Administracinė byla Nr. A-519-502/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01421-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 105 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namai (toliau – Alytaus PN) neteisėtai iš pareiškėjo asmeninių lėšų, esančių Alytaus PN pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, pervedė pinigus antstoliams pagal jų išduotus patvarkymus.
3. Nurodė, jog Alytaus PN, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, neteisėtai pinigus pervedė į antstolių sąskaitą. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, atsakovas turėjo palikti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio sumą pragyvenimui. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN atlikti neteisėti veiksmai jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, kitas neigiamas emocijas. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų patyrė turtinę bei moralinę žalą.
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 11–13).
5. Atsiliepime nurodė, kad lėšos, patenkančios į Alytaus PN esančią pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio reglamentavimą, kai išieškojimas negalimas. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti MMA, tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus.
6. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsniu, akivaizdu, kad nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau jokio draudimo nukreipti išieškojimo į šias lėšas nėra. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kuris yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose.
7. Taip pat pažymėjo, kad iki šiol jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, kurią administruoja pataisos įstaiga, į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra pervestos. Alytaus PN tik vykdė antstolių – valstybės įgaliotų atstovų patvarkymus dėl areštuotų lėšų ir neturi teisės spręsti kokią sumą antstoliams pervesti. Nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veiksmo (neveikimo).
II.
8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
9. Byloje nustatė, kad Alytaus PN gavo antstolės N. Š. 2014 m. sausio 24 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjo lėšas (arešto mastas 1939,91 Lt); antstolio D. Š. 2015 m. liepos 14 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas (arešto mastas 411,66 Eur); antstolės V. M. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolė areštavo pareiškėjo lėšas (arešto mastas 1939,88 Eur).
10. Pareiškėjas, ginčydamas Alytaus PN veiksmus nurodo, kad buvo neteisėtai pervesti pareiškėjo pinigai į antstolių depozitines sąskaitas bei, kad dėl šių atsakovo veiksmų jam atsirado turtinė ir neturtinė žala.
11. Teismas nustatė, kad Alytaus PN, vykdydami antstolių patvarkymus, pervedė areštuotas lėšas į antstolių nurodytas depozitines sąskaitas, t.y. pagal antstolės N. Š. gautą patvarkymą Nr. 3-3800, 2014 m. sausio 24 d. areštuoti lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2014 m. vasario 27 d. buvo atliktas mokėjimo nurodymas į antstolės N. Š. depozitinę sąskaitą 47,55 Lt; pagal antstolės N. Š. patvarkymą areštuoti lėšas 2015 m. balandžio 2 d. buvo atliktas mokėjimo nurodymas į antstolės N. Š. depozitinę sąskaitą 25,84 Eur. Kadangi nuteistojo vardu į Alytaus PN iš antstolių V. M., (2015 m. rugpjūčio 27 d. vykd. byla Nr. 0015/07/09639) D. Š. (2015 m. liepos 14 d. vykd. byla Nr.0178/15/01942) ir N. Š. (2014 m. sausio 24 d. vykd. byla Nr. 0033/03/04828) gauti patvarkymai areštuoti lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2016 m. kovo 23 d. buvo atlikti mokėjimo nurodymai: antstolei V. M. – 21,38 Eur, antstoliui D. Š. – 21,39 Eur ir antstolei N. Š. – 21,39 Eur (b. l. 8).
12. Teismas pažymėjo, kad patvarkymuose, kurių kopijos buvo siųstos ir pareiškėjui, buvo išaiškinta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolių atliktais veiksmais, turėjo teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau ja nepasinaudojo. Alytaus PN 2016 m. gegužės 3 d. raštu informavo pareiškėją apie lėšų pervedimą į antstolių depozitines sąskaitas (b. l. 8), pareiškėjas šio rašto neskundė. Teismas vertino, kad įstatymas įsakmiai įpareigoja atsakovą vykdyti antstolio patvarkymą, todėl jis buvo ir vykdomas.
13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, remiantis CPK 668 straipsniu, jam turėjo būti palikta 1 MMA dydžio suma būtina pragyvenimui. CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti 1 MMA, tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus.
14. Teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) kaip tokios, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Atkreipė dėmesį, kad teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Taigi, minėta norma šiuo atveju netaikytina. Pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje. Be to, nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti pilnai.
17. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN disponuodamas pareiškėjo lėšomis privalėjo laikytis CPK 668 straipsnyje nustatyto draudimo ir nepervesti antstoliams lėšų, neviršijančių 1 MMA. CPK yra įstatymas, o antstolio patvarkymas yra poįstatyminis teisės aktas. Antstolių patvarkymuose nenurodyta, kad būtina išskaityti pinigų sumas neviršijančias 1 MMA, todėl atsakovas neturėjo to daryti.
18. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neginčija antstolio priverstinio išieškojimo patvarkymo teisėtumo, o ginčija išskaitymų tvarką vykdant antstolio išieškojimo patvarkymą. Alytaus PN yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo atsižvelgti į CPK 668 straipsnyje nustatytą draudimą.
19. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad tik grynųjų pinigų sumai gali būti taikomas išieškojimo apribojimas jei ji neviršija 1 MMA. CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto, numato draudimą išieškant iš asmens turimų absoliučiai bet kokios išraiškos pinigų sumų, tame tarpe ir lėšų esančių banko sąskaitoje, o Sprendimų vykdymo instrukcija neturi galios prieštarauti šiam įstatymui. Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad teismo priteistos lėšos nepatenka į CPK straipsnio sritį.
20. Pareiškėjas mano, kad Alytaus PN neturėjo teisės pasisavinti turtine teise jam priklausančių 1 MMA neviršijančių piniginių lėšų, todėl tokie Alytaus PN veiksmai pažemino pareiškėjo orumą bei apsunkino laisvės atėmimo bausmės atlikimą, sukėlė papildomų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų.
21. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei neįvertino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. pareiškėjo nurodyti neturtininės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pervedus pareiškėjo Alytaus PN asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas antstoliams pagal jų pateiktus patvarkymus.
24. Pareiškėjas patirtą turtinę neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN, būdamas viešojo administravimo subjektas, nesilaikė CPK 668 straipsnyje įtvirtinto draudimo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą 1 MMA, tokiu būdu Alytaus PN neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje bei apsunkino jo laisvės atėmimo bausmę daugiau nei tai leidžia įstatymai.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
26. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog Alytaus PN gavo antstolės N. Š. 2014 m. sausio 24 d. patvarkymą areštuoti lėšas (vykdomoji byla Nr. 0033/03/04828), kuriame nurodoma, kad areštuojamos 1939,91 Lt (561,84 Eur) S. R. priklausančios/gautinos lėšos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai/kalinimo įstaiga. Alytaus PN gavo antstolio D. Š. 2015 m. liepos 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0178/15/01942), kuriame nurodoma, jog areštuojama S. R. įkalinimo įstaigos sąskaitoje esanti 411,66 Eur suma. Alytaus PN gavo antstolės V. M. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0015/07/09639), kuriame nurodoma, kad areštuojamos Alytaus pataisos namų sąskaitoje S. R. priklausančios lėšos 1939,88 Eur.
27. Alytaus pataisos namai 2016 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 363-444 į nuteistojo S. R. 2016 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. 6-1113, pažymėjo, jog vykdant antstolių V. M., D. Š. ir N. Š. patvarkymus areštuoti lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2016 m. kovo 23 d. buvo atlikti mokėjimo nurodymai: antstolei V. M. – 21,38 Eur, antstoliui D. Š. – 21,39 Eur, antstolei N. Š. – 21,39 Eur bei kartu nurodė, kad dėl iškilusių neaiškumų galima kreiptis į antstolius.
28. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte taip pat numatyta, kad nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto asmeninėje sąskaitoje skolos ir vykdymo išlaidų sumai galioja lėšoms (darbo užmokesčiui, iš trečiųjų asmenų gaunamoms lėšoms ir kt.), pateksiančioms į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai.
29. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas, būdamas nuteistojo S. R. piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje administratorius, privalėjo vykdyti antstolių V. M., D. Š. ir N. Š. patvarkymus dėl lėšų išieškojimo iš skolininko S. R. sąskaitos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN veikė neteisėtai, ar neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Alytaus PN teisėtai pervedė pinigus iš asmeninės pareiškėjo sąskaitos į antstolių depozitines sąskaitas, vykdydamas teisėtus antstolių patvarkymus.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo), nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant Alytaus PN atsakomybės klausimą.
32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija