Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-24-648/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00254-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 16.9.10; 21.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Vytauto Bučiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu A. P. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos mėn. 18, 21, 23, 24, 25, 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 2, 4, 5, 6 d. medžiojo medžiotojų klubo „R“ naudojamame „B“ medžioklės ploto vienete nesant įrašo medžioklės lape apie jo medžioklę, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje.
2. Be to, A. P. 2019 m. rugpjūčio 5 d. medžiotojų klubo „R“ naudojamame „B“ medžioklės ploto vienete, nesant įrašo medžioklės lape apie jo medžioklę, t. y. neteisėtai, sumedžiojo stirniną, jį gabeno ir dorojo (padarydamas žalos gamtai), taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2, 58.2.3 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
3. Be to, A. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d. kartu su R. K. dorojo ir gabeno neteisėtai R. K. sumedžiotą stirniną, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
4. Be to, A. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d. medžioklės ploto vienete turėjo naktinio matymo priedėlį GSCJ, Nr. 240020, prie optinio taikiklio, kurį vadovaujantis Medžioklės taisyklių 58.5.9 punktu draudžiama turėti, taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 2 dalyje.
5. Be to, A. P. kartu su R. K. dorojo neteisėtai sumedžiotą suaugusį stirniną ne pirminio apdorojimo aikštelėje, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 24.13 punktą bei Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 2 dalyje.
6. Pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį A. P. paskirta 1100 Eur bauda ir teisės medžioti atėmimas trejiems metams, pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 5 ir 6 d. neteisėtai sumedžiotų, gabentų ir dorotų stirninų) – 1400 Eur bauda ir teisės medžioti atėmimas trejiems metams bei konfiskuoti iš A. P. paimti daiktai: graižtvinis šautuvas („CZ557.308 Winchester“, Nr. C377593 593), optinis taikiklis („Meopta Meostar R14“), naktinis matymo priedėlis prie optinio taikiklio su žiedu GSCI, Nr. 240020, ir priedėlis pašvietėjo, odinis diržas. Pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. medžioklės ploto vienete turėto naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio) – 200 Eur bauda. Pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. doroto stirnino ne pirminio apdorojimo aikštelėje) – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda A. P. paskirta 1400 Eur bauda ir teisės medžioti atėmimas trejiems metams su iš A. P. paimtų daiktų – graižtvinio šautuvo („CZ 557.308 Winchester“, Nr. C377593 593), optinio taikiklio („Meopta Meostar R14“), naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio su žiedu GSCI, Nr. 240020, priedėlio pašvietėjo, odinio diržo, medžiaginio dėklo – konfiskavimu. Iš A. P. valstybės naudai priteista 1713,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
7. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinis skundas netenkintas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai
9. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
9.1. Bylą nagrinėję teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti. Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai neteisėtai sustabdė R. K. vairuojamą automobilį, kuriame jis ir A. P. važiavo po medžioklės, dėl to, kad: jie jau buvo išvažiavę už jų medžioklės ploto vieneto ribų; pareigūnai pažeidė ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimą, nes jie nėra šiame straipsnyje nurodytame subjektų, turinčių teisę stabdyti transporto priemones tamsiu paros metu, sąraše, be to, pareigūnai nevilkėjo uniformos su šviesą atspindinčiais elementais; pareigūnų naudotas automobilis neatitiko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų transporto priemonėms keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 571 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo patvirtinimo“, nes ant automobilio stogo nebuvo mėlynos spalvos švyturėlio, matomo 360 laipsnių kampu, automobilis neturėjo žalios spalvos kėbulo ir oranžinės spalvos išilginių juostų šonuose.
9.2. Neplaninis patikrinimas, kurį 2019 m. rugpjūčio 6 d. atliko pareigūnai, yra neteisėtas ir dėl to, kad buvo atliekamas negavus Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininko pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 164). Kadangi pareigūnai neteisėtais būdais ir priemonėmis stabdė R. K. vairuojamą automobilį ir patys pažeidė Kelių eismo taisyklių, ANK ir kitus reikalavimus, tolimesni pareigūnų veiksmai ir jų surašyti dokumentai (2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 164, administracinių nusižengimų protokolai, daiktų ar dokumentų paėmimo protokolai ir kt.) negali būti laikomi teisėtais būdais gautais duomenimis, atitinkamai jų pagrindu priimti teismų sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
9.3. Taip pat teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes netinkamai aiškino įstatymą. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, kai medžioklės lapas yra, tačiau jame nėra įrašo apie medžiotoją. Nagrinėjamu atveju medžioklės lapas buvo ir jame buvo įrašyti medžiotojai bei sumedžioti žvėrys, o jų sumedžiojimo skaičius atitiko sumedžiotų žvėrių bendrą skaičių pateiktoje deklaracijoje, sumedžiotų gyvūnų skaičiaus medžiotojų klubas neviršijo. Sumedžioti gyvūnai įtraukti į medžioklės klubo „R“ apskaitą, ši pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus pateikta Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos agentūrai. Taigi visi įrašai medžioklės lape atitiko tikrovę, buvo užpildytos abi medžioklės lapo pusės. Be to, prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl medžioklės lapo suklastojimo nutraukė (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).
9.4. Administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nustatyta už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai: gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas ir neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą, o konkrečiai – tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad licencija medžiojamam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-365 pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijuojamų gyvūnų medžiojimo tvarką, nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, nustatyta, kad medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, yra briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Taigi veiksmų, už kuriuos pareiškėjas nubaustas, atlikimo metu Medžioklės taisyklėse nebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką). Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nekalbama apie licencijuojamus kanopinius gyvūnus. Taip pat negalima laikyti, kad sąvokos „limituojami gyvūnai“ (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamą sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir „licencijuojami gyvūnai“ (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas juos sumedžioti) yra tapačios. Kadangi nenustatytas vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymių – dalykas, nėra visų administracinio nusižengimo būtinųjų požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020). Pažymėtina ir tai, kad medžioklės klubo „R“ limituojamų medžiojamųjų gyvūnų skaičius 2019 m. neviršijo klubui nustatyto limituojamų medžiojamųjų gyvūnų sumedžioto skaičiaus (tokie duomenys yra kiekvienais metais privalomai nurodomi teikiamoje deklaracijoje).
10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Irenijus Kaluškevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamus teismų sprendimus nepakeistus. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
10.1. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nenurodoma jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismai neįvertino. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad teismų sprendimai priimti padarius esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, siekia tik pakartotinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų tyrimo, nors, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 13 dalimi, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme.
10.2. Pareigūnų veiksmų analizė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sustabdyta R. K. vairuojama transporto priemonė, nepaneigia fakto, kad A. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Nors R. K. vairuojamo automobilio stabdymo aplinkybių tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius nenustatė, jog Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai (2019 m. lapkričio 20 d. pažyma apie atliktą patikrinimą dėl Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų pagal gautus R. K. ir A. P. skundus Nr. (6)-VDR- 4278). Be to, A. P. (duomenys neskelbtini) D. J. dėl galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo stabdant R. K. vairuojamą automobilį apskundė policijai, tačiau Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2020 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant D. J. veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. sausio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tai patvirtina, kad R. K. vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.
10.3. Sutiktina su tuo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pripažinti netekusiais galios Medžioklės taisyklių punktai, reglamentuojantys medžiojamųjų gyvūnų licencijavimą, tačiau, kaip teisingai nurodoma prašyme, ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytos kelios alternatyvios veikos, kurių (bent vienos iš jų) padarymas užtraukia atsakomybę, t. y. gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad A. P. 2019 m. rugpjūčio 5 d. stirniną sumedžiojo neturėdamas tam teisės, nes medžiojo nesant įrašo medžioklės lape apie jo medžioklę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato V. Bučiaus prašymas tenkinamas iš dalies.
Dėl aplinkos apsaugos pareigūnų teisės stabdyti transporto priemones ir duomenų rinkimo
12. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą teigiama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neteisėtai sustabdė iš medžioklės vykusių asmenų transporto priemonę, pažeidė ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus, be to, pareigūnų apranga ir jų naudotas automobilis neatitiko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų transporto priemonėms keliamų reikalavimų.
13. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.00 val., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu dalyvavo reide, jo metu Kauno r. buvo sustabdyta ir apžiūrėta įtarimų sukėlusi transporto priemonė. Prašyme akcentuojama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai pažeidė ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes joje nėra nurodyti kaip subjektai, galintys tamsiu paros metu stabdyti transporto priemones. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės vairuotojui už nepaklusimą šiose straipsnio dalyse nurodytų tarnybų pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o straipsnio 6 dalies nuostatos būtent apibrėžia transporto priemonių stabdymo tvarką. Sutiktina su pareiškėju, kad ANK 426 straipsnyje nurodytų pareigūnų, turinčių teisę stabdyti transporto priemones, sąraše aplinkos apsaugos pareigūnų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio nuostatos neįtvirtina ir administracinės atsakomybės už nepaklusimą aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.
14. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, atliekamus veiksmus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas). Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog tam, kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos nustatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę ir pareigą sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones. Transporto priemonių stabdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 418 patvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo ir apžiūros tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, kai: 1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenys, padarę aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 2) transporto priemonė yra daromo teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, pažeidimo įrankis arba priemonė; 3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone gabenami neteisėtai įgyti gamtos ištekliai. Tvarkos 8 punkte yra nustatyti ir reikalavimai dėl transporto priemonių stabdymo tamsiu paros metu. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neturi teisės tamsiu paros metu stabdyti transporto priemonių, yra nepagrįsti.
15. Pareiškėjas taip pat teigia, kad aplinkos apsaugos pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus surašyti dokumentai yra neteisėtu būdu gauti duomenys, kuriais teismai vadovavosi nepagrįstai, be to, neplaninis patikrinimas atliktas negavus pavedimo.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą analizuojamos faktinės bylos aplinkybės dėl pažeidėjų transporto priemonės sustabdymo, aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų, jų uniformų ar naudotos transporto priemonės ženklinimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir sprendžiant įrodymų rinkimo aplinkybes ar A. P. administracinės atsakomybės klausimą jos nėra reikšmingos.
17. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų atlikto įrodymų rinkimo tvarkos laikymosi, teisėjų kolegija pažymi, kad faktiniai duomenys, reikšmingi sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, gali būti renkami tiek pagal ANK nuostatas, tiek ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.
18. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Pagrindinis tokių apžiūrų tikslas yra surinkti faktinius duomenis apie daromą ar padarytą administracinį nusižengimą. Kai atliekami minėti tyrimo veiksmai, yra rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus tuos atvejus, kai apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, kai jis surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų (ANK 594 straipsnio 1 ir 6 dalys). Be to, asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami, dėl jų paėmimo surašomas paėmimo protokolas arba apie daiktų ir dokumentų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (ANK 599 straipsnio 1 ir 4 dalys).
19. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo redakcija) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose yra nustatytos fizinius ar juridinius asmenis tikrinančių aplinkos apsaugos pareigūnų pareigos, atlikus fizinio ar juridinio asmens patikrinimą, be kita ko, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą, asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos.
20. Nagrinėjamoje byloje aplinkos apsaugos pareigūnas T. K. surašė tarnybinį pranešimą, patikrinimo aktą, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą, kuriuose fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie padarytus teisės pažeidimus, taip pat prie patikrinimo akto pridėti A. P. ir R. K. paaiškinimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atlikdami sustabdytos transporto priemonės apžiūrą, fiksuodami faktinius duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą, surašydami atitinkamus procesinius dokumentus, aplinkos apsaugos pareigūnai laikėsi ANK nuostatų dėl tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimo, taip pat jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi aplinkos apsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, vertino juos kaip įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines įvykio aplinkybes bei grindė savo išvadas dėl A. P. padarytų administracinių nusižengimų.
Dėl ANK 290 straipsnio 4 ir 8 dalių taikymo
21. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.
22. Pareiškėjas ginčija patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, teigdamas, kad draudžiama veika nepadaryta, nes medžioklės lapas buvo, o jame įrašyti duomenys apie medžioklėse dalyvavusius medžiotojus ir sumedžiotus gyvūnus atitiko tikrovę. Taigi, pareiškėjas iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad teismas faktinių bylos aplinkybių nevertina, o tik patikrina, ar nėra padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.
24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad medžioklės vadovo A. P. aplinkos apsaugos pareigūnams pateiktas medžioklės lapas Nr. 16 buvo nukopijuotas, t. y. netikras ir negaliojantis. Teismai padarė išvadas, kad A. P. kaltinime nurodytomis dienomis medžioklės plotuose medžiojo nesant įrašo medžioklės lape apie jo medžioklę.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, sudėties objektyvusis požymis – veika – yra „buvimas“ medžioklės plotuose, o apylinkės teismo nutarime (kaip ir apygardos teismo nutartyje) nurodyta pažeidėjo veika – „medžiojo“ medžioklės plotų vienete. Tai neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies nuostatų, įtvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomojoje dalyje, be kita ko, aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
26. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad, pagal Medžioklės taisyklėse įtvirtintus leidžiamų medžioklės būdų apibūdinimus, šiais būdais medžioti galima tik būnant medžioklės plotuose (medžioklės plotų vienetuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-689/2020). Taigi apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. P. „medžiojo“ medžioklės plotų vienete, kartu reiškia ir tai, kad jis „buvo“ medžioklės plotuose. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, medžioti galima tik būnant medžioklės plotuose (medžioklės plotų vienetuose), pagal byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes teismai padarė pagrįstas išvadas, jog A. P. veika atitinka visus ANK 290 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neteisingas ANK 290 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtinto objektyviojo požymio (veikos) nurodymas nutarimo aprašomojoje dalyje neturėjo įtakos nutarimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl ANK 636 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepripažintinas esminiu proceso teisės pažeidimu ir dėl to nutarimas bei nutartis nenaikintini ir nekeistini.
27. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies netinkamo taikymo yra iš dalies pagrįsti.
28. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šioje normoje nurodytos trys alternatyvios veikos: gyvūno sumedžiojimas neturint teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas.
29. A. P. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad: 1) jis 2019 m. rugpjūčio 5 d. medžiotojų klubo „R“ naudojamame „B“ medžioklės ploto vienete, nesant įrašo medžioklės lape apie jo medžioklę, neteisėtai sumedžiojo stirniną, jį gabeno ir dorojo (padarydamas žalos gamtai), ir 2) jis 2019 m. rugpjūčio 6 d. kartu su R. K. dorojo ir gabeno neteisėtai R. K. sumedžiotą stirniną. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už visas tris joje nurodytas alternatyvias veikas – už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą.
30. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
31. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą A. P. teisinių argumentų dėl jo nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžiotą stirniną nepateikia. Pareiškėjas teismų išvadas dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo ginčija tik savaip interpretuodamas faktinę aplinkybę dėl medžioklės lapo, teigdamas, kad šis buvo galiojantis. Minėta, kad teismai nustatė priešingas aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn už neteisėtai sumedžiotą gyvūną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai.
32. Kita vertus, apylinkės teismas, nubausdamas A. P. už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą, o apygardos teismas, atmesdamas pareiškėjo apeliacinio skundo dalį, materialiosios teisės normas taikė netinkamai. Nors byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. P. gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotus stirninus, tačiau ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą.
33. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytų veikų – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ir dorojimas – nusižengimo dalykas normos dispozicijoje apibrėžiamas sąvoka „licencijuojamas gyvūnas“, kurios aprašymo normos dispozicijoje ar kituose ANK straipsniuose nėra. Tvarka, pagal kurią buvo medžiojami licencijuojami laukiniai gyvūnai, pakeista, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos. Kadangi tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas, negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymių – dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2020, 2AT-61-648/2020).
34. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė įstatymą – ANK 290 straipsnio 8 dalį, dėl to padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, todėl teismų sprendimai keistini, panaikinama jų dalis dėl A. P. inkriminuotų veikų – 2019 m. rugpjūčio 5 ir 6 d. neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo – ir ši administracinės teisenos dalis nutraukiama.
35. Kadangi kaltinimo apimtis mažėja (lieka viena veika – gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas), yra pagrindas mažinti A. P. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtos nuobaudos – baudos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apylinkės teismo nustatytas nuobaudai skirti ir jai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, baudą sumažina iki 1200 Eur. Kartu yra pagrindas iš naujo subendrinti už atskiras veikas paskirtas nuobaudas (baudas) ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą. Tuo tarpu apylinkės teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės atėmimas medžioti trejiems metams ir graižtvinio šautuvo („CZ 557.308 Winchester“, Nr. C377593 593), optinio taikiklio („Meopta Meostar R14“), naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio su žiedu GSCI, Nr. 240020, priedėlio pašvietėjo, odinio diržo, medžiaginio dėklo konfiskavimas – paliekamos galioti, nes jos yra paskirtos pagrįstai, laikantis ANK 290 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį:
panaikinti nutarimo ir nutarties dalis dėl A. P. pripažinimo padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas veikas (2019 m. rugpjūčio 5 ir 6 d. neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimas ir dorojimas) ir šią administracinės teisenos dalį nutraukti;
sumažinti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (2019 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtas gyvūno sumedžiojimas) paskirtą baudą iki 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, iš naujo subendrinti apylinkės teismo nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (dvi baudos), 4 dalį paskirtas baudas ir šia nutartimi pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį sumažintą baudą, griežtesne bauda apimant švelnesnes, ir paskirti subendrintą nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą.
Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis