KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. rugpjūčio 20 d. Nr. T11-316
Gargždai
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedamas).
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T11-52 „Dėl socialinės pašalpos teikimo ir Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašų tvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-316
piniginės socialinės paramos teikimo KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašas
I SKYRIUS
bendrosios nuostatos
1. Piniginės socialinės paramos teikimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojų, atitinkančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų (toliau - kompensacijos) tvarką, skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas, kurioms esant piniginė socialinė parama nutraukiama ar atnaujinama jos mokėjimas, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos teises ir pareigas, seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijų funkcijas ir teises, sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo apskundimo tvarką.
2. Aprašas taikomas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie:
2.1. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje;
2.2. nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Klaipėdos rajono savivaldybėje;
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
5. Gyventojai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo pagal deklaruotą gyvenamąją vietą kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba į seniūniją, kurioje asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, gyvena, ar kurioje yra nuomojamas būstas.
6. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos SP-4 formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška), kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis (dokumentus) apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, gaunamas pajamas, turimą turtą (taip pat neįregistruotą turtą bei turimą turtą registruotą užsienio valstybėse)
Prie prašymo-paraiškos pridedami bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentai (pažymos apie darbo užmokestį ir kiti dokumentai) apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, veiklos pobūdį, turimą turtą ir jo vertę ir kt., išskyrus atvejus, kai duomenys gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
7. Duomenys apie turimą turtą yra nevertinami iki kai sueina 6 mėnesiai, kai buvo atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, arba kai sueina jų paskelbimo terminai.
8. Prašymas-paraiška gali būti pateiktas asmeniškai, per atstovą, paštu arba per pasiuntinį ir elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga:
8.1. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas asmeniškai, pareiškėjas kreipimosi metu pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
8.2. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas per atstovą, pateikiami galiojantys atstovo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinantys dokumentai;
8.3. jeigu užpildytas ir pasirašytas prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba per pasiuntinį, prie jo pridedama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija ir visų reikiamų dokumentų originalai arba jų kopijos;
8.4. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas elektroniniu būdu, prie jo pridedami skenuoti (nuskaityti) visi reikiami dokumentai arba dokumentų kopijos;
8.5. Ekstremaliosios situacijos ir karantino, paskelbto teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – ekstremalioji situacija ir karantinas), laikotarpiu, kai nėra galimybių prašymą-paraišką pateikti Tvarkos aprašo 8.1 – 8.4 punktuose nurodytais būdais, prašymas-paraiška gali būti teikiamas el. paštu (kartu pridedamas skenuotas (nuskaitytas) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas) arba telefonu (pateikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys – asmens kodas, gyvenamosios (deklaruotos, faktinės) vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.); tokiu atveju prašymą-paraišką užpildo Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo specialistai pagal pareiškėjo telefonu pateiktus piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis.
Tokiu būdu gautas prašymas-paraiška užregistruojamas informacinėje sistemoje prašymo-paraiškos gavimo dieną (jeigu tai savaitgalis ar švenčių diena – kitą darbo dieną) ir informacija apie trūkstamus dokumentus (duomenis) teikiama el. paštu arba telefonu, tuomet Tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos netaikomos.
9. Gautas prašymas-paraiška užregistruojamas informacinėje sistemoje prašymo-paraiškos gavimo dieną (jeigu tai savaitgalis ar švenčių diena – kitą darbo dieną) ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikiamas informacinis lapelis. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus (duomenis) įrašoma į informacinį lapelį. Kai prašymas-paraiška siunčiamas paštu, per pasiuntinį arba elektroniniu būdu, informacinis lapelis išsiunčiamas pareiškėjui prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu.
10. Seniūnijų socialinio darbo specialistai, priėmę gyventojų prašymus-paraiškas patikrina pateiktus duomenis bei dokumentus, prideda duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų.
11. Jeigu po prašymo-paraiškos pateikimo nustatoma, kad sprendimui priimti trūksta duomenų (dokumentų) arba pareiškėjas kreipimosi metu prašyme-paraiškoje nenurodė visos ir teisingos informacijos ir (ar) nepateikė visų reikiamų dokumentų, ar iki sprendimo dėl piniginės socialinės paramos priėmimo gaunama informacija apie aplinkybių, nurodytų prašymo-paraiškos pateikimo metu, pasikeitimą, pareiškėjas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti.
Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Įstatymo nustatytais terminais.
12. Jeigu asmuo pateikia nepasirašytą prašymą-paraišką, išskyrus Tvarkos aprašo 8.5 papunktyje nurodytais atvejais, ir (ar) nenurodo kontaktinių duomenų (telefono, adreso, el. pašto), kuriais galima būtų informuoti apie trūkstamus dokumentus (duomenis), ir šių duomenų neturi Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius ir (ar) per Įstatymo nustatytą terminą nepateikia trūkstamų dokumentų, per 5 darbo dienas priimamas sprendimas neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
13. Ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos mokėjimas gali būti pratęsiamas be atskiro prašymo-paraiškos skirti piniginę socialinę paramą, jei nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamų šaltinis (bet ne jo dydis) ar kitos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą, kai asmuo kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos telefonu, el. paštu, paštu.
Jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens materialinė padėtis pasikeitė, atsirado aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ir (ar) piniginės socialinės paramos dydžiui, arba asmuo laiku nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos pratęsimo ir Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo specialistui nepatvirtino (telefonu, el. paštu, paštu), kad duomenys, pateikti paskutinį kartą kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, nepasikeitė, arba laiku nepateikė būtinų piniginei socialinei paramai gauti dokumentų, piniginės socialinės paramos mokėjimas be atskiro prašymo nepratęsiamas.
14. Seniūnijų socialinio darbo specialistai ir Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą.
15. Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius atsako už teisingą gyventojų pajamų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.
III SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS skyrimo ir mokėjimo tvarka
17. Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis, vadovaujantis Įstatymu ir kitais piniginės socialinės paramos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus (duomenis) ir Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo specialistų surinktus duomenis, gaunamus iš atitinkamų institucijų pagal duomenų teikimo sutartis, sudarytas teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimą pasirašo jį parengęs specialistas ir Administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas.
18. Kompensacijų dydį, vadovaudamiesi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl dokumentų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, formų patvirtinimo”, apskaičiuoja šilumą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančios įmonės (toliau – Įmonės), kai šiluma, geriamasis ir karštas vanduo tiekiami centralizuotai, pagal sutartis, sudarytas su Savivaldybės administracija arba Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriumi, kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys (malkos, dujos, elektros energija ar kt.).
19. Centrinė buhalterija socialines pašalpas pagal Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus paruoštus žiniaraščius perveda į paštą, gavėjų asmenines sąskaitas bankuose, socialinių kortelių sąskaitas ar socialinę riziką patyrusių bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pasirinktas prekybos įmones einamojo mėnesio 10-15 dienomis, o kompensacijų sumas perveda į šilumos energiją ir vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, gyventojų nurodytas banko sąskaitas ar pašto skyrius, o bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką – į kurą pardavusios įmonės ar asmens sąskaitą. Minimalus neišmokamos socialinės pašalpos dydis – 1,45 EUR, o kompensacijos dydis – 0,29 EUR.
20. Vadovaudamasis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius paruošia duomenis apie būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti ir pateikia juos daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir šilumą bei vandenį teikiančioms įmonėms einamojo mėnesio 28 d.
21. Kompensacijas asmenims, gyvenantiems būstuose, kuriems centralizuotai tiekiama šiluma ir vanduo, vadovaujantis Įstatymu ir poįstatyminiais aktais, sutartiniais pagrindais skaičiuoja ir sąskaitas faktūras apmokėti už apskaičiuotas kompensacijas Savivaldybės administracijai teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šilumą bei vandenį tiekiančios įmonės.
22. Duomenis apie gyventojams suteiktas kompensacijas Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos teikia daugiabučių namų savininkų bendrijos ir šildymą bei vandenį tiekiančios įmonės.
23. Socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą ir kompensaciją.
24. Socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (1–2 mėnesiams) arba paskirtos kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu yra žinomos priežastys, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą.
25. Socialinę pašalpą, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos bei turtas ir kompensaciją būstui šildyti, karštam vandeniui ruošti naudojantiems kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos 3 mėnesiams (arba trumpiau), o nedirbantiems pensininkams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 60–100 procentų nedarbingumas – 6 mėnesių laikotarpiui.
26. Paskirta, bet per 2 mėnesius neatsiimta socialinė pašalpa ir kompensacija išmokama, jeigu dėl jos grąžinimo (išmokėjimo) buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį piniginė socialinė parama buvo paskirta.
27. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta piniginė socialinė parama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po paramą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta piniginė socialinė parama neišmokama.
28. Jeigu būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamas kietasis ar kitoks kuras, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos apskaičiuojamos pagal Aprašo 32 punkte nustatytas kainas.
29. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas).
30. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir (ar) būstą nuomojančių asmenų bei jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas.
31. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
32. Klaipėdos rajono savivaldybėje nustatomos šios vidutinės kieto kuro rūšių kainos, taikomos būsto šildymo ir karšto vandens ruošimo kompensacijoms skaičiuoti:
I kategorijos malkų kaina – 70 EUR už vieną kietmetrį;
Mišrių malkų kaina – 50 EUR už vieną kietmetrį;
Akmens anglies kaina – 200 EUR už toną.
33. Jeigu gyventojai pageidauja gauti kompensacijas už I kategorijos malkų ar akmens anglių įsigijimą, kartu su prašymu-paraiška pateikiami šio kuro įsigijimo dokumentai. Nepateikus šių dokumentų, kompensuojamos išlaidos, prilygstančios mišrių malkų įsigijimui.
34. Jeigu būstui šildyti naudojamas ne Aprašo 32 punkte nurodytas kuras, išlaidos kompensuojamos pagal vartojamo kuro įsigijimo kainą. Šildyti būstą šiuo kuru reikalinga speciali įranga, dėl išlaidų kompensavimo prašymas bus nagrinėjamas tik pateikus šios įrangos įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
35. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (elektroniniu paštu bei paštu) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
36. Savivaldybės administracija nustatyta tvarka teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą piniginę socialinę paramą bei kitus reikalingus duomenis apie šią paramą. Be to, duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę pašalpą, nurodant neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
37. Paskirta piniginė socialinė parama, teikiama už kiekvieną praėjusį mėnesį, jeigu dėl piniginės socialinės paramos skyrimo buvo kreiptasi ir visi reikalingi dokumentai (duomenys) pateikti bei iš kitų institucijų gauti iki einamojo mėnesio 20 dienos.
38. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos skyrimo kreiptasi ir visi reikalingi dokumentai (duomenys) pateikti bei iš kitų institucijų gauti vėliau, negu nurodyta Tvarkos aprašo 37 punkte, paskirtos kompensacijos teikiamos dar kitą mėnesį už visus praėjusius mėnesius, kuriais bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
39. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:
39.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendaciją;
39.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;
39.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
39.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
39.5. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;
39.6. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo;
39.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
39.8. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
40. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą turi teisę:
40.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra Įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;
40.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
40.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;
40.4. jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
40.5. jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
40.6. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 7 punkte nustatytos pareigos. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma);
40.7. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;
40.8. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
40.9. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
40.10. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
40.11. patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
40.12. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
40.13. siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
40.14. nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;
40.15. pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.
V SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAIS ATVEJAIS (IŠIMTIES TVARKA)
41. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (išimties tvarka), atsižvelgiant seniūnijų socialinio darbo specialistų surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir Seniūnijos piniginės paramos teikimo komisijos protokolą, kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys vykdo Įstatymo 25 straipsnyje nustatytas pareigas ir atitinka kitus Įstatyme ir Apraše nustatytus reikalavimus piniginei socialinei paramai gauti:
41.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio reikalavimų;
41.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų;
41.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
41.4. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
41.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
41.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
41.7. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
41.8. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pateisinamų priežasčių (gydėsi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo išvykęs į komandiruotę arba studijuoti (mokytis) ir pan.);
41.9. skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
41.10. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
VI SKYRIUS
PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ AR DĖL JOS BESIKREIPIANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
42. Piniginė socialinę paramą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys privalo:
42.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
42.2. pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
42.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
42.4. Savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
42.5. sudaryti socialinio darbo specialistams, specialistėms ir (ar) kitiems Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
42.6. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje;
43. Piniginę socialinę paramą gaunantys ar dėl jos besikreipiantys asmenys turi teisę:
43.1. kreiptis dėl socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijos skyrimo pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, jei pašalpa negali būti skiriama ir mokama Įstatymo nustatytais atvejais. Prašymą skirti socialinę pašalpą ir (ar) kompensaciją priėmusi seniūnija teikia jį svarstyti Seniūnijos piniginės paramos teikimo komisijai;
43.3. gauti išsamią informaciją (žodžiu ar raštu) dėl socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijos skyrimo ir mokėjimo;
VII SKYRIUS
SENIŪNIJOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO KOMISIJOS KOMPETENCIJA
44. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Administracijos direktorius, Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus teikimu.
45. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisija turi teisę teikti siūlymus ir rekomendacijas Savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui dėl piniginės socialinės paramos, tikslinių, periodinių ir sąlyginių pašalpų skyrimo:
45.1. socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui – ir dėl piniginės socialinės paramos teikimo formų (nepinigine forma ar pinigais);
45.3. kai pašalpos gavėjai nesudarė Savivaldybės administracijos darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
45.4. kai piniginės socialinės paramos gavėjai Savivaldybės administracijos reikalavimu nedeklaravo turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
45.5. kai piniginės socialinės paramos gavėjai nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir užimtumo didinimo programos veikloje;
45.6. kai asmenys per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
45.7. kai darbingi asmenys vykdo individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir jiems (jam) ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie (jis) prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį (proporcingai veiklos laikui);
45.8. piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.
46. Seniūnijų piniginės socialinės paramos teikimo komisijos turi teisę į posėdį kviestis Aprašo 45 punkte nurodytus pašalpų gavėjus ar besikreipusius dėl pašalpų gavimo bendrai gyvenančius ar vienus gyvenančius asmenis ir prašyti juos teikti paaiškinimus, papildomą turinčią reikšmės informaciją; dalyvauti tikrinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, užimtumą; teikti rekomendacijas dėl kreipimosi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas.
47. Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdžiauti renkasi 1 kartą per mėnesį arba pagal poreikį. Posėdžiai protokoluojami ir kiekvienam svarstytam atvejui priimamas rekomendacinio pobūdžio motyvuotas sprendimas apie piniginės socialinės paramos skyrimą, neskyrimą, sustabdymą, atnaujinimą. Protokolas ne vėliau kaip per 3 dienas pateikiamas Savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui.
48. Siūlymą apsvarstyti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens prašymus ir visus turimus dokumentus bei informaciją apie šiuos asmenis Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijai teikia seniūnijos atsakingi specialistai.
VIII SKYRIUS
TIKSLINĖ, SĄLYGINĖ IR PERIODINĖ PAŠALPOS, JŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
50. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsidūrusiam sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų, kada nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, kai jis yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis.
51. Tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos teikiamos Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos teikimu, sprendimą priima direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas.
52. Tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui iš dalies kompensuoti įsiskolinimus už elektros energijos, geriamojo vandens ar dujų sunaudojimą, kai dėl esamos padėties netenkinami žmogaus gyvybiniai poreikiai, apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka atliekamo asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ir (ar) sukauptų šiukšlių iš būsto išvežimo paslaugas, jeigu asmens elgesys pažeidžia viešąją tvarką ir bendruomenės interesus, dėl jo neveikimo kyla grėsmė jo ir aplinkinių saugumui, bet asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir negali jos savarankiškai spręsti, iš dalies kompensuoti mokamas dantų protezavimo išlaidas, techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas – iki 2 VRP.
53. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso, karantino metu, asmenims, kurie susidūrė su sudėtinga situacija, kuri sukelia nepalankias ekonomines finansines pasekmes (darbo netekimas, pajamų sumažėjimas ir pan.), gali būti skiriama periodinė pašalpa, ne didesnė, kaip 8 VRP bendrai gyvenantiems asmenims, ne ilgiau kaip karantino metu ir 3 mėnesius po karantino pabaigos:
54. Periodinė pašalpa gali būti skiriama apmokėti mokamas sveikatos priežiūros paslaugas pagal Valstybinių ligonių kasų nustatytus įkainius asmenims, kai dėl specifinių aplinkybių kyla grėsmė asmens sveikatos būklei ir reikalingas gydymas, būtinoms kelionės išlaidoms padengti – iki 1 VRP.
55. Sąlyginė pašalpa gali būti teikiama gydymosi nuo priklausomybės ligų laikotarpiu, apmokėti nakvynės, transporto, dokumentų vertimo ar kitas būtinąsias išlaidas asmeniui, pripažintam nukentėjusiu dėl prekybos žmonėmis, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus – iki 2 VRP .
56. Asmenys dėl tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją pateikia prašymą ir priklausomai nuo aplinkybių - reikalingus dokumentus Seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijai.
57. Seniūnijos socialinio darbo specialistai, suformuoja tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų gavėjų bylas ir pateikia Savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Jeigu piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
60. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
61. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
62. Savivaldybės administracija užtikrina gyventojų duomenų, pateiktų piniginei socialinei paramai gauti, konfidencialumą.
63. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.