prasmę, nepagrįstai Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad statinio projektas turi atitikti prisijungimo sąlygas, aiškino ir taikė taip, kad statytojas, gavęs prisijungimo prie kitam savininkui priklausančių inžinerinių tinklų sąlygas, toliau projektuodamas yra privalomai saistomas šių sąlygų, netgi jei atsisakytų tokios prisijungimo galimybės. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad statinio projektas būtų parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis, aktualus tik tada, kai pagal tokias prisijungimo sąlygas jungiamasi prie kitam asmeniui priklausančio inžinerinio tinklo. Tuo tarpu kadangi šios civilinės bylos atveju projekto sprendiniuose nebuvo nustatytas prisijungimas prie UAB „Palangos vandenys“ komunalinių nuotekų tinklų, 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygomis (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu) rengiant projektą neturėjo būti vadovaujamasi.

 

23.5.        Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad statytojas turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nustatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko grindė tuo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Viešoji vandens tiekėja ir komunalinių nuotekų tvarkytoja UAB „Palangos vandenys“, kuri išdavė 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygas (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), vykdydama inžinerinių tinklų projektavimą, projekte nurodė, kad atsakovės statomų nuotekų tinklus prijungti prie komunalinių nuotekų tinklų, esančių kitoje Šventosios upės pusėje, Kopų gatvėje, yra techniškai sudėtinga ir brangu, todėl suprojektavo vietinę nuotekų surinkimo sistemą, nuotekas nuvedant į vietinį nuotekų surinkimo rezervuarą (1 t., b. l. 88). Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašte (1 t., b. l. 174–176) nurodytomis išvadomis (prie kurių inspekcija priėjo vykdydama Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 9 straipsnyje įtvirtintą statybos valstybinės priežiūros ir prisijungimo sąlygų teisėtumo tikrinimo funkciją) pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies sąlygas atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko turi teisę įsirengti vietinius nuotekų tinklus vietoj techniškai sudėtingo ir brangaus prisijungimo prie komunalinių nuotekų tinklo, nesivadovaudama UAB „Palangos vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis, nes įsirengiant vietinę nuotekų surinkimo sistemą prie UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklo nesijungiama.

 

23.6.        Bylą nagrinėję teismai, paneigdami atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko teisę pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įsirengti vietinę nuotekų sistemą vietoj prisijungimo prie komunalinių nuotekų tinklo, tai motyvavo vien tik Specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalimi ir ignoravo Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalies nuostatą, leidžiančią projektuoti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, dėl jos apskritai nieko nepasisakydami, taip pat teismai nieko nepasisakė dėl viešosios vandens tiekėjos ir komunalinių nuotekų tvarkytojos UAB „Palangos vandenys“ parengtame inžinerinių tinklų projekte nurodytų išvadų, kad atsakovės statomus nuotekų tinklus prijungti prie komunalinių nuotekų tinklų, esančių kitoje Šventosios upės pusėje, Kopų gatvėje, yra techniškai sudėtinga ir brangu, ir nieko nepasisakė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašte nurodytų išvadų dėl galimybės atsakovei įsirengti vietinius nuotekų tinklus, kaip Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygų.

 

23.7.        Nėra aišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pagal Europos Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyvos dėl miesto nuotekų valymo (91/271/EEB) nuostatas valstybė privalo užtikrinti, jog visi gyventojai naudotųsi centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. Direktyvoje tai nėra nurodyta, priešingai, jos 3 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad tais atvejais, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema per brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, pateiktais 1986 m. vasario 26 d. sprendime byloje Marshall Nr. 152/84, (48 p.), 1987 m. spalio 8 d. sprendime byloje Kolpinghuis Nijmegen Nr. 80/86 (9 p.), 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendime byloje Arcaro Nr. C-168/95 (36 p.), Europos Tarybos direktyvos sukuria pareigas valstybėms narėms, bet ne privatiems asmenims, todėl direktyvų nuostatos negali būti taikomos prieš privatų asmenį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nurodytos direktyvos nuostatos negalėjo būti taikomos prieš atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko, primetant jai pareigą, be kita ko, realiai neįgyvendinamą, jungtis prie kitoje Šventosios upės pusėje, Kopų gatvėje, esančio komunalinių nuotekų vamzdyno. Tai, kad atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko išduotomis UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygomis buvo siūloma prisijungti prie komunalinio nuotekų tinklo, kuris arčiausiai yra net kitoje Šventosios upės pusėje, Kopų gatvėje, rodo, kad valstybė nėra užtikrinusi komunalinių nuotekų surinkimo sistemos įrengimo aglomeracijoje, į kurią patenka atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko. Todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų direktyvos nuostatų pagrindu atsakovei negalėjo būti keliamos realiai neįgyvendinamos sąlygos dėl prisijungimo prie komunalinio nuotekų tinklo.

 

23.8.        Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, privatūs asmenys gali direktyvų nuostatomis, kurios suteikia jiems teises, remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę (1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 punktas; 2002 m. liepos 11 d. sprendimas Marks & Spencer, C-62/00, 25 punktas). Todėl viešajai vandens tiekėjai ir komunalinių nuotekų tvarkytojai UAB „Palangos vandenys“ projekto dokumentų rengimo stadijoje pripažinus, kad prisijungti prie komunalinių nuotekų sistemos yra pernelyg brangu ir techniškai sudėtinga, atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko tiesiogiai, remdamasi direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostata, įgijo teisę naudotis individualia sistema, užtikrinančia tinkamą aplinkos apsaugos lygį, kurį patvirtino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo aktai (2 t., b. l. 20–24). Tai leidžia daryti išvadą, kad direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo miesto nuotekų žalingo poveikio atsakovei naudojantis individualia sistema – yra užtikrinamas.

 

24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

 

24.1.        Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. išduotas prisijungimo technines sąlygas Nr. 280/15 buvo nustatyti du nuotekų išleidimo variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimą; ir, antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, jos slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje. UAB „Armedika“ ir Ko pagal sąlygas turi teisę slėginę liniją jungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje, tačiau to nenori daryti.

 

24.2.        Projektas turi būti rengiamas pagal galiojančias technines sąlygas. Ginčo teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus nenurodyta galimybė įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus. Ginčijamą nuotekų surinkimo rezervuarą neteisėtai buvo leista statyti šalia pastato, kuriame teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.

 

25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

 

25.1.        Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas, be kita ko, turi būti parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis, todėl, rengiant statinio projektą, turėjo būti vadovaujamasi 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sąlygomis. Kaip ir pripažino atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, šiomis prisijungimo sąlygomis nebuvo vadovautasi. Atsakovė, kaip ginčo objekto statytoja, teisės pasirinkti naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais ar įsirengti vietinius tinklus šiuo atveju neturi ir neturėjo, nes tai prieštarautų prisijungimo sąlygoms, kuriomis ji privalėjo vadovautis rengdama statinio projektą.

 

25.2.        Rašytiniu Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimu leisto statyti nuotekų rezervuaro statyba yra nesuderinama su UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo (techninėmis) sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu), rašytinis pritarimas neatitinka nustatytų specialiųjų reikalavimų, prieštarauja imperatyviesiems Statybos įstatymo reikalavimams. Tai reiškia, kad rašytinis pritarimas, kaip statybą leidžiantis dokumentas, išduotas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

25.3.        Pagrindinė Specialiojo plano rengėjų nuostata yra sveikos ir švarios aplinkos gyventojams užtikrinimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamas funkcionavimas, sąlygų sudarymas gyventojams apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugomis. Tai galima pasiekti modernizuojant ir plečiant vandentiekio ir nuotekų tinklus bei apsaugant vandens telkinius nuo nevalytų ar mažai valytų nuotekų (Specialiojo plano 1.1.2 punktas). Atsakovė, kaip ginčo objekto statytoja, esant galimybei naudotis komunaliniais (centralizuotais) inžineriniais tinklais, įsirengti vietinių tinklų šiuo atveju neturėjo teisės, nes tai prieštaravo Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano reikalavimams. Dėl to ir buvo išduotos prisijungimo sąlygos, kuriomis atsakovė ir privalėjo vadovautis rengdama statinio projektą.

 

25.4.        Rašytinį pritarimą išdavusi atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad išduodant rašytinį pritarimą buvo padaryta teisinė klaida. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko negali remtis Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojo teisine klaida kaip teisėtu pagrindu statyti nuotekų rezervuarą. Atsakovė negalėjo gauti rašytinio pritarimo ir negalės jo gauti ateityje (tai prieštarauja imperatyviajai Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normai), todėl nebuvo ir nebus teisinių sąlygų įrengti nuotekų rezervuarą.

 

25.5.        2017 m. vasario 15 d. Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo ir tebevykdo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos (oficialus pranešimas pagal SESV 258 straipsnį) (angl. Bad application of Council Directive 91/271/EEC on urban waste water treatment (UWWT) in Lithuania). Tai patvirtina, kad Lietuva, kaip valstybė narė, pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus turi pareigą šalinti vietines nuotekų surinkimo sistemas ir jungti gyventojus prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Atsakovės veiksmai neteisėtai įsirengiant nuotekų rezervuarą yra nesuderinami su minėtais Europos Sąjungos teisės reikalavimais, todėl toks atsakovės interesas prieštarauja viešajam interesui ir negali būti ginamas.

 

25.6.        Atsakovė viso proceso metu taip ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad prisijungimo prie prie buitinių nuotekų tinklų Kopų gatvėje sąnaudos būtų nepagrįstai ar neprotingai didelės. Be to, tai nepaneigia pareigos laikytis prisijungimo sąlygų (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Esant galimybei atsakovei prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, galiojant tokio prisijungimo sąlygoms, atsakovės nuotekų rezervuaro įteisinti negalima.

 

25.7.        CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė nuomojasi didžiąją dalį (8,7611 ha iš 9,0917 ha) valstybinės žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1 (ieškinio priedas Nr. 8). UAB sveikatos centro „Energetikas“ teritoriją sudaro 148 433 kv. m žemės sklypas, kurio ribose suformuotas ir pastatytas sveikatingumo bei reabilitacijos centras – kompleksas bei 300 vietų gydomasis gydyklų profilaktoriumas. Ieškovė tiesiogiai suinteresuota, kad jos veiklos teritorijoje nebūtų teršiama gamta, nebūtų trikdomi UAB sveikatos centro „Energetikas“ klientų bei pacientų poilsis ir sveikata. Todėl ieškovė CPK 5 straipsnio pagrindu turi teisę ginti tiek savo interesus, tiek įstatymų saugomus interesus, neignoruodama ir viešojo intereso.

 

25.8.        Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-556-342/2016 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB „Armedika“ ir Ko skundą, kuriuo UAB „Armedika“ ir Ko reikalavo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išpirkti iš UAB sveikatos centro „Energetikas“ buitinių nuotekų tinklus tam, kad jais galėtų naudotis UAB „Armedika“ ir Ko. Minėtoje byloje taip pat buvo analizuoti pastato prijungimo prie nuotekų sistemos klausimai, jie vienareikšmiškai buvo įvertinti UAB „Armedika“ ir Ko nenaudai (ieškinio priedas Nr. 20).

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

 

Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą

 

 

 

26. Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą, o pareikštas ieškinys teismų negalėjo būti tenkinamas, nes pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį dėl viešojo intereso gynimo į teismą gali kreiptis prokuroras ar kita įstatymų įgaliota institucija, nors jokių privačių ieškovės teisių pažeidimų nenustatė.

 

27. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

 

28. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalies proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013). Teismo visų pirma turi būti nustatyta, kokiu tikslu ieškovas reiškia tokį reikalavimą, ar ieškovas nurodo, kad yra pažeidžiamos ir kaip pažeidžiamos jo teisės arba įstatymų saugomas interesas, kurie gali būti ginami pareiškus ieškinį.

 

29. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

 

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas). Neteisėtos statybos, taip pat savavališkos statybos atvejais asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis teismą, tokia teisė nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalyje. Taigi bet kuris privatus asmuo, teigiantis jo paties privačių teisių ir interesų pažeidimą, įvykusį dėl viešosios teisės (statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) pažeidimo, turi teisę kreiptis į teismą siekdamas ginti savo subjektines teises.

 

31. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kokie, jos manymu, teisės aktai buvo pažeisti išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą – savivaldybės rašytinį pritarimą. Kadangi vykdant statybas nuotekų rezervuaras įrengtas ieškovės išsinuomotame sklype, galimas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas gali sukelti neigiamų padarinių ieškovei ir pažeisti jos interesus. Todėl ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 4.103 straipsnio 2 dalies prasme kreiptis į teismą su ieškiniu, o teismai pagrįstai priėmė ieškinį ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

 

 

 

Dėl statinio projekto suderinimo su prisijungimo sąlygomis siekiant gauti statybos leidimą

 

 

 

32. Byloje nustatyta, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 19 d. rašytiniu pritarimu pritarė statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Kuršių t. 1, Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Batrima“ suteikė teisę statyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklus (nuotekų rezervuarą) pagal pateiktą statinio projektą. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“, kuriai buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas, pagal 2015 m. spalio 28 d. susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas ir įvykdė nuotekų rezervuaro statybos darbus.

 

33. Ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šio Reglamento 28 punkte (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui savivaldybės administracijai su prašymu pateikiami Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, be kita ko, kartu su prašymu pateikiamas statinio projektas, kuris turi būti parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis. Prisijungimo sąlygos yra statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 punktas).

 

34. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) nustato, kad statinio projektas turi būti parengtas laikantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentų, taip pat prisijungimo sąlygų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį prisijungimo sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

 

35. 2015 m. birželio 2 d. UAB „Palangos vandenys“ išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šios alternatyvios leidžiančios įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą prisijungimo sąlygos buvo UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.41)IS 1344 panaikintos vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1 punkto 6 dalimi.

 

36. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalyje nustatyta, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. To paties punkto 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju.

 

37. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškinio reikalavimo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigoti atsakovę pašalinti statinį – nuotekų rezervuarą, netyrė ir nevertino, ar padėtis dėl ginčijamo rezervuaro statybos atitiko specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatytą kriterijų – techninį sudėtingumą prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų. Pagal šį kriterijų teismai nevertino įrengto rezervuaro statybos teisėtumo. Teismai šią aplinkybę dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendrųjų nuotekų tinklų turėjo nustatyti ir ją įvertinti, nes nuo to priklauso, ar turi būti taikoma specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalis, nustatanti nuotekų išleidimo įrenginio prisijungimą prie bendrųjų tinklų, ar būtent to paties punkto 7 dalis, nustatanti galimybę įsirengti vietinį nuotekų rezervuarą. Teismai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų galima spręsti apie techninio sudėtingumo lygį įrengiant rezervuarą.

 

38. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė, įrengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemą, galėjo nesivadovauti prisijungimo sąlygomis pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalį, leidžiančią projektuoti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga. Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju. Kadangi įgyvendindama techninį projektą atsakovė įsirengė vandens tiekimo sistemą pagal prisijungimo sąlygas, o vandentvarkos tinklai apima vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemas, tai šios sąlygos turi būti taikomos ir pagal tą patį projektą įrengiamai nuotekų sistemai. Būtent taip projektas buvo suderintas su viešąja vandens tiekėja UAB „Palangos vandenys“.

 

39. Pagal Europos Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyvos dėl miesto nuotekų valymo (91/271/EEB) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės narės privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema per brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį. Teismai netyrė ir nevertino įrodymų, tarp jų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. kovo 7 d. patikrinimo aktų, ir nenustatė aplinkybių dėl įrengto nuotekų rezervuaro aplinkos apsaugos lygio, galimo žalingo poveikio gamtinei aplinkai ir žmonėms naudojantis rezervuaru, nors ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant dėl nuotekų rezervuaro statybos teisėtumo.

 

40. Nutarties 35 punkte nurodyta, kad pradinės prisijungimo sąlygos, leidžiančios vietinio rezervuaro įrengimą, buvo pakeistos, neįtvirtinant galimybės įsirengti vietinį rezervuarą UAB „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu. Pažymėtina, kad pagal pradines prisijungimo sąlygas vietinės nuotekų šalinimo sistemos įrengimas buvo galimas ir tuo vadovavosi atsakovė, vykdydama rezervuaro statybos darbus. Teismai nesiaiškino, nors turėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo keičiamos prisijungimo sąlygos tokiu būdu, kad neliko pradinių sąlygų galimybės įsirengti rezervuarą, nors būtent pagal pradines sąlygas UAB „Palangos vandenys“ leido, o atsakovė įgijo teisėtą lūkestį įgyvendinti vietinio rezervuaro statybos projektą. Pakeitus prisijungimo sąlygas išliko alternatyvi galimybė prisijungti prie kito asmens nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą. Byloje nenustatyta, ar atsakovė dėl prisijungimo prie ieškovės tinklų leidimo nesikreipė į UAB „Palangos vandenys“.

 

 

 

Dėl asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų vykdymo, nustatymo, sprendžiant išlaidų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu, paskirstymo klausimą

 

 

 

41. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti, ir įpareigojo atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pastatytą nuotekų rezervuarą, bet teismai nesprendė dėl asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų vykdymo, nustatymo. Spręsdamas dėl išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Nagrinėjamoje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo teismai neanalizavo asmenų (tarp jų ir valstybės institucijų) kaltės dėl panaikinto statybą leidžiančio dokumento, tačiau būtent statytoją teismai įpareigojo savo lėšomis pašalinti nuotekų rezervuarą.

 

42. Galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai.

 

43. Statybos įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2003; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

 

44. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. Civilinėje teisėje subjektyvūs asmens ketinimai darant pažeidimą yra mažiau reikšmingi nei asmens elgesio atitiktis bendram rūpestingumo standartui, o jei pagal CK normas reikalaujama nustatyti tam tikrą kaltės laipsnį, tai tyčios ir didelio neatsargumo padariniai paprastai būna tapatūs (pvz., CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.634 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 4 dalis, 6.755 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai būna vienodi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

 

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas). Statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, dėl kurių pažeidimo panašioje byloje jau yra pasisakęs EŽTT. Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą  ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas).

 

46. Bylą nagrinėję teismai neanalizavo asmenų kaltės dėl rezervuaro įrengimo. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pripažino savo klaidą išduodant rašytinį sutikimą rezervuarui įrengti. Todėl svarbu nustatyti savivaldybės kaltę, taip pat UAB „Palangos vandenys“ kaltės laipsnį dėl to, kad atsirado rezervuaras, jei jam statyti leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes UAB „Palangos vandenys“ pradinėse prisijungimo sąlygose taip pat leido rezervuarą įrengti, taip pat ar yra kitų asmenų kaltės dėl rezervuaro įrengimo.

 

47. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, pagal kompetenciją vykdo asmenims išduotų prisijungimo sąlygų teisėtumo tikrinimą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. rašto (1 t., b. l. 54, 55) matyti, kad ginčijamam savivaldybės rašytiniam pritarimui gauti buvo parengtas vietinio nuotekų rezervuaro projektas „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Kuršių t. 1, Palangoje, statybos projektas“ pagal 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sąlygas, kuriomis buvo leista įrengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šiame rašte nurodė, kad prisijungimo sąlygose nurodyta galimybė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą nėra prisijungimo sąlyga ir inspekcija pateiks privalomąjį nurodymą panaikinti šią sąlygą. Kartu šiame inspekcijos rašte siūloma parengtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą pateikti derinti ir prašyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ši galimybė įsirengti vietinę nuotekų sistemą buvo panaikinta prisijungimo sąlygų 2015 m. rugsėjo 17 d. pakeitimais. Atsakovė, turėdama parengtą projektą, prisijungimo sąlygas ir gavusi nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriuo pritarta statybą leidžiančio dokumento gavimui, turėjo teisinį pagrindą kreiptis dėl savivaldybės rašytinio pritarimo (statybą leidžiančio dokumento) išdavimo. Teismai nenustatė, ar atsakovė kreipėsi dėl rašytinio pritarimo į savivaldybę pagal 2015 m. birželio 2 d. ar pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. prisijungimo sąlygas, kurios jau nenustatė galimybės įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą. Teismai neįvertino šių aplinkybių reikšmės, nors jos turi įtakos sprendžiant dėl atsakovės kaltės įsirengiant vietinį nuotekų rezervuarą.

 

 

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

 

 

48. Dėl to, kad statybą leidžiantis dokumentas pripažintas neteisėtu ir atsakovė įpareigota savo lėšomis išmontuoti (pašalinti) pastatytą nuotekų rezervuarą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams neįvertinus visų reikšmingų ginčui išspręsti įrodymų, apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo vien jos sąskaita pašalinti rezervuarą nėra teisiškai pagrįsta. Taigi dėl neišsamiai atlikto įrodymų vertinimo pagal CPK 178–185 straipsnių taisykles ir dėl netinkamai taikytų teisės normų, reglamentuojančių kaltų asmenų dėl neteisėtos statybos nustatymą, gali būti neteisingai išspręsta byla ir tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

 

49. Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl negali pašalinti padarytų pažeidimų. Nagrinėję bylą teismai nenustatė bylai išspręsti ir ieškinio pagrįstumui ar nepagrįstumui nustatyti reikšmingų aplinkybių (žr. šios nutarties 37, 39, 40, 45–47 punktus), o kasacinis teismas negali šių aplinkybių nustatyti, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad šis nustatytų ir įvertintų nurodytas aplinkybes.

 

50. Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

 

 

Algirdas Taminskas

 

 

Vincas Verseckas