1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojams nesumokėtoms su darbo santykiais susijusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pajamų, nuo kurių atskaičiuoti mokėtini mokesčiai (darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis) ir pensijų kaupimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, sumoms, neviršijančioms šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių, mokėti;“.

2. Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurie skaičiuojami nuo darbuotojams priskaičiuotų pajamų sumų, nurodytų šio straipsnio 1 punkte, mokėti, kaip nurodyta Garantinio fondo nuostatuose;“.

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Garantinio fondo lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1. Įsiteisėjusi teismo nutartis arba kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ar teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokiam juridiniam asmeniui bankroto bylą ir pavesti inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra dokumentai, kuriais patvirtinama darbuotojų teisė gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo. Šie dokumentai administratoriui pateikiami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

2. Išmokos iš Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams mokamos, jeigu jie Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų įsiteisėjimo dienos yra kreipęsi į administratorių.

3. Administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas sumas ir priima sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo ir išmokėjimo.

4. Išmokos iš Garantinio fondo neskiriamos darbuotojui, kuriam išmokos, analogiškos šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytoms išmokoms iš Garantinio fondo, buvo skirtos kitų valstybių narių institucijų, atliekančių garantijų institucijų funkcijas. Jeigu šioje dalyje nurodytam darbuotojui buvo skirtos išmokos iš Garantinio fondo, administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatytais terminais priima sprendimą dėl šių darbuotojui skirtų išmokų iš Garantinio fondo grąžinimo. Šios išmokos iš Garantinio fondo grąžinamos Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Administratoriaus sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Patvirtinta darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo priskaičiuotų mokėti išmokų suma. Administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Nemokumo administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais įtraukia administratorių į darbdavio kreditorių sąrašą. Administratoriaus reikalavimai tenkinami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

7. Darbuotojai nepraranda teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo darbdaviui į Garantinį fondą nesumokėjus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų.

8. Išmokų iš Garantinio fondo permokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Išmokų iš Garantinio fondo sumos, kurios priklausė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui ir kurių jis dėl savo mirties negavo, išmokamos šio mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka yra perėjęs jo turtas ir kurie Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka yra kreipęsi į administratorių.“

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisę į sankcijų taikymo išmoką turinčiam darbuotojui iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sankcijų taikymo išmoka, bet ne daugiau kaip dviejų Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydžio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo atleidimo iš darbo dienos.“

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos. Ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos be asmens prašymo, jeigu to asmens duomenys yra Registre. Jeigu asmens duomenų nėra Registre, ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos, jeigu asmuo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose (toliau – IDIF nuostatai) nustatyta tvarka yra pateikęs administratoriui prašymą skirti išmoką. Ilgalaikio darbo išmokos iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamos ir mokamos mutatis mutandis šiame įstatyme ir IDIF nuostatuose nustatyta tvarka.“

2. Papildyti 11 straipsnį 7 dalimi:

„7. Ilgalaikio darbo išmokos, kurios priklausė šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui ir kurių jis dėl savo mirties negavo, IDIF nuostatuose nustatyta tvarka išmokamos šio mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka yra perėjęs jo turtas.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.

2. Šis įstatymas taikomas skiriant ir mokant ilgalaikio darbo išmokas taip pat ir asmenims, atleistiems iš darbo per paskutinius 12 mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, bei darbuotojams skiriant ir mokant išmokas iš Garantinio fondo, kai jų darbdaviui bankroto byla iškelta arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka ar teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokiam juridiniam asmeniui bankroto bylą ir pavesti inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva priimta per paskutinius 12 mėnesių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda