Civilinė byla Nr. e3K-3-308-916/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10155-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. (V. V.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. (G. V.) ieškinį atsakovui V. V. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo, išlaikymo, nuostolių ir kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, kai santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta 1998 m., ištuoka, kaip reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai, nebuvo įregistruota, o klausimas dėl santuokos nutraukimo padarinių neišspręstas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo nuosavybė: priteisti ieškovei butą (duomenys neskelbtini) iš ieškovės priteisti atsakovui 18 050 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnės vertės turto dalį, kompensacijos mokėjimą atidėti vieneriems metams, priteisti iš atsakovo jai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki gyvos galvos, 1182,34 Eur bendro turto išlaikymo nuostolių atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-1998 nutraukė šalių santuoką. Po šio teismo sprendimo šalys susitaikė ir tęsė bendrą gyvenimą, neketino įregistruoti ištuokos, todėl šalių santuoka nebuvo nutraukta. Nuo 2012 m. sausio mėn. atsakovas išvažiavo dirbti į užsienį ir nutraukė su ieškove santykius. Ieškovė susirgo ir tapo neįgali. Nuo 2011 m. kovo 8 d. ieškovei nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis – 40 procentų. Ieškovė priversta gyventi iš 168,19 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovė lėšų pragyventi neturi, atsakovas jai nepadeda. Atsakovas yra darbingas, sveikas, dirba užsienyje, išlaikytinių neturi, todėl iš jo priteistinas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį.
4. 2014 m. birželio 20 d. ieškovė nutraukė santuoką – įregistravo ištuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Po šalių santuokos nutraukimo liko nepadalytas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena šiame bute ir moka už jį visus mokesčius. Atsakovas nurodytame bute negyvena ir neprisideda prie šio buto išlaikymo nuo 2012 m. sausio mėn., iš viso už atsakovą per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. sumokėta 1182,34 Eur.
5. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas automobilį „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, o automobilį „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, priteisti iš ieškovės 1376,48 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytų lėšų paskolinimą.
6. Atsakovas nurodė, kad automobilio „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 280 Eur, o automobilio „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), – 1062,72 Eur. Atlikus tarpusavio kompensacijų užskaitą atsakovas įsipareigoja ieškovei sumokėti 391,36 Eur kompensaciją
7. Buto vertė nustatytina pagal 2017 m. VĮ Registrų centro duomenis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovei buvo priteista 2548,66 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos, 206,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo teismui buvo paduotas 2014 m. birželio 4 d., o ieškovė santuokos nutraukimą įregistravo 2014 m. birželio 20 d., akivaizdu, kad paskolinti pinigai buvo šeimos lėšos, todėl teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu priteistos ieškovei sumos turi būti padalytos. Teismo sprendimu ieškovei priteista iš viso 2752,97 Eur, todėl atsakovui turi būti priteista pusė šios sumos – 1376,48 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio – padalijo šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą (duomenys neskelbtini) – priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį butą, priteisė iš ieškovės atsakovui 20 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę buto dalį, atidėjo kompensacijos mokėjimą atsakovui dvylikos mėnesių laikotarpiui, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą automobilį „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui – automobilį „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei iš atsakovo 4350 Eur kompensaciją už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį), 145,49 Eur nuostolių atlyginimą, priteisė atsakovui iš ieškovės 1376,48 Eur kompensaciją, priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki ieškovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodė, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė, skyrė atsakovui 289 Eur baudą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, grąžino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 176,19 Eur sumą, sumokėtą 2016 m. liepos 15 d. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi.
9. Teismas nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo butą (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 40 000 Eur. Abi šalys sutinka, kad butas būtų padalytas lygiomis dalimis ir visas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų išmokėta kompensacija už 1/2 dalį buto. Taigi iš ieškovės atsakovui priteistina 20 000 Eur kompensacija.
10. Ieškovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą – sumokėti atsakovui 20 000 Eur kompensaciją. Parduoti butą ir surasti naują gyvenamąją vietą ieškovei reikia laiko. Atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovas butu nesinaudoja. Taigi ieškovės prašymas atidėti kompensacijos už buto dalį sumokėjimą atsakovui 1 metų laikotarpiui yra pagrįstas.
11. Ginčo dėl transporto priemonių padalijimo nėra, todėl ieškovei priteistinas automobilis „Hyundai Accent“, kurio vertė 150 Eur, o atsakovui – automobilis „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, 4500 Eur vertės, iš atsakovo ieškovei priteistina 4350 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.
12. Atsakovas turi sumokėti už butą mokėtų mokesčių dalis pagal pateiktas sąskaitas: UAB „Lietuvos dujų teikimas“ – 3,66 Eur; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – 22,90 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 12,21 Eur; UAB „Laukininkų valda“ – 90,86 Eur; AB „Lesto“ – 15,86 Eur, iš viso 145,49 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 nustatė, kad ieškovė šalių santuokos metu, t. y. 2010–2012 m., paskolino L. B. 2890 Eur (10 000 Lt), ši ieškovei dalį lėšų – 347,54 Eur (1200 Lt) – grąžino 2013 m. rugpjūtį. Ieškovė, esant nenutrauktai šalių santuokai, panaudojo šeimos lėšas suteikdama kitam asmeniui paskolą, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 1376,48 Eur.
14. Ieškovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 168,19 Eur netekto darbingumo pensiją. Ieškovė turi sveikatos sutrikimų. Ieškovės vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, padalydamas santuokoje šalių įgytą turtą, priteisė ieškovei šiuos daiktus, o iš jos atsakovui – 20 000 Eur kompensaciją už buto dalį. Teismas pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Ieškovė nurodė, kad dėl blogos turtinės padėties ji skolinosi lėšų pragyventi. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka truko 22 metus. Ieškovė dėl sveikatos sutrikimų dažnai būna nedarbinga. Atsakovas yra darbingas, sveikatos sutrikimų, išlaikytinių neturi, dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nors atsakovas teigė, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, teismas sprendė, kad tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės – tai patvirtina atsakovo paaiškinimai, kad jis gauna per mėnesį 1000–1500 svarų. Be to, atsakovas į bylą neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, kurie patvirtintų jo teiginius apie gaunamas mažas pajamas. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą yra iš esmės pagrįstas, ieškovės prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pagrįsta iš dalies. Nors ieškovės nedarbingumas nėra absoliutus, ji yra darbinga 40 procentų, tačiau, įvertinęs ieškovės amžių – 61 metai bei jos sveikatos būklę, teismas sprendė, kad šie veiksniai neužtikrina ieškovės įsidarbinimo galimybės, be to, ieškovė viso darbo laiko dirbti negalėtų, kadangi darbinga yra tik 40 procentų.
15. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad po šalių santuokos nutraukimo (2014 m. birželio 20 d.) praėjus vieneriems metams ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo jai teikti išlaikymą. Teismas, remdamasis 2002 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.72 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo teikti jai išlaikymą, nors šalių santuoka nutraukta pagal 1964 m. CK nuostatas įregistruojant ištuoką Civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. birželio 20 d. Priešingu atveju išlaikymo reikalingas buvęs sutuoktinis prarastų teisę reikšti reikalavimą kitam sutuoktiniui dėl išlaikymo jam priteisimo. Įstatymas nenumato galimybės santuokos metu kreiptis vienam sutuoktiniui dėl išlaikymo jam priteisimo iš kito sutuoktinio. Sutuoktiniams būnant santuokoje galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija tiek dėl turto, tiek dėl gaunamų pajamų.
16. Teismas sprendė, kad atsakovo mokama kas mėnesį 100 Eur suma iš esmės nepažeis atsakovo turtinės padėties ir ieškovės poreikių proporcingumo principo bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) iki gyvos galvos. Dėl šių priežasčių teismas sprendė priteisti ieškovei išlaikymą nuo ieškinio priėmimo dienos (bylos iškėlimo dienos) – 2015 m. rugpjūčio 17 d. – iki ieškovės gyvos galvos, išaiškino, kad, iš esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 straipsnio 11 dalis).
17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą – sumažino atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“ vertę nuo 4500 Eur iki 875,67 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistą kompensaciją už tenkantį didesnės vertės turtą (automobilį) – nuo 4350 Eur iki 362,84 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją pagal sprendimą – nuo 1376,48 Eur iki 434,43 Eur, panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovui paskirta 289 Eur bauda, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
18. Kolegija nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu, ieškovė ištuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 2014 m. birželio 20 d. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, taigi turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
19. Santuoka nagrinėjamu atveju nutraukta 2014 m. birželio 20 d., nes pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimu santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas.
20. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta 40 000 Eur buto verte, tačiau dėl automobilio „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“ vertės nurodė, kad atsakovo pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį geriau atspindi dalijamo automobilio rinkos vertę nei ieškovės pateikti duomenys apie panašių automobilių rinkos vertę Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto individualaus vertinimo pagal automobilio registracijos numerį nevertino, rėmėsi ankstesniais byloje atsakovo pateiktais duomenimis apie automobilio „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“ vertę. Dėl to nustatytina, kad dalytino automobilio vertė yra 875,67 Eur (760 svarų), o ne 4500 Eur. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atliko klaidingą vienarūšių reikalavimų užskaitą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 150 Eur, taigi pusė šios vertės – 75 Eur priklauso atsakovui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 875,67 Eur (po pakeitimo), taigi pusė šios vertės – 437,84 Eur priklauso ieškovei. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovas ieškovei turi sumokėti 362,84 Eur (437,84 – 75) kompensaciją.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nuostolių, patirtų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d., atlyginimo. Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. sausio, todėl atsakovas nuo 2012 m. sausio turėjo pareigą prisidėti prie buto išlaikymo. Atsakovo atsiųsti ieškovei pinigai laikytini kompensacija už buto išlaikymą, kuri yra didesnė nei ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma. Atsakovas apeliaciniu skundu neprašė panaikinti sprendimo dalies dėl iš jo priteistos 145,49 Eur kompensacijos, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
22. Ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo iš L. B. kreipėsi po to, kai šalys nebevedė bendro ūkio, buvo nutraukta šalių santuoka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė šeimos pinigais ir jų 1/2 dalį priteisė iš ieškovės atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iš ieškovės atsakovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 priteistą sumą iki 434,43 Eur (868,86 Eur / 2).
23. Teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, taigi turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje sprendė dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, remdamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu bei anksčiau minėtomis teisės normomis.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisę į išlaikymą įrodinėjo pateikdama rašytinius įrodymus: nustatyto nedarbingumo lygio pažymas; duomenis iš darbo biržos; pažymas apie sveikatos sutrikimus; duomenis apie gaunamas pajamas ir išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruotas butas ir automobilis, tačiau teismas, padalydamas santuokoje šalių įgytą turtą, priteisė ieškovei šiuos daiktus ir iš jos atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensaciją už buto dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinta, kad gaunamos ieškovės pajamos – netekto darbingumo pensija – iki 2015 m. birželio 30 d. buvo 168,19 Eur, 171,80 Eur – nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., 177,52 Eur – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 190,10 Eur – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 200,87 Eur – nuo 2017 m. spalio 1 d. Ieškovė pateikė duomenis, kad dėl sunkios finansinės padėties skolinasi lėšų pragyventi. Taigi ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba Jungtinėje Karalystėje, jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei.
25. Ieškinio pateikimo teismui metu ieškovei buvo 60 metų, jos netektas darbingumas – 60 proc., ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai serga, yra registruota darbo biržoje, duomenų, kad ji turėjo galimybę dirbti ir ja nesinaudojo, byloje nėra. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškovė gali dirbti ir gauti pajamų, atmestinas kaip nepagrįstas, juolab kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2017 m. rugpjūtį, ieškovei sukako pensinis amžius, ji tapo nedarbinga dėl savo amžiaus. Deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad ieškovė galėjo nuomoti dalį buto ir gauti pajamų ar kreiptis paramos į valstybės institucijas, nėra pakankami teigti, jog egzistuoja realios galimybės ieškovei gauti daugiau pajamų, tačiau ieškovė jomis nesinaudoja. Aplinkybė, kad ieškovė L. B. 2010–2012 m. paskolino 2896,20 Eur, taip pat nėra pakankama priešingai išvadai daryti.
26. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinti duomenys apie ieškovės gaunamą netekto darbingumo senatvės pensiją patvirtina, kad ieškovės netekto darbingumo pensija didėjo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistino išlaikymo dydį nustatė tinkamai, atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei išlaikymą, ir šį ieškovės reikalavimą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Ieškovė iš dalies nedarbinga tapo tik 2011 m. kovo 8 d., jau negaliojant SŠK, tačiau dar nenutraukus santuokos – santuoka oficialiai nutraukta tik įregistravus ištuokos faktą 2014 m. birželio 20 d. (SŠK 40 straipsnis). Teismai sprendė, kad nors šalių santuoka nutraukta pagal SŠK nuostatas, taikytinos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimą, tai reiškia, kad turi būti įgyvendintas principas, jog nutraukiant santuoką būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tačiau teisė į išlaikymą kyla iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Teismas nutraukė šalių santuoką 1998 m. rugpjūčio 17 d., tačiau ji laikoma nutraukta 2014 m. birželio 20 d. (tą dieną ištuoka buvo įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje), o ieškovė su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 4 d. Iš santuokos atsiradusi pareiga remti sutuoktinį pasibaigia nutraukus santuoką. Nė viena teisės norma, kuria rėmėsi teismai, nereglamentuoja išlaikymo priteisimo buvusiam sutuoktiniui jau po santuokos nutraukimo. Ieškovė iš dalies nedarbinga dėl sveikatos tapo 2011 m. kovo 8 d., o šalių bendras gyvenimas nutrūko 2012 m. sausį, todėl ieškovei jau tada turėjo būti žinoma, kad jai reikalingas išlaikymas, ir ji turėjo kreiptis dėl išlaikymo priteisimo dar nenutraukus santuokos (neįregistravus ištuokos fakto civilinės metrikacijos įstaigoje). Šiuo atveju ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams po santuokos nutraukimo, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti jos reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagal CK 3.72 straipsnį, nes šis straipsnis taikomas teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Pagal SŠK 23 straipsnį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi teismai sprendė, kad padalijant santuokinį turtą reikia spręsti ir kitus išvestinius iš santuokos nutraukimo klausimus, tai priteisiant išlaikymą taip pat turėtų būti taikomas toks pats senaties terminas, kurį šiuo atveju ieškovė praleido, – iš dalies nedarbinga ieškovė tapo 2011 m. kovo 8 d., nuo tada jai atsirado ir reikalavimo teisė. Jei priteisiant išlaikymą būtų taikomas CK 3.72 straipsnis, tai turėtų būti taikomi ir dabar galiojantys senaties terminai, tačiau galiojantis CK išvis nenustato išlaikymo priteisimo po santuokos nutraukimo, todėl, nutraukiant santuoką neišsprendus šio reikalavimo, vėlesnis jo pareiškimas tampa negalimas ir CK 3.72 straipsnio pagrindu išlaikymas nebegali būti priteisiamas. Sutuoktiniams nutraukiant santuoką pagal SŠK nuostatas ir neišsprendus tarpusavio išlaikymo klausimo, išlaikymas buvusiam sutuoktiniui nebegali būti priteisiamas po santuokos nutraukimo pagal CK 3.72 straipsnį, nes ši teisės norma reglamentuoja išlaikymo priteisimą tik priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2005).
27.2. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė sulaukė pensinio amžiaus, t. y. tapo nedarbinga dėl amžiaus, kas laikytina nauju pagrindu priteisti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės priteisti ieškovei išlaikymo remdamasis tuo, kad ji tapo nedarbinga dėl amžiaus, nes priteisė išlaikymą pagrindu, atsiradusiu po santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei trejiems metams. Įstatymas neįtvirtina galimybės sutuoktiniui tapus nedarbingam po santuokos nutraukimo kreiptis į teismą dėl išlaikymo jam priteisimo. Tai negalima net pagal SŠK 28 straipsnį, pagal kurį ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis turėjo teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo. Nedarbingumas dėl amžiaus, kaip savarankiškas išlaikymo priteisimo pagrindas, atsirado po santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei trejiems metams – 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei sulaukus pensinio amžiaus.
27.3. Kyla klausimas, ar yra pagrindas taikyti SŠK nuostatas, nes šalių santuoka teismine tvarka nutraukta galiojant šiam kodeksui, nors priteisiant išlaikymą šis kodeksas jau nebegaliojo. Kadangi kreipimosi į teismą momentu ieškovė jau buvo išsituokusi, tai pagal SŠK 28 straipsnį ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo. Ši nuostata negali būti taikoma, kadangi ieškovė iš dalies nedarbinga dėl sveikatos tapo būdama santuokoje 2011 m. kovo 8 d., o nedarbinga dėl amžiaus tapo praėjus daugiau nei trejiems metams po santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta 2014 m. birželio 20 d., o pensinio amžiaus ieškovė sulaukė 2017 m. rugpjūčio 18 d.). Taigi, ieškovė turėjo kreiptis į teismą iki santuokos nutraukimo (ištuokos įregistravimo), nes išlaikymo reikalavimo teisė jai atsirado nuo 2011 m. kovo 8 d., jei būtų laikoma, kad išlaikymas jai buvo reikalingas, nes ji buvo iš dalies nedarbinga dėl sveikatos būklės.
27.4. CK 3.72 straipsnis nustato išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo pagrindus ir sąlygas, tačiau nenustato nedarbingo dėl sveikatos būklės asmens sąvokos, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam nustatytas 30–55 proc. darbingumas, yra iš dalies darbingas, o nedarbingu asmuo laikomas, jei jo darbingumas lygus 0–25 proc. imtinai (nurodyto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ieškovei nustatytas 40 proc. darbingumas, ji negali pagal įstatymą būti laikoma nedarbinga – ji laikytina iš dalies darbinga. Nei galiojęs SŠK, nei galiojantis CK neįtvirtina iš dalies darbingo asmens teisės gauti išlaikymą iš kito sutuoktinio. Ieškovė pateikė duomenis, kad buvo registruota darbo biržoje, vadinasi, buvo aktyvi darbo rinkos dalyvė ir jos sveikatos būklė netrukdė jai ieškotis darbo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl nustatyto dalinio darbingumo jai nepavyko įsidarbinti ar kad ji stengėsi savarankiškai susirasti darbą.
27.5. Visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovės pajamos augo. Priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškovė jau gaudavo 200,87 Eur pensiją. Ieškovė kreipimosi į teismą momentu gaudavo tik 168,19 Eur per mėnesį ir savo reikalavimą grindė būtent tokio dydžio gaunamomis pajamomis, tačiau nepagrindė išlaikymo reikalingumo sistemingai didėjant jos pajamoms – gaunant skirtingo dydžio pajamas išlaikymo reikalingumo lygis negali būti vienodas, o didėjant asmens pajamoms jis iš viso gali išnykti, tačiau teismai to nevertino.
27.6. Teismų padalytas butas priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, todėl, iš ieškovės priteisus atsakovo naudai 20 000 Eur kompensaciją, jos turtinė padėtis ne pablogėjo, nes sumokėjusi atsakovui kompensaciją ieškovė įgis atsakovui priklausiusią 1/2 dalį buto. Teismai nepagrįstai nevertino ir ieškovės pastangų gauti didesnes pajamas. Ieškovė, gyvendama viena dviejų kambarių bute, turėjo galimybę vieną buto kambarį išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų, todėl kiekvienas sąžiningas asmuo pirmiausia turėtų stengtis gauti pajamų pats, o tik po to kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš buvusio sutuoktinio. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į valstybės ar savivaldybės institucijas dėl socialinės ar kitokios paramos gavimo ir kad jai buvo atsisakyta ją suteikti. Ieškovė, teigdama, kad jai gaunamos pensijos nepakanka jos poreikiams patenkinti, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, koks ir kada ieškovės poreikis nebuvo patenkintas, todėl turėjo spręsti, jog gaunamos pajamos ieškovei yra pakankamos.
27.7. Pagal SŠK 23 straipsnį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi teismai sprendė, kad padalijant santuokinį turtą reikia spręsti ir kitus išvestinius iš santuokos nutraukimo klausimus, tai priteisiant išlaikymą taip pat turėtų būti taikomas toks pats senaties terminas, kurį šiuo atveju ieškovė praleido, – iš dalies nedarbinga ieškovė tapo 2011 m. kovo 8 d., nuo tada jai atsirado ir reikalavimo teisė. Jei priteisiant išlaikymą būtų taikomas CK 3.72 straipsnis, tai turėtų būti taikomi ir dabar galiojantys senaties terminai, tačiau galiojantis CK išvis neįtvirtina išlaikymo priteisimo po santuokos nutraukimo, todėl, nutraukiant santuoką neišsprendus šio reikalavimo, vėlesnis jo pareiškimas tampa negalimas ir CK 3.72 straipsnio pagrindu išlaikymas nebegali būti priteisiamas.
28. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Nuo 2011 m. kovo 8 d. ieškovei nustatytas neįgalumas, darbingumas – 40 proc. Ieškovė buvo įregistruota darbo biržoje, tačiau tik vieną kartą 2 mėnesiams gavo darbą 2010 m. Ieškovė priversta gyventi iš netekto darbingumo pensijos, kuri tik dabar padidėjo iki 214 Eur. 2017 m. spalio 12 d. ieškovei nustatyta senatvės pensija. Kadangi pensijos dydis skyrėsi nuo netekto darbingumo pensijos 5 Eur, tai ieškovei palikta netekto darbingumo pensija. Iš atsakovo ieškovė negauna materialinės paramos nuo 2013 m. sausio mėnesio, nors atsakovas kas mėnesį gaudavo apie 2000 svarų. Ieškovė skolinosi pinigų, dėl atsakovo nesąžiningumo ji turi 7640 Eur skolos.
28.2. Teismui ieškovė pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę ir apie išlaidas, susijusias su gydymu, vaistų pirkimu. Teismas nevertino, kad šiuo metu, lyginant su 2015 m., kai ieškovė kreipėsi į teismą, padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga iki 400 Eur, atitinkamai padidėjo maisto ir vaistų kainos. Dabartiniu metu ieškovės sveikata pablogėjo, nustatyta diagnozė – kairės krūties karcinoma (2013 m. buvo nustatyta dešinės krūties karcinoma). Ieškovei reikalingas išlaikymas, nes jos pensijos neužtenka gydytis ir pragyventi. Iš pateiktų 2006 m. dokumentų matyti, kad ieškovė turi ir kitų sveikatos sutrikimų.
28.3. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas po santuokos nutraukimo. Teismas vadovavosi tik atsakovo teigimu, kad jo pajamos – 1000–1500 svarų per mėnesį, nors 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovas pateikė banko išrašus apie savo pajamas nuo 2011 m. iki 2014 liepos mėn., iš kurių matyti, kad atsakovas kas mėnesį gaudavo po 2000 svarų. Tuo metu, kai šalys dar gyveno kaip šeima, atsakovo darbo užmokestis buvo virš 2000 svarų per mėnesį. Šiuo metu jis dirba tą patį darbą toje pačioje darbovietėje, todėl jo pajamos negali būti mažesnės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur; tokia išlaikymo suma gali nors minimaliai patenkinti jos poreikius, o atsakovo turtinė padėtis nenukentės.
28.4. Šalių butas priteistas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – 20 000 Eur kompensacija; šiuos pinigus ieškovė gaus pardavusi butą, todėl ji prašė teismo suteikti 12 mėnesių terminą, kad suspėtų parduoti butą ir išmokėti atsakovui kompensaciją. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė neprašė išlaikymo iš atsakovo iš karto, kai jai buvo nustatytas neįgalumas. Tačiau tuo metu šalys gyveno santuokoje ir atsakovas jai materialiai padėdavo; Klaipėdos miesto savivaldybė suteikdavo ieškovei kompensaciją už šildymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareigos išlaikyti to reikalingą buvusį sutuoktinį
29. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).
30. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
31. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
32. Nagrinėjamoje byloje teismų yra nustatyta, kad šalių santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta 1998 m. rugpjūčio 17 d. Tuo metu santuokos pasibaigimo teisinius santykius reglamentavusio SŠK 40 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Byloje nėra ginčo, kad nė vienas sutuoktinių nesikreipė dėl ištuokos įregistravimo. Teismai nustatė, kad iki 2012 metų ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, o ištuoka buvo įregistruota 2014 m. birželio 20 d.
33. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.
34. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad įvertinus teisinį reglamentavimą ieškovės ir atsakovo santuoka laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistravo santuokos nutraukimą, t. y. nuo 2014 m. birželio 20 d. Tokią išvadą lėmė tai, kad ginčo šalių santuokos nutraukimo procedūros buvo pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, taigi ir baigiamos jos turėjo būti pagal tuo metu galiojusius įstatymus (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis).
35. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įtvirtinta, kad Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (19 straipsnio 1 dalis). Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (19 straipsnio 2 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kaip ir kitų santuokos nutraukimo padarinių, klausimas nebuvo spręstas iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pateikė ieškinį šioje byloje.
37. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
38. Atsižvelgiant į tai, teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo padarinių, tarp jų – ir buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, po 2001 m. liepos 1 d. taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. Tokiu atveju neturi teisinės reikšmės faktas, kad byla tarp tų pačių asmenų dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo, kada pagal galiojusio 1969 m. SŠK nuostatas nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas santuokos nutraukimo bylose išspręsti ir buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus. Taigi, šalių santuokos nutraukimo pagal SŠK nuostatas, galiojusias iki 2000 m. CK įsigaliojimo, faktas neturi įtakos taikytinai teisei, kai buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai sprendžiami po 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos naujojo CK nuostatos. Jeigu išsprendžiant santuokos nutraukimo klausimą pagal galiojusį SŠK buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nebuvo spręstas, tai, vienam iš buvusių sutuoktinių iškėlus šį klausimą jau galiojant 2000 m. CK, pagal šio kodekso 3.72 straipsnio nuostatas būtina vienoje byloje spręsti ir dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
39. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kol nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudaryta santuoka nebuvo pasibaigusi, t. y. ištuoka nebuvo įregistruota (SŠK 40 straipsnis), tol ieškovė ir atsakovas buvo laikomi susituokusiais ir jiems galiojo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turtinis režimas. Po ištuokos įregistravimo, pasibaigus ginčo šalių santuokai, ieškovė įgijo teisę į išlaikymą. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovė privalėjo kreiptis dėl išlaikymo jai priteisimo 2011 m. kovo 8 d., kai jai buvo konstatuotas dalis nedarbingumas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepraleido termino kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nustatyta, kad iš dalies nedarbinga ieškovė tapo 2011 m. kovo 8 d., tačiau, minėta, kad tuo metu šalių santuoka nebuvo pasibaigusi (32 punktas), tad nebuvo ir teisinio pagrindo kreiptis dėl santuokos nutraukimo padarinių, tarp jų – ir išlaikymo iš atsakovo priteisimo.
40. Išlaikymo iš atsakovo priteisimo klausimas nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas kartu su kitu santuokos nutraukimo padariniu, t. y. su turto padalijimu. Minėta, kad nei turto padalijimo, nei išlaikymo priteisimo klausimai 1998 m. nutraukiant santuoką teisme nebuvo spręsti, to nereikalavo ir tuo metu galiojusio SŠK nuostatos. Visgi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimų dėl santuokos nutraukimo padarinių, įregistravus ištuoką, sprendimas yra galimas, nes priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018, 31 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas konstatuotas 2011 m. kovo 8 d., šalių ištuoka įregistruota 2014 m. birželio 20 d., ieškinį teismui ieškovė pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d.
42. CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus; to paties straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, o 11 dalyje įtvirtinta galimybė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.
43. Minėta, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
44. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
45. Atsakovas teigia, kad ieškovė gali save išlaikyti, dirbti ir gauti pajamų, todėl jai priteisti išlaikymo nereikia. Bylą nagrinėję teismai įvertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus (nustatyto nedarbingumo lygio pažymas; duomenis iš darbo biržos; pažymas apie sveikatos sutrikimus; duomenis apie gaunamas pajamas ir išlaidas; duomenis apie turimą turtą ir kita) ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Tuo tarpu teismai nustatė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba Jungtinėje Karalystėje ir jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei. Teismai įvertino, kad ieškovei ieškinio pateikimo teismui metu buvo 60 metų, jos netektas darbingumas – 60 proc., ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai serga, yra registruota darbo biržoje, duomenų, kad ieškovė turėjo galimybę dirbti ir ja nesinaudojo, byloje nėra. Teismai, tinkamai taikydami ir aiškindami CK 3.72 straipsnio 5 dalies nuostatas, įtvirtinančias teismo pareigą sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio atsižvelgti į išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, papildomai konstatavo, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2017 m. rugpjūtį, ieškovei sukako pensinis amžius, o tai dar labiau sumažino ieškovės galimybes įsidarbinti ateityje. Priešingai nei teigia atsakovas, teismai nustatė, kad ieškovė deda pastangas gauti darbą, tačiau šios pastangos nėra rezultatyvios taip pat ir dėl ieškovės pensinio amžiaus.
46. Atsakovas teigia, kad teismai, spręsdami dėl ieškovei priteistino išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos didėjo, ir į tai, kad ieškovė turi 2 kambarių butą, kurio vieną kambarį gali nuomoti, todėl išlaikymas jai nepriteistinas, ir priteisė nepagrįstą išlaikymo dydį. Analogiškus argumentus, pateiktus bylą nagrinėjusiems teismams atsakovo procesiniuose dokumentuose, teismai pagrįstai vertino, kaip deklaratyvius, kadangi atsakovas leistinomis priemonėmis neįrodė, kad egzistuoja realios galimybės ieškovei gauti daugiau pajamų iš dalies dviejų kambarių buto nuomos, tačiau ieškovė jomis nesinaudoja.
47. Atsakovas nurodo, kad ieškovės gaunamos pajamos (pensija) didėjo – ieškinio padavimo momentu jų dydis buvo 168,19 Eur, o skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo momentu – 200,87 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į šią aplinkybę, todėl priteisė nepagrįstai didelį 100 Eur išlaikymo dydį per mėnesį.
48. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad po ieškinio pateikimo padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, didėjo maisto ir vaistų kainos, taip pat tai, kad ieškovės netekto darbingumo pensija didėjo. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas vertino, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė išlaikymo ieškovei dydį, ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, įvertino naujai į bylą abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis ir pagrįstai sprendė, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo, jeigu pasikeis faktinės aplinkybės, kurios turės įtakos išlaikymo dydžiui.
49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindo, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,54 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,54 (devynis Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė