Administracinė byla Nr. A-1802-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03422-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 31S-56-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. 1991 m. A. B. pateikė prašymą NŽT Šiaulių skyriui atkurti nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – turėtą žemę natūra, esančią Šiaulių miesto centre. 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdyje pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė iš pateikto sąrašo pasirinkti nei vieno iš sąraše esančių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų. Paprašius komisijos narių nurodyti, kokį sklypą siūloma ir galima rinktis, atsakymas buvo gautas, kad negalima rinktis nei vieno žemės sklypo. Išsirinkus iš sąrašo didesnį žemės sklypą, buvo neleidžiama jo rinktis teigiant, jog nepriklauso. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kyla klausimas, kokiu pagrindu buvo pareiškėja buvo kviečiama į komisijos posėdį, jei jai nesudaryta galimybė pasirinkti naują žemės sklypą iš sąrašo, taip pažeidžiant jos konstitucinę teisę dėl teisingo atlyginimo pagal išreikštą valią pasirinkti žemės sklypą. Jau daugiau nei du dešimtmečius pareiškėjai nesudaroma galimybė pasirinkti naujo žemės sklypo iš sąrašo. NŽT Šiaulių skyrius Šiaulių miesto savivaldybei nenurodė reikalingo poreikio suformuoti mažesnius sklypus, perduodamus piliečiams neatlygintinai nuosavybės teise individualiai statybai ir kitai paskirčiai Šiaulių mieste.
2.2. Po kreipimosi į NŽT Šiaulių skyrių atkūrimo procedūra buvo vilkinama, siūlomų žemės sklypų kainos indeksas buvo nuolat keliamas, taip nuvertinant grąžinamą žemę (nepakeliant proporcingai indeksacijos nacionalizuotai savininkų žemei), kuri buvo pačiame miesto centre. Tokie veiksmai neatitinka sąžiningo nuosavybės atkūrimo, pažeidžia konstitucines teises dėl teisingo atlyginimo už valstybės naudai nusavintą nuosavybę. Pareiškėja daugiau nei du dešimtmečius pakartotinai ir aktyviai kreipėsi, rašė prašymus, domėjosi atėjusi į NŽT Šiaulių skyrių, skambindama telefonu bei teiraudamasi dėl formuojamų, suformuotų mažesnių sklypų, perduodamų piliečiams neatlygintinai individualiai statybai ir kitai paskirčiai Šiaulių mieste. NŽT Šiaulių skyriaus darbuotojai vis žadėdavo, jog mažesni sklypai bus suformuoti pagal poreikį tai nurodant Šiaulių miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į galiojančią asmenų duomenų apsaugą, pareiškėja neturėjo galimybės rinktis sklypus su kitais asmenimis. NŽT Šiaulių skyrius taip pat nepateikė jokių galimų variantų, siūlymų, su kuriais asmenimis pareiškėja galėjo pasirinkti žemės sklypą. Paklausus, ar NŽT Šiaulių skyrius pateiks siūlymą rinktis bendrą žemės sklypą su kitais asmenimis, pasak esančių darbuotojų ir komisijos narių, komisija to negali žinoti, kadangi neaišku, kas atvyks į komisijos posėdį. Tokio siūlymo pareiškėja negavo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos. 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdyje pareiškėjos atstovė prašė ir norėjo pasirinkti didesnį sklypą, siūlydama papildomai likusią sklypo dalį išsipirkti ar išsinuomoti, tačiau tai nebuvo leidžiama, t. y. tam nebuvo sudaryta galimybė. Komisijos posėdyje pareiškėjos atstovė išreiškė valią, sutikimą rinktis bei sutiko pasirinkti, jei tik NŽT Šiaulių skyriuje posėdžio metu bus pasiūlytas koks nors variantas. Komisija neteikė jokio pasiūlymo ir nenurodė nei vieno galimo pasirinkti žemės ploto. Buvo aiškiai išreikšta valia, jog nesutinka su pinigine kompensacija. Buvo pažeista teisė į teisėtus lūkesčius, kadangi per 28 metus nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija neatliko jai priskirtų atlikti veiksmų, vilkino atkūrimo procedūrą. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyriaus specialistę Z. S., prašydama išaiškinti kylančius klausimus dėl žemės sklypo pasirinkimo iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo. Į iškilusius klausimus nebuvo atsakyta, dėl to posėdžio metu vėl kėlė tuos pačius klausimus. Pareiškėja yra pensinio amžiaus, socialiai remtina, silpnai matanti bei sunkiai vaikščiojanti, dėl objektyvių gyvenimo priežasčių neturi internetinio ryšio bei kompiuterio. Todėl internetinės nuorodos nurodymas pareiškėjai, nepateikiant kitų variantų, pažeidė informavimo ir pasirinkimo tvarką.
2.3. Pareiškėjos įgaliota atstovė A. B. 2019 m. spalio mėn. buvo atvykusi į NŽT Šiaulių skyrių atsiimti dokumentų, tačiau jai nebuvo įteiktas kvietimas į 2019 m. spalio 21 d. vyksiantį posėdį, ji nebuvo informuota apie posėdį. NŽT Šiaulių skyrius nekonsultavo, suteikė nepakankamai informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesudarė sąlygų rinktis su kitais asmenimis kitą žemės sklypą, nors kitiems asmenims siūlė variantus ir konsultavo. Nepaisant to, kad atsakovas turėjo informaciją apie tai, kad A. B. yra miręs, jam vis tiek siuntė kvietimus rinktis sklypą. Jam buvo siūlytas tik vienas variantas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, turi būti sudaromos vienodos sąlygos gauti tokios pat vertės žemės sklypus, turi būti užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Neteisinga, jeigu asmenys, kurie buvo sąrašo pabaigoje ir vėliau susigražino žemę, gavo mažesnės vertės sklypus. Pareiškėja norėtų, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra ar lygiapločiu žemės sklypu. Atvykus į NŽT Šiaulių skyrių, nerado viešai skelbiamos informacijos apie galimus rinktis žemės sklypus, per posėdį klausė, kokie galimi variantai, gavo iš atsakovo atsakymą, jog nėra variantų. Posėdžio metu nurodė kelis žemės sklypus, tačiau jai buvo atsakyta, jog šių sklypų negalima rinktis, nebent su kitu asmeniu. Atsakovas nebuvo pažadėjęs suorganizuoti susitikimo su kitais asmenimis dėl galimybės rinktis kartu žemės sklypą.
3. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pretendentė A. B. Šiaulių miesto valdybai 1991 m. gruodžio 20 d. buvo pateikusi du prašymus, kuriais pretendavo į Šiaulių mieste esančius žemės sklypus. Pirmasis prašymas pateiktas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo nuosavybės teisę įrodančių dokumentų niekada nepateikė) bei dėl 1 535 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausiusio jos sutuoktiniui J. B.. Pareiškėja taip pat pateikė 1991 m. gruodžio 30 d. prašymą, kuriuo pretendavo į 2 674 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), priklausiusį nuosavybės teise jai pačiai (nuosavybės dokumentuose nurodyta A. B.). Šiaulių miesto žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija 1998 m. birželio 10 d. nustatė, kad dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti į 0,2674 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o dėl 0,1535 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) siūlė kreiptis į teismą. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. nuosavybės teise valdė 1 535 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 25-236/2000. Po pretendentės A. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pagal 1998 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) jos turtą ir turtines teises paveldėjo pretendentės sūnus A. B. (g. (duomenys neskelbtini)). A. B. 1999 m. gruodžio 9 d. teikė prašymą atkurti nuosavybės teises A. B. į namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, kuriame A. B. priklausė minėtame žemės sklype buvusio gyvenamojo namo 0,11 dalis. A. B. 1999 m. gruodžio 9 d. taip pat teikė nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai prašymą, kuriame prašė suteikti neatlygintinai 152 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, o už 1 850 kv. m prašė išmokėti piniginę kompensaciją, nurodė, kad naujo įrengto ar neįrengto žemės sklypo Šiaulių mieste bet kuriame rajone atsisako. A. B. 2000 m. vasario 1 d. prašymu atsisakė naujo įrengto arba neįrengto žemės sklypo už 15,35 arų jo tėvo J. B. valdytą žemės sklypą ir prašė išmokėti piniginę kompensaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ nustatyta tvarka). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 7-1675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B. į jai tenkantį buvusio savininko J. B. valdytą 0,1535 ha ploto žemės sklypą kompensuojant pinigais (8 842 Lt, atitinka – 2 560,82 Eur), atsisakius neatlygintinai naujo žemės sklypo. Tokiu būdu nuosavybės teisių atkūrimas A. B. į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą žemę buvo baigtas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 7-2114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B. į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teise valdytą turtą 0,2674 ha žemės, esančios buvusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai 0,0187 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise (visas sklypas 0,1377 ha), už 0,1813 ha ploto žemės sklypo dalį atlyginant pinigais 10 443 Lt (vertė indeksuota), atitinka – 3024,50 Eur), atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo. Minėtame apskrities viršininko sprendime buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkuriamos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. raštu Nr. S-402 (12-26) „Dėl A. B. (mirusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo A. B. apie galimus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus (perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai, perduodant lygiavertį plotą kaimo vietovėje, vertybiniais popieriais, įskaitymu panaikinant pinigines prievoles valstybei), prašė atlyginimo būdą pasirinkti iki 2003 m. balandžio 1 d. A. B. pateikė 2003 m. kovo 27 d. prašymą, kuriame prašė grąžinti 0,0674 ha žemės sklypą Šiaulių miesto ribose. Šio prašymo pagrindu A. B. buvo įrašytą į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti. Minėtas A. B. prašymas buvo suprastas kaip valia dėl lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai. A. B. 2007 m. balandžio 16 d. prašymu dar kartą patvirtino savo valią gauti lygiavertį žemės sklypą, tačiau vėliau visada teigė, kad nori lygiapločio žemės sklypo. 2008–2012 m. jis keletą kartų buvo kviečiamas rinktis lygiavertį sklypą, tačiau jo nepasirinko. A. B. mirus (mirė (duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė sutuoktinė L. E. B.. NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. kovo 6 d. raštu pasiūlė L. E. B. iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią neatlyginta, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja nepasinaudojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu. NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ L. E. B. buvo pakviesta 2019 m. rugsėjo 4 d. atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame turės išreikšti valią dėl konkretaus lygiaverčio (ne didesnės vertės kaip 703 Eur) turėtajam naujo žemės sklypo (jo dalies) individualiai statybai pasirinkimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. į posėdį atvyko L. E. B. įgaliota atstovė A. B., kuri posėdžio metu nepareiškė jokio prašymo dėl konkretaus žemės sklypo (ar kelių konkrečių žemės sklypų) nei raštu, nei žodžiu, tokio prašymo nepateikė ir per vieną mėnesį nuo posėdžio datos. NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 31S-56-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės, už 0,0674 ha žemę atlyginant pinigais ir išmokant 703 Eur kompensaciją (vertė neindeksuota, indeksuojama koeficientu 1,6)).
3.2. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl NŽT sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo priima vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka). Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas) ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių mieste, sąrašas (toliau – ir Piliečių sąrašas) buvo patvirtinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1903-(14.31.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti naujus lygiaverčius žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“. Minėti sąrašai buvo paskelbti viešai NŽT interneto tinklalapyje (www.nzt.lt). Apie tai, kokia tvarka bus leidžiama rinktis naują lygiavertį žemės sklypą, pareiškėja buvo informuota NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galima susipažinti su Sklypų sąrašu ne tik interneto svetainėje, bet ir atvykus į NŽT Šiaulių skyrių (Vilniaus g. 263, Šiauliai 101 kab.), taip pat pareiškėja buvo informuota, kad, kvietime nurodytu laiku neatvykus arba atvykus ir per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės A. B. vardu bus atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl NŽT nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad informacija buvo tik internete ir neprieinama internetu nesinaudojančiam asmeniui, kad atsakovas nepasiūlė jokių žemės sklypų ar pažeidė pareiškėjos teises. Išsiuntus NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 31SD-5330-(14.31.47.), pareiškėjos įgaliota atstovė A. B. buvo atvykusi pas NŽT Šiaulių skyriaus vyresniąją specialistę Z. S., domėjosi informacija apie Sklypų sąrašą, specialistė žodžiu paaiškino, kaip rasti interneto svetainėje Sklypų sąrašą, sudarė sąlygas susipažinti su Sklypų sąrašu. Pareiškėja NŽT Šiaulių skyriuje vykusiame 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdyje turėjo teisę rinktis ne didesnės kaip 703 Eur vertės (lygiavertį) žemės sklypą už pretendentę A. B. (Piliečių sąraše eil. Nr. 7), pretendavusią į buvusios savininkės A. (A.) B. nuosavybės teise valdytą žemę. Komisijos posėdyje dalyvavę pretendentai turėjo teisę rinktis lygiavertį žemės sklypą iš patvirtinto 232 žemės Sklypų sąrašo. Iš viso Piliečių sąraše buvo įrašyta 20 piliečių, į Komisijos posėdį atvyko 11 kviestų asmenų (pretendentų ar jų įpėdinių ar įgaliotų asmenų). Sklypų sąraše nebuvo nei vieno tokios mažos vertės žemės sklypo, todėl pareiškėja galėjo rinktis tik kartu su kitu pretendentu, dalyvavusiu komisijos posėdyje. Pareiškėja susirinkime tiesiogiai nedalyvavo, jai atstovavo ir susirinkime dalyvavo A. B. pagal 2019 m. vasario 7 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Įgaliotinė turėjo teisę pareiškėjos vardu pareikšti valią žodžiu ir raštu (visiems pretendentams siūloma užpildyti nustatytos formos prašymą, kuriame gali pareikšti prioriteto tvarka kelis pageidavimus, kurio žemės sklypo iš Sklypų sąraše nurodytų žemės sklypų pageidautų, prašymo forma pridedama), tuomet komisija kitiems pretendentams pagal eilę būtų galėjusi nurodyti, kad pareiškėja pageidauja atitinkamo žemės sklypo su kitu pretendentu. Pretendentai taip pat turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje. Pareiškėja skunde teigia, kad ji komisijos posėdyje 2019 m. rugsėjo 4 d. prašė ir norėjo pasirinkti didesnį žemės sklypą, siūlydama papildomai likusią dalį išsipirkti ar išsinuomoti, tai jai nebuvo leidžiama. Pareiškėja ir skunde teismui, ir NŽT niekada nenurodė konkretaus į Sklypų sąrašą įrašyto žemės sklypo, kurį norėjo pasirinkti. Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje nenumatyta galimybė perduoti lygiaverčio žemės sklypo dalį kartu su valstybe. Pareiškėja NŽT Šiaulių skyriuje 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusiame posėdyje žemės sklypą galėjo pasirinkti su kitu pretendentu, dalyvavusiu tame pačiame susirinkime (posėdyje). Tai, kad ji jokio žemės sklypo nesirinko ir jokio prašymo nepildė, nulėmė tik pareiškėjai pagal įgaliojimą atstovavusios A. B. valia, t. y. nenoras rinktis bent vieną žemės sklypą iš Sklypų sąraše nurodytų daugiau kaip 200 žemės sklypų. Nors ir pareiškėjos atstovė jokio žemės sklypo nesirinko, NŽT informavo kitus pretendentus apie galimybę rinkti sklypą bendrai su A. B. įpėdiniais. Tai įrodo NŽT komisijos posėdžio protokolo 2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. 31PRT-47-(14.31.6.) 9 punktas, kuriame įrašyta, kad pil. V. L. pageidauja rinktis su kitais piliečiais, išskyrus D. P. ir A. B.. Tam, kad pareiškėja neturėjo teisės rinktis didesnio sklypo (didesnės vertės nei 703 Eur), ir kad liko neatkurtos nuosavybės teisės, turėjo įtakos pareiškėjos sutuoktinio A. B. veiksmai, kuris daug metų buvo kviečiamas į susirinkimus, tačiau jis nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo, nors tuomet tinkamos vertės žemės sklypų buvo, A. B. teikė prašymus, kad nori lygiapločio žemės sklypo. A. B. 1999 m. gruodžio 9 d. prašyme už 1 850 kv. m ploto galimą pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai prašė išmokėti piniginę kompensaciją, nurodė, kad naujo įrengto ar neįrengto žemės sklypo Šiaulių mieste bet kuriame rajone atsisako. Taigi, kad pareiškėja galėjo rinktis tokios mažos vertės (703 Eur) lygiavertį naują žemės sklypą, nulėmė ne nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos veiksmai ar neveikimas, o A. B. turto paveldėtojo (jos sūnaus) A. B. pareikšta valia. Tik nuo jo valios tiesiogiai priklausė, kad jis, turėdamas teisę pasirinkti faktiškai naudojamą žemės sklypą, vieną naują ir vieną lygiavertį (atitinkamos vertės) žemės sklypą, savo pasirinkimą paskirstė taip, kad, jam pasirinkus naudojamą (0,0187 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį) ir už 0,1850 ha naują sklypą pasiėmus piniginę kompensaciją, liko lygiaverčio žemės sklypo pasirinkimas tik už 703 Eur.
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ yra patvirtinusi Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąrašą. Šiame sąraše nurodyta, kad Šiaulių mieste naujų žemės sklypų, perduotinų individualiai statybai dydis Šiaulių mieste turi būti nuo 0,04 ha ir ne didesnis kaip 0,2 ha. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede „Namų užstatymo techniniai reikalavimai“ nustatyta, kad, projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Minėto statybos techninio reglamento ir Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 nuostatos dėl minimalaus naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste suponuoja išvadą, kad savivaldybė negali formuoti labai mažų, neracionalių ribų ir formų žemės sklypų, kuriuose apskritai jokių statinių statyba būtų negalima. Buvusios savininkės A. B. turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas (užstatyta kitiems asmenims priklausančiais gyvenamaisiais namais), už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkuriant nuosavybės teises A. B. vardu buvo išreikšta valia atlyginti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytu būdu (perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose), t. y. perduodant naują lygiavertį (tokios pat vertės) žemės sklypą Šiaulių mieste. Mažesnių arba lygiai 703 Eur vertės žemės sklypų Šiaulių miesto savivaldybės administracija NŽT nebuvo pateikusi (pvz., Sklypų sąraše mažiausio 0,0108 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 191 vertė 724 Eur, 0,0209 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 110, vertė 1 579 Eur), todėl pareiškėja galėjo rinktis tik su kitu piliečiu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atkūrimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad jeigu pilietis į susirinkimą neatvyksta arba atvyksta, bet nepasirenka žemės sklypo, žemės sklypas, kurį turėtų galimybę pasirinkti šis pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę. Kai siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjai nepasirinkus jokio sklypo kartu su kitu piliečiu 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio komisijos posėdžio metu, taip pat nesirinkus tokio žemės sklypo per vieną mėnesį po komisijos posėdžio (iki 2019 m. spalio 4 d.), nesant savivaldybės pateiktų žemės sklypų, kurių vertė būtų ne didesnė nei 703 Eur, NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą. Kompensacija pinigais atitinka Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
3.4. NŽT nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad atkūrimą vykdančiose institucijose procedūros buvo vilkinamos du dešimtmečius. Atkūrimo tvarkos 37 punkte buvo nustatyta, kad lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Todėl, visų pirma, buvo kviečiami asmenys, esantys eilėje lygiapločiams naujiems žemės sklypams gauti, o tik po to buvo kviečiami į eilę lygiaverčiams žemės sklypams gauti įrašyti pretendentai. Tai, kad nebuvo atkurtos nuosavybės teisės anksčiau, nulėmė ne atkūrimą vykdančios institucijos, o pretendentės įpėdinių veiksmai, tai įrodo su šiuo atsiliepimu pateikiami susirašinėjimo dokumentai. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S-715-(5-5) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. B.“ kvietė A. B. atvykti 2008 m. rugsėjo 15 d. rinktis naujo lygiaverčio žemės sklypo. Iš dalyvių sąrašo matyti, kad A. B. atvyko, tačiau žemės sklypo nepasirinko. A. B. reiškė prašymus grąžinti lygiaplotį 674 kv. m ploto žemės sklypą (2008 m. spalio 14 d., 2008 m. gruodžio 15 d. prašymai), nors, pretendentui už lygiaplotį sklypą vieną kartą pasirinkus kompensaciją (atsisakius lygiapločio sklypo), nėra numatyta galimybė rinktis antrą lygiaplotį sklypą už to paties savininko nuosavybės teise valdytą žemę. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 29 d. raštu išaiškino A. B., kad jis buvo atvykęs, tačiau naujo žemės sklypo nepasirinko, pakartotinai jį kvietė atvykti jam patogiu laiku. Tačiau A. B. kategoriškai atsisakė gauti lygiavertį žemės sklypą Šiaulių miesto ribose, reikalavo grąžinti lygiaplotį žemės sklypą. A. B. galbūt neteisingai suprato Atkūrimo įstatymo nuostatas, nes vengė rinktis bet kokį lygiavertį žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos nuolat susirašinėjo su A. B. iš esmės tuo pačiu klausimu, raštu ne kartą aiškino A. B., koks žemės sklypas laikomas lygiapločiu, koks – lygiaverčiu, aiškino, kad A. B. lygiapločio žemės sklypo jau yra atsisakęs, pasirinkęs kompensaciją už 0,1813 ha žemės, tačiau A. B. savo nuomonės nekeitė, nesutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-195 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę A. B.“ dar kartą išaiškino A. B. jo teises, atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, nurodytus tuo metu galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje, taip pat paaiškino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus būdus, kuriais gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. NŽT nuomone, minėti susirašinėjimo dokumentai įrodo, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos nevilkino jokių procedūrų. Tai, kad pareiškėja negali pasirinkti žemės sklypo, nulėmė ne valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, o buvusio savininko turėtos žemės neatkurtos dalies likučio vertė ir pareiškėjos įgaliotos atstovės, dalyvavusios susirinkime, nenoras rinktis žemės sklypą kartu su kitu piliečiu, dalyvavusiu 2019 m. rugsėjo 4 d. susirinkime. Nuosavybės teisių atkūrimas Šiaulių mieste iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš esmės buvo baigtas. Nebėra nei vieno piliečio, turinčio teisę rinkti naują lygiavertį žemės sklypą, taigi, panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėja neturėtų, su kuo rinktis žemės sklypo, nes visiems asmenims, pageidavusiems gauti lygiaverčius žemės sklypus, nuosavybės teisės Šiaulių mieste jau yra atkurtos, o bendra dalinė nuosavybė su valstybe nenumatyta. Naujų žemės sklypų sąraše nėra nei vieno žemės sklypo, kurio vertė būtų lygi 703 Eur arba mažesnė.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai pagal AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. sausio 16 d. kvitą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas pažymėjo, jog ginčas kilo dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 31S-56-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0674 ha žemės – atlyginant pinigais ir išmokant 703 Eur kompensaciją už išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., ir įpareigojimo atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 7-2114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.“ A. B. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teise valdytą turtą – 0,2674 ha žemės, esančios buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai 0,0187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, už 0,1813 ha ploto žemės sklypo dalį atlyginant pinigais (10 443 Lt (vertė indeksuota 1,6 koeficientu)), atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, nurodė, kad nuosavybės teisės į 0,0674 ha žemę bus atkurtos vėliau. A. B. (A. B. sūnus ir turto paveldėtojas) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 7-2114 pasirašytinai gavo 2000 m. birželio 20 d. Šis sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis. A. B. 1999 m. gruodžio 9 d. pateikė nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai prašymą, kuriame prašė suteikti neatlygintinai 152 m2 ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, o už 1 850 m2 (matyti pataisymas į 1 813 m2) prašė išmokėti piniginę kompensaciją, nurodė, kad naujo įrengto ar neįrengto žemės sklypo Šiaulių mieste bet kuriame rajone atsisako.
7. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. birželio 30 d.) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-402(12-26) A. B. pasiūlė iki 2003 m. balandžio 1 d. pasirinkti atlyginimo būdą, informavo jį apie galimus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. A. B. 2003 m. kovo 27 d. pateikė prašymą grąžinti 0,0674 ha žemės sklypą Šiaulių mieste.
8. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. lapkričio 22 d.) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodė, kad, pagal Atkūrimo įstatymą, bendras piliečiui perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas Šiaulių mieste negali būti didesnis kaip 0,2 ha. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 7-2114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.“ atkūrė nuosavybės teises A. B. į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teise valdytą turtą – 0,20 ha žemės mieste (0,0187 ha + 0,1813 ha = 0,20 ha), už 0,1813 ha ploto žemės sklypo dalį kompensuojant vidutine Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma, A. B. atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo mieste. Taigi, teismo vertinimu, nuosavybės teisės į likusią neatkurtą 0,0674 ha žemės dalį atkūrimas nauju lygiapločiu sklypu Šiaulių mieste tapo negalimas, nes A. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha žemę mieste. Tai A. B. buvo paaiškinta 2006 m. lapkričio 13 d. raštu, 2009 m. sausio 5 d. raštu Nr. S-4(5.5.), 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. S-395(5.5), 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-195. A. B. 2007 m. kovo 2 d. raštu Nr. S-273-(12-26) ir 2007 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-638-(12-26) buvo paaiškinta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užimtas namų valda ir jo grąžinti negalima. A. B. 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. S-715-(5-5), 2008 m. spalio 29 d. raštu Nr. S-974(5.5.), 2012 m. sausio 9 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.45.)-62 buvo kviečiamas pasirinkti naują lygiavertį žemės sklypą, tačiau lygiaverčio sklypo nepasirinko. Byloje nėra duomenų, jog A. B. siųsti raštai, kurie jam sukelia teisines pasekmes, nes išreiškia viešojo administravimo subjekto valią (pvz., atsisakymą atkurti nuosavybės teises lygiapločiu žemės sklypu, atsisakymą grąžinti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), būtų pripažinti neteisėtais ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad, mirus A. B., pareiškėja 2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 31SD-6101-(14.31.104.) buvo informuota dėl lygiaverčio turėtam žemės sklypui pasirinkimo, kuriame taip pat nurodyta ir šio rašto apskundimo tvarka. Byloje pateiktas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. aktas Nr. 2 „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“, surašytas pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 priedą (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurioje nustatyta, jog 0,0674 ha žemės sklypo ploto vertė yra 702,73 Eur.
9. Teismas nurodė, kad NŽT Šiaulių skyrius, laikydamasis Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų, 2019 m. kovo 6 d. raštu pasiūlė L. E. B. iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią neatlyginta, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiškėja nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu.
10. Teismas, įvertinęs Atkūrimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.) 38 punktą, nusprendė, jog atsakovas laikėsi Atkūrimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.) 38 punkte nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1903-(14.31.2.) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą (232 naujus žemės sklypus) ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių mieste, sąrašą. Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių mieste, sąrašo 7 punkte nurodyta, jog A. B. įpėdinis turi teisę rinktis 703 Eur vertės žemės sklypą ar jo dalį, 2 kartus kviestas, 2 kartus buvo atvykęs, bet atsisakymo raštu nepateikė. Iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašo matyti, kad 703 Eur vertės žemės sklypo jame nėra. NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėją pakvietė 2019 m. rugsėjo 4 d. atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame turės išreikšti valią dėl konkretaus lygiaverčio (ne didesnės vertės kaip 703 Eur) turėtam naujo žemės sklypo (jo dalies) individualiai statybai pasirinkimo. Be to, atsakovo 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ buvo nurodyta, jog susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus ar jų dalis individualiai statybai Šiaulių mieste galima nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., atvykus į Šiaulių skyrių arba internetinėje svetainėje. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte pareiškėjai taip pat išaiškino, kad jei nuspręs rinktis didesnės kaip 703 Eur vertės naują žemės sklypą, šio žemės sklypo dalis galės būti perduota neatlygintinai nuosavybėn tik tuo atveju, jeigu komisijos posėdžio metu sutikimą gauti šio žemės sklypo dalį išreikš ir kitas pretendentas (-ai). Atsakovas informavo, kad šiame kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis arba atvykus ir per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės A. B. (mirusiai) bus atkurtos atlyginant pinigais. Apie atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. organizuojamą posėdį paskelbta 2019 m. rugpjūčio 8 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“.
11. Iš atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolo Nr. 31PRT-47-(14.31.6) teismas nustatė, kad komisijos pirmininkas supažindino su 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1903-(14.31.2) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių mieste, sąrašo patvirtinimo“, pranešė, kad galima pasirinkti vieną lygiavertį žemės sklypą, paaiškino, kad yra pakankamai daug žemės sklypų, todėl yra galimybė pasirinkti po vieną naują žemės sklypą arba bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu piliečiu, dalyvaujančiu šiame skirstymo komisijos posėdyje. Komisijos narė D. A. pranešė, jog, piliečiams neatvykus rinktis (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos bei nepasirinkę žemės sklypo iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės jiems bus atkurtos atlyginant pinigais. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog teisės ir pareigos prieš atsakovo organizuojamą komisijos posėdį 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo išaiškintos. 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokole Nr. 31PRT-47-(14.31.6) taip pat nurodyta, jog pilietė A. B., pagal įgaliojimą atstovaujanti pareiškėjai, už A. B. (mirusią) iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo už 703 Eur vertės valstybės išperkamos žemės dalį žemės sklypo nepasirinko, nes nei vieno tokio vertės žemės sklypo sąraše nebuvo. Posėdžio metu pilietei buvo pasiūlyta pasirinkti sklypą su kitu piliečiu, dalyvaujančiu posėdyje, tačiau pilietė atsisakė rinktis. Kiti piliečiai, dalyvavę komisijos posėdyje, nepareiškė pageidavimo rinktis bendrosios nuosavybės teise sklypo su A. B.. Pareiškėjos atstovė A. B. teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovo organizuotame posėdyje buvo siūlymas rinktis, bet, jos nuomone, dėl duomenų apsaugos ji negalėjo kreiptis į privatų asmenį, taip pat nurodė, jog atsakovas nebuvo pažadėjęs suorganizuoti susitikimą su kitais asmenimis dėl galimybės rinktis kartu žemės sklypą. Nei pareiškėja patikslintame skunde, nei pareiškėjos atstovė teismo posėdžių metu nenurodė, jog atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolas būtų surašytas neteisingai. Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos pareiškėja būtų pasirinkusi (nurodžiusi) atsakovui žemės sklypą (-us) iš siūlomų naujų 232 žemės sklypų.
12. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.) 34 punkto nuostatose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemę, nurodyta, kad gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise naujas žemės sklypas, tačiau nenumatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į miestų žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas ir faktinių aplinkybių visumą, byloje esančius dokumentus, konstatavo, kad atsakovas NŽT Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei A. B. tenkančią nekilnojo turto dalį – 0,0674 ha žemės – atlyginant pinigais ir išmokant 703 Eur kompensaciją už išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kadangi pareiškėja nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų 232 žemės sklypų sąrašo už 703 Eur vertės valstybės išperkamos žemės dalį žemės sklypo nepasirinko (tokio vertės žemės sklypo sąraše nebuvo), taip pat su kitu piliečiu, dalyvaujančiu atsakovo rengtame posėdyje, nepareiškė pageidavimo rinktis žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių mieste iki 2019 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės buvo baigtas. Nėra nei vieno piliečio, turinčio teisę rinktis naują lygiavertį žemės sklypą. Taigi, panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėja neturėtų galimybės rinktis žemės sklypą su kitu asmeniu.
13. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti 2019 m. spalio 21 d. komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektas, teismas nurodė, kad NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. spalio 9 d. siuntė pareiškėjai ir jos atstovei raštą Nr. 31SD-6936-(14.31.47.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama atvykti susipažinti su sprendimo dėl atlyginimo pinigais projektu, taip pat nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. Šiaulių skyriuje vyks sprendimo priėmimo klausimas. Šis raštas buvo išsiųstas registruotais laiškais 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjai ir jos atstovei A. B., tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovė registruotų laiškų neatsiėmė, jie 2019 m. lapkričio 11 d. buvo grąžinti kaip neįteikti. Teismo vertinimu, pareiškėjai ir jos atstovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2019 m. spalio 21 d. Šiaulių skyriuje vyksiantį posėdį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projekto svarstymą (Atkūrimo tvarkos 112 p.), nes siųsti laiškai buvo grąžinti atsakovui kaip neįteikti, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, galinčiu sudaryti pagrindą naikinti atsakovo skundžiamą Sprendimą, nes tai neturėjo įtakos galutiniam ginčijamam sprendimui priimti, kadangi pareiškėjos atstovė dalyvavo pirmame 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovo organizuotame posėdyje, žemės sklypo per nurodytą terminą (iki 2019 m. spalio 4 d.) nepasirinko, taip pat pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir jos atstovė 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio metu buvo informuotos, koks sprendimas bus priimtas nepasirinkus žemės sklypo.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. aktas Nr. 2 „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“, surašytas pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 priedą (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, jog 0,0674 žemės sklypo ploto vertė yra 702,73 Eur. 703 Eur (suapvalinta vertė) 0,0674 žemės sklypo ploto vertė nustatyta ir NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 31 d. pažymoje Nr. 31PAŽ1-24-(14.31.47.). Pareiškėja patikslintame skunde ir jos įgaliota atstovė A. B. teismo posėdžio metu neginčijo vertės skaičiavimo pagal Metodiką, nepateikė pastabų dėl netinkamai pritaikytų koeficientų, kitų argumentų, dėl kurių galėtų būti abejojama akto ir pažymos pagrįstumu. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymas ir Metodika nesuteikia teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančioms institucijoms nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertę apskaičiuoti pagal rinkos kainą. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas NŽT Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, veikė tinkamai, pagal savo kompetenciją, laikėsi Atkūrimo tvarkos 38 punkto, Atkūrimo įstatymo nuostatų. Apskaičiuodamas nuosavybės teisių atkūrimui taikomos kompensacijos sumą, atsakovas vadovavosi Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Skundžiamas Sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką.
III.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Dėl institucijos neteisėtų veiksmų buvo negrąžinta nuosavybė prie turimų disponuojamų nuosavybės teise valdomų pastatų, kurie ribojosi būtent su negrąžinto sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas). Žemės sklypo dalis paimta visuomeniniais pagrindais kelio tiesimui (tai patvirtina ir NŽT Šiaulių skyrius), kitoje žemės dalyje buvo įkurtas pašto skyrius, vėliau įkelti piliečiai. A. B. 1991 m. pateikus prašymą, jokių nuosavybės teises paneigiančių dokumentų nebuvo gauta, tai patvirtino NŽT Šiaulių skyriaus komisija 1998 m. birželio 10 d. dokumentu Nr. 30.
16.2. A. B., 1991 m. pateikęs pareiškimą, aiškiai išreiškė valią susigrąžinti išlikusią nuosavybę (žemę) natūra prie statinių, kuriuos jis valdė pareiškimo padavimo dieną, iki nacionalizacijos buvusioje vietoje (0,2674 ha). Dėl nesuprantamų priežasčių grąžinta tik 0,0187 ha paliekant 0,0674 ha sklypo dalį tretiesiems asmenims (nuo 2003 metų).
16.3. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos prašymo įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių pateikti visų rašytinių dokumentų kopijas, pateiktas išvadas ar atsiliepimus, liudijimus ir kitus dokumentus, išreikalauti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turimus raštus dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nenagrinėjo esminės faktinės aplinkybės, ar grąžintinas sklypas buvo užimtas kitų asmenų (iki 2003 m., kol buvo priskirtas tretiesiems asmenims), nors jokių įrodančių dokumentų nėra.
16.4. Teismo išvada, jog pareiškėja neteikė prieštaravimo dėl NŽT Šiaulių skyriaus kompensuojamos žemės vertinimo, koeficientų, yra nepagrįsta. Pareiškėja, pateikdama teismui skundą, būtent iš esmės nesutiko su žemės įvertinimu, kėlė lygiateisiškumo klausimą kitų jau susigrąžinusių piliečių atžvilgiu.
16.5. 2019 m. rugsėjo 4 d. komisija neteikė jokio pasiūlymo ir nenurodė nei vieno galimo pasirinkti žemės ploto. Pareiškėja prašė ir norėjo pasirinkti didesnį sklypą, siūlydama likusią sklypo dalį išsipirkti ar išsinuomoti, kas nebuvo leidžiama, t. y. tam nesudaryta galimybė.
16.6. NŽT Šiaulių skyriaus specialistė ne tik pakartotinai neišsiuntė 2019 m. spalio 3 d. rašto Nr. 31SD-1936, kuriame nurodomas kvietimas į posėdį, bet, pareiškėjai 2019 m. spalio 10 d. atvykus į NŽT Šiaulių skyrių, ji nuslėpė ir neįteikė šio rašto, taip buvo pažeista pareiškėjos teisė būti informuotai, dalyvauti ir reikšti nuomonę, pasirinkimus.
16.7. Nustatant žemės kainos nustatymo būdą, kai yra atlyginama už turėtą žemę, buvo pažeistas ne tik teisingo atlyginimo principas, bet ir konstitucinis asmenų lygybės principas. Pakėlus Šiaulių miesto 2016 m. pasirenkamos žemės vertę, asmenims, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės, ir pareiškėjos atžvilgiu sudarytos nevienodos sąlygos gauti tokios pat vertės žemės sklypą ar kitą turtą. Pareiškėja finansiškai nukentėjo, nors įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikė visus reikalingus dokumentus.
17. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
17.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde bando įrodyti aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Pareiškėja klaidingai mano, kad teismas galėtų įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises kitaip, nei nustatyta Atkūrimo įstatymo 5 ir 16 straipsniuose. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimą vykdančias institucijas nepagrįstai kaltina procedūrų vilkinimu, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo galima priimti sprendimo ir pabaigti nuosavybės teisių atkūrimą dėl nuo pretendentės įpėdinių priklausančių veiksmų, nes A. B. nesirinko naujo lygiaverčio žemės sklypo, nors tokie žemės sklypai jam buvo siūlomi, o pareiškėja, kuriai atstovavo įgaliota A. B., nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo kartu su kitu piliečiu ir prašymo dėl konkretaus žemės sklypo pasirinkimo neteikė.
17.2. Pareiškėja skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, neįrodinėjo, kad žemė, buvusi savininkės A. B. turėtos žemės vietoje, nepagrįstai priskiriama valstybės išperkamai žemei, kad žemės sklypas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), ar jo dalis galėtų būti grąžinti natūra, šios aplinkybės nesiejo su šioje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu. Nei A. B., nei pareiškėja neginčijo valstybinės žemės patikėtinio priimtų sprendimų, susijusių su kitiems asmenims pastatais užstatyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimu privačion nuosavybėn. Pretendentės A. B. įpėdinis A. B. niekada neginčijo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 7-2114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.”.
17.3. A. B. 2007 m. balandžio 16 d. prašymu dar kartą patvirtino savo valią gauti lygiavertį žemės sklypą, tačiau vėliau visada teigė, kad nori lygiapločio žemės sklypo, nors tokio žemės sklypo perdavimas nebuvo galimas (A. B. 1999 m. gruodžio 9 d. prašymu buvo atsisakęs naujo (lygiapločio) žemės sklypo ir už jį pasirinkęs kompensaciją pinigais, kuri jam ir buvo išmokėta pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 7-2114).
17.4. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos atliko aktyvius veiksmus, o A. B. vengė rinktis naują lygiavertį žemės sklypą, jo nesirinko nei 2008 m., nei 2012 m. Po A. B. mirties pareiškėja ar pagal įgaliojimą jai atstovavusi A. B. taip pat nesirinko jokio sklypo, nepildė prašymo apie pageidaujamą gauti konkretų žemės sklypą. NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. kovo 6 d. raštu pasiūlė L. E. B. iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią neatlygina, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Šios aplinkybės rodo, kad nuosavybės teisės mirusios pretendentės A. B. vardu nebuvo atkurtos anksčiau ne dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos veiksmų.
17.5. Pareiškėjos argumentai dėl papildomų dokumentų neišreikalavimo nepagrįsti, nes pareiškėjos prašomi išreikalauti dokumentai nesusiję su administracinėje byloje nagrinėjamu ginču. Nagrinėjamo ginčo esmė – nustatyti, ar NŽT pagrįstai priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. B. kompensuojant pinigais, pareiškėjai nepasirinkus naujo lygiaverčio žemės sklypo NŽT Šiaulių skyriuje 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susirinkimo metu ir per vieną mėnesį po susirinkimo (iki 2019 m. spalio 4 d.) kartu su kitu piliečiu, bei nesant pareiškėjos pareikštos kitos valios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu (iki 2019 m. birželio 1 d.) dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę keitimo.
17.6. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) 1957 metų statybos yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas po 1940 metų nacionalizacijos, šis namas nepriklausė nei pretendentei A. B., nei jos įpėdiniams.
17.7. Pareiškėja neginčijo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), į kurį Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 7-3107 atkurtos nuosavybės teisės tuometiniam gyvenamojo namo savininkui. Pareiškėjos prašymas yra susijęs su kitų asmenų turtu (žeme ir pastatais), į kurį pareiškėja, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, negali pretenduoti, nes gyvenamaisiais pastatais užstatyta žemė yra valstybės išperkama ir nuosavybės teisių atkūrimas po svetimais pastatais iki 1995 metų mietams priskirtose teritorijose nenumatytas. Pagal Atkūrimo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktų nuostatas, gyvenamaisiais namais ir kitais pastatais užstatyta žemė miestuose yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Skundžiamo Sprendimo panaikinimo atveju pareiškėja negalėtų pretenduoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes buvusiai savininkei pastatai žemės sklype (duomenys neskelbtini) nepriklausė, todėl pareiškėja negali turėti teisėto lūkesčio, kad mirusios A. B. vardu galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, kuri užstatyta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais.
17.8. Aplinkybė, kad registruotu paštu siųstas atsakovo 2019 m. spalio 9 d. raštas Nr. 31 SD-1936-(14.31.47.) nebuvo įteiktas pareiškėjai ir ji tiesiogiai ar per atstovę negalėjo dalyvauti 2019 m. spalio 21 d. priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais ir neturėjo galimybės parengto sprendimo projekte įrašyti savo nesutikimo, nesudaro pagrindo vien dėl šios priežasties naikinti skundžiamo NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimo. Pareiškėja nepareiškė valios dėl konkretaus žemės sklypo pasirinkimo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais ir tvarka, todėl jokio kitokio sprendimo NŽT nebūtų galėjusi priimti ir pareiškėja negalėjo tikėtis, kad sprendimas gali būti koks nors kitoks, nei kompensacija pinigais. 2019 m. rugsėjo 4 d. į posėdį atvyko pareiškėjos įgaliota atstovė A. B., kuriai buvo pateiktas Sklypų sąrašas ir paaiškinta, kad ji gali rinktis vieną sklypą kartu su kitu piliečiu ar keliais piliečiais. Nei posėdžio metu, nei per vieną mėnesį (iki 2019 m. spalio 4 d.) nuo posėdžio datos, pareiškėjos atstovė nei raštu, nei žodžiu nepareiškė jokio prašymo dėl konkretaus žemės sklypo ar kelių konkrečių žemės sklypų.
17.9. Sklypų sąraše nebuvo nei vieno tokios mažos vertės žemės sklypo, todėl pareiškėja galėjo rinktis tik kartu su kitu pretendentu, dalyvavusiu tą dieną komisijos posėdyje, į kurį buvo atvykę Piliečių sąraše nurodyti pretendentai, jų įpėdiniai ar jų įgalioti asmenys, ši teisė jai buvo išaiškinta. Pareiškėjos įgaliotinė turėjo teisę pareiškėjos vardu pareikšti valią žodžiu ir raštu (visiems pretendentams siūloma užpildyti nustatytos formos prašymą, kuriame jie prioriteto tvarka gali pareikšti kelis pageidavimus, kurio žemės sklypo, nurodyto Sklypų sąraše, pageidautų), tuomet komisija kitiems pagal eilę pretendentams būtų galėjusi nurodyti, kad pareiškėja pageidauja atitinkamo žemės sklypo su kitu pretendentu. Taip pat pretendentai turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje. Tai, kad pareiškėjos atstovė jokio žemės sklypo nesirinko ir jokio prašymo nepildė, nulėmė tik pareiškėjai pagal įgaliojimą atstovavusios A. B. valia, t. y. nenoras rinktis bent vieną žemės sklypą iš Sklypų sąraše nurodytų daugiau kaip 200 žemės sklypų kartu su kitu piliečiu. Kad pareiškėja neturėjo teisės rinktis didesnio sklypo (didesnės vertės nei 703 Eur), turėjo įtakos pareiškėjos sutuoktinio A. B. pareikšta valia 1999 m. gruodžio 9 d. prašyme, kuriame jis prašė grąžinti natūra naudojamo 0,0187 ha ploto žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)), atsisakė 18,13 arų ploto galimo pasirinkti vieno naujo žemės sklypo individualiai statybai Šiaulių mieste, prašė išmokėti piniginę kompensaciją, nurodė, kad naujo įrengto ar neįrengto žemės sklypo Šiaulių mieste bet kuriame rajone atsisako. Pareiškėjai nepasirinkus jokio sklypo kartu su kitu piliečiu 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio komisijos posėdžio metu, taip pat nesirinkus žemės sklypo per vieną mėnesį po komisijos posėdžio (iki 2019 m. spalio 4 d.), nesant savivaldybės pateiktų žemės sklypų, kurių vertė būtų ne didesnė nei 703 Eur, NŽT priėmė Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
17.10. Kaip teisingai nustatė teismas, apie tai, kokia tvarka bus leidžiama rinktis naują lygiavertį žemės sklypą, pareiškėja buvo informuota NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, šiame rašte buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. galima susipažinti su siūlomų rinktis sklypų sąrašu ne tik interneto svetainėje, bet ir atvykus į NŽT Šiaulių skyrių, taip pat pareiškėja buvo informuota, kad kvietime nurodytu laiku neatvykus arba atvykus ir per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės A. B. vardu bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu klausė pareiškėjos atstovės, ar jai buvo išaiškinta, kokia tvarka gali rinktis žemės sklypus, ir ar buvo išaiškintos pasekmės, jei per vieną mėnesį nepasirinks naujo žemės sklypo dalies kartu su kitu pretendentu, pareiškėjos atstovė patvirtino, kad teisės ir pasekmės buvo išaiškintos.
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 31S-56-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ ir įpareigojimo atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
19. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0674 ha žemės – atlyginant pinigais ir išmokant 703 Eur kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., ir įpareigojimo atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, byloje esančius dokumentus, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 5, 7 dalimis, konstatavo, kad atsakovas NŽT Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, kadangi pareiškėja nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos iš siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų 232 žemės sklypų sąrašo nepasirinko žemės sklypo už 703 Eur vertės valstybės išperkamos žemės dalį (tokio vertės žemės sklypų sąraše nebuvo), taip pat su kitu piliečiu, dalyvaujančiu atsakovo rengtame posėdyje, nepareiškė pageidavimo pasirinkti žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas NŽT Šiaulių skyrius veikė tinkamai, pagal savo kompetenciją, laikėsi Atkūrimo tvarkos 38 punkto nuostatų, apskaičiuodamas nuosavybės teisių atkūrimui taikomos kompensacijos sumą, vadovavosi teisės aktų reglamentuota vertės apskaičiavimo tvarka. Teismas taip pat nenustatė kokių nors esminių procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą Sprendimą.
21. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad NŽT Šiaulių skyriuje 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusiame posėdyje jai nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti nei vieno žemės sklypo Šiaulių mieste pagal patvirtintą eilę, taip pažeidžiant jos konstitucinę teisę dėl teisingo atlyginimo pagal išreikštą valią pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neteikė prieštaravimo dėl NŽT Šiaulių skyriaus kompensuojamos žemės vertės nustatymo, netinkamai pritaikytų koeficientų. Pareiškėjos teigimu, dėl 2016 m. pakelto pasirenkamos žemės kainų indekso nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti žemės sklypo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti 2019 m. spalio 21 d. komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektas.
22. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinių santykių, dėl kurių kilęs ginčas, esmė atskleista skundžiamame teismo sprendime. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nekartoja visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tik akcentuoja tas aplinkybes, kurios susijusios su nagrinėjamam ginčui taikytinų teisės normų aiškinimu ir taikymu.
23. Atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises A. B. į jai tenkančią 0,0674 ha valstybinės išperkamos žemės dalį Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą Šiaulių mieste, kadangi, pareiškėjai nepasirinkus jokio sklypo kartu su kitu piliečiu 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio komisijos posėdžio metu, taip pat nepasirinkus tokio žemės sklypo per vieną mėnesį po komisijos posėdžio (iki 2019 m. spalio 4 d.), ir, nesant savivaldybės pateiktų žemės sklypų, kurių vertė nebūtų didesnė nei 703 Eur. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, nuosavybės teisės į pilietei A. B. tenkančią 0,0674 ha žemės dalį atkurtos atlyginant pinigais (išmokant 703 Eur už išperkamą žemę).
24. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 7-2114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. B.“ atkūrė nuosavybės teises A. B. į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teise valdytą turtą – 0,2674 ha žemės, esančios buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai 0,0187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, už 0,1813 ha ploto žemės sklypo dalį atlyginant pinigais (10 443 Lt (vertė indeksuota 1,6 koeficientu)), atsisakius perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo. Minėtame sprendime buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį bus atkuriamos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Taigi iki ginčijamo Sprendimo priėmimo buvo neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį. A. B. (mirusios A. B. įpėdinis) 2003 m. kovo 27 d. pateikė prašymą grąžinti 0,0674 ha žemės sklypą Šiaulių miesto ribose. Šio prašymo pagrindu A. B. (mirusi pretendentė) buvo įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti. A. B. 2007 m. balandžio 16 d. prašymu patvirtino, kad nori gauti lygiavertį žemės sklypą. Mirus A. B., pareiškėja (L. E. B.) NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 31SD-6101-(14.31.104.) buvo informuota dėl lygiaverčio turėtam žemės sklypo pasirinkimo. NŽT Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatomis, 2019 m. kovo 6 d. raštu pasiūlė pareiškėjai iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią neatlyginta, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau pareiškėja nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu (dėl to ginčo tarp šalių nėra).
25. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad ginčo 0,0674 ha žemės sklypas yra valstybės išperkamas, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui pagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų normas, reglamentuojančias kompensavimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą procedūras ir dydžius. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu atlyginti pinigais (tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu), nes NŽT Šiaulių skyriuje 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusiame posėdyje jai nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti nei vieno žemės sklypo Šiaulių mieste, taip pat, pareiškėjos teigimu, buvo nuvertinta grąžinamos žemės vertė (netaikant proporcingos indeksacijos nacionalizuotai savininkų žemei).
26. Nagrinėjamu atveju aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta: „Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Pagal šią teisės normą, kompetentinga institucija visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą atitinkamame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, visų pirma, turi pateikti kvietimą rinktis (pasiūlyti) iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų. Priklausomai nuo to, ar asmenys pasirinko, ar nepasirinko konkrečius žemės sklypus, ar jie (dalis jų) neatvyko, ar jiems visiems neužteko žemės sklypų, nuosavybės teisės šiems asmenims atkuriamos šiais būdais: 1) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus; 2) atlyginant pinigais. Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad po kvietimo rinktis (pasiūlymo) iš mieste suformuotų naujų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi pereiti į kitą stadiją – sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. Atkūrimo tvarkos 38 punktas nustato panašų elgesio modelį nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.
27. Byloje nustatyta, kad NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-1903-(14.31.2.) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą (232 naujus žemės sklypus) ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių mieste, sąrašą. Piliečių sąraše buvo įrašyta 20 piliečių. Piliečių sąrašo 7 punkte nurodyta, jog A. B. įpėdinis turi teisę rinktis 703 Eur vertės žemės sklypą ar jo dalį, 2 kartus kviestas, 2 kartus buvo atvykęs, atsisakymo raštu nepateikė. Iš byloje esančio Sklypų sąrašo matyti, kad jame nėra 703 Eur vertės ar mažesnės vertės žemės sklypo. Sklypų sąraše mažiausio 0,0108 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 191, vertė – 724 Eur, 0,0209 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 110, vertė –1 579 Eur, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėja galėjo rinktis sklypą tik kartu su kitu piliečiu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 31SD-5330-(14.31.47.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėją pakvietė 2019 m. rugsėjo 4 d. atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame pareiškėja turės išreikšti valią dėl konkretaus lygiaverčio (ne didesnės vertės kaip 703 Eur) turėtam naujo žemės sklypo (jo dalies) individualiai statybai pasirinkimo. Be to, atsakovo 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte buvo nurodyta pareiškėjai, kad jei ji nuspręs rinktis didesnės kaip 703 Eur vertės lygiavertį turėtam naują žemės sklypą, šio žemės sklypo dalis galės būti perduota neatlygintinai nuosavybėn tik tuo atveju, jeigu komisijos posėdžio metu sutikimą gauti šio žemės sklypo dalį išreikš ir kitas pretendentas (-ai). Atsakovas informavo, kad šiame kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis arba atvykus ir per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus žemės sklypo (jo dalies) iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės A. B. (mirusiai) bus atkurtos atlyginant pinigais.
28. NŽT 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 31PRT-47-(14.31.6.) patvirtina, kad posėdyje dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo A. B., posėdyje pranešta, jog galima pasirinkti vieną naują lygiavertį žemės sklypą arba galima pasirinkti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu piliečiu, dalyvaujančiu šiame komisijos posėdyje. NŽT 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio protokolo 5 punkte fiksuota, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. B. iš Sklypų sąrašo už 703 Eur vertės valstybės išperkamos žemės dalį žemės sklypo nepasirinko, nes nei vieno tokios vertės žemės sklypo šiame sąraše nebuvo. Posėdžio metu buvo siūloma pasirinkti sklypą su kitu piliečiu, dalyvaujančiu posėdyje, tačiau pilietė atsisakė rinktis. Nurodyta, kad kiti piliečiai, dalyvavę komisijos posėdyje, nepareiškė pageidavimo kartu su A. B. rinktis sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
29. Byloje nustatyta, kad, apskaičiuojant 0,0674 ha žemės sklypo ploto vertę, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) (su vėlesniais pakeitimais). Byloje pateiktas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. aktas Nr. 2 „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“ buvo surašytas pagal Metodikos 2 priedą. Šiame akte nurodyta, jog 0,0674 ha žemės sklypo ploto vertė – 702,73 Eur, apskaičiuota žemės vertė, indeksuota indeksu 1,6 – 1 124,37 Eur. NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 31 d. pažymoje Nr. 31PAŽ1-24-(14.31.47.) 0,0674 ha žemės sklypo ploto, į kurį Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės pinigais, nurodyta neindeksuota vertė – 703 Eur.
30. Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo (byla Nr. 6/2010) nuostatos vertinant ir aiškinant ginčui taikytiną Metodiką. Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius; žemės buvimo vieta suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti skirtingus žemės kainos nustatymo būdus; valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša; priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo mastas, restitucijos procesui prasidėjus nusistovėjusios žemės rinkos nebuvimas, ribotos materialinės finansinės valstybės galimybės lėmė tai, kad pati valstybė nustatė išperkamos žemės kainą; dėl įvairių priežasčių nesant galimybės kiekvieną išperkamą žemės sklypą įvertinti individualiai, Metodikoje nustatyta vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina visai miesto teritorijai atsižvelgiant į miesto reikšmę ir dydį.
31. Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime taip pat konstatavo, kad Metodikoje nurodyta tvarka apskaičiuota valstybės išperkamos žemės sklypo vertė koreguojama (atitinkamais jo vertę kelis ar keliolika kartų didinančiais koeficientais ir indeksu) atsižvelgiant į miesto dydį, datą, kada žemės sklypas priskirtas miesto teritorijai, ir kitus veiksnius, turinčius įtakos žemės vertei. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Metodikoje yra nustatytos tokios miestų koeficientų reikšmės ir toks žemės vertės indeksavimo dydis, kuriuos taikant pagal Metodiką apskaičiuota miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės 1 ha vertė gali būti kelis ar keliolika kartų didesnė. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu Metodikoje nustatydama valstybės išperkamos miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertės dydį ir šį dydį koreguojančius koeficientus ir indeksą, nenukrypo nuo Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalyse ir kituose jo straipsniuose įtvirtinto lygiavertiškumo principo esmės.
32. Kaip minėta, 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio metu buvo nutarta, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. B., turėjusi teisę rinktis naują žemės sklypą, kurio vertė ne didesnė kaip 703 Eur, iš Sklypų sąrašo nepasirinko nei vieno siūlomo naujo atitinkamos vertės žemės sklypo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija neatitinka Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyto elgesio modelio nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjai buvo pateiktas Sklypų sąrašas, iš kurio ji negalėjo pasirinkti nei vieno sklypo dėl to, kad jai siūlomų sklypų vertė buvo didesnė nei 703 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėja neatsisakė pasirinkti žemės sklypo, bet ji negalėjo jo pasirinkti dėl to, kad jai buvo nurodyta, jog ji gali rinktis tik naują žemės sklypą, kurio vertė yra ne didesnė kaip 703 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįvertintos aplinkybės dėl nustatytos ginčo žemės vertės, neaišku, kodėl Piliečių sąraše nurodyta, kad pareiškėja gali rinktis tik 703 Eur neindeksuotos vertės žemės sklypą, kodėl nurodoma vertė neindeksuota, nors, kaip minėta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą, pagal Metodiką apskaičiuota valstybės išperkamos žemės sklypo vertė turi būti koreguojama priklausomai nuo koeficiento ar indekso dydžio.
33. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo 0,0674 ha žemės sklypo neindeksuota vertė yra 703 Eur, jog bet kurio Šiaulių mieste esančio naujo žemės sklypo vertė yra didesnė negu 703 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto taryba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-27 patvirtino Šiaulių miesto bazinės sklypo vertės pataisos koeficiento kompleksiniu urbanistiniu ekologiniu požiūriu apskaičiavimą, dėl to ženkliai padidėjo daugelio žemės sklypų nominali vertė (pvz., sklypo (duomenys neskelbtini) vertė padidėjo iki 724 Eur), piliečiams, esantiems eilėje lygiaverčiams žemės sklypams gauti, nuo 2016 m. vasario 1 d. sumažėjo galimybių pasirinkti didesnio ploto lygiavertį žemės sklypą Šiaulių mieste. Atsakovas pažymėjo, kad Sklypų sąraše mažiausi žemės sklypai buvo šie: 0,0108 ha ploto, 724 Eur neindeksuotos vertės žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), ir 0,0209 ha ploto, 1 579 Eur neindeksuotos vertės žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sklypų sąrašo neaišku (jame nėra nurodyta), kokiais būdais ir kada buvo apskaičiuota 2019 m. Sklypų sąraše nurodytų sklypų vertė, ar šiame sąraše nuryta sklypų vertė yra indeksuota ar neindeksuota, ar Sklypų sąraše nustatytų žemės sklypų vertę (jos apskaičiavimo būdą) galima palyginti su 0,0674 ha žemės sklypo, kuris yra valstybės išperkamas, verte, kuri buvo apskaičiuota 2015 m., ar 2015 m. nustatyta vertė yra nustatyta vadovaujantis iš esmės tais pačiais principais, metodika, parametrais ir pan., kaip ir 2019 m. nustatyta vertė.
34. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti 2019 m. spalio 21 d. komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjai ir jos atstovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2019 m. spalio 21 d. NŽT Šiaulių skyriuje vyksiantį posėdį dėl Sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projekto svarstymo (Atkūrimo tvarkos 112 p.), nes siųsti laiškai buvo grąžinti atsakovui kaip neįteikti, tačiau tai nelaikė esminiu pažeidimu, galinčiu sudaryti pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovė dalyvavo 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovo organizuotame posėdyje, žemės sklypo per nurodytą terminą (iki 2019 m. spalio 4 d.) nepasirinko, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir jos atstovė 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio metu buvo informuotos, koks sprendimas bus priimtas nepasirinkus žemės sklypo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki posėdžio, kurio metu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjai nebuvo įteiktas pranešimas apie posėdį. Šis procesinis pažeidimas vertintinas atsižvelgiant į šios teismo nutarties 26–31 punktuose nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimas turėjo įtakos ginčijamam Sprendimui priimti (pareiškėja neturėjo galimybės išreikšti savo pozicijos dėl ginčijamo Sprendimo projekto, negalėjo pateikti paaiškinimų, kodėl ji negalėjo pasirinkti ne didesnės vertės kaip 703 Eur žemės sklypą iš Sklypų sąrašo, ir kitų su Sprendimo projekto parengimu susijusių aplinkybių). Nors pareiškėjai buvo pasiūlyta rinktis žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais pretendentais, tačiau NŽT 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio protokolo 5 punkte nurodyta, kad kiti piliečiai, dalyvavę komisijos posėdyje, nepareiškė pageidavimo rinktis žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su pareiškėja. Taigi pareiškėja iš esmės neturėjo galimybės pasirinkti žemės sklypą su kitais asmenimis, dalyvavusiais posėdyje. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Atkūrimo tvarkos 112 punkte numatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui apie posėdžio vietą ir laiką. Pagal Atkūrimo tvarkos 113 punktą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2019 m. spalio 21 d. posėdyje priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeistos procedūros, užtikrinančios pareiškėjos tinkamą informavimą apie posėdį. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, šiuo atveju tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.
35. Vertinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) numatytus reikalavimus, pažymėtina, jog nurodyto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus. Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes Sprendimas yra neaiškus, t. y. esant byloje neaiškiai situacijai dėl žemės sklypų vertės, jų indeksacijos, galimybės pareiškėjai pasirinkti lygiavertį žemės sklypą, nėra nurodomi argumentai, kodėl priimamas būtent toks Sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, kai pareiškėja prašė suteikti lygiavertį žemės sklypą, neaišku, ar pareiškėja atsisakė žemės sklypo, ar ji nepasirinko žemės sklypo, nors, kaip nustatyta byloje, ji net neturėjo galimybės rinktis. Nei Sprendime, nei 2019 m. spalio 21 d. komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas Sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektas, protokole, nei NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. rašte, su kuriuo buvo siunčiamas Sprendimas, nėra nurodoma, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas Sprendimas. Vien tik tai, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir jos atstovė 2019 m. rugsėjo 4 d. komisijos posėdžio metu buvo informuotos, koks sprendimas gali būti priimtas nepasirinkus žemės sklypo, nereiškia, kad Sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas, panaikinant skundžiamą NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą. Panaikinus Sprendimą, atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pilietei A. B. tenkančią 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį, be kita ko, atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime pateiktus išaiškinimus. Taigi, panaikinus Sprendimą, atsakovas įpareigojamas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pilietei A. B. tenkančią 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos L. E. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos L. E. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 31S-56-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į pilietei A. B. tenkančią 0,0674 ha ploto žemės sklypo dalį.
Sprendimas neskundžiamas.