LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 461 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2023 m. spalio 26 d. Nr. XIV-2202
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 3 straipsnį 531 dalimi:
„531. Radijo ryšio perėmimo įrenginys – radijo ryšio įrenginys, skirtas arba pritaikytas prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ir (ar) šio tinklo galinio įrenginio, sudarantis galimybę be faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo klausytis mobiliojo ryšio tinklu perduodamos informacijos turinio, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti ar kontroliuoti jį ir (ar) srauto duomenis ir (ar) su jais susipažinti ir (ar) sudarantis galimybę perimti galinio įrenginio valdymą be jo naudotojo sutikimo.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 102 dalį ir ją išdėstyti taip:
„102. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente).“
2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.“
3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamų elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus atitinkančias technines sąlygas, jeigu statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.“
2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja šis įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės.“
6 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybės valdomomis įmonėmis, turi teisę viešiesiems elektroninių ryšių tinklams tiesti ir šių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių elementais, išskyrus ryšių bokštus.“
7 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 461 straipsniu
Papildyti Įstatymą 461 straipsniu:
„461 straipsnis. Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas sandoriu
1. Jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau šiame straipsnyje – valstybės (savivaldybės) statinys), tokių statinių patikėtiniai (savininkai), gavę atitinkamo elektroninių ryšių tinklo teikėjo (toliau šiame straipsnyje – suinteresuotas teikėjas) motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant valstybės (savivaldybės) statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau šiame straipsnyje – servitutas), nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai; arba turi būti pateiktas raštu valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai per 2 mėnesius nuo suinteresuoto teikėjo prašymo gavimo dienos. Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas.
2. Valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas), gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą suinteresuoto teikėjo prašymą, siekdamas įvertinti valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, gali:
1) kreiptis į kompetentingą valstybės įstaigą, kuri pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį turi pateikti išvadą dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;
3. Sandoryje dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai turi būti nustatyta suinteresuoto teikėjo pareiga mokėti valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais, atsižvelgiant į tai, kokiai valstybės (savivaldybės) statinio daliai nustatomas servitutas ir kokio dydžio suvaržymai tenka valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui). Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise valdo valstybės ar savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės įstaiga, kompensacija už naudojimąsi servitutu mokama atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo kiti subjektai, kompensacija už naudojimąsi servitutu pervedama į tų subjektų sąskaitas.
4. Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, kai:
1) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai;
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai:
1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane;
2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą;
3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys;
6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti;
6. Šio straipsnio 5 dalies 1–6 punktuose nurodytais atvejais valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai savo nuožiūra, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytu atveju valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) turi teisę sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai, jeigu tai nepažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir yra gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.
7. Kai valstybės (savivaldybės) statinys yra perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudaro valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinis (savininkas) ir nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja panaudos gavėją.“
9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Draudžiama naudoti ir (arba) laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius, radijo ryšio perėmimo įrenginius, išskyrus valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų pavestas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas ir radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių laikymą, kai šie įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms. Naudojant radijo ryšio slopinimo įrenginius ir (ar) radijo ryšio perėmimo įrenginius šioje dalyje nurodytais tikslais, radijo ryšys negali būti trikdomas daugiau, negu yra būtina šiems tikslams pasiekti. Stacionarūs ir nepertraukiamai veikiantys radijo ryšio slopinimo įrenginiai šioje dalyje nurodytais tikslais gali būti naudojami tik su Ryšių reguliavimo tarnyba iš anksto raštu suderinus jų naudojimo sąlygas.
2. Asmenys turi teisę laikyti radijo ryšio stotis, kurios yra skirtos arba pritaikytos veikti radijo dažniais (kanalais), kuriems naudoti yra reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, ir kurios yra paruoštos veikti šiais radijo dažniais (kanalais), tik turėdami Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Ši dalis netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms, asmenims, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, taip pat šioje dalyje nurodytų radijo ryšio stočių gamintojams, importuotojams ir asmenims, kurie tiekia rinkai (įskaitant tiekimą rinkai pirmą kartą) šioje dalyje nurodytas radijo ryšio stotis.“
10 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.“
11 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę peržiūrėti ir (arba) pakeisti pagal šio įstatymo 59 straipsnio 11 ir (ar) 12 dalis taikytinus užmokesčius, kad būtų užtikrintas veiksmingas radijo dažnių (kanalų) valdymas ir efektyvus jų naudojimas, taip pat kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.“
12 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka bei sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.“
2. Pakeisti 96 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingą įrangą įsigyja ir išlaiko Valstybės saugumo departamentas. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“
13 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
2. Papildyti Įstatymo 2 priedą 17 punktu:
„17. 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija).“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai atitinkamiems juridiniams asmenims yra perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais pagal patikėjimo sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
4. Asmenys, naudojantys ir (ar) laikantys radijo ryšio perėmimo įrenginius, išskyrus asmenis, kurie nurodyti šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje ir kurie po šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės teisę juos naudoti ir (ar) laikyti, privalo iki 2023 m. gruodžio 31 d. radijo ryšio perėmimo įrenginius realizuoti, kitaip perleisti arba sunaikinti, taip pat turi teisę iki 2023 m. gruodžio 29 d. neatlygintinai juos perduoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai sunaikinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybei perduoto turto pripažinimą atliekomis, nustatyta tvarka.
5. Asmenys, laikantys šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas radijo ryšio stotis ir neturintys Ryšių reguliavimo tarnybos išduoto leidimo naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus), išskyrus asmenis, kuriems Elektroninių ryšių įstatymo 54 straipsnio 2 dalis netaikoma, privalo iki 2023 m. gruodžio 1 d. pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai prašymą išduoti leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) ir tokį leidimą gauti iki 2023 m. gruodžio 29 d. arba tokias radijo ryšio stotis realizuoti, kitaip perleisti, pakeisti jas taip, kad jos nebeatitiktų Elektroninių ryšių įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių ir nebūtų įmanoma jų atkurti nedelsiant, arba jas sunaikinti iki 2023 m. gruodžio 31 d.