N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis ir prevencinį ieškinį dėl uždraudimo šias sutartis nutraukti bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą; tretieji asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. B., Z. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės, reikalingos statiniams eksploatuoti, nuomą ne aukciono tvarka, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė L. N. prašė teismo: 1) tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. 8SD-5164-(14.8.94) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 1SS-3335-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ yra individualūs administraciniai aktai, panaikinti šiuos raštus kaip neteisėtus ir nepagrįstus; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 19/2002-1028 ir Nr. 19/2002-1029 (toliau – ir Sutartys) tokiu būdu, kad: 0,2573 ha ploto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuomos santykius reguliuotų viena nuomos sutartis, išdėstyta nauja redakcija, atitinkančia aktualius teisės aktų reikalavimus, ir kad naujoje nuomos sutartyje būtų įrašytas naujas Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyta teisė Žemės sklype statyti statinius; kaip nuomininkė būtų nurodyta ieškovė; 3) uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Sutarčių vienašaliu nutraukimu prieš terminą.
3. Ieškovė ieškinį grindė, teigdama, kad Žemės sklypas yra naudojamas jai nuosavybės teise priklausantiems pastatui su teniso aikštelėmis eksploatuoti, todėl atsakovė NŽT turi pareigą pakeisti Žemės sklypo nuomos sutartis ieškovės prašomu būdu, tačiau nepagrįstai šios pareigos nevykdo. Be to, atsakovė informavo, kad spręs dėl Sutarčių nutraukimo, todėl yra pagrindas tenkinti prevencinį ieškinį įpareigojant atsakovę susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, susijusių su Žemės sklypo nuomos sutarčių vienašaliu nutraukimu prieš terminą.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1028 ir Nr. N19/2002-1029 bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-1668 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“; 2) įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant buitinį pastatą su teniso aikštelėmis ir inžinerinius kiemo statinius, sutvarkant Žemės sklypą ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėti pastatas ir statiniai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su jais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; 3) tuo atveju, jei ieškovė pirmiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti buitinį pastatą su teniso aikštelėmis ir kitus inžinerinius kiemo statinius, išieškoti patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovės, pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl minėto pastato ir statinių daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su jais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visų išlaidų atlyginimą išieškoti iš ieškovės.
5. Atsakovė priešieškinį grindė, nurodydama, kad tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Žemės sklype esantis pastatas nėra eksploatuojamas: yra apleistas, dalis stogo laikančiųjų konstrukcijų įgriuvusios. Žemės sklype esantys du inžineriniai statiniai – teniso aikštelės – nėra apleisti, naudojami pagal paskirtį. Sunykęs statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį ir žemės sklypas nebėra būtinas statiniui eksploatuoti. Dėl to valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio likučių (pamatų, griuvėsių, kitokių liekanų), negali būti parduota arba išnuomota asmenims be aukciono.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: uždraudė atsakovei NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 19/2002-1028 ir Nr. 19/2002-1029 vienašaliu nutraukimu prieš terminą, ir atmetė ieškinio dalį, kuria ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pakeisti ieškovės vardu žemės nuomos sutartis Nr. 19/2002-1028 ir Nr. 19/2002-1029, sudarant vieną žemės nuomos sutartį; atsakovės priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Žemės sklype yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis fiziškai pažeistas, 38 proc. baigtumo buitinis pastatas su teniso aikštelėmis. Daikto naudojimo paskirtis – sporto. Žemės sklypas, kurio plotas 0,2573 ha, priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. kovo 27 d.; šiuo metu – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
8. Nurodytiems statiniams tinkamai eksploatuoti su buvusiais nurodytų statinių savininkais R. B. ir Z. Č. buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys lygiomis dalimis dėl bendro 2573 kv. m ploto. Iš minėtų asmenų statinius įgyjant ieškovei, tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek atsakovė davė sutikimus perleisti pastatus ir nuomoti žemę.
9. Ieškovei įgijus nuosavybės teisę į ginčo statinius, su ja nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, užtikrinanti tinkamą pastatų naudojimą. Ieškovė faktiškai žeme naudojasi, moka nuomos mokesčius už naudojimąsi ja.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nuo ginčo statinių įgijimo laikė ieškovę faktine žemės sklypų nuomininke – jai davė sutikimus perimti nekilnojamąjį turtą, priėmė jos mokamus žemės nuomos mokesčius. Kauno miesto savivaldybės administracija, tenkindama ieškovės prašymą, 2015 m. vasario 4 d. pakeitė Žemės sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
11. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 3 d. surašė žemės sklypo naudojimo aktą ir išsiuntė jį buvusiems žemės sklypo nuomininkams, apie tai kopija pranešdama ieškovei. Antrasis žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas buvo surašytas 2016 m. rugsėjo 29 d. Jį surašant dalyvavo ieškovė ir kitas bendraturtis.
12. Teismas sprendė, kad atsakovės motyvas, jog ieškovė ginčo pastatais nesinaudoja, yra nepagrįstas. Pirmajame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad buitinės patalpos, esančios prie teniso aikštelių, yra apleistos ir nenaudojamos. Ieškovei pareiškus pretenzijas, kad šis aktas yra neteisingas, antruoju patikrinimo aktu jau buvo nustatyta, kad yra nenaudojama tik apie 30 procentų buitinių patalpų. Teismas pažymėjo, kad ši patalpų dalis nenaudojama dėl statinio remontuotino stogo. Dėl to, kad buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis, ieškovė negali remontuoti esamo statinio, nes dabartinė žemės paskirtis yra vienbučių ir dvibučių pastatų statybos. Be to, ieškovės ieškiniui užtikrinti teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, todėl remontas negalimas ir dėl šios priežasties.
13. Teismas nustatė, kad teniso aikštelės yra naudojamos, pateikti žaidžiančių tenisą asmenų rašytiniai paaiškinimai, jie atsakovės nėra paneigti. Taigi ginčo statiniai yra naudojami pagal jų esamą paskirtį, todėl jiems prižiūrėti bei tinkamai naudoti yra reikalingas žemės sklypas.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė niekada nereiškė ieškovei pastabų, jog ši žemę naudoja ne pagal nuomos sutartis ar tikslinę jos paskirtį, ir sutiko, kad ieškovės iniciatyva būtų keičiama žemės paskirtis. Pakeitus žemės paskirtį, atsakovė neginčijo priimtų administracinių teisės aktų, praleido terminą jiems ginčyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė žemės nuomos reikalavimus ir dėl to galėtų būti nutrauktos žemės nuomos sutartys. Atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti žemės nuomos sutartis, sudarytas su R. B. ir Z. Č., nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą ir nustatyti sankcijas už šių įpareigojimų nevykdymą.
15. Ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis jos vardu teismas netenkino, pažymėjęs, kad tai nėra teismo kompetencijos dalykas.
16. Teismas nesvarstė ieškovės prašymo panaikinti NŽT Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą ir NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. raštą, pažymėjęs, kad tol kol ieškovė yra ginčo statinių savininkė ir jais naudojasi, ji turi teisę nuomoti valstybinę žemę, todėl iki bus išspręstas klausimas dėl jos nuomos teisių perėmimo, turi išlikti esama žemės nuomos situacija.
17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės prevencinis ieškinys – uždrausta atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 19/2002-1028 ir Nr. 19/2002-1029 vienašaliu nutraukimu prieš terminą, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – prevencinį ieškinį atmesti; kitą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį. Atsakovės surašytuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose daugiau nurodyti duomenys apie pastato būklę, bet ne apie pastato ir prie jo esančių teniso aikštelių naudojimą. Iš šių aktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovė nenaudoja pastato ir teniso aikštelių. Asmenų, žaidžiančių aikštelėse tenisą, paaiškinimai, kad pastatu ir teniso aikštelėmis jie naudojasi, nepaneigti.
19. Kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Sutarčių vienašaliu nutraukimu prieš terminą, vertino kaip nepagrįstą. Šioje byloje teismas išsprendė šalių ginčą dėl Sutarčių nutraukimo, todėl neliko pagrindo tenkinti ieškovės prevencinį ieškinį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atsakovei atlikti veiksmus, iki galutinai bus išspręstas klausimas dėl nuomos teisių perėmimo. Nuomos santykiai pagal ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis tęsiasi, net jei ieškovės pageidaujama viena Žemės sklypo nuomos sutartis vietoj dviejų nesudaryta, nes ieškovė perėmė ginčo statinių buvusių savininkų teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą žemės sklypą. Drausti atsakovei – valstybinės žemės valdymo patikėtinei – nutraukti nuomos sutartis, jei tam atsiras kitų pagrindų nei tie, dėl kurių teismas ginčą jau išsprendė, nėra teisinio pagrindo, tai nepagrįstai varžytų nuomotojos teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas nutraukti 2002 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 5 d. įsakymą, bei priimti naują sprendimą – šią priešieškinio dalį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Visiems antraeiliams daiktams būdingas ypatumas – antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio 1 dalis). Teismai suabsoliutino priklausinio (teniso aikštelių) naudojimą, ignoruodami faktą, kad pagrindinis statinys – administracinis pastatas yra nenaudojamas, sunykęs, fiziškai pažeistas (stogas įgriuvęs), jo baigtumas tik 38 proc., naudojimasis juo kelią grėsmę žmonių saugumui. Teisės aktai neįtvirtina galimybės išnuomoti žemės sklypo tokiam pastatui eksploatuoti, todėl priklausinio naudojimas, priešingai nei nustatė teismai, negali paneigti atsakovės pareigos nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
20.2. Teismai šioje byloje privalėjo įvertinti nuomininko valios aspektą. Ieškovė ilgą laikotarpį pagrindinį pastatą buvo apleidusi, naudojo tik pastato priklausinius, tačiau kartu siekė pakeisti valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, t. y. ieškovė siekė ne eksploatuoti valstybinės žemės sklypą, bet tik jį valdyti, kol bus pakeista jo paskirtis ir ieškovė įgaus teisę statyti gyvenamuosius namus. Kai nuomininkas siekia pakeisti valstybinės žemės naudojimo būdą ir pobūdį, siekdamas naudoti žemės sklypą pagal kitą paskirtį negu ta, kuriai jis išnuomotas, dėl tokio nuomininko elgesio yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį remiantis CK 6.654 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, nuomos reglamentavimo ir pagrindo tokius nuomos santykius nutraukti
22. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
23. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
24. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakciją, nustatytą 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-411, galiojančią nuo 2014 m. sausio 1 d., valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
25. Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
26. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 22 punktas).
27. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 21 punktą).
28. Atsakovė pirmuoju kasacinio skundo argumentu akcentuoja, kad teisės normose valstybinės žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su sklype esančio statinio naudojimu pagal paskirtį, o ginčo pastatas yra nenaudojamas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad teismai, ignoruodami faktą, jog pagrindinis statinys – administracinis pastatas yra nenaudojamas, pernelyg didelę reikšmę suteikė šio pastato priklausinio – teniso aikštelių – naudojimo aplinkybei, nes pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės motyvą, jog ieškovė ginčo statiniais nesinaudoja, konstatavęs, kad ginčo statiniai yra naudojami pagal jų esamą paskirtį. Nenaudojama tik apie 30 procentų ginčo pastato patalpų, o kita dalis patalpų ir teniso aikštelės yra naudojami, tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nenuginčijo.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, nes atsakovės surašytuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose nėra duomenų apie pastato ir prie jo esančių teniso aikštelių naudojimą, o asmenų, žaidžiančių aikštelėse tenisą, paaiškinimai, kad pastatu ir teniso aikštelėmis jie naudojasi, nepaneigti.
31. Atsakovė kasacinį skundą grindžia, teigdama, kad egzistuoja priešingos nei teismų nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčui išspręsti, t. y. teismams nustačius, kad valstybinės žemės sklype esantys ir ieškovei priklausantys statiniai yra naudojami, atsakovė teigia priešingai ir šiuo teiginiu grindžia savo poziciją kasaciniame skunde.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių iš naujo nenustato, bet yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytų aplinkybių.
33. Atsakovė kasaciniame skunde nekelia klausimų dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos aplinkybių nustatymą, aiškinimo ir taikymo bei nekvestionuoja byloje reikšmingų faktų nustatymo tinkamumo. Nepaneigus byloje konstatuotų aplinkybių, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra naudojami pagal paskirtį, nustatymo tinkamumo, atsakovės įrodinėtas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos santykius – šiame žemės sklype esančių statinių nenaudojimo pagal paskirtį faktas – lieka nekonstatuotas.
34. Atsakovės motyvas, kad teismai pernelyg didelę reikšmę suteikė teniso aikštelių (atsakovės įvardijamų pastato priklausiniu) naudojimo aplinkybei, ignoruodami faktą, kad nenaudojamas pagrindinis statinys – administracinis pastatas, taip pat yra nepagrįstas. Pirma, atsakovė, teigdama, kad ginčo pastatas yra pagrindinis statinys, o teniso aikštelės – šio statinio priklausinys, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo 23.1 punkte nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype yra pastatas – buitinis pastatas su teniso aikštelėmis, o jo priklausiniai – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, šulinys). Taigi byloje nenustatyta pagrindo teniso aikšteles laikyti ginčo pastato priklausiniu. Atsakovė, manydama, kad toks pagrindas egzistuoja, turėjo jį įrodinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Antra, jau minėta, kad byloje nustatytas ne tik teniso aikštelių naudojimo faktas, kurio atsakovė neginčija, bet taip pat konstatuotas buitinio pastato naudojimas, atsakovei nepaneigus byloje surinktų jo naudojimą patvirtinančių įrodymų. Dėl to nėra pagrindo daryti kitokią išvadą nei padarytoji pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų – byloje nenustatytas valstybinės žemės sklype esančių statinių nenaudojimo pagal paskirtį faktas – atsakovės įrodinėtas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos santykius.
35. Antruoju kasacinio skundo argumentu atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017, mano, kad nuomininko siekimas pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamose bylose precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat jei byloje turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas.
37. Atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis nagrinėjamoje byloje nelaikytina taikytinu precedentu, nes nagrinėjamoje byloje teismų išnagrinėtos ir atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuotos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
38. Atsakovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017 ieškovas reikalavimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį grindė išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo faktu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalavimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis motyvavo kitu pagrindu – teigė ir įrodinėjo, kad ieškovė nenaudoja žemės sklype esančio pastato pagal paskirtį, o išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo aplinkybėmis kaip pareikšto priešieškinio pagrindu nesirėmė, todėl teismai nenagrinėjo nurodytų aplinkybių kaip ginčo sutarčių nutraukimo pagrindo ir šiuo aspektu nepasisakė. Dėl to tokiu aspektu nurodytomis aplinkybėmis neleidžiama remtis ir kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, kasacine tvarka išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,74 Eur tokių išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 12,74 Eur (dvylika Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.