Administracinė byla Nr. A-657-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01589-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 18.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atkurti pareiškėjui – J. P. teisių paveldėtojui nuosavybės teises į 3,13 ha žemės (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) Žemės tvarkymo departamento Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 20 d. pažyma Nr. 3945-482 patvirtina, jog J. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą 5,0 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). J. P. Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui 1998 m. rugsėjo 8 d. pateiktame prašyme nurodė, kad pageidauja, jog jai būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVA 1999 m. sausio 18 d. patvirtino išvadą Nr. 1539 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 1539), kuri buvo persiųsta Skuodo rajono (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVA 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 pagal Išvadą Nr. 1539 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, perduodant 1,87 ha žemę (duomenys neskelbtini). Pagal Išvadą Nr. 1539 J. P. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemę. NŽT direktoriaus pavaduotojo pavedimu Vilniaus rajono skyriui pavesta J. P. Išvadą Nr. 1539 grąžinti Skuodo skyriui, o J. P. vardu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotą 2,02 ha žemės sklypą Nr. 1004 priskirti laisvos žemės fondo žemei. Minėtu pavedimu Skuodo skyriui pavesta, gavus Išvadą Nr. 1539, tęsti mirusios J. P. vardu nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1998 m. rugsėjo 8 d. prašyme išreikštą valią – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. sąmoningai neatvyksta į žemės sklypo projektavimo susirinkimus. Pareiškėjas rinktųsi žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo, tačiau Skuodo skyrius tokio žemės sklypo nesiūlo.
5. Atsakovas nurodė, kad pagal Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 20 d. pažymą Nr. 3945-482, J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą 5,0 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pagal J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. prašymą, Klaipėdos apskrities viršininkas surašė Išvadą Nr. 1539 dėl 5,0 ha žemės perdavimo neatlygintinai. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jos teisę atkurti nuosavybės teisę paveldėjo pareiškėjas ir D. V.. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,87 ha žemės, tačiau liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės.
6. Atsakovas teigė, jog 2006 m. liepos 28 d. gavo D. V. prašymą dėl dalies Išvados Nr. 1539 perkėlimo. NŽT Skuodo rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 2 d. atsakyme Nr. R7-353 nurodė, kad dėl žemės perkėlimo reikalingas abiejų paveldėtojų susitarimas. 2006 m. lapkričio 22 d. gautas D. V. prašymas dėl Išvados Nr. 1539 persiuntimo (duomenys neskelbtini). Išvados Nr. 1539 originalo dalis dėl 1,57 ha žemės buvo perduota Vilniaus rajono skyriui, o dėl likusios žemės dalies (1,56 ha) grąžinimo buvo sprendžiama vykdant tolesnius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 10 eilės pretendentų 2010 m. balandžio 23 d. susirinkimą pareiškėjas ir D. V. neatvyko, taip pat, pakartotinai kviesti, neatvyko ir į 2010 m. gegužės 5 d. susirinkimą. Į 2012 m. rugpjūčio 1 d. susirinkimą iš abiejų kviestų paveldėtojų atvyko pareiškėjo atstovė, jo sutuoktinė E. P., tačiau žemės sklypo nepasirinko. Į 2013 m. spalio 3 d. susirinkimą atvykusi E. P. žemės ploto vėl nepasirinko. D. V. į šį susirinkimą neatvyko.
7. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui 2014 m. sausio 21 d. grąžinus J. P. Išvados Nr. 1539 originalą, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas buvo tęsiamas vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. J. P. į pretendentų sąrašą įtraukta Skuodo skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 15VĮ‑(14.15.2.)-591. J. P. įpėdiniams kvietimai atvykti į susirinkimą buvo išsiųsti registruotais laiškais, tačiau į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 10 eilės pretendentų 2014 m. gegužės 7 d. susirinkimą kviestas pareiškėjas žemės sklypo nepasirinko, o D. V. neatvyko. Į papildomą 2014 m. spalio 15 d. susirinkimą atvyko tik pareiškėjas, tačiau žemės nepasirinko.
8. Atsakovas pažymėjo, jog, vadovaujantis NŽT direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-94 „Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2014 m. II ketv. – 2015 m. I ketv. priemonių plano patvirtinimo“ priedo 7 punktu, pretendentams, du kartus kviestiems į nuo 2014 m. sausio 1 d. organizuojamus pretendentų susirinkimus, neatvykus į projektavimo susirinkimus arba du kartus atvykus nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo vietos, išvada perduodama saugoti į archyvą, žemės sklypai pagal šią išvadą neprojektuojami, išvados nagrinėjimas atidedamas, kol pretendentas pateikia atskirą prašymą suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės sklypą numatomame rengti žemės reformos žemėtvarkos projekte. NŽT Skuodo skyrius J. P. nuosavybės teisių atkūrimo proceso nevilkina ir nestabdo, nes be abiejų J. P. įpėdinių valios išreiškimo (bendro sutarimo), jis neturi teisės vienašališkai užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti instituciją užbaigti J. P. nuosavybės teisių atkūrimo procesą be kito įpėdinio (D. V.) dalyvavimo ir sutikimo, jeigu mano, jog ji tyčia vilkina ar nenori, kad būtų baigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Kai pareiškėjas kartu su D. V. išreikš bendrą valią užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, institucija privalės priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises J. P. (o ne jos įpėdinio) vardu.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. D. V. nurodė, kad J. P. įpėdinių sutarimu Išvada Nr. 1539 buvo pateikta Vilniaus rajonui dėl nuosavybės teisės į likusią žemę atkūrimo. Vėliau tarp J. P. įpėdinių dėl to kilo konfliktas. Vilniaus AVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gegužės 31 d. rašte Nr. SR-3346-(1.12) pateikta informacija apie tai, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-6647-41, J. P. vardu yra suprojektuotas 2,02 ha žemės sklypas Nr. 1004 (duomenys neskelbtini) kaime; pasiūlyta apsispręsti dėl suprojektuoto žemės sklypo. Pareiškėjas nepareiškė valios dėl suprojektuoto žemės sklypo Vilniaus rajone, kurio vertė yra žymiai didesnė nei būtų Skuodo rajone. Pagal formuojamą teismų praktiką, turi būti priimtas šalims priimtiniausias sprendimas, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. D. V. ruošiasi ūkininkauti, todėl nuosavybės teisė į jos dalį turi būti atkurta būtent Vilniaus rajone.
II.
11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą iš dalies tenkino, įpareigojo atsakovą atkurti pareiškėjui J. P. vardu nuosavybės teises į 1,5650 ha žemės (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.
12. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. sausio 18 d. patvirtino išvadą Nr. 1539 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria patvirtino, jog J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,0 ha žemės plotą, kurią nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė buvęs savininkas K. P.. Išvada Nr. 1539 persiųsta Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnui. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl teisė atkurti nuosavybės teises J. P. vardu į 5,0 ha žemės plotą perėjo jos įpėdiniams – pareiškėjui ir D. V.. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 J. P. atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,87 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pagal Išvadą Nr. 1539 J. P. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės plotą. D. V. 2006 m. liepos 28 d. kreipėsi į Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama išduoti Išvadą Nr. 1539 dėl 1,5650 ha žemės perkėlimo. Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R7‑353 informavo D. V., kad, norėdami keisti mirusios J. P. valią susigrąžinti žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pareiškėjas ir D. V. turi susitarti, kur norės „perkelti“ žemę. D. V. 2006 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama išsiųsti Išvadą Nr. 1539 jos paveldėtos žemės dalies perkėlimui į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. D. V. prašymas buvo tenkintas ir Išvados Nr. 1539 originalo dalis dėl 1,57 ha žemės perduota Vilniaus rajonui, o dėl likusios žemės dalies (1,56 ha) grąžinimo buvo sprendžiama vykdant tolesnius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. sausio 16 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-596 NŽT Skuodo skyriui grąžino Išvados Nr. 1539 originalą. Grąžinus Išvadą Nr. 1539, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas buvo tęsiamas vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. 2014 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 15PRT-(14.15.6.)-23 nustatyta, kad į NŽT Skuodo skyriaus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 10 eilės pretendentų 2014 m. gegužės 7 d. susirinkimą atvyko pareiškėjas, kuris konkretaus sklypo nepasirinko, nes į susirinkimą neatvyko D. V.. 2014 m. spalio 15 d. protokolas Nr. 15PRT‑(14.15.6.)-67 patvirtina, kad į 2014 m. spalio 15 d. susirinkimą atvyko pareiškėjas, tačiau konkretaus sklypo nepasirinko, nes į susirinkimą neatvyko D. V.. Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis bei proceso dalyvių paaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjas ir D. V. nesutaria dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,13 ha žemės plotą pasirenkant konkretų žemės sklypą, todėl atsakovas neprojektuoja žemės sklypo ir neatkuria nuosavybės teisių.
13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1‑5 punktais, 2 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog mirusi J. P. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į 5,0 ha žemės plotą (liko neatkurta 3,13 ha žemės dalis), kurią nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė buvęs savininkas K. P.. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad J. P. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikusi visus reikiamus dokumentus tokiai teisei įgyvendinti bei prašyme buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
14. Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. gruodžio 6 d. mirus J. P., pareiškėjas ir D. V. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme tapo įpėdiniais pagal įstatymą ir paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises J. P. vardu.
15. Iš to teismas padarė išvadą, kad mirus J. P., kuri buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į 5,0 ha žemės plotą, ir jai atitinkant visas Atkūrimo įstatymo numatytas sąlygas (dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra), jos įpėdiniams, paveldėjusiems jos teisę atkurti nuosavybės teises, šios teisės gali būti atkurtos tik tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kuriomis būtų atkurtos J. P..
16. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-47 nurodyta, jog J. P. Klaipėdos AVA Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui 1998 m. rugsėjo 8 d. pateiktame prašyme nurodė pageidaujanti, kad jai būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad J. P. buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu į dalį žemės J. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės, neatlygintinai perduodant 1,87 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vadinasi, J. P. išreiškus valią dėl žemės atlyginimo būdo, pareiškėjui ir D. V. bendru sutarimu dar kartą valios išreikšti ir susitarti dėl atkūrimo būdo nereikia. Tačiau pareiškėjas ir D. V. valią gali pakeisti įstatymų nustatyta tvarka, kaip kad ją būtų galėjusi pakeisti J. P..
17. Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nurodė, jog yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju institucija negali atsisakyti atkurti nuosavybės teisės tuo pagrindu, jog nebuvo pareikšta ar buvo nepakeista valia dėl atlyginimo būdo. Atitinkant visas sąlygas, institucija privalo atkurti nuosavybės teises, tačiau nepareiškus valios dėl atlyginimo būdo (jei ji nebuvo pareikšta) ar negalint atlyginti nurodytu būdu, pati institucija atkuria nuosavybės teises, atlyginant pinigais. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, jog atsakovas nepagrįstai atsisako atkurti nuosavybės teises J. P. vardu tuo pagrindu, kad įpėdiniai nesusitarė dėl atkūrimo būdo (vietos). J. P. buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir vietos, todėl atsakovui dėl to neturėjo kilti abejonių.
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra J. P. sūnus, o D. V. – dukra, todėl jie J. P. turtą ir nuosavybės teises paveldėjo lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir D. V. buvo kilęs konfliktas dėl to, kokia turto dalis kiekvienam iš jų turėtų priklausyti atkuriant nuosavybės teises. Byloje esantys rašytiniai įrodymai kaip tik patvirtina, kad D. V. iš esmės sutiko su tuo, kad ji turi teisę į 1/2 dalį neatkurtos žemės, nes 2006 m. liepos 28 d. prašė išduoti Išvadą Nr. 1539 būtent dėl 1,5650 ha žemės perkėlimo (iš 3,13 ha neatkurtos žemės). Vadinasi, institucija neturėjo teisės atsisakyti pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės J. P. vardu į 1/2 dalį žemės tuo pagrindu, kad pareiškėjas ir D. V. nesutaria dėl žemės dalių ir dėl to jiems reikėtų kreiptis į teismą, siekiant padalinti turtą ar turtines teises į jį. Šiuo atveju atsakovas iš pareiškėjo ir D. V. galėtų reikalauti bendro sutarimo atkuriant nuosavybės teises J. P. vardu, jei nuosavybės teisės būtų atkuriamos į visą 3,13 ha žemės plotą. Tačiau tokio susitarimo nereikia kiekvienam iš įpėdinių atkuriant nuosavybės teises J. P. vardu atskirai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtą (tame tarpe ir turtinę teisę, kuri paveldima bendra tvarka) pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi kiekvienas iš įpėdinių atskirai.
19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises J. P. vardu į 1/2 dalį žemės, tačiau kylant ginčui dėl atkurto turto, įstatymo nustatyta tvarka tiek pareiškėjas, tiek D. V. gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydami padalinti turtą, dėl kurio jie nesutaria.
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises J. P. vardu į 1/2 dalį žemės (1,5650 ha). Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepasirenka žemės sklypo laisvos valstybinės žemės fonde, tačiau neneigė aplinkybės, jog tokio sklypo pareiškėjui nesiūlo. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovas vilkina atlikti Atkūrimo įstatyme nustatytus veiksmus atkurti nuosavybės teises pareiškėjui J. P. vardu.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė įpareigoti atsakovą jam – J. P. teisių paveldėtojui atkurti nuosavybės teises į 3,13 ha žemės (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje. Tačiau J. P. įpėdiniams – pareiškėjui ir D. V. pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas ir turtinės teisės perėjo lygiomis dalimis, todėl pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises J. P. vardu į 1/2 dalį neatkurtos žemės (į 1,5650 ha iš 3,13 ha). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą pareiškėjui J. P. vardu atkurti nuosavybės teises į 1,5650 ha žemės sklypo dalį (iš neatkurtos 3,13 ha žemės dalies).
III.
23. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovas pažymi, kad jis neužbaigia J. P. nuosavybės teisių atkūrimo proceso ne dėl to, jog nebuvo pareikšta ar buvo nepakeista valia dėl atlyginimo būdo, o dėl to, kad be abiejų J. P. įpėdinių, t. y. pareiškėjo ir D. V., bendro sutarimo (dalyvavimo atkūrimo procese) jis neturi teisės vienašališkai (dalyvaujant tik vienam įpėdiniui) užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas neturi ir negali būti skaidomas dalimis atsižvelgiant į tai, kiek miręs pretendentas atkurti nuosavybės teises turi įpėdinių. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 47 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad pretendentui pagal tą pačią eilę projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės valdą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitų natūralių žemės naudmenų sklypai, arba kai pageidaujamas gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti arba neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės plotas yra didesnis už laisvos žemės fondo žemės plotą, kuriame projektuojamas žemės sklypas.
25. Atsakovas nurodo, kad Atkūrimo įstatyme įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjas aiškiai sureglamentavo, kaip turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai miršta pilietis, kuris turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir iki įstatymu nustatyto termino buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtos įstatymo nuostatos suteikė mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme mirusio savininko, kuris iki nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, įpėdiniai turi teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mirusiojo pretendento vardu, o ne savo vardu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-965/2014).
26. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pagrindinio patikslintame skunde pareikšto reikalavimo – atkurti nuosavybės teises į 3,13 ha žemės (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti patikslintą skundą tik iš dalies (atkurti nuosavybės teises tik į 1,5650 ha žemės), mano, kad jo patikslintas skundas turėtų būtų tenkintas pilnai.
28. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidino pirmosios instancijos teismą teigdamas, jog žemė iš Vilniaus yra „perkelta“ atgal į Skuodą. D. V., dirbdama pas atsakovą, piktnaudžiauja savo pareigomis ir daro įtaką NŽT Skuodo skyriaus veiksmams nuosavybės teisių atkūrimo procese.
29. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjui – J. P. teisių paveldėtojui nuosavybės teises į 3,13 ha žemės plotą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Pareiškėjas nurodo, kad turėtų būti pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, atsižvelgiant į tai, jog jis prašė atkurti jam nuosavybės teises į 3,13 ha žemės plotą.
31. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas gali užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą vienai šaliai prašant. Atsakovas privalo vykdyti pareiškėjo valią dėl žemės gražinimo tokiu būdu, kokiu jis reikalauja. Pareiškėjas sutinka su atsakovo nuomone, jog J. P. įpėdiniai nuosavybės teisių atkūrimo procese turi dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kokiomis nuosavybės teisės būtų atkurtos ir pačiam pretendentui (J. P.), t. y. pareiškėjas ir D. V. turi pasirinkti vieną tokios pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą. Žemės pasirinkimas ir jos dalijimasis turi vykti abiejų šalių rašytiniu sutarimu.
32. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra kito būdo teisingai išspręsti nuosavybės teisės į atkuriamą 3,13 ha žemės plotą klausimą, kaip tik abiem įpėdiniams dalyvauti teismo procese ir išreikšti savo valią. Jei D. V. neatvyksta į teismo posėdžius, teismas turi priimti sprendimą už akių pareiškėjo naudai bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į 3,13 ha žemės plotą. Atsakovas yra šališkas, nes D. V. dirba žemėtvarkos skyriuje.
33. Pareiškėjas dėsto, kad J. P. priklausė 3,13 ha neatkurtos žemės; D. V. žemės išvadą neteisėtai perkėlė iš Skuodo rajono į Vilniaus rajoną, nesuderinusi su pareiškėju; neteisėtą žemės išvados perkėlimą patvirtino Klaipėdos apygardos administracinis teismas; D. V. 2012 m. sausio 12 d. ir 2012 m. vasario 17 d. nurodė nesutinkanti su J. P. vardu suprojektuotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; vėl tenkinti tik D. V. pareiškimai; D. V. nedalyvavo Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus rengiamuose žemės sklypų projektų pasirinkimų susirinkimuose; aplinkybė, kad D. V. nedalyvavo susirinkimuose ir teismo posėdžiuose dėl žemės atkūrimo, reiškia, jog ji žemės pasirinkimu nesidomi.
34. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
35. Atsakovas nurodo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. sausio 16 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-596 „Dėl J. P. išvados grąžinimo“ 1999 m. sausio 18 d. išvados Nr. 1539 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalas buvo grąžintas Skuodo skyriui, o nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas buvo tęsiamas vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Byloje nėra jokių įrodymų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kad D. V. kokiu nors būdu būtų dariusi įtaką NŽT Skuodo skyriaus veiksmams nuosavybės teisių atkūrimo procese. Duomenų, kad D. V. dirba pas atsakovą, teismui nepateikta.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
37. D. V. nurodo, kad atsakovas turėjo ir turi teisę bei galimybę pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į pusę žemės jai nedalyvaujant. Teisės aktų nuostatos to nedraudžia. Vieno iš palikimą priėmusių asmenų neatvykimas į projektavimą, kai jis buvo tinkamai informuotas, nėra kliūtis projektuoti žemės sklypą iš laisvo žemės fondo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
38. Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą.
39. Pareiškėjas kaltino atsakovą, kad šis vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes nesiūlo jam pasirinkti jokio žemės sklypo iš laisvos žemės fondo. Savo ruožtu atsakovas tvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso jis nevilkina, tačiau Išvadą Nr. 1539 perdavė saugoti į archyvą dėl to, kad vieną iš įpėdinių (pareiškėją) atstovaujanti jo sutuoktinė nepasirenka projektuojamo žemės sklypo vietos, o kita įpėdinė (D. V.) neatvyksta į projektavimo susirinkimus.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas jam nesiūlo jokio žemės sklypo iš laisvos žemės fondo, todėl teismas pripažino atsakovą vilkinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir įpareigojo atsakovą atkurti pareiškėjui J. P. vardu nuosavybės teises į 1,5650 ha žemės (t. y. į pusę iš 3,13 ha) (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad, jo manymu, teismas turėjo įpareigoti atsakovą atkurti jam J. P. vardu nuosavybės teises į visą 3,13 ha žemę (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje.
42. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti tęsiamas ir užbaigiamas tik abiem įpėdiniams susitarus dėl grąžinamos žemės, nes vienam pretendentui (nepriklausomai nuo to, kiek jis turi įpėdinių) gali būti projektuojamas tik vienas žemės sklypas.
43. Byloje nekyla ginčo, jog pareiškėjas R. P. ir tretysis suinteresuotas asmuo D. V. yra J. P., 1991 m. spalio 30 d. pateikusios prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės (duomenys neskelbtini), o 2004 metais mirusios, įpėdiniai. J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. prašyme nurodė, kad pageidauja, jog jai būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu J. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,87 ha žemės, perduodant nuosavybėn naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus. Liko neatkurta nuosavybės teisė į 3,13 ha žemės.
44. Pažymėtina, kad tiek Atstatymo įstatyme, tiek Atkūrimo įstatyme įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjas aiškiai sureglamentavo kaip turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai miršta pilietis, kuris turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir iki įstatymu nustatyto termino buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas Atstatymo įstatymo 2 straipsnyje. Minėtos šių įstatymų nuostatos suteikė mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki įstatymu nustatyto termino pareiškimo (pakeitimo) klausimais. Pabrėžtina, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme pareiškėjai (mirusio savininko dukters, kuri iki nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, įpėdiniai) turi teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mirusiojo pretendento (savo motinos) vardu, o ne savo vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-965/2014).
45. Taigi, darytina išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo po jų motinos mirties turėjo vienodas subjektines teises dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, tame tarpe ir pareigą pateikti atsakovui susitarimą, kokiomis dalimis ir kur jie pageidauja, kad būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas. Toks susitarimas galėjo būti žodinis, bendrais veiksmais pasirenkant konkretų žemės sklypą ar sklypus, arba rašytinės formos, abiejų įpėdinių valią išdėstant atskirame prašyme.
46. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius.
47. Metodikos 47 punkte įtvirtinta, kad pretendentui pagal tą pačią eilę projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės valdą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitų natūralių žemės naudmenų sklypai, arba kai pageidaujamas gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti arba neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės plotas yra didesnis už laisvos žemės fondo žemės plotą, kuriame projektuojamas žemės sklypas. Tokių atvejų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
48. Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo prašomu išspręsti klausimu per įstatymų nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-123/2013). Taigi nagrinėjant skundus dėl kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nustatytina, ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti priimtas, bet atsakovas nepagrįstai šio sprendimo nepriima. Be to, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. ar sprendimas nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, ar dėl to, kad kita institucija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ar pareiškėjai neveikia tokiu būdu, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, trukdo jų atkūrimui, neatlieka kitų būtinų veiksmų.
49. Vertindama galimą atsakovo vilkinimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemę vykdomas J. P. 1991 m. spalio 30 d. pateikto prašymo į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą turtą pagrindu. Tam, kad atsakovas galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tam tikroje nuosavybės atkūrimo procedūros stadijoje būtinas J. P. įpėdinių valios išreiškimas. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų, tarp J. P. įpėdinių nuo 2006 metų yra nesutarimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. D. V. pageidavo, kad jai tenkanti žemės dalis būtų grąžinama Vilniaus rajone, o R. P. tam prieštaravo ir pageidavo visą žemės sklypą atgauti Skuodo rajone.
50. Pažymėtina ir tai, jog 2010 metais pareiškėjas ir D. V. du kartus neatvyko į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 10 eilės pretendentų susirinkimus. Į 2012 m. rugpjūčio 1 d. susirinkimą atvyko pareiškėjo atstovė, jo sutuoktinė E. P., tačiau žemės sklypo nepasirinko. Į 2013 m. spalio 3 d. susirinkimą atvykusi E. P. žemės sklypo vėl nepasirinko. D. V. į abu šiuos susirinkimus neatvyko. 2014 metais pareiškėjas du kartus nepasirinko žemės sklypo, o D. V. į susirinkimus toliau neatvykdavo.
51. Tvarkos 105 punktas numato, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta ne mažiau kaip du kartus į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai piliečio pakviesti nėra galimybės dėl to, kad jis miręs ir nežinomi jo įpėdiniai, arba pilietis yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo adresas, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn saugoma žemėtvarkos skyriaus archyve, kol pilietis (piliečio įpėdiniai) pateikia atskirą prašymą suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį numatomame rengti žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taigi pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo , norėdami atkurti nuosavybės teises privalo pateikti atsakovui atskirą prašymą, kuriame išreikštų savo valią dėl žemės sklypo ar sklypų projektavimo žemėtvarkos projekte. Tokio prašymo J. P. įpėdiniai nepateikė, patys neatliko veiksmų, būtinų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai tęsti, todėl atsakovo veiksmų vilkinimu atkurti nuosavybės teises laikyti negalima.
52. Taigi sutiktina su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju J. P. vardu turėtų būti projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės gali būti atkuriamos mirusiosios vardu ir perduodamos įpėdiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atskiru būsimų žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais, tačiau tokiu atveju visi žemės sklypai būtų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atkurti nuosavybės teises vien pareiškėjui į jam hipotetiškai tenkančią žemės dalį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnio prasme.
53. Nagrinėjamu atveju galima būtų vertinti, kad ginčas iš tiesų yra kilęs ne tarp pareiškėjo ir atsakovo, o tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigimo, o tokių ginčų sprendimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Gindamas savo teises, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį duoti sutikimą sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedūrą be jo sutikimo. Pačiam atsakovui tokia teisė nėra suteikta.
54. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant jo dalį, kurioje atsakovas buvo įpareigotas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui.
55. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį teisę į savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju R. P. apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo prašymas atlyginti turėtas išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotas pareiškėjui R. P. J. P. vardu atkurti nuosavybės teises į 1,5650 ha žemės (duomenys neskelbtini) ar kitoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
104. ško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai
|