LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2004 m. GRUODŽIO 30 d. ĮSAKYMO Nr. 3D-692
„DĖL NACIONALINIO AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR TVARKYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. gruodžio 20 d. Nr. 3D-751

Vilnius

 

 

Įgyvendindama 2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyvą 2014/97/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl tiekėjų ir veislių registracijos ir bendrojo veislių sąrašo (OL 2014, L 298, p. 16):

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-692 „Dėl Nacionalinio augalų veislių sąrašo sudarymo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINIO AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR TVARKYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl Bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 281), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 313), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2016/317 (OL 2016 L 60, p. 72), 2008 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2008/62/EB, numatančia tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas žemės ūkio vietinių populiacijų ir veislių, kurios natūraliai prisitaikiusios prie vietos ir regiono sąlygų ir kurioms gresia genetinė erozija, patvirtinimui ir prekybai tų vietinių populiacijų bei veislių sėkla ir sėklinėmis bulvėmis (OL 2008 L 162, p. 13), 2009 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2009/145/EB, kuria numatomos vietinių veislių ir tokių veislių daržovių, kurios tradiciškai auginamos tam tikrose vietovėse ir regionuose ir kurioms gresia genetinė erozija, ir tų veislių daržovių, kurios neturi tikrosios vertės komercinei augalininkystei, bet kurių veislės išvestos, kad daržovės galėtų augti tam tikromis sąlygomis, patvirtinimo ir prekybos visų šių veislių daržovių sėklomis tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos (OL 2009 L 312, p. 44), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2013/45/ES (OL 2013 L 213, p. 20), 2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/97/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl tiekėjų ir veislių registracijos ir bendrojo veislių sąrašo (OL 2014, L 298, p. 16), taip pat Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo 3 straipsnio nuostatomis,

tvirtinu Nacionalinio augalų veislių sąrašo sudarymo ir tvarkymo nuostatus (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                                   Bronius Markauskas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-692

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 3D- 751

redakcija)

 

NACIONALINIO AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR TVARKYMO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nacionalinio augalų veislių sąrašo sudarymo ir tvarkymo nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja sukurtų ar atrastų ir išskirtų žemės ūkio, daržo ir dekoratyvinių augalų rūšių veislių (toliau – įprastinė veislė), sodo augalų rūšių veislių, taip pat žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių saugotinų veislių ir savitųjų daržovių veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, laikymo jame bei įrašytų minėtų veislių išbraukimo iš jo tvarką. Šie nuostatai netaikomi įprastinėms, sodo augalų ir saugotinoms veislėms, taip pat savitosioms daržovių veislėms, kurių dauginamoji medžiaga skirta eksportuoti į trečiąsias šalis.

2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

2.1. Augalų genetinės įvairovės išsaugojimas in situ (toliau – išsaugojimas in situ) – augalų genetinės įvairovės išsaugojimas natūralioje gamtinėje aplinkoje ir žemės ūkio aplinkoje, kurioje susidarė jų genetiniai požymiai.

2.2. Augalų kilmės rajonas – rajonas, kuriame vietinė arba išsaugotina in situ ir tausiai naudojama augalų veislė buvo ilgai auginama ir prie kurio sąlygų ji yra natūraliai prisitaikiusi.

2.3. Augalų populiacijų genetinė erozija – tam tikros rūšies ar veislės augalų genetinės įvairovės mažėjimas arba genetinio pagrindo menkėjimas populiacijoje dėl žmonių veiklos ar aplinkos pokyčių.

2.4. Įprastinė žemės ūkio, daržo ir dekoratyvinių augalų rūšių veislė veislė, kurios atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo ir kiti reikiami tyrimai.

2.5. Oficialiai pripažintas sodo augalų veislės aprašas – selekcininko, jo įgaliotojo atstovo ar sodo augalų veislės palaikytojo parengtas ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio  ministerijos saugomas dokumentas, kuriame nurodyti konkretūs tos veislės požymiai ir pagal kurį veislę galima atpažinti netikrinant jos išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo.

2.6. Oficialusis sodo augalų veislės aprašas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, atlikusios sodo augalų veislės išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimus, parengtas dokumentas, kuriame nurodyti tos veislės požymiai ir pagal kurį veislę galima  atpažinti patikrinus jos išskirtinumą, vienodumą ir stabilumą.

2.7. Saugotina žemės ūkio augalų ar daržovių veislė (toliau – saugotina veislė) – vietinė arba išsaugotina in situ ir tausiai naudojama žemės ūkio augalų ar daržovių veislė, kuriai gresia genetinė erozija ir kurios genetinius išteklius būtina išsaugoti.

2.8. Savitoji daržovių veislė – auginti tam tikromis agrotechninėmis, klimato ar dirvožemio sąlygomis sukurta daržovių veislė, neturinti tikrosios vertės verslinei augalininkystei.

2.9. Vietinė augalų veislė – ilgai tam tikroje vietoje auginama augalų veislė, išvesta liaudies selekcininkų ar susidariusi natūraliosios atrankos būdu.

2.10. Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme.

 

II SKYRIUS

NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ TVARKANČIOJI ĮSTAIGA IR JOS FUNKCIJOS

 

3. Nacionalinį augalų veislių sąrašą, vadovaudamasi šiais nuostatais ir kitais teisės aktais, sudaro ir tvarko Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba).

4. Tarnyba:

4.1. priima ir registruoja selekcininkų, jų įgaliotųjų atstovų ar veislių palaikytojų pateiktas paraiškas įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą (toliau – paraiška), kurios forma pateikta nuostatų priede;

4.2. rengia ir tvirtina selekcininkų, jų įgaliotųjų atstovų ar veislių palaikytojų kartu su paraiškomis teikiamų techninių anketų formas. Techninių anketų formos rengiamos vadovaujantis Bendrijos augalų veislių tarnybos (toliau – BAVT) techniniais protokolais, Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (toliau – TNAVAS) bandymų gairėmis, o jeigu tokių nėra, techninių anketų formose nurodomi svarbiausi tos augalo rūšies požymiai;

4.3. iš institucijų, pagal BAVT techninius protokolus, TNAVAS bandymų gaires arba nacionalinius teisės aktus atlikusių augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, gauna dokumentus, kuriuose liudijama, kad tokie tyrimai atlikti ir gauti teigiami jų rezultatai, detalius tokių veislių savybių ir požymių aprašus, taip pat kontrolinius sėklos pavyzdžius. Augalo veislė laikoma:

4.3.1. išskirtine, jei ji pagal požymių, nulemtų tam tikro genotipo ar genotipų derinio, išraišką aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos veislės, kuri visuotinai žinoma paraiškos pateikimo dieną, nustatytą šių nuostatų 5.1 papunktyje;

4.3.2. vienoda, jei, nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais jos dauginimo ypatumais, ji yra pakankamai vienoda pagal požymių, naudojamų išskirtinumui tirti, ir kitų požymių, naudojamų veislei aprašyti, išraišką;

4.3.3. stabilia, jei ji pagal požymių, naudojamų išskirtinumui tirti, ir kitų požymių, naudojamų veislei aprašyti, išraišką po daugkartinio dauginimo arba kiekvieno ciklo pabaigoje, jei buvo atliktas mikrodauginimas, – lieka nepakitusi;  

4.4. kaupia reikiamą informaciją apie pateikusius paraiškas selekcininkus, jų įgaliotuosius atstovus ar veislės palaikytojus;

4.5. organizuoja ir koordinuoja Lietuvos, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir trečiųjų šalių selekcininkų sukurtų ar atrastų ir išskirtų augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo bei ūkinio vertingumo tyrimus, taikydama vienodus reikalavimus. Jeigu Tarnybai pateiktoje paraiškoje nurodoma, kad veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai nėra atlikti arba nepradėti atlikti, Tarnyba kreipiasi į kompetentingą ES valstybės narės instituciją ar bet kurį juridinį asmenį, kuriam pagal oficialiai patvirtintus įstatus ar nuostatus yra pavestos išskirtinės konkrečios viešosios funkcijos, jei toks asmuo ar jo nariai nėra asmeniškai suinteresuoti tyrimų rezultatais. Šiuo atveju Tarnyba prižiūri atliekamus tyrimus, kad nebūtų taikoma jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti juos atlikti;

4.6. apibendrina, analizuoja ir įvertina (taikydama vienodus reikalavimus) įprastinių veislių ūkinio vertingumo tyrimų rezultatus;

4.7. teikia selekcininkams, jų įgaliotiesiems atstovams ar veislių palaikytojams įprastinių veislių ūkinio vertingumo tyrimų duomenis;

4.8. teikia pasiūlymus Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai svarstyti klausimus dėl augalų veislių įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir išbraukimo iš jo;

4.9. tvarko, kaupia, atnaujina, archyvuoja ir saugo augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų duomenis, pateiktas paraiškas, augalų veislių aprašus ir kitus su augalų veislių tyrimu ir Nacionalinio augalų veislių sąrašo sudarymu susijusius duomenis ir dokumentus;

4.10. kitos valstybės narės kompetentingai institucijai arba Europos Komisijai paprašius teikia registruotųjų augalų veislių aprašus, nagrinėjamų paraiškų sąrašą ir jų nagrinėjimo rezultatus bei kitą informaciją; 

4.11. vadovaudamasi Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos, kurios sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras, siūlymais, kasmet patikslina ir Tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtina Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir atsako už jame pateiktų duomenų teisingumą;

4.12. teikia informaciją Europos Komisijai, ES valstybių narių atitinkamoms institucijoms ir selekcininkams, jų įgaliotiesiems atstovams ar veislių palaikytojams apie į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytas ir iš minėto sąrašo išbrauktas augalų veisles, taip pat informuoja Europos Komisiją ir ES valstybių narių atitinkamas institucijas apie augalų veislių palaikytojus ir jų pasikeitimus;

4.13. skelbia Nacionalinį augalų veislių sąrašą Tarnybos interneto svetainėje. Informaciją apie gautas, atmestas arba atsiimtas paraiškas, taip pat apie duomenų pasikeitimą Nacionaliniame augalų veislių sąraše skelbia Tarnybos informaciniame leidinyje. Šis informacinis leidinys pateikiamas Europos Komisijai ir ES valstybių narių atitinkamoms institucijoms.

5. Nacionalinio augalų veislių sąrašo duomenų teikėjai – selekcininkai, jų įgaliotieji atstovai ar veislių palaikytojai, siekdami, kad jų sukurta, išskirta ar atrasta augalo veislė būtų įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą:

5.1. per Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatytus terminus pateikia paraiškas ir augalų veislių dauginamąją medžiagą ūkinio vertingumo tyrimams atlikti, taip pat šių veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimams organizuoti, kontroliniam sėklos pavyzdžiui sudaryti ir atnaujinti;

5.2. jei augalo veislė yra genetiškai modifikuota, pateikia informaciją, kad genetiškai modifikuotą organizmą, iš kurio sudaryta augalo veislė, leidžiama auginti pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 298/2008 (OL 2008 L 97, p. 64) (toliau – GMO reglamentas), reikalavimus;

5.3. pasikeitus augalo veislės selekcininkui (selekcininko teises perdavus kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), jo įgaliotajam atstovui ar veislės palaikytojui, per mėnesį apie tai informuoja Tarnybą;

5.4. atsako už Tarnybai teikiamų duomenų teisingumą, dauginamosios medžiagos pateikimą tyrimams teisės aktų nustatyta tvarka;

5.5. nurodo kilmės rajoną, kuriame saugotina veislė yra tradiciškai auginama ir prie kurio ji natūraliai prisitaikiusi, taip pat užtikrina, kad tokia veislė būtų toliau auginama tame kilmės rajone. Esant būtinybei, Tarnybai minėtą informaciją teikia Augalų genų bankas.

 

III SKYRIUS

ĮPRASTINĖS, SAUGOTINOS VEISLĖS AR SAVITOSIOS DARŽOVIŲ VEISLĖS ĮRAŠYMAS Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMAS IŠ JO

 

6. Įprastinė veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kai:

6.1. selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas pateikia Tarnybai paraišką ir kitus joje nurodytus dokumentus;

6.2. yra atlikti ir gauti teigiami įprastinės veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimo rezultatai ir pateikti šio fakto patvirtinimo dokumentai;

6.3. įprastinei veislei pasiūlytas tinkamas pavadinimas;

6.4. atlikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytų augalų genčių ir rūšių įprastinių veislių ūkinio vertingumo tyrimai:

6.4.1. vienamečių žemės ūkio ir daržo augalų – ne mažiau kaip 2 metus;

6.4.2. žieminių rugių, kviečių, kvietrugių, miežių, rapsų ir rapsukų – 3 metus;

6.4.3. daugiamečių žolių – ne mažiau kaip 2 metus (neįskaitant sėjos metų).

6.5. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pagal Tarnybos pateiktus ūkinio vertingumo tyrimo rezultatus siūlo įprastinę veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija gali siūlyti įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įprastinę augalo veislę, kuri nors vienu tirtu požymiu yra akivaizdžiai pranašesnė už tuose pačiuose tyrimuose tirtas standartines augalų veisles:

6.5.1. žieminių augalų ir daugiamečių žolių – kai žiemkentiškumo balas artimas arba didesnis negu standartinių veislių žiemkentiškumo balas;

6.5.2. javų (įskaitant paprastuosius kukurūzus), bulvių, runkelių, aliejinių ir pluoštinių bei pašarinių augalų derlius artimas arba didesnis negu standartinių veislių derlius;

6.5.3. veislė sukurta naudojant naujas pažangias technologijas arba pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios suteikia veislei praktinį pranašumą.

7. Sodo augalų veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą:

7.1. veislė, kurios požymiai aprašyti oficialiajame sodo augalų veislių apraše, –vadovaujantis šių nuostatų 6.1–6.3 papunkčių reikalavimais ir pagal selekcininko, jo įgaliotojo atstovo ar veislės palaikytojo pateiktus ūkinio vertingumo tyrimo duomenis, taip pat, jei Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija siūlo šią veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą;

7.2. veislė, kurios požymiai aprašyti oficialiai pripažintame sodo augalų veislių apraše, ir, jeigu sodo augalų veislė buvo įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą iki 2002 m. balandžio 1 d., vadovaujantis šių nuostatų 6.1, 6.3 papunkčių reikalavimais ir pagal selekcininko, jo įgaliotojo atstovo ar veislės palaikytojo pateiktus ūkinio vertingumo tyrimo duomenis.

8. Kitoje ES valstybėje narėje sukurta įprastinė ar sodo augalų veislė į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašoma tuo pavadinimu, kuris naudojamas kitose ES valstybėse narėse. Jeigu žinoma, kad tam tikros įprastinės ar sodo augalų veislės dauginamoji medžiaga tiekiama rinkai kitoje ES valstybėje narėje naudojant kitokį tos pačios įprastinės veislės pavadinimą, šis pavadinimas taip pat nurodomas Nacionaliniame augalų veislių sąraše.

9. Įprastinė veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą dešimčiai metų – iki kalendorinių dešimtųjų metų pabaigos, skaičiuojant nuo jos įrašymo į minėtąjį sąrašą dienos. Sodo augalo veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą dvidešimt penkeriems metams – iki kalendorinių dvidešimt penktųjų metų pabaigos, skaičiuojant nuo jos įrašymo į minėtąjį sąrašą dienos. Selekcininkui, jo įgaliotajam atstovui ar veislės palaikytojui pageidaujant, šis terminas gali būti pratęstas (sodo augalo veislei – ne ilgiau kaip dar trisdešimčiai metų, jeigu turima šios veislės dauginamoji medžiaga). Jeigu augalo veislė sudaryta iš genetiškai modifikuotų organizmų, pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu GMO reglamentu nustatytas laikotarpis, kuriuo leidžiama auginti tą genetiškai modifikuotą organizmą, iš kurio ši veislė sudaryta. Rašytiniai prašymai pratęsti įprastinės ir sodo augalų veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą terminą Tarnybai pateikiami ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki šio termino galiojimo pabaigos, kartu pateikiant informaciją apie turimą sodo augalo veislės dauginamąją medžiagą ir leidimą auginti genetiškai modifikuotą veislę. Jeigu sodo augalo veislė svarbi siekiant išsaugoti genetinę įvairovę ir užtikrinti nepertraukiamą auginimą ar viešąjį interesą, šios augalo veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą laikotarpį Tarnyba gali pratęsti be rašytinio prašymo.

10. Saugotina veislė ar savitoji daržovių veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kai:

10.1. selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas pateikia Tarnybai paraišką ir kitus joje nurodytus dokumentus;

10.2. saugotina veislė yra svarbi augalų genetinės įvairovės išsaugojimo in situ tikslais;

10.3 saugotinai veislei ar savitajai daržovių veislei yra atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai arba veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimais nustatyti minėtų veislių požymiai, nurodyti techninėse anketose;

10.4. tais atvejais, kai saugotinos veislės ar savitosios daržovių veislės vienodumas nustatomas pagal tai veislei netipiškus augalus, taikomas 10 proc. standartinis generalinės aibės nuokrypis ir bent 90 proc. priėmimo tikimybė;

10.5. saugotinai veislei ar savitajai daržovių veislei gali būti pasiūlytas daugiau negu vienas pavadinimas, jei toks pavadinimas tradiciškai žinomas, išskyrus tuos atvejus, kai pasiūlytas pavadinimas pažeistų trečiosios šalies pirmumo teises, saugomas pagal 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 637/2009, nustatančio įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų tinkamumo (OL 2009 L 191, p. 10), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 763/2013 (OL 2013 L 213, p. 16), 2 straipsnį;

10.6. saugotina veislė ar savitoji daržovių veislė gali būti įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą neatlikus išskirtinumo, vienodumo, stabilumo tyrimų, jei selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas pateikia saugotinos veislės ar savitosios daržovių veislės išsamų aprašą, pasiūlo tinkamą pavadinimą ar kitą pakankamą informaciją, susijusią su:

10.6.1. neoficialiais saugotinos veislės ar savitosios daržovių veislės ūkinio vertingumo tyrimo paskutiniųjų metų rezultatais;

10.6.2. praktine saugotinos veislės ar savitosios daržovių veislės auginimo, dauginimo ir naudojimo patirtimi;

10.6.3. kita reikalinga informacija, kurią Augalų genų bankas teikia Tarnybai;

10.7. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pagal saugotinos veislės ar savitosios daržovių veislės atitiktį šių nuostatų 10.6.1–10.6.3 papunkčiuose nurodytiems reikalavimams siūlo tokią veislę įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

11. Duomenis apie saugotinos veislės nustatytus kilmės rajonus Tarnyba perduoda Europos Komisijai.

12. Saugotina veislė ar savitoji daržovių veislė neįrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, jei:

12.1. ji jau yra įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą;

12.2. ji prieš mažiau kaip dvejus metus išbraukta iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo arba praėjus mažiau kaip ketveriems metams nuo jos išbraukimo iš Europos Komisijos rengiamo Bendrojo žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogo iki penktųjų metų birželio 30 dienos;

12.3. jai yra suteikta teisinė apsauga visoje ES ar Lietuvos Respublikoje arba pateikta paraiška suteikti tokią teisinę apsaugą.

13. Jeigu gaunami neigiami augalo veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų rezultatai arba Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija šių nuostatų 6.5 papunktyje nustatyta tvarka nusprendžia, kad įprastinė veislė nėra nors vienu tirtu požymiu akivaizdžiai pranašesnė už tuose pačiuose tyrimuose tirtas standartines augalų veisles arba saugotina veislė ar savitoji daržovių veislė neatitinka šių nuostatų 10 punkte nustatytų reikalavimų, paraiška atmetama ir augalo veislė neįrašoma į minėtą sąrašą.

14. Augalo veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo, kai:

14.1. selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas Tarnybos prašo ją išbraukti iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo;

14.2. ją išbraukti iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo pasiūlo Tarnyba ir tam pritaria Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija;

14.3. selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas per šių nuostatų 9 punkte nurodytą terminą raštu nepateikia prašymo pratęsti įprastinės ar sodo augalų veislės įrašymo termino. Ši nuostata netaikoma saugotinoms veislėms;

14.4. paaiškėja, kad augalo veislė nebeatitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimų;

14.5. selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas ar veislės palaikytojas nepateikia sėklos kontroliniam sėklos pavyzdžiui sudaryti ar atnaujinti;

14.6. paaiškėja, kad pateikus paraišką arba atlikus veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus, Tarnybai buvo pateikti neteisingi duomenys arba augalo veislė buvo įrašyta į minėtą sąrašą nesilaikant šių nuostatų reikalavimų;

14.7. selekcininkas ar jo įgaliotasis atstovas, Tarnybai pateikus sąskaitą už įrašą apie augalo veislę Nacionaliniame augalų veislių sąraše, nesumoka nustatytų mokesčių iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 31 d.;

14.8. paaiškėja, kad saugotina veislė ar savitoji daržovių veislė jokiais požymiais nesiskiria nuo kitos anksčiau į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos veislės.

 

IV SKYRIUS

NACIONALINIO AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠO DUOMENYS

 

15. Nacionaliniame augalų veislių sąraše pateikiami šie pagrindiniai duomenys:

15.1. augalo rūšis;

15.2. augalo veislės pavadinimas ir jo sinonimai;

15.3. augalo veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą metai ir įrašymo galiojimo laikotarpio pabaigos data;

15.4. augalo veislės įrašymo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą atnaujinimo data;

15.5. valstybė, kurioje sukurta augalo veislė;

15.6. saugotinos veislės kilmės rajonas;

15.7. augalo veislės palaikytojas;

15.8. augalo veislės selekcininko įgaliotasis atstovas;

15.9. genetiškai modifikuotos augalų veislės pažymimos „GM“;

15.10. sodo augalų veislės pažymimos atitinkama nuoroda „oficialusis sodo augalų veislės aprašas“ arba „oficialiai pripažintas sodo augalų veislės aprašas“.

16. Daržovių rūšių veislės Nacionaliniame augalų veislių sąraše žymimos:

16.1. „a“ – veislės, kurių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimus atliko oficiali institucija ir kurių dauginamąją medžiagą galima sertifikuoti kaip elitinę arba sertifikuotą ar pripažinti kaip standartinę;

16.2. „b“ – veislės, kurių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų neatliko oficiali institucija ir kurių dauginamąją medžiagą galima pripažinti kaip standartinę.   

17. Su Nacionaliniu augalų veislių sąrašu pateikiama:

17.1. augalo veislės selekcininko įgaliotųjų atstovų sąrašas, jų rekvizitai:

17.1.1. fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

17.1.2. juridinio asmens pavadinimas, buveinė, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

17.2. augalo veislės palaikytojų sąrašas, jų rekvizitai:

17.2.1. fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

17.2.2. juridinio asmens pavadinimas, buveinė, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Nacionalinio augalų veislių sąrašo duomenys kaupiami vienoje duomenų bazėje. Selekcininkui, jo įgaliotajam atstovui ar veislės palaikytojui pageidaujant, genealoginių komponentų aprašymas ir kita informacija yra laikoma konfidencialia.

 

___________________