Teismingumo byla Nr. T-66/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01034-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., T. P., M. D., S. D. ir kitiems, dėl servituto panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti kelio servitutą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 02-05-11004 jam nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku. Pareiškėjo teigimu, išnykus servituto būtinumui, jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių, prašydamas panaikinti minėtą administraciniu aktu nustatytą servitutą. Atsakovas pateikė atsakymą, kad administracine tvarka naikinti servitutą nėra pagrindo, nes nėra pateiktas viešpataujančiojo daikto savininkų sutikimas, taip pat išaiškino, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo atstovas kreipėsi į viešpataujančiojo daikto savininkus, prašydamas suderinti jiems patogų laiką notarų biure susitarimo dėl servituto panaikinimo pasirašymui. Tačiau viešpataujančiojo daikto savininkai 2018 m. gegužės 2 d. raštu išreiškė nesutikimą dėl kelio servituto panaikinimo, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas kelio servitutą panaikinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas neginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 22 d. atsakymo Nr. 7SD-1209-(14.7.104.), kuriuo atsisakyta servitutą panaikinti administracine tvarka, todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčo servituto panaikinimas teismine tvarka, negavus viešpataujančiojo daikto savininkų sutikimo. Tokio klausimo sprendimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-15123-921/2018) atsisakė pareiškėjo ieškinį priimti, nurodydamas Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016. Teismo vertinimu, nurodytos teismingumo bylos nutartyje ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, kadangi nagrinėjamu atveju tiek tarnaujančiojo daikto, tiek viešpataujančiojo daikto savininkai yra privatūs asmenys, servitutas pareiškėjo žemės sklype nustatytas konkrečiam viešpataujančiajam daiktui (teismingumo byloje buvo nustatytas neapibrėžtam naudotojų ratui). Todėl atsižvelgiant į tai, kad bylas dėl administraciniu teisės aktu nustatyto kelio servituto panaikinimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-732-553/2017; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-309-280/2015), bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą turėtų spręsti Specialioji teisėjų kolegija.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016; 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2015; kt.). Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti kelio servitutą, kuris buvo nustatytas administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 4.130 straipsnyje, kurio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog servitutas pasibaigia išnykus jo būtinumui. Šis servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje, numatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (1 dalis); jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (2 dalis).

Aptariamu atveju pareiškėjas siekia, kad servitutas būtų panaikintas Civilinio kodekso 4.130 straipsnyje 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ir, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo jį panaikinti. Keliamo ginčo esmę sudaro Civilinio kodekso Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto pagrindo servitutui pasibaigti nustatinėjamas, tarnaujančiojo daikto savininkui ir viešpataujančiojo daikto savininkams nesutarus, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Taigi nors šiuo atveju servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, tačiau ginčas byloje kyla dėl civilinio teisinio pobūdžio pagrindo – galimybės tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu, su kuriuo siejama servituto pabaiga, nustatymu. Kaip minėta, Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje dominuojančiais teisiniais santykiais pripažįsta civilinius teisinius santykius, kurie lemia nagrinėjamos bylos priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., T. P., M. D., S. D. ir kitiems, dėl servituto panaikinimo perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė	L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas