Administracinė byla Nr. A-550-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00221-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž. dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NTŽ) 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1513-(7.5.), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. birželio 3 d. prašymą įtraukti jį į Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą; 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1441 dalį, kuria patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas, į pretendentų sąrašą neįtraukiant pareiškėjo; 3) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1756 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ dalį, kuria Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime patvirtintas pardavimui, G. Ž. suprojektuotas 6,6 ha ploto ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1998 metų aktyviai ir sėkmingai ūkininkauja, naudodamas ne tik nuosavus, bet ir nuomojamus Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus. Teigė, kad 2005–2011 metais nuomojo, o nuo 2012 m. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu naudojo 7 ha dydžio Lietuvos valstybei priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir ginčo žemės sklypas, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo pat valstybinių žemės sklypų nuomos pradžios jis planavo valstybei priklausančius žemės sklypus įsigyti nuosavybėn ir šį savo pageidavimą daug kartų išreiškė NŽT Panevėžio skyriaus specialistei D. J.. Akcentavo, kad jis niekada neatsisakė naudotis jam išnuomotais valstybinės žemės sklypais ir visiškai pasitikėjo NŽT Panevėžio skyriaus specialistės D. J. jam duotais pažadais, t. y. informuoti jį, kai bus galimybė parduoti bei paruošti dokumentus sudaryti pareiškėjo nuomojamų valstybinių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2015 metais iš trečiųjų asmenų sužinojęs, jog ginčo žemės sklypą ženklina ūkininkas G. Ž., kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie jo naudojamą ginčo žemės sklypą. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 14 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1441 patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Aukštadvario vietovės projektas) pretendentų eiliškumas. Pretendentų susirinkimas įvyko 2012 m. rugsėjo 4 d., kurio metu pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinko 14 eiliškumo grupėje esantis G. Ž., jam žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas pardavimui 6,6 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į atsakovą su prašymu įtraukti jį į Aukštadvario vietovės projekto pretendentų eiliškumo sąrašą ir perkelti jam G. Ž. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises. Teigė, kad ginčo žemės sklypas 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi G. Ž. parduotas, pažeidžiant teisės aktus ir jo pirmumo teisę įsigyti nuosavybėn šį sklypą. Mano, kad organizatorius arba Aukštadvario vietovės projekto rengėjas asmeniškai privalėjo supažindinti pareiškėją, kaip pertvarkomo ginčo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoją, apie rengiamą Aukštadvario vietovės projektą.
6. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesilaikė 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3 D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir nurodė, kad NŽT Panevėžio skyriui tinkamai neinformavus jo apie pradėtą rengti Aukštadvario vietovės projektą ir tuo apribojus jo teisę būti įrašytam į pageidaujančių įsigyti valstybinį žemės sklypą sąrašą, jo naudojamas žemės sklypas nepagrįstai parduotas žemesnei pretendentų eiliškumo grupei priskirtam G. Ž..
7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo pirkti valstybinę žemę be aukciono Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, Aukštadvario kadastro vietovėje (toliau – ir Aukštadvario kadastro vietovė), o G. Ž. 2010 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti supažindintas asmeniškai su parengtu Aukštadvario vietovės projektu pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 3 D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Akcentavo, kad pagal šias taisykles formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami nauji žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka), o žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 nustatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – ir Metodika), o ne šiomis taisyklėmis.
9. Atsakovas teigė, kad informacija apie Aukštadvario vietovės projekto rengimo pradžią paskelbta spaudoje – 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156 bei kitais teisės aktuose numatytais būdais. Pažymėjo, kad pirmumo teise įsigyjami žemės sklypai pagal pateiktus prašymus ir tik patenkinus prašymą gali būti sprendžiami klausimai dėl žemės nuomos ar laikino naudojimo. Pabrėžė, kad 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ pareiškėjui leista laikinai naudotis ginčo žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.8 punkte nurodyta, jog teisė laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiama nepasibaigus šiame įsakyme nurodytam terminui, jeigu valstybinės žemės plotai perduodami nuosavybėn, išnuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Trečiasis suinteresuotas asmens teigimu, pareiškėjui buvo žinoma apie kadastrinės vietovės vykdomą žemėtvarkos reformą ir formuojamus žemės sklypus, kadangi, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, pačiam pareiškėjui buvo formuojami žemės sklypai pardavimui. Mano, kad toks pareiškėjo neveikimas buvo aiškus, jis pageidavo įsigyti nuosavybėn tik konkrečius žemės sklypus, tačiau ne ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra prašęs leisti jam įstatymuose nustatyta tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjas prašymą įtraukti į kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pateikė tik 2015 m. birželio 3 d., todėl nepateikus prašymo iki žemės sklypo suformavimo, negali būti pareiškėjui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, nes toks teisių perkėlimas reikštų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio turto įsigijimą, pažeidimą. Tvirtino, jog nors pareiškėjas skunde teigė, kad būtų galėjęs įsigyti ginčo žemės sklypą kaip aukštesnės eilės pretendentas, tačiau šie argumentai nėra svarbūs, sprendžiant byloje kilusį ginčą, kadangi pareiškėjas iš viso nebuvo pateikęs prašymo įtraukti jį į pretendentų sąrašą, neišreiškęs pageidavimo įsigyti ginčo žemės sklypą.
II.
13. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), 8 ir 9.3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 ir 3 punktais.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą pagal valstybinės žemės nuomos sutartis nuomojo 2005–2011 metais, o nuo 2012 m. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu jam buvo leista šiuo Lietuvos valstybei priklausančiu žemės plotu laikinai naudotis. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas NŽT teritoriniam padaliniui būtų pateikęs prašymą pirkti ginčo žemės sklypą ar kitą valstybės žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikęs prašymo pirkti valstybės žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje, praleido Nutarimo 3 punkte nustatytą terminą, pagal kurį prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami.
17. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių suvaržyti pareiškėjo teisę iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti prašymą (ir taip išreikšti savo valią) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje. Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos D. J. paaiškinimus, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojos pasižadėjimo informuoti jį, kai bus galimybė nuosavybėn įsigyti naudojamus valstybinius žemės plotus, kadangi NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojai nekyla pareiga pranešti asmeniui apie jo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, kai tokia teisė yra numatyta teisės aktuose. Akcentavo, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog jam žinoma valstybinių žemės ūkio paskirties sklypų privatizavimo tvarka.
18. Teismas padarė išvadą, kad paskelbus Aukštadvario vietovės projekto pradžią, pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą Aukštadvario kadastro vietovėje. Pažymėjo, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakyme Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1331 „Dėl Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, skelbiant Aukštadvario vietovės projekto pradžią, taip pat buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę), nuomoti iš valstybės, valstybine žeme naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus kartu su papildomais dokumentais NŽT Panevėžio skyriui. Minėta informacija buvo paskelbta vietinėje spaudoje – 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklapyje www.nzt.lt, skyriaus skelbimų lentoje.
19. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo subjektinė teisė buvo apribota iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikus prašymo (ir taip neišreiškus savo valios) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Aukštadvario kadastro vietovėje, nebeanalizavo kitų pareiškėjo skundo reikalavimų ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų, vertindamas, jog jie teisiškai nėra reikšmingi Nutarimo 3 punkto atžvilgiu.
III.
20. Pareiškėjas S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti jo skundo reikalavimus dėl NŽT Panevėžio skyriaus teisės aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau to nepadarė.
22. Pareiškėjas pažymi, kad jokia forma nebuvo išreiškęs atsisakymo naudotis jam išnuomotais valstybiniais žemės sklypais, nes visada turėjo ilgalaikių žemės ūkio produkcijos gamybos planų. Teigia, kad NŽT Panevėžio skyriaus darbuotoja D. J. jam buvo pažadėjusi informuoti, kai bus galimybė parduoti ir nupirkti ginčo žemės sklypus, todėl laukė jos pranešimo ir savarankiškai jokių veiksmų nesiėmė.
23. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž., 2010 m. gegužės 21 d. pateikdamas prašymą leisti pirkti 100 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės Panevėžio rajone, Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovėje, nebuvo apsisprendęs, kokio konkrečiai žemės sklypo jis pageidauja, ir tik 2012 m. rugsėjo 4 d., pretendentų susirinkimo metu, G. Ž. įgaliota atstovė A. Ž. pasirinko žemės sklypą, į kurio plotą pateko ir ginčo žemės sklypas. Akcentuoja, kad į minėtą susirinkimą jis nebuvo pakviestas, dėl ko liko neįvertintas jo ilgalaikio naudojimosi žemės sklypu faktas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Metodikos 27.2 punktą NŽT teritoriniam skyriui numatyta pareiga raštu informuoti nurodytus asmenis apie atsiradusią galimybę teikti prašymus valstybinės žemės ilgalaikei nuomai, po to, kai patvirtinama teritorija žemėtvarkos projektui rengti. Teigia, kad NŽT Panevėžio skyrius apie pradedamą Garuckų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą privalėjo paskelbti ne pasirinktinai savo nuožiūra, tačiau visuose Metodikos 27.1 punkte nurodytose vietose. Pažymi, kad NŽT Panevėžio skyrius neinformavo jo apie spaudos leidinį, kuriame ketino skelbti informaciją apie žemėtvarkos projektus, dėl ko buvo apribota pareiškėjo teisė į informaciją ir subjektinė teisė į ginčo žemės sklypą.
25. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad informacija apie pradedamus rengti Aukštadvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektus 2012 m. liepos 5 d. paskelbta laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156, taip pat kitais teisės aktuose numatytais būdais, tačiau teismui nebuvo pateikta minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
27. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo informuotas, kaip valstybinės žemės naudotojas, pagal Metodikos 27.2 punktą, nesant pateiktam prašymui nusipirkti valstybinę žemę, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo. Akcentuoja, kad nesant pateiktam minėtam prašymui, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Asmenų, pretenduojančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti valstybinę žemę sąrašą, todėl nebuvo kviečiamas dalyvauti pretendentų susirinkimuose.
28. Atsakovas pažymi, kad įsigaliojus Nutarimui, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d., teisė teikti naujus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę sustabdyta, todėl pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
30. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo pateikti prašymą suprojektuoti ir nupirkti ginčo žemės sklypą, tačiau savo teise nepasinaudojo, savo valios įsigyti ginčo žemės sklypą neišreiškė.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Metodikos 27.2 punktas nustato atsakovui pareigą informuoti tik tokius asmenins, kurie turi galimybę išsinuomoti naudojamus žemės sklypus, tačiau pareiškėjas į minėtą sąrašą asmenų nepateko. Akcentuoja, kad teisė įsigyti žemės sklypus pradedama realizuoti, pateikiant prašymą ir jį įregistruojant įstatymų nustatyta tvarka, tuomet sudaroma eilė asmenų, ketinančių įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise. Teigia, kad pareiškėjas, nepateikęs prašymo ir neišreiškęs valios įsigyti žemės sklypą, neturėjo subjektinės teisės į ginčo žemės sklypą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Iš pareiškėjo pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad jis ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1513-(7.5.); NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1441 ir NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1756 iš esmės siekia, kad ginčo žemės sklypas būtų parduotas jam, t. y., siekia šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn.
34. Šiuos teisnius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus (8 str. 1 d.). Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (19 str. 1 d.). Remiantis šiais žemės reformos žemėtvarkos projektais yra suprojektuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuos numatoma perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų naudojimuisi (19 str. 5; 6 d.).
35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad asmens subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn iš valstybės konkretų žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai yra įvykdomos sąlygos, numatytos Žemės reformos įstatymo 10 ir 19 straipsniuose, o būtent, kai asmuo turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis įsigyti konkretų žemės sklypą; kai konkretus žemės sklypas šiam tikslui yra suformuotas, remiantis atitinkamu žemės reformos žemėtvarkos projektu.
36. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.
37. Tokiais teisės aktais, įgyvendinančiais 36. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika.
38. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 3 punkto redakcija (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915), galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. birželio 14 d., t. y., byloje ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu.
39. Šioje teisės normoje buvo įtvirtinta, kad „įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerija, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. apsvarsčiusi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, likusius sudarius pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą dėl prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimo. Tokių prašymų priėmimas atnaujinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą.
40. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šios teisės normos aiškinimu, kad nuo šios teisės normos įsigaliojimo, t. y., nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas naujų prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, siekiant suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus tiems asmenims ir sudaryti su jais pirkimo-pardavimo sutartis, kurie iki šios teisės normos įsigaliojimo buvo pateikę prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo pirkti ginčo žemės sklypo iki minėtos datos nebuvo pateikęs. Nors pareiškėjas teigia, kad jis visą laiką siekė tai padaryti, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis tokius pareiškimus iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bandė teikti, tačiau to nepadarė dėl priežasčių nepriklausančių nuo valios (pvz., suklaidintas žemėtvarkos darbuotojų ir pan.) nepateikė. Dėl ko jo teiginiai šiuo klausimu laikytini neįrodytais. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas kitoje kadastrinėje vietovėje (Garuckų) iš esmės tuo pačiu metu (2010-2012 m.) dalyvavo rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo jam buvo projektuojami žemės sklypai įsigyti nuosavybėn iš valstybės. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma tvarka ir sąlygos, kurioms esant galima iš valstybės įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemę.
42. Byloje taip pat nustatyta, ir pareiškėjas to neginčija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. aptariamą prašymą buvo pateikęs laiku, t. y. , iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bei atitiko kitas sąlygas, reikalingas ginčo žemės sklypą įsigyti nuosavybėn.
43. Visa tai lemia, kad pareiškėjas neturėjo įgijęs subjektinės teisės tiek dalyvauti 2012 m. rengiamame Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek 2014 m. įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą.
44. Kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neinformavęs raštu pareiškėjo apie galimybę nuomoti ginčo žemės sklypą, pažeidė Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 27.2. punkto reikalavimus. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis pažeidimas neįtakojo pareiškėjo subjektinių teisių, siekiant įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, apimties, nes pagal minėto 27.2. punkto reikalavimus pareiškėjas galėjo įgyti tik teisę į šio žemės sklypo nuomą ir tai tik su sąlyga, „jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka“.
45. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas prašydamas teismo panaikinti atsakovo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1441 dalį ir 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1756 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ dalį, taip pat prašė atnaujinti ir terminus šiems įsakymams ginčyti. Kolegija sutinka su pareiškėjo byloje nurodytais argumentais, kad apie šiuos ginčijamus įsakymus jam tapo žinoma tik 2015 m., kai inicijavo šį teisminį ginčą, todėl vertintina, jog terminų eiga šiems įsakymams ginčyti prasidėjo nuo to momento, kai pareiškėjui tapo žinoma apie šiuos įsakymus (ABTĮ 33 str. 1 d.), dėl ko pirmosios instancijos teismas neatnaujinęs terminų šiems įsakymams ginčyti, procesinio įstatymo pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,