LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINIO RADIOLOGINIO APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI BEI VISUOMENEI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2020 m. gruodžio 23 d. Nr. V-3003

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2000 m. birželio 8 d. Komisijos rekomendaciją 2000/473/Euratomas dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio, susijusio su aplinkos radioaktyvumo lygių aplinkoje monitoringu, siekiant įvertinti gyventojų apšvitą, taikymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 papunktį:

1. T v i r t i n u Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-312 „Dėl „Maisto krepšelio“ radiologinio monitoringo vykdymo bei Radionuklidų kiekių krituliuose ir gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento monitoringo Kupiškio ir Ignalinos rajonuose vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3003

VALSTYBINIO RADIOLOGINIO APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI BEI VISUOMENEI

TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) vykdymą ir informacijos teikimą Europos Komisijai (toliau – Komisijai) bei visuomenei.

2. Tvarkos aprašas yra privalomas Radiacinės saugos centrui, atsakingam už monitoringo vykdymą ir informacijos teikimą Komisijai bei visuomenei, ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, atsakingai už gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės (toliau – kontrolė) vykdymą ir informacijos teikimą Komisijai bei visuomenei.

3. Tvarkos aprašas nereglamentuoja ūkio subjektų radiologinio aplinkos monitoringo.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – retasis monitoringo tinklas) – valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro ne mažiau kaip po vieną aplinkos gama dozės galios monitoringo stotį ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių (toliau – ėminiai) ėmimo vietą ir kuris skirtas momentinėms aplinkos gama dozės galios ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertėms ir jų kaitai nustatyti. Retajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos gama dozės galios matavimų ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas konkrečia verte su matavimo ar tyrimo neapibrėžtimi.

4.2. Tankusis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – tankusis monitoringo tinklas) – visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimantis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro kelios arba daugiau aplinkos gama dozės galios monitoringo stočių, aplinkos dozės ekvivalento matavimo taškų ar ėminių ėmimo vietų ir kuris skirtas vidutinės aplinkos gama dozės galios, aplinkos dozės ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos ėminiuose vertėms įvertinti. Tankiajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos gama dozės galios matavimų, aplinkos dozės ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas gautą vertę palyginant su praneštinąja verte.

4.3. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo regionas (toliau – monitoringo regionas) – reprezentatyvi teritorija, kurios valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo duomenys naudojami gyventojų apšvitai įvertinti, atsižvelgiant į radioaktyvųjį užterštumą ir gyventojų pasiskirstymą.

4.4. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – monitoringo tinklas) – vietų, kuriose atliekami valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo aplinkos gama dozės galios ir aplinkos dozės ekvivalento matavimai ir imami ėminiai, visuma.

4.5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

II SKYRIUS

MONITORINGO VYKDYMAS

5. Monitoringas vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju ir retuoju monitoringo tinklais. Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu monitoringo regionu. Tankusis ir retasis monitoringo tinklai pateikti Tvarkos aprašo 1 priede.

6. Radiacinės saugos centras vykdo aplinkos gama dozės galios, aplinkos dozės ekvivalento, aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų (toliau – „maisto krepšelis“) bei geriamojo vandens monitoringą.

7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja ir vykdo kontrolę.

III SKYRIUS

MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO REIKALAVIMAI, MATAVIMŲ IR TYRIMŲ PERIODIŠKUMAS

8. Matavimo ir ėminių ėmimo reikalavimai ir nustatomi radionuklidai ar parametrai nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede. Matavimai ir tyrimai retajame monitoringo tinkle atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tankiajame monitoringo tinkle – bent kartą per ketvirtį, išskyrus atvejus, kai Tvarkos aprašo 1 priede nurodyta kitaip.

9. „Maisto krepšelį“ retajame monitoringo tinkle sudaro apdoroti maisto produktai (paros racionas), tankiajame monitoringo tinkle – neapdoroti maisto produktai bei jų žaliavos, pašarai ir jų žaliavos (mėsa, žuvis, bulvės, kopūstai, grūdai, valgomieji miško grybai (toliau – grybai) ir miško uogos).

10. Esant būtinybei keisti matavimo ir ėminių ėmimo vietas, jei įmanoma, parenkama kita matavimo ir ėminių ėmimo taškų vieta, kurios koordinatės artimos ankstesnės vietos koordinatėms.

11. Retajame monitoringo tinkle naudojamų matavimo prietaisų aptikimo riba ir ėminių kiekiai turi būti pakankami, kad būtų galima išmatuoti aplinkos gama dozės galios ir aplinkoje esančių radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertes, o tankiajame monitoringo tinkle – mažesni už praneštinąją vertę, nurodytą Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte.

12. Radiacinės saugos centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi užtikrinti, kad:

12.1. matavimai ir tyrimai būtų akredituoti arba pripažinti Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-965 „Dėl Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

12.2. būtų dalyvaujama palyginamuosiuose matavimuose ir tyrimuose, ypač organizuojamuose Komisijos.

IV SKYRIUS

ATASKAITŲ IR INFORMACIJOS VISUOMENEI TEIKIMAS

13. Radiacinės saugos centras kiekvienais metais rengia monitoringo ataskaitą, kurią skelbia savo interneto svetainėje. Monitoringo ataskaitą sudaro:

13.1. matavimų ir tyrimų, atliekamų nustatant Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte nurodytus radionuklidus ar parametrus monitoringo tinkluose, rezultatai. Kai išmatuotos radionuklido aktyvumo koncentracijos vertė yra mažesnė už aptikimo ribą, monitoringo ataskaitoje pateikiama aptikimo riba;

13.2. papildomų matavimų ir (ar) tyrimų (jei jie atliekami) rezultatai;

13.3. matavimų ir tyrimų rezultatų analizė.

14. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia kontrolės ataskaitą, kurią skelbia savo interneto svetainėje.

V SKYRIUS

DUOMENŲ TEIKIMAS KOMISIJAI

15. Metinius monitoringo ir kontrolės duomenis iki kitų kalendorinių metų birželio 15 d. naudodamiesi Komisijos programine įranga tiesiogiai Komisijai teikia:

15.1. Radiacinės saugos centras – metinius monitoringo duomenis;

15.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – metinius kontrolės duomenis.

16. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo metinių kontrolės duomenų pateikimo Komisijai dienos raštu informuoja Radiacinės saugos centrą apie tai, kad pateikė Komisijai metinius kontrolės duomenis. Radiacinės saugos centras vykdo metinių kontrolės duomenų pateikimo kontrolę.

17. Monitoringo ir kontrolės duomenys teikiami pagal monitoringo ir kontrolės duomenų teikimo reikalavimus, nustatytus Tvarkos aprašo 3 priede.

18. Teikiami visų atliktų matavimų ir tyrimų rezultatai. Tiesioginių nepertraukiamų matavimų atveju teikiamos mėnesio matavimų rezultatų vidutinės vertės.

19. Papildomai teikiami duomenys ir duomenys, svarbūs ekstremaliųjų situacijų atvejais, teikiami Komisijai elektroninėmis ryšio priemonėmis.

_______________

Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo

1 priedas

TANKUSIS IR RETASIS MONITORINGO TINKLAI

1. Tankusis monitoringo tinklas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Tankusis monitoringo tinklas

Aplinkos gama dozės galios monitoringas

Aerozolių monitoringas

Iškritų monitoringas

Paviršinio vandens monitoringas

Geriamojo vandens monitoringas

Pieno monitoringas

„Maisto krepšelio“ monitoringas

Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas

Dirvožemio monitoringas

Automatizuotos stotys:

1. Adutiškis;

2. Alytus;

3. Biržai;

4. Buivydžiai;

5. Dieveniškės;

6. Dubininkas;

7. Elektrėnai;

8. Joniškis;

9. Kalveliai;

10. Kėdainiai;

11. Kybartai;

12. Kaltinėnai;

13. Lavoriškės;

14. Lazdijai;

15. Mačionys;

16. Mažeikiai;

17. Medininkai;

18. Molėtai;

19. Pagėgiai;

20. Palūšė;

21. Panevėžys;

22. Pavoverė;

23. Plateliai;

24. Raipolė;

25. Raseiniai;

26. Rimšė;

27. Rokiškis;

28. Rusnė;

29. Rūgšteliškis;

30. Smalininkai;

31. Šalčininkai;

32. Širvintos;

33. Švenčionys;

34. Turgeliai;

35. Turmantas;

36. Ukmergė;

37. Utena;

38. Valkininkai.

Automatizuotos stotys:

1. Vilnius;

2. Dubininkas.

–

Ėminių ėmimo vietos:

1. Upės:

1.1. Nemunas aukščiau Druskininkų (vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

1.2. Neris ties Buivydžiais (vanduo – 12 k./met.*, dugno nuosėdos – 4 k./met.*, biota (žuvys) – 1 k./met.*);

1.3. Skirvytė ties Rusne (vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

1.4. Akmena – Danė žiotyse (vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

1.5. Šventoji žiotyse (vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

1.6. Šešupė ties pasieniu su Kaliningradu (vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

2. Ežerai:

2.1. Drūkšiai (vanduo ir dugno nuosėdos 4 k./met.*, biota (augmenija) – 1 k./met.*);

2.2. Plateliai (vanduo ir dugno nuosėdos – 2 k./met.*);

3. Kuršių marios (1 stotis, vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 3 k./met.*);

4. Baltijos jūra (2–3 stotys, vanduo – 4 k./met.*, dugno nuosėdos – 3 k./met.*, biota (žuvys ir augmenija) – 1 k./met.*).

Nuolatiniai aplinkos gama dozės galios matavimai:

1. Upės:

1.1. Nemunas:

1.1.1. Smalininkai;

1.1.2. Rusnė;

1.2. Neris:

Buivydžiai.

Ėminių ėmimo vietos:

1. Kauno apskritis (1 vietovė);

2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė);

3. Šiaulių apskritis (1 vietovė);

4. Panevėžio apskritis (1 vietovė);

5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė);

6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė);

7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė);

8. Vilniaus apskritis (7 vietovės).

Ėminių ėmimo vietos:

1. Kauno apskritis (1 vietovė);

2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė);

3. Šiaulių apskritis (1 vietovė);

4. Panevėžio apskritis (1 vietovė);

5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė);

6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė);

7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė);

8. Vilniaus apskritis (7 vietovės – 2 k./met.*).

Ėminių ėmimo vietos:

1. Kauno apskritis (1 vietovė**);

2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė**);

3. Šiaulių apskritis (1 vietovė**);

4. Panevėžio apskritis (1 vietovė**);

5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė**);

6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė**);

7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė**);

8. Vilniaus apskritis (7 vietovės**, išskyrus žuvies ir mėsos ėminius).

Matavimo taškai:

1. Kupiškio rajono savivaldybė (16 taškų);

2. Ignalinos rajono savivaldybė (16 taškų);

3. Vilniaus apskritis, išskyrus Vilnių (10 taškų);

4. Vilnius (10 taškų);

5. Kaunas (10 taškų);

6. Klaipėda (10 taškų);

7. Šiauliai (10 taškų);

8. Panevėžys (10 taškų).

Ėminių ėmimo vietos:

Vilniaus apskritis (10 vietovių – 1 k./met.*)

*Kartai per metus.

**Žuvis, mėsa – 2 kartai per metus, kopūstai, bulvės ir grūdai – 1 kartas per metus.

2. Retasis monitoringo tinklas pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Retasis monitoringo tinklas

Aplinkos gama dozės galios monitoringas

Aerozolių monitoringas

Iškritų monitoringas

Paviršinio vandens monitoringas

Geriamojo vandens monitoringas

Pieno monitoringas

„Maisto krepšelio“ monitoringas

(paros racionas)

Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas

Dirvožemio monitoringas

Automatizuotos stotys:

1. Vilnius;

2. Kaunas;

3. Klaipėda;

4. Šiauliai;

5. Visaginas

Automatizuota stotis:

Utena

Ėminių ėmimo vieta:

Vilniaus apskritis

(1 vietovė).

Ėminių ėmimo vietos:

Ežerai:

Kauno marios (vanduo – 6 k./met.*, dugno nuosėdos – 1 k./met.*)

Ėminių ėmimo vieta:

Vilniaus apskritis

(1 vietovė).

Ėminių ėmimo vieta:

Vilniaus apskritis

(1 vietovė).

Ėminių ėmimo vieta:

Vilniaus apskritis

(1 vietovė).

–

*Kartai per metus.

_________________

Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo

2 priedas

MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO REIKALAVIMAI IR NUSTATOMI RADIONUKLIDAI AR PARAMETRAI

1. Aplinkos gama dozės galios matavimai atliekami nepertraukiamai ir turi būti apskaičiuojama mėnesio matavimų rezultatų vidutinė vertė.

2. Aplinkos dozės ekvivalento matavimo reikalavimai:

2.1. aplinkos dozės ekvivalento matavimai atliekami termoliuminescenciniais dozimetrais (toliau – TLD), juos paliekant aplinkoje tose pačiose vietose – matavimo taškuose. Kiekviename matavimo taške turi būti matuojama ne mažiau nei 4 termoliuminescencinėmis tabletėmis;

2.2. aplinkoje TLD turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir tiesioginės saulės šviesos, tam TLD sudedami į sandarius plastikinius maišelius, o šie maišeliai – į apsaugotas nuo šviesos sandarias plastikines talpyklas;

2.3. matavimo taške TLD pritvirtinami 1,5–2 metrų aukštyje;

2.4. matavimo trukmė – apytiksliai 6 mėnesiai.

3. Aerozolių matavimai atliekami laikantis šių reikalavimų:

3.1. aerozolių ėminiai turi būti imami nuolat;

3.2. gama spinduolių aktyvumo koncentracijos matavimai turi būti vykdomi nuolat ir turi būti apskaičiuojama mėnesio matavimų rezultatų vidutinė vertė;

3.3. ⁷Be matavimų duomenys turi būti teikiami kaip kokybinis naudojamų metodų patikrinimas.

4. Iškritų ėminių ėmimo reikalavimai:

4.1. iškritų ėminys renkamas 1 mėnesį;

4.2. iškritoms rinkti parenkama atvira vietovė, esanti atokiau nuo kelių, medžių, dirbamų laukų, kad į iškritų surinkimo indą nepatektų dulkių ar medžių lapų. Iškritų surinkimo prietaisas įtvirtinamas ne mažesniame kaip 1,5 metrų aukštyje nuo dirvos paviršiaus.

5. Paviršinio vandens tyrimai atliekami, laikantis šių reikalavimų:

5.1. upių vandens ėminiai turi būti imami vietose, kur matuojamas debitas. Vidutinis debitas ėminių paėmimo laikotarpiu turi būti pateikiamas kartu su aktyvumo koncentracijos matavimų rezultatais;

5.2. paviršinio vandens ėminiuose turi būti matuojama gama spinduolių aktyvumo koncentracija. Jei atliekami likutinio beta aktyvumo koncentracijos tyrimai, turi būti pateikiama ir suminio beta aktyvumo koncentracija, atmetus ⁴⁰K. Vietoj likutinio beta aktyvumo koncentracijos gali būti matuojama ⁹⁰Sr aktyvumo koncentracija, jos matavimai atliekami tik dalyje ėminių;

5.3. dugno nuosėdų ėminiuose turi būti matuojama gama spinduolių aktyvumo koncentracija ir dalyje ėminių – ⁹⁰Sr aktyvumo koncentracija;

5.4. vandens augmenijos ėminiuose turi būti matuojama gama spinduolių aktyvumo koncentracija.

6. Dirvožemio ėminių ėmimo reikalavimai:

6.1. ėminių ėmimo vietos parenkamos iki 50 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6.2. ėminio ėmimo vieta parenkama kuo lygesnė, esanti toliau nuo medžių ir krūmų;

6.3. kiekvienoje ėminio ėmimo vietoje paimama po vieną iki 5 cm gylio dirvožemio sluoksnio ėminį;

6.4. ėminys imamas ne mažiau kaip 10 cm diametro apskritimo formos rėmeliu arba ne mažiau kaip 10 cm kraštinės ilgio kvadrato ar stačiakampio formos rėmeliu.

7. Paros raciono ėminių ėmimo reikalavimai:

7.1. ėminiai (visos paros vieno asmens maisto kiekis) imami įmonėse, tiekiančiose visos dienos paruoštą maistą (pusryčius, pietus, vakarienę) į mokyklinio ugdymo įstaigas, karių rengimo bazes, ligonines ar kitas įstaigas;

7.2. ėminiui imamo paros raciono energetinė vertė turi atitikti gyventojo vidutinę paros raciono energetinę vertę. Esant galimybei, pridedama išsami paros raciono sudėtis, nurodant naudotų produktų rūšis bei kiekius ir energetinę paros raciono vertę;

7.3. ėminys imamas į du indus, sandariai uždaromus dangčiais. Atskirai imami paros raciono tirščiai ir skysčiai.

8. Mėsos ėminių ėmimo reikalavimai:

8.1. ėminiai imami pavasarį ir rudenį skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose;

8.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota skerdiena (jautiena arba kiauliena);

8.3. ėminys imamas tik iš raumeningųjų gyvulio skerdienos kūno dalių, be odos, riebalų, kaulų.

9. Pieno ėminiai imami ūkininkų ūkiuose, pieno perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose.

10. Žuvies ėminių ėmimo reikalavimai:

10.1. žuvies ėminiai imami pavasarį ir rudenį žvejybos įmonėse, žuvies prekybos vietose, prekybos įmonėse ar kitose vietose;

10.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota žuvis arba žuvies raumenys (filė). Vienam ėminiui imama tik vienos rūšies panašaus dydžio žuvų, pageidautina stambesnių.

11. Kopūstų, bulvių ir grūdų ėminių ėmimo reikalavimai:

11.1. kopūstų, bulvių ir grūdų ėminiai imami vasaros pabaigoje arba rudenį daržovių ir grūdų auginimo, sandėliavimo vietose, ūkininkų ūkiuose, prekybos vietose arba kitose vietose;

11.2. jei įmanoma, grūdų ėminys sudaromas iš vienos rūšies grūdų.

12. Grybų ir miško uogų ėminių ėmimo reikalavimai:

12.1. grybų ir miško uogų ėminiai imami visą jų augimo sezoną;

12.2. imant grybų ir miško uogų ėminius, identifikuojama jų augimo vieta (miško pavadinimas) ir nurodoma savivaldybė, seniūnija;

12.3. ėminys sudaromas iš vienos rūšies grybų arba vienos rūšies miško uogų. Jei vienos rūšies grybų iš vienos vietovės ėminiui sudaryti nepakanka, kaip atskiras ėminys gali būti imami pavieniai grybai arba sudaromas mišrus grybų ėminys. Imamas visas grybas, kepurėlė ir kotas, nupjaunant žemėtąją koto dalį;

12.4. grybų ir miško uogų ėminiai imami tik ¹³⁷Cs aktyvumo koncentracijai nustatyti.

13. Geriamojo vandens ėminiai kiekvienoje ėminių ėmimo vietoje imami po vieną iš trijų šachtinių šulinių arba artezinių gręžinių ir po vieną – iš centralizuotos vandentiekio sistemos, išskyrus ėminių ėmimo vietas tankiajame monitoringo tinkle Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse ir retajame monitoringo tinkle Vilniaus mieste, kur imamas vienas ėminys iš šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio ir vienas ėminys iš centralizuotos vandentiekio sistemos.

14. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam monitoringo tinklui, pateikti lentelėje.

Lentelė. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam monitoringo tinklui

Eil. Nr.	Ėminys	Tankusis monitoringo tinklas	Retasis monitoringo tinklas	Praneštinoji vertė (taikoma tankiajam monitoringo tinklui)
1.	Aerozoliai	¹³⁷Cs	¹³⁷Cs	0,03 Bq/m³
1.	Aerozoliai	–	⁷Be	–
2.	Iškritos	–	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
			⁹⁰Sr	–
			¹³⁷Cs	–
3.	Aplinkos oras	Aplinkos gama dozės galia	Aplinkos gama dozės galia	–
4.	Paviršinis vanduo	¹³⁷Cs	¹³⁷Cs	1 Bq/l
4.	Paviršinis vanduo	Visuminis beta* arba ⁹⁰Sr	–	0,6 Bq/l
5.	Dugno nuosėdos	¹³⁷Cs	¹³⁷Cs	–
		⁴⁰K	⁴⁰K	–
		⁹⁰Sr	⁹⁰Sr	–
6.	Vandens augmenija	¹³⁷Cs	–	–
6.	Vandens augmenija	⁴⁰K	–	–
7.	Geriamasis vanduo	³H	³H	100 Bq/l
7.	Geriamasis vanduo	Visuminis alfa ir visuminis beta	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
8.	Pienas	¹³⁷Cs	¹³⁷Cs	0,5 Bq/l
8.	Pienas	⁹⁰Sr	⁹⁰Sr	0,2 Bq/l
		Visuminis alfa ir visuminis beta	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
9.	„Maisto krepšelis“	¹³⁷Cs	¹³⁷Cs	0,2 Bq/parą
9.	„Maisto krepšelis“	⁹⁰Sr	⁹⁰Sr	0,1 Bq/parą
		Visuminis alfa ir visuminis beta	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
10.	Aplinka	Aplinkos dozės ekvivalentas	–	–
11.	Dirvožemis	¹³⁷Cs	–	–

*Pagal ⁹⁰Sr (įrangą kalibruojant ⁹⁰Sr ir ⁹⁰Y radionuklidais).

_________________

Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo

3 priedas

MONITORINGO IR KONTROLĖS DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Teikiant monitoringo ir kontrolės duomenis turi būti nurodoma ši informacija:

1. Institucijos kodas.

2. Mėginio aprašas:

2.1. mėginio charakteristikos:

2.1.1. mėginio tipas;

2.1.2. mėginio apdorojimas (pvz., radiocheminis apdorojimas, išlaikymas tam tikrą laiką iki matavimo ir t. t.);

2.2. data ir laikas:

2.2.1. mėginio ėmimo data (ėmimo pradžios data ir ėmimo pabaigos data);

2.2.2. mėginio ėmimo trukmė (ėmimo pradžios laikas ir ėmimo pabaigos laikas)*;

2.3. vietovė:

2.3.1. vietovės pavadinimas;

2.3.2. regiono kodas (LT);

2.3.3. platuma, ilguma, išreikštos laipsniais, minutėmis ar dešimtainiais laipsniais;

2.3.4. baseinas (paviršiniams vandenims: upės, ežero, baseino ar jūros pavadinimas)*.

3. Matavimų duomenys:

3.1. radionuklidai ar jų grupės;

3.2. prietaiso tipas;

3.3. aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė;

3.4. neapibrėžtis;

3.5. neapibrėžties tipas;

3.6. vertės vienetas;

3.7. vertės tipas;

3.8. data (data, kurią gauta aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė)*;

3.9. debitas (upių vandens atveju)*.

_________________________________________

*Nurodyti, jei reikia.

______________