Administracinė byla Nr. A-959-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01401-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2D-3875 „Dėl (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti teiktą pareiškėjų skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir kiti asmenys kreipėsi į Departamentą su 2017 m. sausio 11 d. skundu, nurodydami, jog jie nesutinka su akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Bendrovė) sprendimu neatlikti (duomenys neskelbtini) telkinio (apie 30 ha) žvyro išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) bei su paskelbto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano (toliau – ir Planas) rengimo procedūra ir sprendiniais, informuodami, kad jie pateikė Bendrovei pastabas ir pasiūlymus dėl SPAV dokumentų bei prašė atlikti SPAV, atsižvelgiant į visame (duomenys neskelbtini) telkinyje planuojamą ūkinę veiklą, ir manydami, kad Plano sprendiniai turėtų būti koreguojami, pavyzdžiui, mažinant žvyro gavybos plotą ir tokiu būdu išsaugant vertingą mišką, bei nustatant konkrečias priemones, kuriomis po karjero eksploatacijos teritorija ir joje esamas gamtinis karkasas bus atkurti iki pirminės būklės. Atsakovas pareiškėjų skundą įvertino paviršutiniškai, be kita ko, konstatuodamas, kad negalima įpareigoti planavimo organizatorių atlikti SPAV atranką visame žvyro telkinio plote, nepagrįstai laikė, jog kasybos darbus numatoma atlikti tik dalyje (duomenys neskelbtini) telkinio ploto – 26 ha, nepaisant to, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (15.9)-A4-3099 numatyta leisti naudoti visą 30 ha plotą. Atsakovas tik formaliai atsakė, kad medžių iškirtimas šiuo atveju nėra draudžiamas teisės aktų, taip pat kad planuojama teritorija nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (nepasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų apie teritorijoje esančioms senosioms kapinėms numatytą per mažą apsauginę teritoriją). Pareiškėjas su Plano sprendiniais nesutinka iš esmės dėl to, kad yra planuojama iškirsti esamą mišką, neįvertinus miško rekreacinio potencialo bei nenumatant atkurti jį ir jame esančią biologinę įvairovę, tokiu būdu pažeidžiant Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, įtvirtintus reikalavimus, o prof. P. K. 2006 metų studijoje „(duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijos kraštovaizdžio vertės analizė“ (toliau – ir Analizė) padarytos išvados paneigia teiginius SPAV dokumentuose, jog ginčo teritorijoje nėra vertingų augalų, gyvūnų rūšių, saugotino kraštovaizdžio. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad SPAV dokumentuose ir Plane padaryta išvada, jog neigiamo poveikio aplinkai nebus, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, o dėl nepakankamo dokumentų detalumo (pvz., nenurodyta, kur bus suformuoti vandens telkiniai ir kokie) sudėtinga įvertinti, ar Plano sprendiniai yra suderinami su gyventojų interesais, nedaro netoleruotinos žalos aplinkai. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino aplinkybės, kad realiai (duomenys neskelbtini) telkinys yra daug didesnis nei nurodoma SPAV dokumentuose – 46,5 ha, o kitoje telkinio dalyje, vos už kelių šimtų metrų analogišką žvyro kasimo veiklą ketina vykdyti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skaldenis“, į šią aplinkybę (t. y. abiejų karjerų suminį poveikį) neatsižvelgta ir atliekant SPAV atranką, vertinant taršą, triukšmingumą ir kitus rodiklius, bei rengiant Planą. Jo nuomone, išteklių naudojimo planas turėtų būti rengiamas visam (duomenys neskelbtini) telkiniui, o ne kiekvienam karjero operatoriui atskirai. Vertinant triukšmingumą, taršą ir kitus rodiklius, taip pat nebuvo atsižvelgta į visas gyvenamąsias teritorijas, neapskaičiuoti atstumai iki jų. Taigi, SPAV atranka atlikta netinkamai ir neišsamiai, todėl ir išvada nerengti SPAV yra klaidinga, nemotyvuota ir nepagrįsta. Pareiškėjas papildomai akcentavo, jog nors atsakovas nurodė, kad AB „Eurovia Lietuva“ įsipareigojo imtis papildomų priemonių (supilti pylimus, įrengti bituminę dangą ir kt.), siekiant sumažinti ir kompensuoti neigiama poveikį aplinkai, tačiau nėra žinoma, ar šios papildomos priemonės bus veiksmingos ir ar įmanoma jas įrengti, todėl, nesant informacijos apie konkretų papildomų priemonių įgyvendinimą bei realias sankcijas, jei tokių priemonių nebus imtasi, pastarieji Sprendimo argumentai laikytini tik deklaratyviais teiginiais.

3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas), SPAV procedūrų ir priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtas jo kompetencijai, todėl jis nevertino SPAV atrankos dokumentų. Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. AB „Eurovia Lietuva“ išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 31-15 (toliau – ir Leidimas) bei prie jo pridedamos 2015 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutarties (toliau – ir Sutartis) sąlygas, Bendrovei skiriamas 26 ha ploto kasybos sklypas. Atsakovas pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais, teigdamas, jog sprendimas nerengti SPAV priimtas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, o Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Planų rengimo taisyklės), kiti teisės aktai nenumato galimybės planavimo organizatoriui rengti naudojimo planą ar atlikti SPAV atrankos procedūras teritorijoje, kuri nėra jam priskirta leidimu, be kita ko, įvertinti ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį. Planas yra rengiamas vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos posėdžio 2005 m. gruodžio 7 d. protokole
Nr. 4-24 išdėstytomis išvadomis bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. rašte
Nr. (15.9)-A4-3099 priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

5. Atsakovas paaiškino, jog buvo vertinamos visos alternatyvos iškasenas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje eksploatuoti ne miško žemėje, tačiau prieita prie išvados, jog nėra tokios galimybės. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, planuojamas iškirsti miškas nėra priskirtas saugomų miškų grupėms, jis yra IV grupės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, planavimo organizatorius yra įsipareigojęs sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o Plano aiškinamojo rašto 6 dalyje nurodyta, kad, baigus vykdyti planuojamą veiklą, karjeras bus rekultyvuotas į mišką ir vandens telkinius, kasybos darbais pažeistus plotus apsodinant miško želdiniais ir žoliniais augalais. Dėl pareiškėjo argumentų apie kapinių atžvilgiu nesilaikomus atstumus atsakovas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) kapinių apsaugos zona Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre neregistruota.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė atsakovo pozicijai, kad Departamentas nėra institucija, galinti vertinti SPAV atlikimo būtinumą, ir manė, jog Sprendime detaliai išanalizuota situacija bei teisės aktų nuostatos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žvyro karjero eksploatacija yra numatyta Vilniaus rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialiajame plane, kuriam atliktos SPAV procedūros, todėl, jo nuomone, suminio poveikio aplinkai vertinimo procedūros neprivalėjo būti atliekamos. Institucijos, į kurias kreipėsi Bendrovė, taip pat nurodė, jog SPAV nėra privalomas. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jo ir UAB „Skaldenis“ planuojamus žvyro karjerus skiria 300 m atstumas bei 15 m pločio pylimai, naudingąsias iškasenas išgauna skirtingi ūkio subjektai, įsiterpusių žemės sklypų savininkai yra skirtingi asmenys, žvyro išgavimui naudosis skirtingais vidaus keliais, todėl pareiškėjo argumentai, kad dviejų atskirų ir niekuo nesusijusių juridinių asmenų veikla turi būti sujungta, laikytini nepagrįstais. Jokiais teisės aktais nėra numatyta, kad ūkio subjektas, turintis galiojantį ūkinės veiklos leidimą, yra įpareigotas vertinti nesamos ar kitų ūkio subjektų tik planuojamos ūkinės veiklos pasekmes gretimose teritorijose. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretuoja valstybės institucijų pateiktus raštus. Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. (15.9)-A4-3099 numato tik karjero naudojimo galimybes, o leistinus kasybos plotus nustato Leidimas. Viso karjero plotas sudaro 30 ha, tačiau kasyba vyks tik 26 ha plote pagal Leidimą. Jo vertinimu, prof. P. K. pateikta „(duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijos kraštovaizdžio vertės analizė“, kurioje teigiama, kad ginčo teritorija savo pobūdžiu yra raiškus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas, išsiskiriantis viso regiono kontekste ir turintis konservacinę vertę, dalis teritorijos savo unikalumu realiai pretenduoja į paveldo objektų statusą, yra bendro pobūdžio, nežinoma, kieno užsakymu ir interesais ji buvo rengta, neaišku, ar Analizė buvo recenzuota ir viešinta, be kita ko, ši Analizė nėra minima ir specialiajame Vilniaus rajono kraštovaizdžio plane, todėl joje pateikta informacija ir siūlymai laikytini tik privačia prieš 10 metų išsakyta prof. P. K. nuomone. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat kėlė abejones dėl pareiškėjo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

II.

8.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.

9.  Teismas nustatė, kad T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) 2016 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ su pastabomis dėl (duomenys neskelbtini) telkinio (apie 30 ha) žvyro išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Bendrovė 2017 m. sausio 2 d. raštu informavo suinteresuotus asmenis, kad su pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais nesutinka, atmeta pasiūlymą atlikti SPAV visame (duomenys neskelbtini) telkinyje.

10.  Suinteresuoti asmenys 2017 m. sausio 11 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydami įvertinti pastabas, pakoreguoti SPAV atrankos dokumentus ir atlikti SPAV, įvertinant (duomenys neskelbtini) telkinio teritorijoje (ne vien 30 ha) planuojamos veiklos įtaką, mažinti žvyro gavybos plotą, taip išsaugant vertingą mišką, bei nustatyti konkrečias priemones, kuriomis po karjero eksploatacijos teritorija ir esamas gamtinis karkasas bus atkurti iki pirminės būklės. Departamentas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų skundą, 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-3875, kuriame nurodė, kad į suinteresuotų asmenų teiktus planavimo pasiūlymus buvo atsakyta nustatytais terminais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1097 patvirtinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai numato ne prievolę planavimo organizatoriui tenkinti visus visuomenės teiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, o tik pareigą juos išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti. Išnagrinėjęs planavimo organizatoriaus 2017 m. sausio 2 d. ir Plano rengėjo 2017 m. sausio 4 d. raštuose išdėstytus motyvus, Departamentas darė išvadą, jog šie motyvai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

11.  Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. Leidimu kartu su Sutartimi leido planavimo organizatoriui, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus naudojimo planą, naudoti ir atlikti kasybos darbus išžvalgyto (duomenys neskelbtini) žvyro karjero 26 ha plote. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės, jog Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. (15.9)-A4-3099 leista darbus vykdyti būtent 30 ha plote, yra nepagrįstos.

12.  Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Eurovia Lietuva“ 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) telkinio (apie 30 ha) žvyro išteklių naudojimo planui neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Šį sprendimą Bendrovė priėmė įvertinusi kompetentingų įstaigų informaciją: Kultūros paveldo departamento 2016 m. sausio 25 raštą Nr. (12.53-V)2V-77, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 28 d. raštą 12(12.42)-2-1101, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 2 d. raštą Nr. (4)-V3-129(7.23), Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 21 raštą Nr. (28.7)-A4-2868 bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. A33(1)-3151. Minėtos įstaigos pripažino, jog SPAV nėra privalomas. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Bendrovė nepagrįstai neatliko SPAV, yra atmestini. Teismas, vadovaudamasis Planų rengimo taisyklių 5 punktu, taip pat nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog SPAV turėtų būti atliktas visame (duomenys neskelbtini) žvyro karjero plote, įvertinant ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį.

13.  Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie numatomą nepagrįstai iškirsti mišką pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, jog Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. (15.9)-A4-3099 12 punkte nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla – (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimas – leistina pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir PAV ataskaita) ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Bendrovė įpareigota laikytis poveikį aplinkai mažinančių priemonių. Iš PAV ataskaitos taip pat matyti, kad buvo vertinamos
AB „Eurovia Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos keturios galimos vietos alternatyvos, bet prieita prie išvados, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra galimybės žvyro iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje. Be to, planuojamoje (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies teritorijoje esančio miško kirtimą numatoma vykdyti palaipsniui, pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę (naudingųjų iškasenų teritorijos), pavertus miško žemę kitomis naudmenomis bei gavus reikiamus leidimus medynų kirtimui. Miško atsodinimo ar kompensacijos klausimus numatoma derinti su valstybės įmone (toliau – ir VĮ) Vilniaus miškų urėdija.

14.  Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriose numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nenustatė pažeidimo šiuo aspektu. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ir kiti pareiškėjo argumentai (dėl rėmimosi prielaidomis rengiant dokumentus, kapinių apsaugos) yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad su skundu pateikta Analizė vertintina visų nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų kontekste, ir sutiko su Bendrovės pastebėjimais, jog Analizė yra bendro pobūdžio, neaiškus nei užsakovas, nei jos tikslai, ji parengta 2006 metais, ir todėl nepagrindžia Sprendimo neteisėtumo.

15.  Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas objektyviai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą Sprendimą. Nenustatęs pagrindo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti teiktą pareiškėjų skundą.

III.

16.  Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

17.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, nurodydamas, jog teismas šiuo argumentus įvertino netinkamai.

18.  Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19.  Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundas, jame nenurodyti teisės aktai, kuriuos teismas taikė netinkamai, o tik teigiama, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus.

20.  Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.  Trečiasis suinteresuotasis asmuo iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų ar įstatymo nuostatų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2D-3875, kuriuo atsakyta į suinteresuotų asmenų (tarp jų – pareiškėjo) 2017 m. sausio 11 d. skundą dėl AB „Eurovia Lietuva“ sprendimo neatlikti SPAV bei dėl (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano rengimo procedūros ir sprendinių trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

23.  Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.  Akcentuotina ir tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

25.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodomus Sprendimo trūkumus ir sudaro pagrindą tokį administracinį aktą panaikinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo teiginiai, jog kasybos darbus numatyta leisti vykdyti 30 ha plote, jog Bendrovė nepagrįstai neatliko SPAV, jog SPAV turėtų būti atliekamas visame (duomenys neskelbtini) telkinio plote, įvertinant ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį, jog Analizė paneigia išvadas SPAV dokumentuose, kad ginčo teritorijoje nėra vertingų augalų, gyvūnų rūšių, saugotino kraštovaizdžio, yra nepagrįsti, o Bendrovė yra įpareigota laikytis poveikį aplinkai mažinančių priemonių, be to, teisės aktai numato galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, taigi Departamentas objektyviai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą Sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skundo turinį, papildomai pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo argumentus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jis mano, kad jo skundo argumentai buvo įvertinti netinkamai, todėl tokia jo pozicija laikytina abstrakčia, deklaratyvaus pobūdžio ir atmestina. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus.

26.  Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 2 d.).

27.  Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

28.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad, jo nuomone, atsakovas 2017 m. sausio 11 d. skunde išdėstytus argumentus įvertino netinkamai, t. y. nepagrįstai nesutiko su suinteresuotųjų asmenų išdėstytais argumentais. Pastebėtina, kad pareiškėjas (suinteresuotieji asmenys) iš esmės tapačiais argumentais rėmėsi ir 2016 m. gruodžio 28 d. rašte, kuriuo AB „Eurovia Lietuva“ buvo prašoma sustabdyti Plano baigiamąjį etapą ir Plano tvirtinimą, kol nebus išsamiai išnagrinėtos suinteresuotos visuomenės pastabos dėl SPAV ir nebus pateikti rašytiniai atsakymai į pateiktas pastabas, siūlymus, prašymus (I t., b. l. 44–47), ir 2017 m. sausio 11 d. skunde Departamentui (I t., b. l. 27–30), ir skunde, ir apeliaciniame skunde. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pateikė aiškius ir motyvuotus atsakymus į šiuos argumentus, o pareiškėjo pozicija, jog tokie atsakymai nėra tinkami, grindžiama tik subjektyvia jo nuomone, nepateikiant konkrečių tokio nesutikimo motyvų, pavyzdžiui, kodėl atsakovo išvada, jog teisės aktai nedraudžia miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis („miško iškirtimo“), yra neteisinga ir padaryta akivaizdžiai paviršutiniškai įvertinus pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, arba kodėl Departamentas turėjo atsižvelgti į Analizėje, priimtoje prieš daugiau nei dešimt metų, kurios užsakovas ir tikslai neaiškūs, išdėstytus teiginius. Pabrėžtina, kad tai, jog valstybės institucijos ir teismai ginčo aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, kad tos aplinkybės buvo išnagrinėtos nevisapusiškai ar neteisingai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog suinteresuotieji asmenys aktyviai naudojasi savo teise kreiptis į teismą ir stengiasi užkirsti kelią žvyro karjerų įrengimui (duomenys neskelbtini) telkinyje, o Departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra suderinami su anksčiau teismų padarytomis išvadomis, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 pagal pareiškėjų T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriame buvo keliamas ginčas dėl UAB „Skaldenis“ atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, akcentavo, jog teisės aktai nenumato pareigos atskiriems planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams), planuojantiems ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, toje pačioje vietovėje, atlikti bendrą poveikio aplinkai vertinimą (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su SPAV, tačiau analogiška pareiga nenustatyta ir atrankos dėl SPAV atžvilgiu). Taigi, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismui nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti suinteresuotųjų asmenų teiktą skundą.

29.  Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog pareiškėjas skunde nepagrindė savo suinteresuotumo Plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese, t. y. neaišku, kokią reikšmę pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai turi atsakovo Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo (ir kitų suinteresuotųjų asmenų) skundas dėl Plano rengimo ir derinimo procedūrų pažeidimo. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad skunde nurodytas pareiškėjo adresas – (duomenys neskelbtini).

30.  Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31.  Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ byloje yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (II t., b. l. 14–15). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje Bendrovė prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir kad teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą pripažino atmestinu, laikytina, jog Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 d.). Įvertinusi kartu su prašymu Bendrovės pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrovė realiai patyrė būtinas bylinėjimosi išlaidas, prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis – 605 Eur – neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintas taisykles apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir, išnagrinėjus prašymą pagal minėtų rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti sumą, ir nusprendžia tenkinti AB „Eurovia Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsni 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti ir priteisti jam iš pareiškėjo T. L. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė