Administracinė byla Nr. A-790-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01424-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. N. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. K., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Eonas“ (G. M., D. M. teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja Z. N. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KAKT-1727 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. cspr1-167 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) atnaujinti terminą ginčyti Komisijos sprendimą; 4) įpareigoti atsakovą pakeisti registro duomenis nekilnojamam daiktui – žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir žemės sklypas), įregistruojant A. K., A. K., G. M., D. M. 2016 m. gegužės 17 d. sutikimą (toliau – ir sutikimas), patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1855.
2. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas paaiškino, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Žemės sklypo savininkai tretieji suinteresuoti asmenys A. K., A. K., G. M. ir D. M. 2016 m. gegužės 17 d. notarine forma išreiškė sutikimą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo inžinieriniai tinklai (lietaus nuotekų tinklai) būtų prijungti prie jų suprojektuotų lietaus nuotekų tinklų, juos pajungiant į šulinį L1-2, taip pat, jog ateityje šiais tinklais pareiškėja naudotųsi ir juos remontuotų. Taip pat žemės sklypo savininkai šiuo sutikimu užtikrino savo lietaus nuotekų tinklo funkcionalumą taške L1-2 pagal atitinkamą skersmenį, gylį, altitudę. Sutikime nurodyta, kad jis turi būti įregistruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, tačiau tiek jis, tiek Komisija atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydami, jog sutikimas yra susijęs ne su žemės sklypu, bet su inžinieriniu statiniu – lietaus nuotekų tinklu. Inžinierinis tinklas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl nėra galimybės registruoti ir prašomo juridinio fakto.
3. Pareiškėjos vertinimu, iš sutikimo turinio matyti, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnyje numatytus vienašalio sandorio elementus, o jį sudariusiems asmenims kyla atitinkamos, sutikime numatytos, pareigos. Taigi sutikimo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktu, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto registravimo.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad kaip matyti iš sutikimo, jo priedo ir lietaus nuotekų tinklų plano, tiek šulinys L1-2, prie kurio suteikiama teisė jungtis, tiek ir patys lietaus nuotekų tinklai yra sutikimo šalių žemės sklype. Sutikimo turinys suteikia pareiškėjai teisę šiame žemės sklype esančiais inžinieriniais tinklais naudotis ir juos remontuoti. Pareiškėjos vertinimu, toks sutikimo turinys patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, nes šis sandoris iš esmės riboja žemės sklypo savininkų valdymo ir naudojimo galimybes šiame sklype, dėl ko buvo pagrindas registruoti tokį faktą, patikslinant registro duomenis. Aplinkybę, kad šis sandoris iš esmės keičia minimo žemės sklypo valdymo ir naudojimo galimybes, taip pat patvirtina ir sutikime nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo savininkai užtikrina prisijungiančio lietaus nuotekų tinklo funkcionalumą šulinyje L1-2. Inžinieriniai tinklai žemės sklype šiuo metu dar nėra įregistruoti, pareiškėjai nėra žinoma, kada tai bus padaryta (šiuo metu yra derinamas jo projektas), todėl pareiškėja, siekdama savo interesų apsaugos ateityje, su prašymu ir kreipėsi pakeisti registro duomenis žemės sklype. Sutikimą davusios šalys taip pat imperatyviai nurodė, kad jis turi būti registruojamas VĮ Registrų centre.
5. Pareiškėja nurodė, jog terminą ginčyti Komisijos sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašė jį atnaujinti. Pareiškėja suprato, kad teisines pasekmes tiesiogiai jai sukurs tik ginčijamas sprendimas ir tik dėl jo panaikinimo pateikė skundą teismui. Tačiau teismui išaiškinus teisę ginčyti ir Komisijos sprendimą, ji šia teise pasinaudojo, todėl terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
6. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad VĮ Registrų centro Kauno filiale 2016 m. gegužės 18 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo registro įraše įregistruoti juridinį faktą apie 2016 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintą sutikimą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė sutikimą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir sutikimą, ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, o Komisijos sprendimu atsakovo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
8. Tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą, susijusį su nekilnojamuoju daiktu, daiktinėmis teisėmis į jį, turi būti įstatyme numatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Šiuo metu žemės sklype jokių statinių, kurie būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra. Pareiškėja siekia, kad žemės sklypo įraše būtų įregistruotas juridinis faktas apie sutikimą. Sutikimo turinys patvirtina, kad jame nurodyti asmenų įsipareigojimai yra susiję su inžineriniu statiniu – lietaus nuotekų tinklu, tačiau ne su žemės sklypu. Tiek pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, tiek ir prie sutikimo pridėtas 2016 m. balandžio mėnesį planuojamų lietaus nuotekų planas patvirtina, kad lietaus nuotekų tinklai dar tik planuojami statyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisės aktai nenumato jokių išimčių iš principinės nuostatos, kad neįregistravus nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisų į jį, nėra galimybės viešajame registre įregistruoti daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus.
II.
9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai terminą ginčyti Komisijos sprendimą, taip pat pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nurodė, kad jis 2016 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu pasiūlė pareiškėjai tikslinti skundo reikalavimus dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Pareiškėja šia teise pasinaudojo ir pateikė teismui patikslintą skundą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios, todėl atnaujino pareiškėjai terminą skundui dėl Komisijos sprendimo paduoti.
11. Teismas neginčijamais bylos duomenimis nustatė, jog VĮ Registrų centro Kauno filiale 2016 m. gegužės 18 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas nekilnojamojo daikto – 0,1909 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), registro įraše įregistruoti juridinį faktą apie 2016 m. gegužės 17 d. sutikimą, notarinio reg. Nr. 1855. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė sutikimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KAKT-1727 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes jis neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio reikalavimų. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. cspr1-167 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą.
12. Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, 8 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4.254 straipsniu.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, jog žemės sklype yra statinių, kurie būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja siekia, kad žemės sklypo įraše būtų įregistruotas juridinis faktas apie sutikimą. Iš sutikimo turinio matyti, jog sutikimą pasirašę asmenys sutinka, kad tik vienintelio žemės sklypo (arba iš šio žemės sklypo atidalintų atskirų turtinių vienetų – žemės sklypų) inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai (iki 400 mm skersmens, plane pažymėtas šulinys L1-1) prisijungiančiojo lėšomis prisijungtų (be teisės leisti įsivesti šiuos inžinerinius tinklus į kitus žemės sklypus) prie jų suprojektuotų lietaus nuotekų tinklų (pagal užsakytą ir 2016 m. balandžio mėn. V. N. parengtą planą), esančių žemės sklype, juos pajungiant į šulinį, esantį prie (duomenys neskelbtini) gatvės, plane pažymėtą L1-2, ir ateityje šiais mūsų tinklais naudotųsi bei kartu remontuotų proporcingai savo daliai. Prisijungiančio lietaus nuotekų funkcionalumą prisijungiamame taške (L1-2) užtikrina pagal prisijungiančiojo vandens nuotekų tinklo skersmenį, gylį ir altitudę 31, 34. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog sutikime nurodyti asmenų įsipareigojimai yra susiję tik su inžineriniu statiniu – lietaus nuotekų tinklu, bet ne su žemės sklypu. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėja ir jos atstovas. Pareiškėja taip pat patvirtino, jog lietaus nuotekų tinklai dar tik planuojami statyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šias aplinkybes patvirtina ir prie sutikimo pateiktas 2016 m. balandžio mėnesį planuojamų lietaus nuotekų planas. Taigi neįregistravus nekilnojamojo daikto (inžinierinio statinio – lietaus nuotekų tinklų) ir nuosavybės teisių į jį, nėra galimybės viešajame registre įregistruoti daiktines teises į tą nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus.
14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nustatė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamus sprendimus, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas nenustatė pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą pakeisti registro duomenis žemės sklypui, įregistruojant sutikimą.
III.
15. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo ir Komisijos sprendimus, taip pat įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą pakeisti registro duomenis žemės sklypui, įregistruojant notarės patvirtintą sutikimą.
16. Pareiškėja paaiškina, kad sutikimo turinys patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punkto reguliavimo sritį, nes šis sandoris iš esmės riboja žemės sklypo savininkų (davusių sutikimą asmenų) valdymo ir naudojimo galimybes žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog: 1) įgyvendinant teisę prisijungti prie tinklų (jie yra giliau kaip 4 m), pareiškėjai yra būtina laisva prieiga prie suinteresuotų trečiųjų asmenų žemės sklypo, kas atitinka jų priešpriešinę pareigą netrukdyti jai įgyvendinti šią teisę; 2) įgyvendinant teisę remontuoti tinklus būtina netrukdoma prieiga ne tik prie pačių inžinierinių tinklų, bet ir prie tretiesiems suinteresuotiems asmenis priklausančio žemės sklypo – šiuos tinklus remontuojant teks atlikti įvairius tvarkymo, valymo, kasimo ir pan. darbus, kas atitinkamai ribos trečiųjų suinteresuotų asmenų valdymo ir naudojimo galimybes šiame žemės sklype; 3) faktą, kad šis sandoris iš esmės keičia minimo žemės sklypo valdymo ir naudojimo galimybes, patvirtina ir sutikime nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo savininkai užtikrina prisijungiančio lietaus nuotekų tinklo funkcionalumą šulinyje L1-2 (kuris yra jų žemės sklype), t. y. egzistuoja pareiga naudotis žemės sklypu taip, kad būtų užtikrintas lietaus nuotekų tinklo funkcionalumas.
17. Pareiškėja akcentuoja, kad nei ji, nei jos atstovas teismo posėdžio metu aplinkybės, jog trečiųjų asmenų įsipareigojimai susiję tik su inžinieriniu statiniu, bet ne žemės sklypu, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, nepatvirtino. Pareiškėjos atstovas, atsakydamas į teismo klausimą, ar ginčo objektas yra žemės sklypas, patvirtino, kad nėra.
18. Pareiškėja pažymi, kad ginčo objektas šioje byloje yra sutikimo išviešinimas Nekilnojamojo turto registre, pakeičiant registro duomenis žemės sklypui. Dėl šios priežasties teismo nustatyta aplinkybė, kad lietaus nuotekų tinklai šiuo metu dar nėra registruoti (ginčo dėl to nėra), yra nereikšminga sprendžiant išviešinimo registre klausimą, nes esant registruotiems vandens nuotekų tinklams, bylos teisme nebūtų buvę.
19. Pareiškėja primena, kad savo skunde teismui nurodė, jog jai nėra žinoma, kada lietaus nuotekų inžinieriniai tinklai bus registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė nepriklauso nuo jos valios, nes sprendimą toliau derinti lietaus nuotekų tinklų projektą ir šiuos tinklus registruoti Nekilnojamojo turto registre gali priimti ir priims tik tretieji suinteresuoti asmenys. Pareiškėja gali spręsti tik dėl šulinio L1-1 ir prijungiamosios lietaus nuotekų tinklų atkarpos iki šulinio L1-2, kurie projektuotini jos žemės sklype, įteisinimo. Taigi esant tokiai faktinei situacijai pareiškėja, siekdama savo interesų apsaugos, kaip tai numatyta ir sutikime, kreipėsi su prašymu pakeisti registro duomenis žemės sklype.
20. Pareiškėja pažymi, kad neišviešinus sutikimo, būtų pažeisti jos teisėti interesai ir lūkesčiai, susiję su sutikimu, nes tretiesiems asmenims, kol jis nėra išviešintas, iš jo kylančios pareigos nėra privalomos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų naujai suformuotas žemės sklypas (kelias), kuriame projektuojami lietaus nuotekų tinklai, ateityje aptarnaus su šiuo žemės sklypu besiribojančių daugelio namų valdas. Gali nutikti taip, kad žemės sklypas visas ar dalimis, dar nespėjus įteisinti lietaus nuotekų tinklų, turės kitus savininkus. Tokiu atveju sutikimo neišviešinus, iš jo kylančios pareigos naujiesiems savininkams nebūtų privalomos, t. y. šis sutikimas netektų prasmės. Sutikimo naujiesiems savininkams geranoriškai nevykdant, pareiškėjai būtų padaryta neatitaisoma žala – ji netektų galimybės nei prisijunti, nei naudotis, nei remontuoti žemės sklype esančių lietaus nuotekų tinklų. Ši žala negalėtų būti atlyginta ir civiline tvarka, nes naujieji savininkai būtų laikomi sąžiningais. Ta aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjos teisės nėra pažeidžiamos, nereiškia, kad įstatyminė pareiga Nekilnojamojo turto registre išviešinti sandorį, egzistuojant įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti ignoruojama ir toks valstybės institucijų neveikimas gali būti pateisinamas.
21. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016. Paminėtos bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinio fakto apie priimtą teismo sprendimą registravimas (apie nuosavybės teise atitekusį turtą). Šios bylos nagrinėjimo dalykas – trečiųjų suinteresuotų asmenų duoto sutikimo išviešinimas, pakeičiant registro duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi šių bylų ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
22. Atsakovas atsiliepimu, pateiktu ir už VĮ Registrų centrą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti.
23. Atsakovas pažymi, kad iš sutikimo turinio aiškiai matyti, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad sutikime nurodyti asmenų įsipareigojimai yra susiję tik su inžineriniu statiniu – lietaus nuotekų tinklu, bet ne su žemės sklypu. Tiek pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, tiek ir prie sutikimo pridėtas 2016 m. balandžio mėnesio planuojamų lietaus nuotekų planas patvirtina, kad lietaus nuotekų tinklai dar tik planuojami statyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad lietaus nuotekų tinklai dar nėra pastatyti.
24. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 6:22 min., 7:37 min.) pareiškėjos atstovas patvirtino, jog šiuo metu pareiškėjos teisės nėra pažeidžiamos, ginčo objektas yra lietaus nuotekų tinklai, o ne žemės sklypas.
25. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato galimybės įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, juridinius faktus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, prieš tai neįregistravus nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį, akivaizdu, kad teismas visiškai pagrįstai sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Pareiškėja Z. N. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Eonas“ (iki 2017 metų G. M., D. M.) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai.
27. Pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio sklypo, registro įraše įregistruoti juridinį faktą apie notaro patvirtintą sutikimą, kurį pasirašę asmenys (tretieji suinteresuoti asmenys) sutiko, kad tik vienintelio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjai priklausančio), (arba iš šio žemės sklypo atidalintų atskirų turtinių vienetų - žemės sklypų) inžineriniai – Lietaus nuotekų tinklai, prisijungiančiojo lėšomis prisijungtų (be teisės leisti įsivesti šiuos inžinerinius tinklus į kitus žemės sklypus) prie jų suprojektuotų lietaus nuotekų tinklų (pagal užsakytą ir 2016 m. balandžio mėn. V. N. parengtą planą), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juos pajungiant į šulinį, esantį prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ir ateityje šiais tinklais naudotųsi bei kartu remontuotų proporcingai savo daliai. Pareiškėja kartu su Sutikimu teritoriniam registratoriui pateikė Lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Neries upės statybos projektą, parengtą V. N..
28. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas esminiu argumentu, dėl kurio negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas, nurodo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio normas, nustatančias kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype nėra įregistruoti lietaus nuotekų tinklai, kaip nekilnojamas daiktas, todėl negali būti įregistruotas ir juridinis faktas, susijęs su tokiu nekilnojamuoju daiktu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pagrindą atsisakyti registruoti juridinį faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks administracinis sprendimas yra teisėtas.
29. Pareiškėja teritoriniam registratoriui pateikė dokumentus, kurie patvirtina tik tai, kad yra projektuojami lietaus nuotekų tinklai, t.y. Sutikimą pasirašę asmenys norėtų statyti (galbūt stato) lietaus nuotekų tinklus Sutikime nurodytomis sąlygomis, Sutikime nurodytose vietose – pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nurodytuose sklypuose, užtikrinant tik pareiškėjai priklausančio sklypo nuotekų tinklų prijungimą prie statomų tinklų. Taigi pareiškėja pateikė teritoriniam registratoriui dokumentus, kurie reikalingi statybos procese, kuris nėra nagrinėjamu atveju baigtas ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių faktą dėl statybos užbaigimo ar statybos proceso teisėtumo. Todėl šie dokumentai negalėjo sudaryti pagrindo teritoriniam registratoriui registruoti juridinį faktą dėl daikto, kuris nėra suformuotas (šiuo atveju pastatytas) ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos kontroliuoti minėtų klausimų, susijusių su statybos procesu ir jo teisėtumu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik registruoja faktus dėl suformuotų daiktų (šiuo atvejų pastatytų).
30. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja, kaip jau yra minėta, kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl juridinio fakto registravimo ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, bet tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo svarstyti taip pat ir tai, ar pareiškėja turėjo suinteresuotumą nagrinėjamu klausimu ir, ar galėjo kreiptis su tokiu prašymu – būtent su prašymu įregistruoti juridinį faktą apie kitiems asmenims, o ne pareiškėjai priklausančio sklypo, naudojimo sąlygas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai apie jos galimą teisių pažeidimą administraciniu sprendimu, dėl kurio priėmimo pareiškėja neturėjo teisės kreiptis. Be to, kaip ir minėta, pareiškėjos galimas teisių pažeidimas, yra susijęs su lietaus nuotekų tinklų statybos procesu, arba su galimybe naudoti savo sklypą pagal paskirtį (be kita ko prisijungiant prie nuotekų tinklų), kas nėra susiję su nekilnojamojo turto tvarkytojo kompetencija, o kartu ir su šios administracinės bylos dalyku.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija