LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOVINIŲ GINKLŲ NAUDOJIMO KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOJE

STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1621 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2014 m. gruodžio 16 d. Nr. XII-1441

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymą Nr. VIII-1621 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS

 

1 straipsnis. Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimas

Patvirtinti Karinės jėgos naudojimo statutą (pridedama).

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2000 m. balandžio 13 d.

įstatymu Nr. VIII-1621

(Lietuvos Respublikos

2014 m. gruodžio 16 d.

įstatymo Nr. XII-1441 redakcija)

 

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO
STATUTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Karinės jėgos naudojimo statuto paskirtis

Karinės jėgos naudojimo statuto (toliau – Statutas) paskirtis – nustatyti bendruosius karinės jėgos naudojimo principus ir reikalavimus, karinės jėgos naudojimo, įgyvendinant Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu, tvarką.

 

2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos

1. Individualusis ginklas – kariui skiriamas trumpasis šaunamasis ginklas, snaiperinis šaunamasis ginklas, ne didesnio kaip 7,62 mm kalibro automatinis ar kitas šaunamasis ginklas, taip pat nešaunamasis ginklas.

2. Karinės jėgos naudojimas – individualiųjų ir kitų ginklų, specialiųjų priemonių, sprogmenų ir karinės technikos panaudojimas Statuto nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat akivaizdžiai išreikšti ir demonstruojami ketinimai panaudoti ginklus, specialiąsias priemones, sprogmenis ir karinę techniką.

3. Kovos veiksmų taisyklės – Statuto nustatyta tvarka rengiamas ir tvirtinamas karinės jėgos naudojimo konkrečioje karinėje operacijoje aplinkybių ir sąlygų aprašas.

4. Specialiosios priemonės – lazdos, antrankiai ir surišimo priemonės, signaliniai ginklai, pirotechnikos priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, inžineriniai įrenginiai, fizinė jėga, kovinių imtynių veiksmai ir kitos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – krašto apsaugos ministras) įsakymu patvirtintos priemonės.

5. Svarbus karinis turtas – kovos veiksmų taisyklėse nurodytas Lietuvos kariuomenės valdomas ir (arba) naudojamas materialusis ir (arba) nematerialusis turtas, būtinas karinei operacijai sėkmingai įvykdyti arba karinio vieneto saugumui užtikrinti, kurio netekus karinis vienetas negalėtų vykdyti ir (arba) įvykdyti karinės operacijos arba kiltų grėsmė karinio vieneto ar asmenų saugumui.

6. Kitos Statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatyme (toliau – Karo policijos įstatymas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

3 straipsnis. Statuto taikymas

1. Statutas taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus panaudoti karinę jėgą, taip pat kariams, turintiems teisę panaudoti karinę jėgą.

2. Karo policininkai, vykdydami Karo policijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, prievartos priemones naudoja Karo policijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

3. Statutas netaikomas karinių mokymų ir pratybų metu. Ginklų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimo karinių mokymų ir pratybų tikslais tvarką nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

4. Statutas netaikomas tarptautinių operacijų metu. Tarptautinėse operacijose dalyvaujantys Lietuvos Respublikos kariniai vienetai ar kariai, kurių operacinis vadovavimas ir valdymas perduotas kitų valstybių, Jungtinių Tautų, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ar Europos Sąjungos institucijoms (toliau – tarptautinės institucijos), karinę jėgą naudoja vadovaudamiesi tarptautinių institucijų patvirtintomis kovos veiksmų taisyklėmis. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdami į tarptautinį operacijos mandatą, Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinę tarptautinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų ar karių uždavinius ir tarptautinių institucijų patvirtintas kovos veiksmų taisykles, gali nustatyti karinės jėgos naudojimo išimtis ir (ar) apribojimus.

 

II SKYRIUS

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO TVARKA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMO PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI

 

4 straipsnis. Bendrieji karinės jėgos naudojimo principai

Priimant sprendimą dėl karinės jėgos naudojimo turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1) draudimo naudoti karinę jėgą, sukeliančią asmenų sužalojimus ir kančias, padarančią kitokią žalą asmenų sveikatai, gyvybei, turtui ar kitiems interesams, daugiau negu yra būtina karinės operacijos tikslams pasiekti; 

2) karinės būtinybės – karinė jėga naudojama tik tada, kai tai yra būtina, o taikant kitas priemones nėra įmanoma įvykdyti karinės užduoties ar pasiekti nustatytų karinių tikslų;

3) proporcingumo – karinė jėga turi būti naudojama taip, kad atitiktų gresiantį pavojų ir  karinės užduoties tikslą, panaudojant ją ne daugiau negu reikia karinei užduočiai įvykdyti ir imantis visų įmanomų atsargumo priemonių, siekiant išvengti sunkių padarinių asmenims ar turtui;

4) informavimo – visuomenė gali būti informuojama apie patvirtintas kovos veiksmų taisykles ir ketinimą panaudoti karinę jėgą, jeigu toks informavimas nesutrukdytų karinės operacijos tikslų; 

5) aplinkos apsaugos – naudojant karinę jėgą siekiama užtikrinti, kad aplinka būtų apsaugota nuo visokeriopos, ilgalaikės ir didelės žalos, siekiama nenaudoti priemonių, galinčių dideliu mastu sukelti ilgalaikius sunkius padarinius aplinkai, ją sunaikinant ar jai padarant didelę žalą;

6) kitais visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais. 

 

5  straipsnis. Kario ar karinio vieneto savigyna

1. Karys ar karinis vienetas turi visuotinai pripažintą teisę naudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą apsiginant nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

2. Savigyna taip pat pripažįstamas būtinos ir proporcingos karinės jėgos panaudojimas, kai yra ginami kiti kariai ar kariniai vienetai nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.

3. Kovos veiksmų taisyklės neriboja karių teisės naudoti karinę jėgą savigynos tikslais. Sprendimą panaudoti būtiną ir proporcingą karinę jėgą savigynos tikslais kariai priima savarankiškai, atsižvelgdami į pradėto ar neišvengiamo užpuolimo pobūdį. Sprendimą panaudoti karinę jėgą įgyvendinant karinio vieneto savigynos teisę, taip pat ginant kitus karius ar karinius vienetus nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo priima kariniam vienetui arba karinei operacijai vadovaujantis vadas.

 

6 straipsnis. Įspėjimas apie ketinimą panaudoti karinę jėgą

Kariai, ketindami panaudoti karinę jėgą, jeigu leidžia aplinkybės, privalo apie tai įspėti ir suteikti galimybę asmenims įvykdyti jų teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia grėsmę paties kario arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, Lietuvos Respublikos teritorijos ar saugomo valstybinės reikšmės objekto saugumui arba kai įspėti neįmanoma dėl kitų objektyvių priežasčių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KARINĖS JĖGOS NAUDOJIMAS ĮGYVENDINANT
LIETUVOS KARIUOMENĖS UŽDAVINIUS TAIKOS METU

 

7 straipsnis. Karinės jėgos naudojimo atvejai taikos metu

Karinė jėga Statuto nustatytais atvejais ir tvarka gali būti naudojama įgyvendinant šiuos Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu:

1) saugant Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę;

3) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą;

4) saugant karines teritorijas, jose esantį ar už karinių teritorijų ribų vežamą svarbų karinį turtą;

5) teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

 

8 straipsnis. Bendrieji karinės jėgos naudojimo pagrindai

1. Kariai, vykdydami jiems pavestas užduotis, individualiuosius ginklus ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti:

1) savigynos tikslais;

2) atremiant užpuolimą, kuriuo kėsinamasi į svarbų karinį turtą;

3) atremiant saugomų valstybinės reikšmės objektų ar karinių teritorijų užpuolimą;

4) sulaikant asmenį, įtariamą padarius ar darantį nusikalstamą veiką, jeigu jis priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu ir kitaip jo sulaikyti neįmanoma;

5) kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą kario reikalavimą, jeigu kyla pavojus kario ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitomis karinės jėgos priemonėmis neįmanoma priversti asmens veikti (neveikti);

6) prieš gyvūnus, keliančius pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai;

7) prieš transporto priemones, jeigu jų vairuotojai sudaro akivaizdų pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone.

2. Kariai, nekeldami grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš individualiojo ginklo ar panaudoti specialiąsias priemones, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą individualiojo ginklo panaudojimą.

3. Individualiuosius ginklus draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas kariui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti individualiuosius ginklus, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

4. Specialiąsias priemones draudžiama naudoti prieš mažamečius, prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti specialiąsias priemones, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

5. Karinė technika, įgyvendinant Statuto 7 straipsnyje nurodytus Lietuvos kariuomenės uždavinius, gali būti naudojama siekiant nesukelti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

6. Kita karinė jėga gali būti naudojama tik Statuto nustatytais atvejais ir laikantis kovos veiksmų taisyklių.

 

9 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas saugant Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą. 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju karinė jėga naudojama atsižvelgiant į Respublikos Prezidento sprendime nurodytą karinės jėgos naudojimo tikslą ir trukmę nustatytoje teritorijoje.

3. Teritorija, kurioje Lietuvos kariuomenė vykdo karinę operaciją šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja karinės teritorijos statusą. Šioje teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos funkcijas atlieka koordinuodamos su Lietuvos kariuomenės vadu ar jo įgaliotu asmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Kariai, dalyvaujantys karinėje operacijoje, vykdomoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, įgyja Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises.

 

10 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę

1. Kai yra pagrindas manyti, kad orlaivis, vykdantis bet kurį komercinį oro susisiekimą, išskyrus skrydžius, kuriais reguliariai, pagal paskelbtą tvarkaraštį, nurodytais maršrutais, mokamai vežami keleiviai, bagažas, kroviniai ir paštas, veža Lietuvos Respublikos oro erdvėje draudžiamus naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus, taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius ir medžiagas, numatytus Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 18 priede, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę uždrausti orlaiviui įskristi į Lietuvos Respublikos oro erdvę, nukreipti orlaivį, nutupdyti jį, atlikti orlaivio gaudymo veiksmus – pasivyti orlaivį arba pasitikti, turint tikslą jį identifikuoti arba suteikti jam pagalbą, palydėti, nutupdyti.

2. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybinės reikšmės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami.

3. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai.

4. Priimant sprendimą dėl orlaivio nukreipimo, nutupdymo, orlaivio gaudymo ar karinės jėgos panaudojimo, iš kelių galimų veiksmų pagal aplinkybes turi būti pasirinktas toks, kuris kelia mažiausią pavojų orlaivyje esantiems asmenims arba visuomenei.

 

11 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą

1. Stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebint ir kontroliuojant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karo laivo vadas (toliau – karo laivo vadas) turi teisę:

1) pareikalauti, kad laivo kapitonas iškeltų laivo priklausomybės valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;

2) pareikalauti, kad laivo kapitonas nurodytų laivo įplaukimo į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą tikslą;

3) pareikalauti, kad laivo kapitonas pakeistų kursą, jeigu jis plaukia į teritoriją, kurioje uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis galima pažeisti taikaus plaukimo tvarką;

4) organizuoti laivo sustabdymą ir apžiūrą, jeigu laivas plaukia neiškėlęs laivo priklausomybės valstybės vėliavos ar neturi kitų aiškių atpažinimo ženklų ir neatsako į paklausimo signalus.

2. Karo laivo vadas gali panaudoti karinę jėgą prieš komerciniais tikslais naudojamus laivus, pažeidžiančius taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, tik krašto apsaugos ministro sprendimu ir tik tada, kai visos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakanka laivui sustabdyti arba priversti laivą paklusti. Karinės jėgos panaudojimu prieš stabdomą laivą nesiekiama jo paskandinti.

 

12 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas saugant karines teritorijas, jose esantį ir už karinių teritorijų ribų vežamą svarbų karinį turtą

1. Kariai, saugodami karines teritorijas, jose esantį ir už karinių teritorijų ribų vežamą svarbų karinį turtą, turi teisę:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams, kai būtina užtikrinti karinių teritorijų, jose esančio ar už karinių teritorijų vežamo svarbaus karinio turto apsaugą;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba mėginančius į karinę teritoriją patekti neteisėtai;

3) persekioti ir sulaikyti asmenis, karinėje teritorijoje darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

6) tikrinti ir apžiūrėti į saugomą karinę teritoriją įvažiuojančias ir iš jos išvažiuojančias transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat tikrinti ir apžiūrėti asmenų bagažą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti kariai gali panaudoti individualiuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

3. Karių sulaikyti asmenys nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, perduodami Karo policijai.

 

13 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Teikiant pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai tai yra būtina gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims atlikti, kariai, nesukeldami grėsmės žmogaus gyvybei, gali naudoti sprogmenis. 

2. Teikdami pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kariai turi šias teises:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir jas apžiūrėti;

4) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančius objektus ir juos apžiūrėti;

5) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

6) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

7) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

8) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

9) panaudoti karinę jėgą.

3. Karių sulaikyti asmenys nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, perduodami kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sulaikytų asmenų veiklos teisėtumo tyrimą.

4. Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, karo laivo vadas turi teisę:

1) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) nurodyti užsienio valstybės karo laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, jeigu jis pažeidė taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

3) persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas. Sulaikytas laivas per 24 valandas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);

4) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos režimą;

5) pagal sustabdyto komerciniais tikslais naudojamo laivo apžiūros rezultatus nurodyti laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros arba laivą sulaikyti. Sulaikytas laivas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

6) panaudoti specialiąsias priemones.

5. Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karinio orlaivio vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas.

 

14 straipsnis. Kovos veiksmų taisyklių rengimas, tvirtinimas ir skelbimas

1. Kovos veiksmų taisyklės rengiamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Kovos veiksmų taisykles tvirtina:

1) krašto apsaugos ministras – teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, taip pat Lietuvos kariuomenei reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams;

2) Lietuvos kariuomenės vadas – kitų karinių operacijų. 

3. Kovos veiksmų taisyklės ar jų dalis, atsižvelgiant į karinės jėgos panaudojimo tikslus ir karinės operacijos uždavinius, gali būti skelbiamos viešai. Kovos veiksmų taisyklių skelbimo ir visuomenės supažindinimo su kovos veiksmų taisyklėmis tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15 straipsnis. Vadų ir kitų sprendimus panaudoti karinę jėgą priimančių asmenų pareigos

1. Lietuvos kariuomenės vadas užtikrina karių mokymą ir rengimą teisėtai ir tinkamai panaudoti karinę jėgą.

2. Karinių vienetų vadai ir kiti sprendimus panaudoti karinę jėgą priimantys asmenys užtikrina, kad karinė jėga būtų naudojama tinkamai ir teisėtai, ir inicijuoja tyrimus dėl galbūt neteisėto karinės jėgos panaudojimo.

 

16 straipsnis. Karių atsakomybė už karinės jėgos panaudojimą

1. Kariai, panaudoję karinę jėgą nepažeisdami Statuto reikalavimų ir padarę žalą Lietuvos Respublikos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiami.

2. Kariai, pažeidę Statute nustatytus karinės jėgos naudojimo reikalavimus ar kovos veiksmų taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

17 straipsnis. Karinės jėgos panaudojimo padariniai

1. Panaudojus karinę jėgą karinei operacijai vadovaujantis vadas turimomis priemonėmis privalo užtikrinti, kad būtų suteikta medicinos ar kitokia būtina pagalba sužeistiems asmenims.

2. Apie karinės jėgos panaudojimo faktą ir padarinius kariai privalo nedelsdami pranešti tiesioginiam vadui, kuris informaciją krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia kitoms institucijoms.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė