LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015–2022 METŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1269

Vilnius

Įgyvendindamas Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234 patvirtintos Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties priede Nr. 2 „Europos struktūriniams investiciniams fondams taikomų ex ante sąlygų apžvalga“ nustatytą išankstinę sąlygą 1.2 „Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra“. Parengtas daugiametis biudžeto ir investavimo prioritetų planas“,

t v i r t i n u Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015–2022 metų prioritetus (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras                                                              Dainius Pavalkis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro ir

2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1269

INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015-2022 METŲ PRIORITETAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015-2022 metų prioritetai (toliau – Investicijų prioritetai) yra skirti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos mokslinių tyrimų infrastruktūros (toliau – Infrastruktūros) atnaujinimo ir naujos Infrastruktūros sukūrimo poreikio įvertinimui, poreikių prioretizavimui, preliminaraus lėšų poreikio nustatymui bei tarptautinių Infrastruktūrų, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti, identifikavimui.

2. Investicijų prioritetuose vartojamos sąvokos:

2.1. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – tai priemonės, ištekliai ir su jais susijusios paslaugos, kuriomis naudojasi mokslo bendruomenė atlikdama mokslinius tyrimus visose mokslo srityse. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamas infrastruktūras bei bet kurias kitas išskirtines priemones, kurios yra esminės mokslinei kompetencijai įgyti;

2.2. Ekscelencijos centras – mokslinių tyrimų centras (tyrėjų grupė arba mokslo ir studijų institucijos arba jų padaliniai), turintis kritinę mokslo potencialo masę ir vykdantis aukšto lygio mokslinius tyrimus, leidžiančius spręsti visuomenei aktualias problemas ir kurti inovacijas, įgalinančias valstybę plėtrai ir augimui.

3. Investicijų prioritetuose numatomas preliminarus lėšų poreikis Infrastruktūrų atnaujinimui ir (ar) kūrimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Sumanios specializacijos programa) nustatytus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų prioritetus (toliau – Sumanios specializacijos prioritetai).

4. Dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-1068 „Dėl Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).

5. Investicijų prioritetai parengti atsižvelgiant į Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“, Sumanios specializacijos programą ir Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžius.

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ SRITYJE APŽVALGA

6. Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) 2011 metais parengė Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį (toliau – Kelrodis), kuriame įvardijo 15 nacionalinių Infrastruktūrų projektų, svarbių šalies MTEP, taip pat identifikavo tarptautines Infrastruktūras, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti nacionalinėms Infrastruktūroms.

7. Infrastruktūrų projektų paraiškos, kurios buvo pateiktos Tarybai dėl įtraukimo į 2011 metų Kelrodį, siekiant objektyvaus ir nešališko įvertinimo, buvo nagrinėjamos atitinkamuose pogrupiuose (humanitarinių ir socialinių mokslų, biomedicinos ir fizinių ir technologijos mokslų), užsienio šalių ekspertai atliko apibendrinamąjį paraiškų vertinimą.

8. 2012 metais švietimo ir mokslo ministras patvirtino Įsakymą, reglamentuojantį dalyvavimo tarptautinėse Infrastruktūrose tvarką. Atsižvelgiant į Kelrodžio rekomendacijas, jame pateiktas sąsajas su Europinėmis Infrastruktūromis, bei vadovaujantis Įsakymu, Lietuva 2013 metais tapo Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (angl. trumpinys – ESS ERIC), 2014 metais – Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (angl. trumpinys – CLARIN ERIC) nare.

9. 2014 metais Taryba, Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu, atnaujino Kelrodį (toliau – Atnaujintas kelrodis), įtraukdama 7 naujus Infrastruktūros projektus. Atnaujinant Kelrodį, Tarybos ekspertai taip pat įvertino visų Infrastruktūrų sąsajas su Sumanios specializacijos programa ir joje įvardytais Sumanios specializacijos prioritetais. Visos Atnaujintame kelrodyje įvardintos infrastruktūros įgyvendina vieną ar kelis Sumanios specializacijos prioritetų.

10. Aukščiau išvardinti dokumentai sukuria prielaidas įvertinti Infrastruktūros atnaujinimo ir (ar) sukūrimo poreikį ir tam preliminariai reikalingas lėšas, nustatyti Infrastruktūrų sąsajas su Sumanios specializacijos prioritetais, tarptautines Infrastruktūras, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti Lietuvai bei tvarką, kuria vadovaujantis priimami sprendimai dalyvauti tarptautinėse Infrastruktūrose. Tai leidžia Lietuvai aiškiai, pagrįstai ir objektyviai paskirstyti lėšas, taip pat sukurti skaidrią ir visų suinteresuotų subjektų atžvilgiu lygiateisę sistemą Infrastruktūrų srityje.

III SKYRIUS

INVESTICIJŲ PRIORITETŲ RENGIMO PRINCIPAI

11. Pagrindinis prioritetas, kuriuo vadovautasi rengiant Investicijų prioritetus ir nustatant preliminarų lėšų poreikį, yra Infrastruktūros atitikimas Sumanios specializacijos prioritetams.

12. Sumanios specializacijos krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“, vadovai (toliau – Sumanios specializacijos krypčių vadovai), kartu su savo krypties ekspertų grupėmis, kurie buvo atsakingi ir už Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžių rengimą, įvertino Infrastruktūros, reikalingos kiekvieno Sumanios specializacijos prioriteto įgyvendinimui, poreikį.

13.  Investicijų prioritetų 14 punkte nurodyti ekspertai taip pat įvertino į Atnaujintą kelrodį įtrauktas Infrastruktūras, nustatė jų sąsajas su Sumanios specializacijos prioritetais (buvo vertinama Infrastruktūrų atlikta savianalizė ir savęs identifikavimas su Sumanios specializacijos prioritetais).

14. Tarybos Infrastruktūrų komisija vertino Sumanios specializacijos krypčių vadovų ir jų ekspertų parengtus Infrastruktūros, reikalingos Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimui, poreikio sąrašus, susiedami įvardytą Infrastruktūrą su Infrastruktūra, įtraukta į Atnaujintą kelrodį.

15. Preliminarus lėšų poreikis, reikalingas Infrastruktūros, būtinos Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimui, atnaujinimui ir (arba) sukūrimui (pateikiamas Investicijų prioritetų 1 priede) buvo nustatytas įvardytą poreikį proporcingai paskirsčius pagal Sumanios specializacijos prioritetus, atsižvelgiant į Infrastruktūros atnaujinimui ir (arba) sukūrimui numatomas skirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų laikotarpio lėšas (2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397,  1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės (numatoma priemonė – „Įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, sumanios specializacijos kryptyse atnaujinimas“) lėšas, tam preliminariai numatoma 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

Institucijos, siekdamos gauti finansavimą Infrastruktūros kūrimui ir (arba) atnaujinimui pagal nurodytą priemonę, savo lėšomis turi padengti 10 procentų prašomos skirti sumos.

16. Investicijų prioritetų 2 priede pateikiamas tarptautinių Infrastruktūrų, kurių veikloje tikslinga dalyvauti nacionalinėms Infrastruktūroms, sąrašas. Jis parengtas atsižvelgiant į esamą nacionalinių Infrastruktūrų bendradarbiavimo su tarptautinėmis Infrastruktūromis mastą, nacionalinių Infrastruktūrų atitikimą Sumanios specializacijos prioritetams, Investicijų prioritetų 14 punkte nurodytų ekspertų bei Tarybos ekspertų vertinimą. 2 priede minimos tik tos tarptautinės infrastruktūros, kurių nare Lietuva dar netapo.

17. Įsijungimas į tarptautines Infrastruktūras, numatytas Investicijų prioritetų 2 priede, vykdomas pagal atnaujintą Įsakymą, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų laikotarpio lėšomis (2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto priemonės (numatoma priemonė – „Europinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, vadovaujantis Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiu, daugiamečiu investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras planu ir kitais strateginiais dokumentais“) lėšomis, tam preliminariai numatoma 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

Šios lėšos taip pat gali būti naudojamos tolimesniam dalyvavimui Investicijų prioritetų 9 punkte nurodytose tarptautinėse Infrastruktūrose finansuoti.

18. Ekscelencijos centrų kūrimas bus vykdomas atsižvelgiant į kvietimo pagal Europos Sąjungos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020, patvirtintos Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. komunikatu Nr. KOM(2011)808, srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“ (WIDESPREAD-1-2014: TEAMING) rezultatus. Tuo atveju, jei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pateiktos paraiškos (ar viena iš jų) bus pripažintos laimėtojomis pagal šiame punkte minėtos priemonės „Komandų kūrimas“ kvietimą, Lietuva investuos į paraiškose numatytų ekscelencijos centrų kūrimą. Jei nė viena Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pateikta paraiška nebus pripažinta laimėtoja, bus priimtas atskiras sprendimas dėl ekscelencijos centrų kūrimui numatytų lėšų panaudojimo.

Lėšos ekscelencijos centrų kūrimui numatytos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto preliminariai numatytoje priemonėje „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas“, kuriai numatoma skirti 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Investicijų prioritetai gali būti peržiūrimi ir koreguojami atsižvelgiant į Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo tarpinius vertinimo rezultatus, taip pat – atsižvelgiant į šiame dokumente įvardyto lėšų poreikio panaudojimo efektyvumo vertinimą.

Investicijų į mokslinių tyrimų

infrastruktūras 2015-2022 metų prioritetų

1 priedas

Nr.	Sumanios specializacijos prioritetas	Preliminarus poreikis/numatoma finansuoti suma		Galimas finansavimo šaltinis
		Tūkst. Lt	Tūkst. Eur
Energetikos ir tvarios aplinkos kryptis
1.	Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos	400	115,85	Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
2.	Energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas	2200	637,16	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
3.	Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija - skaitmeninė statyba	100	28,96	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
4.	Saulės energijos įrenginiai bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos	5800	1679,8	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptis
5.	Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai	24200	7008,8	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
6.	Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai	5500	1592,91	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
7.	Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui	4600	1332,25	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Agroinovacijų ir maisto technologijų kryptis
8.	Saugesnis maistas	7200	2085,26	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
9.	Funkcionalus maistas	2500	724,05	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
10.	Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)	2700	781,97	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Naujų gamybos medžiagų, medžiagų ir technologijų kryptis
11.	Fotoninės ir lazerinės technologijos	10500	3041,01	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
12.	Funkcinės medžiagos ir dangos	13600	3938,83	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
13.	Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos	5000	1448,1	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
14.	Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos	1900	550,28	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Transporto, logistikos ir informacinių ryšio technologijų kryptis
15.	Sumaniosios transporto sistemos (STS) ir IRT	600	50,33	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
16.	Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai	300	86,89	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
17.	Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika	1000	289,62	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
18.	IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos	900	260,66	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryptis
19.	Modernios ugdymosi technologijos ir procesai, skatinantys kūrybiškos ir produktyvios asmenybės tapsmą	500	144,81	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
20.	Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai	500	144,81	ES lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
Iš viso:		90000	25942,35

______________

Investicijų į mokslinių tyrimų

infrastruktūras 2015-2022 metų prioritetų

2 priedas

TARPTAUTINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ, KURIŲ VEIKLOJE TIKSLINGA DALYVAUTI NACIONALINĖMS INFRASTRUKTŪROMS, SĄRAŠAS

Nacionalinė Infrastruktūra	Tarptautinė Infrastruktūra
Žmogaus biologinių išteklių centras	Biobanking and BioMolecural Resources of Research Infrastructure (BBMRI ERIC)
Biomedicininių duomenų kaupimo, standartizavimo ir analizės mokslinių tyrimų infrastruktūra	European Advanced Translational Research Infrastructure in Medicine (EATRIS ERIC)
Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras	European Life-Science Infrastructure for Biological Information (ELIXIR), European Molecular Biology Laboratory (EMBL)
Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra	Extreme Light Infrastructure (ELI)
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas	Consortium of European Social Science Data Archives (CESSDA)
Eksperimentinių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktūra	Infrafrontier
Metabolominės ekologijos mokslinių tyrimų infrastruktūra	European Marine Biological Resource Centre (EMBRC)
Inovatyvios chemijos centras	European Spallation Source (ESS)
Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas	Partnership for Advanced Computing in Europe (PRACE)
Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras	Instruct

______________