Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-697/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20770-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, K. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš nuteistojo konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 910 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo K. R. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. R. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Moliakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 70, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį nustatant, kad K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatorius nurodo:
2.2. K. R. baudžiamosios bylos proceso metu rado jėgų pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taigi jis kritiškai vertina savo elgesį ir yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nuteistasis iki apeliacinio skundo padavimo kartu su broliu klaidino pareigūnus, yra teisingi, tačiau neturėtų būti lemiami, nes: 1) baudžiamasis įstatymas nenustato, kuo ankstyvasis kaltės pripažinimas yra vertingesnis už vėlesnį savo kaltės suvokimą ir jos pripažinimą; 2) nuvertindamas vėlesnį kaltės pripažinimą, teismas neteikia šiam itin svarbiam veiksniui jokios reikšmės, kartu dėdamas lygybės ženklą tarp išsisukinėjimo ir asmens moralinio persilaužimo bei atsakomybės suvokimo ir prisiėmimo, nes kaltės pripažinimas suponuoja asmens supratimą, kad jis neišvengs atsakomybės ir su tuo susijusių neigiamų padarinių; 3) K. R. nėra atsakingas už savo brolio veiksmus.
2.3. K. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, turi gyvenimo draugę, kuri šiuo metu yra bedarbė, ją išlaiko, dirba ir pagal galimybes moka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, paėmė banko kreditą šeimos būstui įsigyti. Taigi K. R. nėra asocialus asmuo, supranta įprastas visuomenės gyvenimo taisykles ir jų laikosi, todėl reali laisvės atėmimo bausmė iš esmės gali suardyti nusistovėjusius jo socialinius ryšius ir nustumti jį už visuomenės gyvenimo „paraščių“, nes pirmą kartą patekę į įkalinimo įstaigą asmenys išeina nusikaltėlių gyvenimo mokyklą arba yra palaužiami psichologiškai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. R. gali būti pataisytas tik įkalinimo įstaigoje ir neva toks yra visuomenės interesas, yra visiškai nepagrįsta, priešingai – visuomenės interesas yra tas, kad kiekvienas asmuo, kad ir padaręs klaidų, galėtų būti visaverčiu jos nariu, nes ir baudžiamasis įstatymas bei teismų praktika eina tuo keliu, kad reali laisvės atėmimo bausmė turėtų būti taikoma tik išimtiniu atveju, kai visos kitos auklėjimo ir nubaudimo priemonės nepadeda. BK 75 straipsnio nepritaikymas iš esmės gali paveikti priešingai, nei BK nustatyti bausmės tikslai.
2.4. Visi ankstesni K. R. padaryti nusikaltimai nelaikytini keliančiais didelę grėsmę visuomenei. Nusikalstama veika žala nepadaryta, K. R. apgadino tik savo automobilį. Teismas akcentavo, kad K. R. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas praėjus tik 12 dienų, tačiau iki minėtų veikų padarymo jis buvo nuteistas tik paskiriant baudas, 2020 m. gegužės 29 d. nusikalstamą veiką padarė dar nepatyręs laisvės atėmimo bausmės poveikio. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. R. teistas 3 kartus, yra klaidinga, nes veikos padarymo metu jis buvo teistas 2 kartus. Teismo motyvas, kad jis vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo, yra perteklinis, nes sunkus girtumas yra nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. R. yra tiek pavojingas visuomenei, jog jam būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta.
2.5. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistajam gali būti nustatyti įvairūs apribojimai ir pareigos, tarp jų ir dalyvavimas atitinkamose programose. Byloje yra pateikti duomenys, kad K. R. išklausė kursą apie neigiamą alkoholio poveikį. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas K. R. liks nenubaustas, nes teismas nuosprendžiu uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus ir paskyrė turto konfiskavimą. Tai, kad K. R. ketverius metus negalės vairuoti transporto priemonės, yra svarbu visuomenės saugumui užtikrinti.
2.6. Nėra nei identiškų nusikalstamų veikų, nei vienodų jas padariusių asmenų, todėl BK 75 straipsnio taikymo motyvacija teismų praktikoje labai įvairi. Pavyzdžiui, BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos asmeniui, kurio padaryta didesnio pavojingumo veika sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius nukentėjusiajam, teismui akcentuojant jo asmenybės įvertinimą ir kaltės suvokimą bei visuomenės siekį nesuardyti jo socialinių ir ekonominių ryšių bei apsaugoti nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020); asmeniui, padariusiam nesmurtinę veiką, motyvuojant tuo, jog pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neįgalus, pradėjo mokėti paskirtą baudą, nepaisant to, kad jis antrą kartą buvo teisiamas už analogišką nusikaltimą ir prieš tai buvo baustas administracine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-976/2018); asmeniui, kuris, nors ir teisiamas pirmą kartą už tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, veikdamas sistemingai (20 epizodų) pagrobė turto už 6466 Eur, tačiau žalos neatlygino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-495/2020); asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo net 27 banko operacijas ir pasisavino jam patikėtą itin didelės vertės – 340 852 Eur turtą bei apgaule įgijo 47 400 Eur turtą, motyvuojant tuo, jog nusikalto pirmą kartą, po to per gana ilgą laiką nepadarė naujų nusikaltimų, savo kaltę pripažino, nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos asmeniniai santykiai, turi aukštąjį išsilavinimą, sūnų, serga sunkiomis ligomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Minėtų kasacinių nutarčių išsamūs argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo motyvai gali būti patys įvairiausi, tačiau teismas visais atvejais turi visapusiškai įvertinti visumą bylos aplinkybių, susijusių ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Tai paminėjo ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepritaikė praktikoje.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, spręsdami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam BK 75 straipsnio taikymui, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
3.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir esant visoms BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas privalo atsižvelgti į bausmei skirti reikšmę turinčių aplinkybių visumą, kiekvienai iš jų suteikdamas vienodą teisinę reikšmę. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, aptardamas nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, vertino jų visumą, tarp jų įvertino ir kasaciniame skunde nurodytus duomenis apie tai, kad K. R. rado jėgų pripažinti kaltę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir kt. Įvertinęs šiuos duomenis kartu su kitomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šiuo atveju tai nėra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgiant į kitas nuteistojo asmenybės savybes (ankstesni teistumai, nubaudimai administracine tvarka), jo elgesį, padarytos veikos pavojingumo laipsnį.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį po veikos padarymo. K. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo nors ir nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, tačiau, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, ši nusikalstama veika yra akivaizdžiai pavojinga, nes automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Šią veiką nuteistasis padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, pavojingai vairavo Vilniaus miesto gatvėmis, apgadino vairuojamą automobilį. K. R. už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas ne pirmą kartą, be to, už vairavimą esant neblaiviam du kartus baustas administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d. neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo nesant būtinumo, byloje nėra duomenų, kad nusikaltimo padarymą lėmė kiti asmenys ar kad jis buvo padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
3.3. Taigi nuteistasis, būdamas suaugęs, ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, neabejotinai suvokė, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui ir jam pačiam, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, suvokė, kad jam gresia teisinė atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą su sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimu, suprato, kad toks neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau nei ankstesni teistumai, nei taikytos švelnesnės bausmės nesulaikė jo nuo naujos analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo. Visos šios aplinkybės patvirtina nuteistojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nusikaltimo padarymo pobūdį, niekinį požiūrį į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą ir rodo jo nepagarbą visuomenei, jos priimtoms elgesio taisyklėms, taip pat įstatymo saugomoms vertybėms. Toks nuteistojo elgesys parodo didesnį jo pavojingumą.
3.4. Nagrinėjamoje situacijoje, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas bausmei skirti ir BK 75 straipsniui taikyti reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti skunde nurodytiems nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantiems duomenims, nes visoms BK nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo patiriami negatyvūs padariniai, tam tikri suvaržymai, teisių, laisvių netekimas yra būtina sąlyga, nes bausmė būtų beprasmiška, jeigu nedarytų atitinkamo poveikio, negrasintų negatyviais padariniais, todėl nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, nes bus daroma neigiama įtaka teigiamiems socialiniams ryšiams. Taigi, įvertinus visumą bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. R. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, svarstydami BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, deramai neįvertino nuteistojo K. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis yra tiek pavojingas visuomenei, jog jam būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
6. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
8. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu konkrečią bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis.
9. Kasaciniame skunde akcentuojamos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-268-693/2019).
10. Abiejų instancijų teismai svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę nuteistajam K. R., vertino visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (taip pat ir kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes), ir padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
11. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai įvertino aplinkybes apie tai, kad nuteistasis K. R. gynėjo paduotame apeliaciniame skunde pripažino savo kaltę, apsisprendė keisti gyvenimo būdą (atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo avansą, padengė dalį baudos įsiskolinimo), kitas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes (dirba, yra jaunas, turi gyvenimo draugę, kurią išlaiko), tačiau padarė išvadą, kad šiuo atveju tai nėra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. K. R. už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas ne pirmą kartą, taigi žinojo ir suvokė, kad jo veiksmai atitinkamai turės neigiamų pasekmių jam pačiam ir jo artimiesiems. Ankstesni teistumai ir iki tol taikytos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingi, nesulaikė jo nuo naujų analogiškų nusikaltimų darymo. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išvadų K. R. nepadarė ir vėl vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, taip keldamas didelį pavojų visuomenės saugumui, žmonių gyvybei bei turtui.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. R. daro analogiškas nusikalstamas veikas – vairuoja būdamas neblaivus (vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį K. R. nuteistas už dvi veikas, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2020 m. gegužės 17 d., o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už analogišką veiką, padarytą 2020 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus tik 12 dienų nuo pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ankstesnės veikos. K. R. už vairavimą esant neblaiviam du kartus yra baustas ir administracine tvarka. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021).
13. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad K. R. rado jėgų pripažinti savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pozityviai vertino šį faktą. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo K. R. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (išreikštas gynėjo apeliaciniame skunde) apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį.
14. Pagal teismų praktiką, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi reikšminga yra tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-181-788/2021).
15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų išsamiai ir tinkamai motyvuotas, įvertinant visas nustatytas bylos aplinkybes. Kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,